a2d2be97-fbef-4d94-9b7c-4de7fa7faffb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-169-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00309-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.4; 2.1.1.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 23 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir T. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. B. ir T. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl jų apsimestinumo ir jų sudarymo dėl apgaulės.IeÅ¡kovai A.

B. ir T. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. B., praÅ¡ydami pripažinti Å¡alių sudarytas 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis; taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams ginčijamomis sutartimis atsakovui perleistÄ turtÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimis ieÅ¡kovai atsakovui padovanojo jiems priklausantį turtÄ .

Ginčijami sandoriai neatitiko tikrosios Å¡alių valios, nes Å¡alys iÅ¡ esmės siekė sudaryti ne dovanojimo, o pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovai įsipareigojo perleisti atsakovo nuosavybėn turtÄ , o atsakovas – sumokėti ieÅ¡kovams sutartÄ kainÄ . Atsakovas įkalbėjo ieÅ¡kovus sudaryti dovanojimo sandorius, motyvuojant tuo, kad juos sudarant bus iÅ¡vengta didelių mokesčių už notaro paslaugas. IeÅ¡kovai nurodo, kad yra atsakovo tėvai, Å¡alis sandorių sudarymo metu siejo pasitikėjimu grįsti santykiai.

Atsakovas, pasinaudodamas ieÅ¡kovų patiklumu, giminystės ryÅ¡iais, amžiumi, apgaule, įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtÄ apsimestinių sandorių pagrindu. IeÅ¡kovai paveikti atsakovo sudarė dovanojimo sutartis vietoje pirkimo-pardavimo, tikėdami, kad atsakovas jų neapgaus ir susitarimÄ vykdys tinkamai. IeÅ¡kovų sprendimui sutikti su atsakovo pasiÅ«lymu įtakos taip pat turėjo ieÅ¡kovų senyvas amžius, menkos teisinės žinios. Atsakovas, nurodydamas įtikinamÄ priežastį – sutaupyti pinigines lėšas, aktyviais veiksmais įkalbėjo ieÅ¡kovus sudaryti dovanojimo sutartis, taip ieÅ¡kovus apgavo.

Atsakovas jau sandorių sudarymo metu siekė sudaryti tokiÄ teisinę situacijÄ , kad jo prievolė sumokėti daiktų kainÄ nebÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inta ir ieÅ¡kovai negalėtų ateityje pareikÅ¡ti turtinio reikalavimo dėl nesumokėtos kainos. Sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo galimybės sumokėti turto kainos, tam neturėjo piniginių lėšų. IeÅ¡kovams pareikalavus sumokėti už turimÄ turtÄ , atsakovas pradėjo ieÅ¡kovui grasinti sužalojimu. Be to, ieÅ¡kovams nežinant atsakovas nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pasisavino 626 930 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui po 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei valstybei 290 Eur žyminio mokesčio ir 6,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl apsimestinio sandorio. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį. Ginčijami sandoriai patvirtinti notarine tvarka, juos tvirtinusiai notarei nekilo abejonių dėl ieÅ¡kovų valios dovanoti atsakovui turtÄ , prieÅ¡ingu atveju notarė tokių sandorių nebÅ«tų tvirtinusi.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovas buvo Å«kininkai ir Å«kininkavo kartu. IeÅ¡kovai pripažino, kad dėl senyvo amžiaus jiems darėsi sunku Å«kininkauti, todėl teismas laikė pagrįstu atsakovo teiginį, jog Å¡eimos rate buvo priimtas sprendimas, kad ieÅ¡kovai baigs Å«kininkavimÄ , jį perduodami sÅ«nui – atsakovui, todėl ir buvo sudarytos dovanojimo sutartys. Liudytojai J. K., A. K., D. Z., I. B. iÅ¡ esmės patvirtino aplinkybes, kad tėvas užrašė, dovanojo turtÄ sÅ«nui, abu dirbo Å«kyje, sutardavo, vėliau susipyko.

