a2d3a9ef-d1d2-471b-88ec-a259fd8acfc8 · Utenos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1985-1055/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08927-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5;3.2.6.5.(S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 22 d.Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Sandrai Dairutienei, Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokato padėjėjui J. P.,atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui L.

K., atsakovės atstovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Ieškovė L. K. ieškiniu prašė priteisti jai iš Lietuvos Respublikos valstybės 5710 EUR turtinės ir 3 000 EUR neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais, taip pat priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), jos atostogų metu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. buvo įvykdyta vagystė, kuria ieškovei buvo padaryta 5 710 EUR turtinė žala – pavogta daiktų ir pinigų 5 510 EUR sumai bei sugadintas 200 EUR vertės turtas.

IÅ¡ karto parašė pareiÅ¡kimÄ policijai ir Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 27 d. nuo 18.15 val. iki 20.15 val. jos namuose buvo atlikta apžiÅ«ra ir suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas. ApžiÅ«rÄ atliko Panevėžio apskrities VPK KTB KAS specialistai S. G. ir A. K.. ApžiÅ«ros metu pareigÅ«nai rado ir paėmė mikrodaleles, nulaužtus atraktus ir 3 pirÅ¡tų antspaudus. Kiek jai yra žinoma, buvo apklausti keli jos nurodyti asmenys. 2015 m. rugsėjo 17 d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuroras E. Å . priėmė nutarimÄ sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovė šį nutarimÄ apskundė ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. tenkino skundÄ bei nurodė atlikti papildomus veiksmus. IeÅ¡kovė teigia jokios informacijos ir praneÅ¡imų apie ikiteisminio tyrimo eigÄ negavusi ir tik daugiau kaip po metu, pasinaudojusi advokato pagalba, sužinojo apie tyrimo eigÄ . 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, kuriame iÅ¡samiai nurodė, kad reikia atlikti papildomus veiksmus, kadangi tyrimo metu nebuvo nuimti visi pirÅ¡tų antspaudai bei neapklaustas pagrindinis, galimai padaręs nusikaltimÄ asmuo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R.

T. atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ ir atlikti papildomus veiksmus. Šį nutarimÄ apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau teismas jos keliamų klausimų beveik nenagrinėjo, tik apsiribojo prokuroro iÅ¡vadų komentaru bei priėmė galutinę ir neskundžiamÄ nutartį. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas pareigÅ«nų paimtas pirÅ¡to antspaudas nebuvo tinkamas identifikuoti asmenį, mikrodalelių tyrimas taip pat nebuvo tinkamas, todėl ieÅ¡kovės manymu, visi ekspertiniai veiksmai buvo atlikti netinkamai.

IeÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad tokiÄ tyrimo ir bylos baigtį lėmė neprofesionalus, netinkamas ir Å¡aliÅ¡kas tiek policijos pareigÅ«nų, tiek prokurorų darbas ikiteisminio tyrimo metu bei vėliau nagrinėjant bylÄ Panevėžio apylinkės teisme, kuomet niekas nematė aplaidumo atliekant vietos apžiÅ«rÄ , įrodymų vertinimÄ , Å¡aliÅ¡kų įrodymų rinkimo bei jų vertinimo. Ne visi jos nurodyti asmenys buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, ne pas visus buvo atlikta krata, taip pat nenuimti pirÅ¡tų antspaudai nuo lango ir lango staktos, pro kurį iÅ¡lipo vagys, virÅ¡ lango sienos ir durų.

Kelis kartus su skundais ir praÅ¡ymais kreipėsi į pareigÅ«nus praÅ¡ydama nuimti pirÅ¡tų anspaudus nuo minėtų pavirÅ¡ių, prašė apklausti asmenis, tačiau jos praÅ¡ymus pareigÅ«nai ne tik ignoravo, bet ir kategoriÅ¡kai atmetė. PareigÅ«nai netyrė nusikaltimo, nerinko įrodymų ir tokiais veiksmais apginė teisės pažeidėjus bei padarė jai didelę turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti valstybė. Vagyste jai buvo padaryta 5 510 EUR žala, turto sugadinimu – 200 EUR, todėl turtinę žalÄ vertina 5 710 EUR.

Å aliÅ¡kas ir pavirÅ¡utiniÅ¡kas ikiteisminis tyrimas sÄ lygojo didelius jos dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, pažeidė jos, kaip asmens, pamatines teise, buvo apribota jos teisė į turtÄ , pažeista teisė į asmeninį gyvenimÄ . Dėl to patyrė didelių fizinių ir dvasinių nepatogumų, kas sÄ lygojo ir bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Prarado gerÄ vardÄ , pablogėjo jos reputacija, sumažėjo autoritetas, tapo nervinga, padažnėjo nuotaikų kaita. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 3 000 EUR. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L.

K. ieÅ¡kinį palaikė motyvais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pamačiusi apvogtÄ namÄ iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ . Pirmi įėjo tyrėjai, po to ji apėjo, apžiÅ«rėjo, kas pavogta, o po to pareigÅ«nai jÄ iÅ¡varė, kad netrukdytų dirbti, ir ji iki apžiÅ«ros pabaigos buvo lauke. Jei ekspertai bÅ«tų buvę jos neiÅ¡varę, bÅ«tų daugiau pirÅ¡tų antspaudų nuimta. PareigÅ«nai neatliko savo darbo, nenuėmė visų antspaudų, nesurado vagių, nedarė kratų.

Namuose buvo viskas iÅ¡versta, supjaustyti baldai, balkone iÅ¡imtos knygos. Ant enciklopedijų pirÅ¡tų antspaudų buvo Å¡imtai, juk jas vartė ieÅ¡kodami pinigų. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sakė per apklausas, kad nebuvo paimti antspaudai, nežino, kodėl tai nėra užfiksuota protokoluose. Tikėjosi, kad viskas bus atlikta dar 2015 metais, ji nebuvo supažindinta su tuo, kas buvo atlikta. Tik 2017 metais susipažino su tyrimo medžiaga per advokatÄ . Jos nuomone, niekas nebuvo padaryta sÄ Å¾iningai.

Ji jokių pirštų antspaudų nevalė po vagystės, viskas liko. Ant knygų antspaudų nematė, bet jie ten turi būti, o ant durų matė. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnai tinkamai neatliko savo darbo, o prokuratūra jų ir tyrimo eigos visiškai nekontroliavo, apsiribodama parašų patikrinimu. Jei jis atstovautų klientės interesus nuo pat tyrimo pradžios, ikiteisminis tyrimas seniai būtų baigtas ir kalti asmenys surasti.

Pareigūnai ir prokurorai tinkamai neatliko savo pareigų ir taip padarė L. K. žalos.Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad teismas neturi pagrindo abejoti atliktais specialisto tyrimais. 2015 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti visi rasti objektai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui.

Rankų pėdsakai buvo paimti tokie, kokie buvo išlikę nuo imamo paviršiaus, tas faktas, kad jie netinkami asmeniui identifikuoti reiškia, kad pats rankų pėdsakas buvo paliktas netinkamas – nepilnas. Kadangi nėra pagrindo abejoti specialisto atliktų darbų kokybe, tai ieškovės teiginys, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti pirštų antspaudai nebuvo tinkami identifikuoti asmenį, mikrodalelių tyrimas taip pat nebuvo tinkamas ir tai neva dėl netinkamai atliktų ekspertinių tyrimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti eilė asmenų, nurodytų ieÅ¡kovės, tačiau bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nebuvo nustatyta, Å¡ie asmenys nebuvo susiję su vagyste. IeÅ¡kovės teigimas, kad ne visi jos nurodyti asmenys buvo apklausti, ne pas visus buvo atliktos kratos, yra nepagrįstas, nes tik prokuroras turi teisę nuspręsti, kokius ir kokia apimtimi procesinius veiksmus tikslinga atlikti. Ä®statymas nenumato prokurorui pareigos praneÅ¡ti nukentėjusiajam tyrimo (apklausų) rezultatÄ , todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog prokuroras nepranešė jai apie tyrimo rezultatus.

IeÅ¡kovė po daugiau nei 2 metų kreipėsi į prokuratÅ«rÄ nurodydama, kad nustatė dar nenuimtus rankų pėdsakus, kas kelia pagrįstų abejonių. Juolab, kad tiek apžiÅ«ros protokole, tiek teismo nutartyje buvo pažymėta, jog visi pėdsakai, kurie buvo rasti įvykio vietos apžiÅ«ros metu, buvo užfiksuoti, todėl nėra pagrindo abejoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tiek prokuroro atliktų procesinių veiksmų kokybe. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. jis buvo sustabdytas, 2015 m. spalio 9 d.

