2020-01-15 Nr. AB-873-3-62-3-01762-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-883-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01762-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 2 bendrabutyje, 1 lokaliniame sektoriuje, 5 būryje. Pastatas pripažintas avarinės būklės, jame temperatūra, apšvietimas neatitiko normų, langai ir durys buvo nesandarūs, patalpose nuolat buvo drėgna, kaupėsi pelėsis ir grybelis, ant sienų, lubų tinkas buvo nubyrėjęs, grindys išlūžinėjusios, sanitariniame mazge pisuarai neatitverti vienas nuo kito ir tai pažeidė jo privatumą. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų minėtų kalinimo sąlygų, pareiškėjas dažnai sirgo, patyrė stresą, depresiją, orumo pažeminimą ir pan., t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose. Bendrabutis, kuriame gyveno pareiškėjas, nėra avarinės būklės, pareiškėjo prie skundo pridėtas aktas tik rodo, jog statinys yra blogos būklės. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė, o pareiškėjas į visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Alytaus PN vadovaujasi higienos normomis ir užtikrina, kad temperatūra, apšvietimas bei drėgmė atitiktų higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

6. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su aplinkybėmis, kad patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėję, paviršiai nelygūs, langai išdužę, rėmai kiauri, pastatas yra avarinės būklės, teismas nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nenustato, kaip dažnai turi būti atliekamas remontas. Pareiškėjo skunde nurodytas 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktas tik patvirtina blogą statinio būklę, tačiau jame nėra nurodyta, jog pastatas nėra tinkamas gyventi; tokios pačios aplinkybės konstatuotos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų).

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis, nustatė, jog gyvenamosios patalpos Alytaus PN yra vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas vertino, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas iš esmės priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl netinkamos temperatūros kamerose, nurodė, jog pagal Patikrinimo akte nustatytus duomenis kontrolės metu buvo tikrinti bendrai visi Alytaus pataisos namai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą, atitinkančią higienos normos reikalavimus.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl labai prasto apšvietimo gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, ir pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai pateikė šias aplinkybes. Atsakovo atstovas teigė, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie rašytus pareiškėjo skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo nurodytų aplinkybių. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, netinkamos temperatūros bei drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

10. Teismas vertino kritiškai pareiškėjo argumentą, kad sanitariniuose mazguose pisuarai nebuvo atitverti vienas nuo kito, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes tiek atsakovo atstovo pateikti duomenys, tiek pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog sanitariniuose mazguose įrengti ir pisuarai, ir tualetai atskirose kabinose, todėl teismas sprendė, kad nuteistieji, atsižvelgiant į privatumo poreikį, turi galimybę pasirinkti, kokiais įrenginiais naudotis.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas šiuo atveju negalimas.

III. 12. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo prašo panaikinti teismo sprendimą, išnagrinėti bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą priteisiant pareiškėjo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bausmę atlikinėjo blogos būklės pastate netinkamomis kalinimo sąlygomis. Sanitariniame mazge, miegamosiose patalpose nebuvo užtikrinti Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai.

14. Pareiškėjas teigia, kad miegamosiose patalpose nebuvo užtikrinta šiluma, buvo pelėsis ant sienų, byrėjo tinkas, langai buvo mediniai ir nesandarūs, jų rėmai išpuvę, grindys medinės, išlūžinėjusios. Sanitariniame mazge sienelės buvo atskirtos ne lengvai valomu paviršiumi, nors tokį reikalavimą nustato Higienos norma HN 134:2015. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir t. t.

15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

16. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą.

17. Alytaus PN pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei jo negalima vertinti abstrakčiai, taip pat būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, t. y. jis yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad buvo laikomas blogos būklės patalpose, miegamosiose patalpose ir sanitariniame mazge nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimų, pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., nėra. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės (b. l. 25-26). Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte (b. l. 21-23) nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Be to, atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l.

11) pažymėjo, kad 2011 m. buvo parengtas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos techninis projektas ir darbo projektas. Valstybei neskyrus finansavimo bendrabučio rekonstrukcijos darbai nebuvo pradėti iki atsiliepimo pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.). Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2018 m. liepos mėn. pradedami rekonstrukcijos darbai ir atsiliepimo pateikimo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentus dėl prastų higienos sąlygų buvimo bendrabutyje Nr. 2 (ant sienų buvo pelėsis, byrėjo tinkas, langai nesandarūs, rėmai supuvę), kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai šioje dalyje.

23. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių neskundė pirmosios instancijos teismui (sanitarinis mazgas buvo atskirtas sienele, kuri nebuvo lengvai valomo paviršiaus). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nutarties 22 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

26. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje buvo prastos higienos sąlygos, tačiau pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją arba Nacionalinės visuomenės sveikatos centrą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl higienos normų pažeidimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. M. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė