A-525-2961-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2961/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02258-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.7;15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JUNESTA“ atstovams Vytautui Jazukevičiui ir advokatui Rokui Stabingiui,

pareiškėjui A. S. atstovui advokatui Milvydui Pūkui,

atsakovo atstovei Robertai Duliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JUNESTA“ ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JUNESTA“ ir A. S. skundą atsakovui Vilniaus mieto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai RUAB „JUNESTA“ ir A. S. skundu (I t., b. l. 1−3), kurį A. S. patikslino (I t., b. l. 102−104), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Savivaldybės taryba) spręsti žemės sklypų Buivydiškių k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) − 1,1144 ha; (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) − 2,6100 ha.; Pašilaičių k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) − 8,2000 ha, detaliojo plano patvirtinimo klausimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka;

2) pareiškėjo A. S. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priteisti 154 704,81 Lt žalos atlyginimo.

Taip pat pateiktas prašymas dėl turėtų teismo išlaidų priteisimo pareiškėjų naudai.

Nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 20 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04929 (toliau – ir Detaliojo teritorijų planavimo sutartis), pareiškėjams buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Buivydiškių k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 1.1144 ha; (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2.6100 ha; Pašilaičių k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 8.2000 ha (toliau - ir Žemės sklypai). 2008 m. gegužės 7 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) pareiškėjams išdavė sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) (toliau – ir Sutikimas) valstybinėje žemėje tiesti inžinerinius tinklus, rekonstruoti dalį Rygos gatvės, įrengti įvažiavimus. Pareiškėjai parengė Žemės sklypų detalųjį planą ir pateikė jį patikrinimui. VAVA patikrino Žemės sklypų detalųjį planą ir surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte pateikta teigiama išvada dėl parengto detaliojo plano tvirtinimo pareiškėjams suteikė teisę kreiptis į atsakovą dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. 2008 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai raštu kreipėsi į atsakovą, prašydami tvirtinti parengtą Žemės sklypų detalųjį planą.

Atsakovas 2008 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. A51-19946-(10.9-MPD-0) pranešė, kad detaliojo plano tvirtinti negali, nes negalioja Patikrinimo aktas. Tuo tada pareiškėjams tapo žinoma, kad 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-535 VAVA Sutikimą laiko negaliojančiu, o 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (100)-11.55-1061 pripažino negaliojančiu ir Patikrinimo aktą. 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. A51-21278(10.9-MPD-0) atsakovas pranešė, kad Žemės sklypų detalusis planavimas sustabdomas, kol pasibaigs teisminiai ginčai. 2009 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-132-764/2009 Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VAVA 2008 m. liepos 14 d. sprendimą įformintą 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“. 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir panaikino VAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“.

Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad Sutikimas ir Patikrinimo aktas panaikinti neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai 2011 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. Atsakovas per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą Žemės sklypų detaliojo plano nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo, kodėl toks detalusis planas negali būti tvirtinamas, taip pareiškėjų nuomone, pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas A. S. papildomai nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, jam buvo padaryta žala, nes pagal 2007 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. 1760718072548-18 (toliau – ir Kredito sutartis) jis yra įsipareigojęs mokėti palūkanas už jam priklausantį žemės sklypą Pašilaičių km., Vilniaus m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Kredito sutartis sudaryta siekiant įsigyti minėtą žemės sklypą ir atlikti jo detaliojo planavimo procedūrą tam, kad būtų galima pakeisti žemės paskirtį ir jį užstatyti arba parduoti. Pažymėjo, kad Kredito sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo sutartis. Nurodė, kad nuo 2010 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. kovo 14 d. sumokėjo 43 936,75 EUR (151 704,81 Lt) palūkanų bei 3 000 Lt sutarties pakeitimo mokesčių, iš viso − 154 704.81 Lt, ir ši žala privalo atlyginta atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 92−95), kurį patikslino (I t., b. l. 138−144), prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vykdant teritorijų planavimą siekiama suderinti asmenų, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus formuojant sveiką ir harmoningą aplinką, todėl jis vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3, 5 dalimis, 27 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 ir teigė, kad teritorijų planavimo dokumento nepatikrinus valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, šis dokumentas negali būti tvirtinamas.

Pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą, atliekamą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Rėmėsi Aprašo 12, 14 ir 19 punktais ir darė išvadą, kad nepaisant to, kad 2010 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010 panaikino VAVA 2008 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“, Patikrinimo aktas yra negaliojantis, nes galiojo vienerius metus nuo išdavimo momento.