– atnaujintas ir 2015 m. gruodžio 29 d. vėl sustabdytas. Ä® ikiteisminio tyrimo terminÄ sustabdymo laikotarpis nėra įskaičiuojamas, per ikiteisminio tyrimo laikÄ buvo atlikta daug procesinių veiksmų, todėl bendras apie 6,5 mėnesio ikiteisminio tyrimo terminas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių. Taigi ieÅ¡kovės teiginys, kad dėl neteisėtų veiksmų bylos nagrinėjimas truko nepagrįstai ilgia, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. IeÅ¡kovė nurodo, kad patyrė 5 710 EUR turtinės žalos.

Procesuose, susijusiuose su ieÅ¡kove, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kuriuos galima bÅ«tų pripažinti neteisėtu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmu, nekonstatuota, todėl valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pagrindo nėra. IeÅ¡kovė taip pat nurodo patyrusi 3 000 EUR neturtinės žalos. Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo įrodytas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas, tai neįrodytas ir faktas, kad jai Å¡iais veiksmais buvo padaryta konkrečios realios žalos, kuri pagal įstatymÄ gali bÅ«ti vertinama kaip neturtinė.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad emocinės bÅ«klės, sveikatos pablogėjimÄ bei stiprius iÅ¡gyvenimus lėmė neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro veiksmai. Nenustačius visų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės turtinę ir neturtinę žalÄ atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir papildomai paaiÅ¡kino, kad vietos apžiÅ«ros metu buvo paimti 3 pirÅ¡tų antspaudai, audinio pavyzdžiai, atraktai, mikrodalelės. Protokolo gale specialistai parašė, kad daugiau jokių pėdsakų nėra ir paimta viskas, kas galima.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta ir teismas pasisakė, kad antspaudai buvo paimti tinkamai, tiesiog jie iÅ¡ savęs buvo netinkami asmens identifikavimui. Atnaujinus tyrimÄ buvo papildomai apklausta 2 kartus ieÅ¡kovė, jos nurodyti asmenys, atlikta krata, gauta specialisto iÅ¡vada. Dėl to, kad netinkamai buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, ieÅ¡kovė nesikreipė. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad vertinant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. 2015 m. gegužės 27 d. atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame aiÅ¡kiai ir detaliai apraÅ¡omi rasti rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti skaidriose plokÅ¡telėse Nr.

1. Nr. 2, Nr. 3 bei audinio pėdsakas. Protokole nurodyti visi rasti objektai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Specialisto išvadose nurodyta, kad paimti pėdsakai yra netinkami pėdsakus palikusio asmens identifikavimui. Visiškai nepagrįsta ir nelogiška ieškovės išvada, kad jeigu pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti, tai reiškia, kad visi ekspertiniai tyrimai buvo atlikti netinkamai. Rankų pėdsakai buvo paimti tokie, kokie buvo išlikę nuo imamo paviršiaus, nėra pagrindo abejoti specialistų atliktų darbų kokybe.

Jokių pažeidimų dėl įvykio vietos apžiÅ«ros ir kitų veiksmų nenustatė nei kontroliavęs ikiteisminį tyrimÄ prokuroras, nei teismas. Nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, nei teismas, nei proceso Å¡alis negali nurodyti, kokį veiksmÄ prokuroras konkrečiai turi atlikti ar kokį sprendimÄ priimti, tik jis pats turi teisę nuspręsti, kokius ir kokia apimtimi procesinius veiksmus tikslinga atlikti. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas 2015 m. gruodžio 29 d. prokuroro nutarimu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti, iÅ¡naudotos visos galimybės rasti pagrobtÄ turtÄ ir nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas.

Ieškovės teiginiai, kad ji praėjus daugiau kaip 2 metams nustatė dar nenuimtus rankų pėdsakus, kelia pagrįstų abejonių. Į ikiteisminio tyrimo terminus neįskaičiuojamas sustabdymo laikotarpis, todėl įvertinus, kiek ir kokie veiksmai buvo atlikti, ieškovės teiginys, jog bylos nagrinėjimas truko nepagrįstai ilgai, yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Posėdžio metu atsakovės atstovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta gausybė veiksmų, apklausta daug asmenų, atliktos ekspertizės, kratos, tačiau įtariamas asmuo nebuvo nustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Žala padaryta ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, o dėl vagystės. Vietos apžiÅ«rÄ atlikę pareigÅ«nai S. G. ir A.