Liudytojos J. K. parodymai dėl Å¡alių pokalbio automobilyje apie atsiskaitymÄ , paskolos pasiraÅ¡ymÄ nėra konkretÅ«s, nepatvirtina, kad Å¡alys kalbėjo bÅ«tent apie ginčijamas, ne apie kitas sutartis. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2011 m. birželio 28 d. ir 2014 m. sausio 22 d. yra sudariusios ir žemės sklypų bei pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ne visas turtas atsakovui buvo dovanojamas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai ginčijamais sandoriais perleistÄ atsakovui turtÄ siekė ne parduoti, bet dovanoti, turto perleidimo pagrindas dovanojimo bÅ«du atitiko abiejų Å¡alių valiÄ .

IeÅ¡kovai neįrodė, kad ginčijamos sutarys yra apsimestiniai sandoriai.Dėl apgaulės. IeÅ¡kovai, teigdami, kad ginčo sandoriai sudaryti dėl atsakovo apgaulės, privalo apgaulę įrodyti, tačiau ieÅ¡kinyje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo iÅ¡vadai apie apgaulės buvimÄ . Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad Å¡alių valia neatitiko dovanojimo sandoriuose iÅ¡reikÅ¡tos valios. Ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti vienu metu, tarp jų sudarymo datų yra gana ilgi laiko tarpai.

Jeigu Å¡alys bÅ«tų susitariusios dėl pirkimo-pardavimo, kurio pagrindinė sÄ lyga yra atlygintinumas, tai atsakovui nevykdžius tokio susitarimo, ieÅ¡kovai vėlesnių sutarčių nebÅ«tų sudarę. Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti ieÅ¡kovo sveikatÄ . Dėl to, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pasisavino 626 930 Lt, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Minėti įvykiai neturi reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nes jie su ginčijamais sandoriais nesusiję. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog ginčijamos dovanojimo sutartys bÅ«tų apsimestiniai ar dėl apgaulės sudaryti sandoriai, teismas ieÅ¡kinio netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai IeÅ¡kovai (toliau ir - apeliantai) apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nenustatė tikrosios sandorio Å¡alių valios, kas sÄ lygojo neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Ginčijami sandoriai sudaryti pirkimo - pardavimo sandoriams pridengti. Jie sudaryti tarp artimų giminaičių, tarp kurių buvo pasitikėjimas, jais buvo siekiama iÅ¡vengti didelių mokesčių už notaro paslaugas. Atsakovas neturėjo galimybių sumokėti pirkimo kainos, todėl Å¡alys susitarė dėl atsiskaitymo per 3-4 metus.

Ginčijami sandoriai sudaryti apeliantui pasitraukiant iÅ¡ Å«kininkavimo veiklos ir Å«kį atlygintinai perleidžiant atsakovui. Å alys buvo susipykusios, o vėliau Å¡alims susitaikius buvo pradėtas atlygintinis Å«kio perleidimo atsakovui procesas. Atsakovas, sÄ moningai siekdamas užvaldyti visÄ apeliantų turtÄ , elgėsi taip, kad įgytų jų pasitikėjimÄ , bei, pasinaudodamas tarp Å¡alių buvusiais gerais santykiais, įkalbėjo sudaryti dovanojimo sutartis. Atsakovas apgavo apeliantus ir užvaldė jų turtÄ , pasinaudodamas jų patiklumu, pasitikėjimu bei tuo, kad apeliantai neturi teisinių žinių, yra senyvo amžiaus.

Atsakovo veiksmai buvo aktyvūs, jis už apeliantus atliko kadastrinius matavimus, pakeisdamas žemės sklypų ribas, apeliantams nežinant įregistravo pakeitimus nekilnojamojo turto registre. Atsakovas suklastojo apeliantų parašus ir už juos pasiėmė iš VĮ Registrų centras dokumentus ginčo sandorių sudarymui.Apeliantai visas sudaroma sutartis būtų įforminę kaip dovanojimo, tačiau dvi sutartis privalėjo įforminti kaip pirkimo – pardavimo, nes paramos lėšomis įgyto turto negalima buvo dovanoti.