K. yra didžiulę patirtį turintys specialistai ir prokuroras nenustatė, kad jie veikė netinkamai. Atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ buvo apklausta pati L. K., taip pat jos nurodyti asmenys, tikrintos vaizdo įrašų kartotekos, atliekamos telekomunikacijų patikros, tačiau jokios vertingos informacijos negauta. Duomenų apie nenuimtus pirÅ¡tų antspaudus nebuvo, jie atsirado praėjus 2 metams ir teismas savo nutartimi nurodė, jog tai yra deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai. Liudytojas S. G. parodė, kad jis yra Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas, jo bendras stažas policijoje yra 24 metai, apie 20 metų – įvykio vietos apžiÅ«ros specialisto stažas.

Dalyvavo vagystės iÅ¡ ieÅ¡kovės namo įvykio vietos apžiÅ«roje. Negali bÅ«ti, kad neleido ieÅ¡kovei dalyvauti apžiÅ«rint patalpas, visada leidžia, tik praÅ¡o, kad eitų iÅ¡ paskos ir nesunaikintų pėdsakų. Å iuo atveju pėdsakų ieÅ¡kojo ir apžiÅ«rinėjo kolega, o jis pildė protokolÄ . Visada ieÅ¡ko tinkamų pėdsakų ir tik juos fiksuoja, nes bÅ«na labai daug netinkamų. Jei ieÅ¡kovė apžiÅ«ros metu bÅ«tų kažkÄ nurodžiusi, atsižvelgtų į tai. IeÅ¡kovės pateiktose nuotraukose pirÅ¡tų antspaudų nėra.

Antroje nuotraukoje ant durų yra remonto likučiai, bet tikrai ne pirÅ¡tų antspaudai, be to Å¡is pėdsakas yra netinkamas identifikavimui. Trečioje ir ketvirtoje nuotraukose pavaizduotas ant sienos esantis pėdsakas yra audinio slystantis trasologinis pėdsakas, kuris taip pat yra netinkamas identifikavimui. Yra labai daug sÄ lygų, nuo kurių priklauso, ar antspaudas yra tinkamas. Dar klausimas, kada atsirado tas pėdsakas, kuris yra nufotografuotas. Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistas, jo darbo patirtis darant vietos apžiÅ«ras yra apie 25 metai.

Buvo atliekama apvogto namo vietos apžiÅ«ra. Buvo paimta Å¡irdelė, pėdsakai. Pėdsakai iÅ¡silaiko tam tikrÄ laiko tarpÄ , tai priklauso nuo įvairių sÄ lygų ir imami tik tokie antspaudai, kurie yra tinkami ekspertizei. IeÅ¡kovės pateiktoje antroje nuotraukoje yra dažų pėdsakas, paliktas ranka, bet jis yra netinkamas identifikavimui. Trečioje, ketvirtoje ir penktoje nuotraukose yra dinaminis audinio pėdsakas, paliktas ranka su pirÅ¡tine, nes nėra papiliarinių linijų. Imami tik tie pėdsakai, kurie turi reikÅ¡mės. Nuo knygų pavirÅ¡iaus galima nuimti pėdsakus, bet jis nerado tinkamų.

Patalpos visada apžiÅ«rimos tik su savininkais, todėl negali bÅ«ti, kad iÅ¡varė ieÅ¡kovę, gali bÅ«ti, kad paprašė eiti iÅ¡ paskos. Jei savininkė buvo pirma užėjusi į dar neapžiÅ«rėtÄ patalpÄ , galėjo papraÅ¡yti jos iÅ¡eiti. Protokole pažymėta, kad daugiau pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. IeÅ¡kovė taip pat jokių pastabų nereiÅ¡kė, kitaip jos bÅ«tų įraÅ¡ytos į protokolÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės L.

K. (nukentėjusiosios) pareiškimo pagrindu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje 2015 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, L. K. pranešus, kad 2015 m. gegužės 27 d. apie 17.40 val. ji grįžusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), rado išlaužtas duris, viduje suverstus daiktus, išdaužtus kambario durų stiklus, pavogta 1 500 EUR, įvairūs aukso juvelyriniai dirbiniai, asmens tapatybės kortelė. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-29982-15 (toliau – ir baudž. b.) 1 lapas).

Šį ikiteisminį tyrimÄ kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras E. Å ., kuris 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtu nutarimu ikiteisminį tyrimÄ sustabdė, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, nutarime konstatuota, jog byloje atlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, iÅ¡naudotos visos galimybės rasti pagrobtÄ turtÄ bei nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (baudž. b. l. 140-141).