Todėl dvi pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos ne dėl to, kad apeliantai bÅ«tų taip nusprendę, o todėl, kad dovanojimo sutarčių teisiÅ¡kai įforminti nebuvo įmanoma. 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartys sudarytos realizuojant bendrÄ susitarimÄ ir buvo baigiamieji sandoriai perleidžiant (atlygintinai) Å«kį atsakovui.Teismo iÅ¡vada, kad sudarytos dovanojimo sutartys atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Apeliantų tikslas buvo pirkimo – pardavimo sutarties pasekmės. Nepateikti įrodymai, kad apeliantai bÅ«tų siekę ir turėję tikslÄ neatlygintinai atsisakyti viso savo užgyvento turto, likti ir be nekilnojamojo turto, ir be iÅ¡ Å«kininkavimo gautų pajamų. Kol apeliantai laukė atsiskaitymo už perleistÄ turtÄ , atsakovas iÅ¡tuÅ¡tino jų banko sÄ skaitÄ , taip užvaldydamas ir visas apeliantų santaupas. Å i aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir tyčinių veiksmų, siekiant apeliantus apgauti.Å iaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-363-856/2017 iÅ¡ atsakovo apeliantui priteisė 174 330,98 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ .

Å is faktas yra susijęs su nagrinėjama byla, nes įrodo atsakovo piktavaliÅ¡kus veiksmus apeliantų atžvilgiu. Todėl teismas privalėjo konstatuoti apgaulės buvimÄ , nes atsakovas tyčiniais veiksmais suklaidino apeliantus. Liudytojai A. K., D. Z., I. B. pateikė bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus apie Å¡alių santykius, jų parodymai nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki, iÅ¡ esmės neturintys įrodomosios vertės. Tuo tarpu liudytojos J. K. parodymai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, leistini ir patikimi, susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, todėl teismo privalėjo bÅ«ti įvertinti.

Å i liudytoja patvirtino, kad girdėjo apelianto ir atsakovo pokalbį, jog atsakovas žadėjo sumokėti apeliantams 400 000 Lt.Užvaldęs visÄ apeliantų turtÄ , atsakovas grasino sunkiai sutrikdyti apeliantui sveikatÄ . Tokie prieÅ¡ tėvÄ atlikti atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiÅ«riu. Taip pat geros moralės požiÅ«riu smerktini ir atsakovo veiksmai, kai be apelianto žinios atsakovas į savo sÄ skaitÄ pervedė 174 330,98 Eur. Teismas ginčo sandorius pripažinęs dovanojimo sandoriais, turėjo pagrindÄ juos panaikinti ir grÄ Å¾inti apeliantams jų nekilnojamuosius daiktus natÅ«ra CK 6.472 straipsnio pagrindu.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡alių valiÄ sudaryti pirkimo – pardavimo, o ne dovanojimo sutartis. Susitarimo už perleistÄ turtÄ atsiskaityti per 3-4 metus atsakovas nepripažįsta. Nors sudarant pirkimo-pardavimo sutartis pas notarÄ yra mokamas nustatyto dydžio mokestis, tačiau jis nėra toks didelis, kurio iÅ¡vengimas bÅ«tų pateisinamas ir kurio bÅ«tų siekusios Å¡alys. Apeliantų nurodytas apsimestinių sandorių sudarymo motyvas vertintinas kaip prieÅ¡ingas teisei ir neatitinkantis protingo ir apdairaus asmens elgesio.

Be to, apeliantai nesugebėjo nurodyti, dėl kokios konkrečiai kainos neva buvo susitarta.Ginčo sandoriai sudaryti skirtingu laikotarpiu, todėl Å¡alių elgesys po sutarčių sudarymo patvirtina jų susitarimÄ (valiÄ ) sudaryti dovanojimo sandorius. Ginčo sandoriai sudaryti bei patvirtinti notarine forma. Apeliantai pripažįsta, kad jų elgesys pas notarÄ sudarant sutartis nesudarė pagrindo abejoti jų valios atitikimu sandoriuose nurodytai valiai – dovanoti turtÄ . Å alys neturėjo kitokių ketinimų ir jų jokia forma nepareiÅ¡kė.

Apeliantai neginčija Å¡alių susitarimo ir savo valios perleisti atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ , ginčija tik sandorių atlygintinumÄ . IÅ¡ apeliantų argumentų neaiÅ¡ku, dėl kokios kainos esÄ buvo susitarta perleidžiant atsakovui turtÄ kiekviena sutartimi. Nesant susitarimo dėl kainos, negalima teigti, jog buvo susitarta dėl atlygintinio sandorio. Jei apeliantai įrodinėja, kad su atsakovu susitarė sudaryti apsimestinį sandorį, tai nėra pagrindo teigti buvus apgaulei. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsakovas juos suklaidino savo tyčiniais veiksmais,.Skundo argumentai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bei dėl kitoje civilinėje byloje tarp Å¡alių nagrinėjamo ginčo, nesusiję su nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu.

Liudytojai A. K., D. Z., I. B., taip pat ir J. K. patvirtino aplinkybes, kad apeliantas padovanojo atsakovui Å«kį, ir nurodė, kad apie tai jiems žinoma iÅ¡ apeliantų kalbų. Sudarant sandorius notarų biure, jokie kiti asmenys nedalyvavo, todėl liudytojai gali paaiÅ¡kinti tik tai, kÄ jie sužinojo iÅ¡ apeliantų. Liudytojos J. K. paaiÅ¡kinimų patikimumas abejotinas dėl jos ir atsakovo tarpusavio santykių. Å i liudytoja sandorio sudarymo metu nedalyvavo, jo sudarymo aplinkybių nežino. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama, jų nenurodo ir apeliantai.Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl trijų nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Jomis apeliantai (tėvai) dovanojo atsakovui (savo sÅ«nui) pastatus bei žemės sklypus. Dovanojimo sutartys ginčijamos dviem pagrindais – kaip apsimestiniai sandoriai (jais, anot apeliantų, buvo dengiamas pirkimo pardavimo sandoris) (CK 1.87 str.) ir kaip sudarytos dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio netenkino. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka.Apeliacinis skundas netenkinamas.Visų pirma pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, jog sandorio negaliojimas dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu yra savarankiÅ¡ki, vienas su kitu nesuderinami pagrindai.

Tas pats sandoris negali bÅ«ti ir apsimestinis, ir sudarytas dėl apgaulės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011). IÅ¡ apeliantų pozicijos byloje matyti, jog jie nekvestionuoja savo su atsakovu suderintos valios perleisti ginčo turtÄ atsakovui iÅ¡ esmės. Kitaip tariant, nėra ginčo, kad apeliantai siekė perleisti savo turėtÄ turtÄ . Ginčas kyla dėl to, ar Å¡alių valia buvo nukreipta į turto perleidimÄ (ne)atlygintinai. Dėl dovanojimo sutarčių negaliojimo apsimestinumo pagrinduKaip yra nurodyta teisminėje praktikoje, apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Tikrųjų Å¡alių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamÄ sandorį leidžia atskleisti, ar Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį, skirtÄ kitam sandoriui pridengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

Sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).Pirmosios instancijos teismas vertino ginčijamų sutarčių sudarymo priežastis ir nustatė, kad Å¡eimos rate buvo priimtas sprendimas, jog apeliantai baigs Å«kininkavimo veiklÄ jÄ perduodami savo sÅ«nui.