MinėtÄ nutarimÄ ieÅ¡kovė apskundė (baudž. b. l. 144-145), skunde nurodydama, kad tyrimas sustabdytas neatlikus visų galimų veiksmų ieÅ¡kant asmenų, kurie jÄ apvogė. Nors ji pareigÅ«nams nurodė galimai nusikaltimÄ padariusį asmenį, tačiau jie neparodė jai turimų nuotraukų, kad ji tÄ asmenį atpažintų; nėra duomenų, ar iÅ¡ jos namų paimtas biologinis pėdsakas buvo lyginamas su turima policijos duomenų baze, taigi policijos darbuotojai nepakankamai aktyviai tyrė surinktus įrodymus, neskyrė jiems pakankamai dėmesio, savo pareigas atliko formaliai, nepakankamai iÅ¡samiai apklausė visus galimus įtariamuosius.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2015 m. spalio 9 d. nutarimu skundÄ patenkino, panaikino 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ NR. (duomenys neskelbtini) atnaujino, papildomÄ tyrimÄ pavedė atlikti Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjams, organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui pavesta prokurorui E. Å . (baudž. b. l. 146-147). Nutarime nurodyta, kad siekiant nustatyti galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei gauti duomenų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui, bÅ«tina paskirti užduotį atlikti įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuo peilio rankenos paimto biologinio pėdsako biologinį tyrimÄ (DNR analizės bÅ«du), atlikti asmens parodymÄ atpažinti iÅ¡ nuotraukų kartotekos bei atlikti kitus su tuo susijusius papildomus proceso veiksmus.

Bylos duomenimis atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ , buvo gauta specialisto iÅ¡vada, atliktas asmens parodymas atpažinti iÅ¡ nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų, papildomai apklausta nukentėjusioji, apklausti liudytojai, tačiau nusikaltimÄ padaręs asmuo nenustatytas, todėl 2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro E. Å . nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, konstatavus, jog atlikti visi reikiami proceso veiksmai, iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (baudž. b. l. 185-187).

Å io nutarimo L. K. neskundė. 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovė pateikė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai praÅ¡ymÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tais pačiais motyvais, kaip ir skųsdama 2015 m. rugsėjo 17 nutarimÄ , papildomai nurodydama, kad ant lauko durų iÅ¡ vidinės pusės po vagystės yra likęs ryÅ¡kus rankos pirÅ¡tų ir delno pėdsako antspaudas, taip pat yra iÅ¡likę pirÅ¡tų pėdsakai prie lango, pro kurį iÅ¡lipo nusikaltėliai.

Ji tų pėdsakų nelietė visÄ laikÄ , praėjusį po vagystės, policijos pareigÅ«nai į tuos pėdsakus dėmesio nekreipė (baudž. b. l. 189). 2017 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu atsisakyta tenkinti L. K. praÅ¡ymÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ (baudž. b.l. 191-193). Nutarime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyti visi įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti ir paimti daiktai bei objektai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, kurie buvo iÅ¡tirti, ir byloje yra specialisto iÅ¡vados.

Ä®vertinus laiko tarpÄ nuo pėdsako nuotraukos pateikimo dienos ir dienos, kuomet buvo įvykdyta vagystė (praėjo daugiau negu 2 metai), skunde nurodytos aplinkybės, kad pėdsakus galėjo palikti nusikaltimÄ padaręs asmuo, kelia pagrįstų abejonių ir laikytinos deklaratyvaus turinio teiginiais, nesuteikiančiais pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ . Å io nutarimo teisėtumas patvirtintas 2017 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kurioje teisėja pritarė prokurorų padarytoms iÅ¡vadoms ir L.

K. skundÄ atmetė (baudž. b. l. 197-198).2017 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai skundÄ â€žDėl tarnybinio patikrinimo“, kuriame nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareigÅ«nų aplaidumo ir nenoro dirbti jiems priklausančio darbo nebuvo nuimti visi pirÅ¡tų antspaudai nuo pagrindinių pavirÅ¡ių, neapklaustas romų tautybės jaunulis bei neatlikta krata, todėl praÅ¡o patraukti pareigÅ«nus atsakomybėn, o ikiteisminį tyrimÄ tęsti (el. b. 1 tomo 27-28 l.).