Šiame kontekste pastebėtina, kad santykiuose tarp tokiais giminystės ryšiais artimų asmenų, juo labiau, kai jų santykiai yra geri, pirkimo pardavimo sandoriai nėra labai įprasti. Apeliantai ir patys neneigia, jog iki 2012 m. šalių santykiai buvo geri, vėliau šalys susipyko ir vėl susitaikė. Tokios teismo išvados dėl paminėtų faktinių bylos aplinkybių nėra kvestionuojamos. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos ne tik ginčijamos turto dovanojimo sutartys, bet ir dalies turto pirkimo pardavimo sutartys.

Pažymėtina, kad viena pirkimo pardavimo sutartis (2014 m. sausio 22 d.) buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir viena iÅ¡ ginčijamų dovanojimo sutarčių. IÅ¡ tokių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, Å¡alims suderinus valiÄ dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, bÅ«tent tokio pobÅ«džio (o ne dovanojimo) sutartys ir buvo sudaromos. Dėl to neatrodo įtikinami apeliantų motyvai, kad ginčijamomis dovanojimo sutartimis buvo siekiama pridengti pirkimo pardavimo sandorius dėl esÄ didelių mokesčių už notaro paslaugas ar negalėjimo dėl atsakovo finansinės padėties sumokėti pirkimo kainÄ .

Jokių argumentų, kodėl vietoje dovanojimo sutarčių negalėjo bÅ«ti (jei buvo tokia Å¡alių valia) sudaromos pirkimo pardavimo sutartys numatant vėlesnius atsiskaitymo terminus, apeliantai nepateikia, ir, atsakant į apeliantų argumentus, susijusius su atsakovo negalėjimu sumokėti turto kainÄ dėl finansinės padėties, paminėtina, kad, pavyzdžiui, 2014 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartyje taip ir buvo numatyta (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad po susitaikymo buvo pradėtas atlygintinis Å«kio perleidimo procesas – jau minėta, kad dalis turto buvo parduota, o dalis dovanota tÄ pačiÄ dienÄ .

Dar daugiau, apeliacinio skundo argumentai, kad (esÄ ) pirkimo pardavimo sutartis buvo privalu sudaryti, nes jomis perleidžiamo turto negalima buvo įforminti dovanojimo sutartimi dėl to, kad jis buvo įgytas paramos lėšomis, kaip pagrįstai nurodė teismas, leidžia spręsti, jog faktiÅ¡kai ne tik dėl ginčijamomis sutartimis perleisto turto, bet ir pirkimo pardavimo sutartimis perleisto turto atžvilgiu apeliantai, nesant kliūčių, tikėtina bÅ«tų sudarę bÅ«tent dovanojimo sutartis. Nėra įtikinami ir apeliantų teiginiai dėl netinkamo liudytojų parodymų įvertinimo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos J. K. parodymai apie girdėtÄ pokalbį dėl atsiskaitymo nepatvirtina, kad Å¡iuo atveju buvo kalbama apie bÅ«tent apie ginčijamas, o ne pirkimo pardavimo sutartis. Juo labiau, kad ir apeliantų nurodoma suma, už kuriÄ buvo sutarta, anot jų, parduoti ginčijamomis sutartis perleistÄ turtÄ (400 000 Lt), yra tokia pat, kuri nurodyta 2014 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartyje.Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismu (juo labiau, kad apeliantai iÅ¡ esmės nenurodo argumentų) ir tuo aspektu, kad tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl dovanojimo netiesiogiai patvirtina tai, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos per daugiau nei du metus, tarp jų yra ilgi laiko tarpai.

Taigi, visiÅ¡kai pagrįsta manyti, kad, esant pirkimo pardavimo santykiams ir neatsiskaičius jau po pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo, joks apdairus asmuo nesudarytų toliau vėlgi dovanojimo sutarčių. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio apsimestinumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. Taigi, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kai viena Å¡alis teigia, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita Å¡alis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Teigdama, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, sandorio Å¡alis privalo įrodyti savo argumentų pagrįstumÄ . Todėl bÅ«tent apeliantams tenka pareiga įrodyti, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ CPK 178 straipsnio norma reiÅ¡kia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nutarties 18-21 punktuose nurodyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai neįrodo savo teiginių patikimais įrodymais, o aplinkybių visumos vertinimas iÅ¡ esmės juos (teiginius) paneigia (CPK 185 str.).Dėl apgaulės Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas).

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).Å i apeliacinio skundo dalis grindžiama argumentais, jog ieÅ¡kovai pasitikėjo atsakovu, kad jis sumokės už turtÄ , įkalbėjo sudaryti dovanojimo sutartis nurodydamas įtikinamÄ priežastį – sutaupyti piniginių lėšų, nepagrįstai pasisavino lėšas iÅ¡ apelianto sÄ skaitos, 2016 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo sužaloti apelianto sveikatÄ , teismas turėjo spręsti dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis kėsinasi į dovanotojo gyvybę ar atlieka veiksmus, kurie smerktini geros moralės požiÅ«riu (CK 6.472 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo motyvai neteikia pagrindo skundžiamo sprendimo iÅ¡vadų pripažinimui nepagrįstomis.Visų pirma pažymėtina, kad įstatymas draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl apeliantų argumentai dėl CK 6.472 straipsnio nuostatų taikymo, nebuvę ieÅ¡kinio pagrindu, negali bÅ«ti keliami (ir atitinkamai - vertinami). Å iame kontekste tik pastebėtina, kad rėmimasis paminėta norma tik patvirtintų, jog apeliantai pripažįsta dovanojimo (o ne pirkimo pardavimo) santykių egzistavimÄ .Aplinkybės, kad Å¡alių santykiai vėl pasikeitė (pablogėjo), tarp jų kyla konfliktai ir ginčai dėl lėšų pasisavinimo, yra kitų ginčų dalykas ir jos buvo tiriamos ikiteisminiame tyrime bei kitoje civilinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje reikšminga ne šiuo metu esančios aplinkybės ir santykiai, o nustatymas šalių valios, buvusios ginčijamų sandorių sudarymo metu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kitų vėliau kilusių ginčų ir atsakovo elgesio po ginčijamų sandorių sudarymo galėtų būti nebent papildomais greta kitų motyvais, tačiau ne lemiamais nagrinėjamo ginčo baigčiai.   Pirmiau jau minėta, kad ginčijamų sandorių nėra pagrindo pripažinti apsimestiniais.

Apgaulės aspektu apeliantai nurodo (be jau aptartų argumentų) vėlgi pasitikėjimÄ atsakovu sandorių sudarymo metu bei įkalbėjimÄ sudaryti dovanojimo sandorius dėl mažesnių mokesčių notarui. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas buvo Å«kininkas, turėjo daug turto, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis tiek dėl Å¡io aspekto, tiek dėl gyvenimiÅ¡kos patirties nesuprato sandorio esmės ir jo sudaryti neketino ar ketino sudaryti tik kitokį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ tokio apeliantų aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jie vis tik ketino perleisti turtÄ ir sutiko sudaryti bÅ«tent dovanojimo sandorius, net jei tai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų daroma dėl atsakovo nurodomų mokesčių galimo sutaupymo.

Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti apeliantų valios ydingumÄ , nes apeliantai, nors ir, anot jų, atsakovo iniciatyva sutiko su sandorio pobÅ«džiu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo. Todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantų atsakovui priteistina 350 Eur jo turėtų dokumentais patvirtinamų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (CPK 93 str. 1 d.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :              Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. B. ir T. B. po 175 Eur už advokato pagalbÄ atsakovui V. B..              Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                   Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                                                 Â