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė 2017 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į L. K. skundÄ , nurodydama, kad jame dėstomos aplinkybės yra analogiÅ¡kos iÅ¡dėstytoms skundė dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, todėl skundas laikytinas pakartotiniu ir nenagrinėtinas, taip pat pažymėjo, kad ankstesnis skundas buvo iÅ¡nagrinėtas tiek aukÅ¡tesniojo prokuroro, ties teismo, ir ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų pažeidimų nenustatyta (el. b. 1 tomo 10-11 l.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimÄ kildina dėl nepagrįstai uždelsto baudžiamojo proceso, nesiėmimo visų įmanomų procesinių priemonių ir galimybių nustatyti nusikaltimÄ padariusius asmenis, nepakankamai rÅ«pestingo ir atsakingo ikiteisminio tyrimo organizavimo, ikiteisminio tyrimo sustabdymo nenustačius nusikaltimÄ padariusių asmenų, o reikalavimÄ valstybei atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ grindžia remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostata. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Ä®statyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų.

IÅ¡ Å¡ių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia, kad bylų dėl valstybės pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. Ž.

Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje, 178 straipsnyje numatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Pažymėtina, kad bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis nustatant įrodinėjamÄ aplinkybę, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. Vienas iÅ¡ paaiÅ¡kinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais ar liudytojų parodymais.

Jų įrodomÄ jÄ vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip nukentėjęs asmuo, tokių veiksmų kaip neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas, savo atžvilgiu nepatyrė. Aukščiau iÅ¡vardinti prokurorų ir teismo priimti nutarimai ir nutartis konstatavo nesant ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, dėl kurių neva neteisėtų veiksmų Å¡iame baudžiamajame procese ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ valstybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/ 2010).

Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal EŽTT praktikÄ , pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgment of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgment of 24 November 2009; kt.). Taigi faktai, kurie gali sukelti įtarimÄ Å¡ios nuostatos prasme, neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti (e. g.

I. M.. Azerbaijan, no. 15172/13, judgment of 22 May 2014; Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994, § 55). Tai, kad tyrimÄ kontroliuojantys prokurorai, bÅ«dami savo srities profesionalai, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis padarė iÅ¡vadÄ ikiteisminį tyrimÄ sustabdyti nenustačius asmenų, padariusių nusikalstamÄ veikÄ , nes iÅ¡naudotos visos procesinės priemonės ir galimybės juos nustatyti, savaime nėra neteisėta, nes prokurorų priimtų nutarimų teisėtumÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų.

O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Taigi oficialių pareigūnų veiksmai teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). PareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Todėl teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).Kaip paminėta aukščiau, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesiniuose veiksmuose nėra konstatuotos aplinkybės, kurios nagrinėjamos civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų veiksmus ar klaidas, turėjusias esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Jų veiksmų teisėtumÄ iÅ¡analizavo ir patvirtino teismas. Å ioje civilinėje byloje taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai netinkamai vykdė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas. Vertinant minėtų prokurorų ir teismo procesinių sprendimų turinį darytina iÅ¡vada, kad kaltųjų asmenų dėl ieÅ¡kovės turto vagystės ir sugadinimo nenustatymas, savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie ieÅ¡kovės siejami su visu ikiteisminio tyrimo procesu.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų neteisėtų veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai). IÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ , nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. pirmoji iÅ¡ sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , kaip nepagrįsti vertintini ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai.

Tik ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo termino nurodymas nėra pakankamas pripažinti, kad Å¡ie procesai vyko nepateisinamai ilgai. Pažymėtina, kad sustabdymo laikotarpis į ikiteisminio tyrimo terminÄ nėra įskaičiuojamas, todėl ikiteisminis tyrimas pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ bendroje sumoje truko 6,5 mėnesius, kas pagal nagrinėtos bylos medžiagos apimtį, atliktų procesinių veiksmų skaičių ir intensyvumÄ , bylos pobÅ«dį negali bÅ«ti laikomas kaip per ilgas terminas.

Tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės 27 d., sustabdytas 2015 m. rugsėjo 17 d., atnaujintas 2015 m. spalio 9 d. ir vėl sustabdytas 2015 m. gruodžio 29 d. Per šį laikotarpį apklaustas didelis skaičius galimų įvykio liudytojų, atlikta atpažinimo pagal nuotraukas procedūra, specialistai atliko kelis tyrimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų, pagrįsti tik prielaidomis.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad buvo pagal galimybes nustatyti ir apklausti visi L. K. nurodyti asmenys, atlikta krata. Ieškovės teiginių apie neatliktas kratas kontekste teismas pažymi, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, nukreipta prieš asmenį, todėl jos taikymui turi būti pagrindas, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas (BPK 11 straipsnio 1 d.), ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nenustatę svaraus pagrindo ir neturėdami objektyvių duomenų, kad tam tikroje patalpoje yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų, ar kad koks nors asmuo jų turi, negalėjo tiesiog atlikti kratas pas visus ieškovės nurodytus asmenis.

Ieškovė teigia, jog apie jos manymu buvusius (nors ji pati jų nematė), bet nepaimtus pirštų antspaudus ji minėjo tyrėjai ir pareigūnams nuo pat tyrimo pradžios, tačiau į tai nebuvo kreipta dėmesio. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė, būdama apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, apie nepaimtus pėdsakus nieko neminėjo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra jos prašymų atlikti papildomus veiksmus, susijusius su papildoma įvykio vietos apžiūra.

Skųsdama 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ ji taip pat nenurodo jokių papildomų aplinkybių dėl įvykio vietos apžiÅ«ros ar jos rastų pėdsakų. Duomenys apie galimai apžiÅ«ros metu nepastebėtus ar nepaimtus pėdsakus atsiranda tik praėjus 2 metams, todėl vertintini kritiÅ¡kai, kadangi mažai tikėtina, kad vagystės metu palikti pėdsakai galėjo iÅ¡silaikyti tokį laiko tarpÄ (atsižvelgiant į tai, kad tai yra gyvenamosios patalpos). Posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad jie įvykio vietos apžiÅ«ros metu, prieÅ¡ paimdami pėdsakus, vertino, ar jie galės bÅ«ti tinkami asmeniui identifikuoti, visi galimai tinkami pėdsakai buvo paimti, o ieÅ¡kovės pateiktose nuotraukose pavaizduoti pėdsakai nėra pirÅ¡tų antspaudai, tai trasologiniai pėdsakai, kurie yra netinkami asmeniui identifikuoti.

Kadangi abudu liudytojai yra įvykio vietos apžiÅ«rų kvalifikuoti specialistai, turintys ilgametį staÅ¾Ä , nėra pagrindo netikėti jų parodymais ir kvalifikacija. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pati neturi specialių žinių įvykio vietos apžiÅ«rų srityje, vertinant ir paimant pėdsakus, todėl jos pačios teiginiai apie nors jos nematytus, bet buvusius ir nepaimtus pirÅ¡tų antspaudus vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovei ir jos atstovui teismo posėdžio metu kelis kartus buvo pasiÅ«lyta svarstyti galimybę pateikti į bylÄ papildomus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teiginius, tačiau jie pasiÅ«lymo atsisakė, nurodydami, jog byloje yra pakankamai įrodymų.

Todėl nesant daugiau jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie tikėtinai šališkus procesinius veiksmus, netinkamai atliktus ar neatliktus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos faktÄ ieÅ¡kovė grindė abstraktaus pobÅ«džio argumentais, tik deklaratyviai nurodė, kad dėl jos įvardytų kaip neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan.

IeÅ¡kovė neįvardijo konkrečių aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių jos nurodytus iÅ¡gyvenimus, patirtus nepatogumus, suvaržymus. Tokio pobÅ«džio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Be to, ieÅ¡kovė privalo įrodyti ne tik neturtinės žalos faktÄ , bet ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepagrindė jos praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos apskaičiavimo bÅ«do, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių.

Be to, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos pagrįsti.Vertinant bylos medžiagÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dėl tam tikrų konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų (neveikimo), ar Å¡ių neteisėtų veiksmų visumos patyrė Å¡ioje byloje praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ (CPK 185 straipsnis).

Taigi nagrinėjamu atveju neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (neįrodžius neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246 straipsnis), o nenustačius neteisėtų veiksmų negali bÅ«ti konstatuojamas ir priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.247 straipsnis)), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų neatleistas.IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, privalėjo jį apmokėti 196 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. 2018 m. kovo 26 d. teismo nutartimi buvo patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ jos priteistina nesumokėta 166 EUR dydžio žyminio mokesčio dalis.Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 2,86 EUR. Jos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 166 EUR (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Â Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                 Ana Karšul