Taigi, pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į atsakovą su prašymu patvirtinti parengtą Žemės sklypų detalųjį planą, turėjo jį iš naujo pateikti tikrinimui teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančiai institucijai. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. aprobuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimu ir darė išvadą, kad Savivaldybės tarybai priėmus pareiškėjų reikalaujamą sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, toks sprendimas būtų neteisėtas ir naikintinas.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų parengimo ir išdavimo aprašas) 10 punktu, ir pabrėžė, jog pareiškėjams trijų metų laikotarpiui išduotos 2007 m. liepos 4 d. Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-139-(10.9-MPD-3) (toliau – ir Planavimo sąlygos) šiuo metu negalioja, nes jų galiojimas baigėsi 2010 m. liepos 4 d. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 66 punktu, pabrėžė, kad pareiškėjai, būdami planavimo organizatoriais, teikdami prašymą atsakovui turi užtikrinti, kad visos detaliojo planavimo procedūros atliktos. Šiuo atveju šios pareigos nebuvo įvykdytos, nes tiek Patikrinimo aktas, tiek Planavimo sąlygos negalioja. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. A50-26093 paprašė padaryti detaliojo plano svarstymo pertrauką kol detaliojo plano tvirtinimo klausimas bus išnagrinėtas teisinių klausimų atžvilgiu, ir būtent todėl 2011 m. spalio 12 d.

Savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo priimtas sprendimas dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo/atsisakymo tvirtinti. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjų veiksmai, kai skundžiamas Savivaldybės tarybos neveikimas, kuris atsirado būtent dėl pareiškėjų veiksmų, turėtų būti vertintini kaip piktnaudžiavimas, nes net jei Patikrinimo aktas ir Planavimo sąlygos detaliojo būtų galiojantys, tai nereiškia, kad Savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą neatsižvelgusi į pareiškėjo prašymą atidėti detaliojo plano svarstymo klausimą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1517/2009).

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog jau išspręsti pareiškėjams kilę teisiniai klausimai, Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo/motyvuoto atsisakymo tvirtinti klausimas galės būti sprendžiamas, kai pareiškėjai pateiks prašymą atnaujinti detaliojo plano svarstymo klausimą. Dėl pareiškėjo A. S. reikalavimo priteisti žalą, atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nėra visų viešosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pažymėjo, kad Kredito sutarties specialios dalies 2 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis − žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimui, todėl pareiškėjų teiginys, kad kredito paskirtis buvo susijusi su detaliojo planavimo procedūromis yra klaidingas.

Be to, nors Kredito sutartis buvo sudaryta po Detaliojo teritorijų planavimo sutarties pasirašymo, Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad minėtas sklypas A. S. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso nuo 2006 m. birželio 10 d., o tai rodo, kad Kredito sutarties sudarymą lėmė ne Detaliojo teritorijų planavimo sutartis, o minėta pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad sudarydamas Kreditavimo sutartį ir prisiimdamas pareigą mokėti palūkanas, pareiškėjas realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį, palūkanų mokėjimas sietinas su pareiškėją ir banką siejančiais sutartiniais santykiais, kuriems atsakovo veiksmai jokios įtakos neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas vykdydamas pareigas, kylančias iš prievolinių teisinių santykių patyrė žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjai, manydami, kad jų pateiktas Patikrinimo aktas yra galiojantis, turėjo teisę dėl detaliojo plano tvirtinimo kreiptis Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį ir atliko neteisėtus veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ( II t., b. l. 53−60) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1, 4−6 dalimis bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatomis, darė išvadą, kad detalusis planas, pradėtas rengti iki 2010 m. sausio 1 d., patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos, o jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės aktai numato koks subjektas ir kokia tvarka turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administravimo subjektą vykdyti įstatymą – priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti.

Kadangi šiuo atveju į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti kreipėsi ne Vyriausybės atstovas, o detaliojo plano organizatorius, kuris pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas tokios teisės neturi, tenkinti skundą šioje dalyje nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad keisti netinkamą pareiškėją į tinkamą, t. y. Vyriausybės atstovą, šiuo atveju nėra galima, kadangi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato sąlygą, tik kurią įvykdęs Vyriausybės atstovas įgyja teisę kreiptis į teismą.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, teismas, remdamasis bylos medžiaga ir CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog tam, kad pareiškėjo A. S. sumokėtas palūkanas už kreditą, gautą 8.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio Pašilaičių k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, pripažinti tiesioginiais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, turėtų būti įrodytas tiesioginis ryšys tarp jų atsiradimo ir, kaip teigiama, neteisėtų atsakovo veiksmų, ko šiuo atveju pareiškėjas A. S., kuriam ir tenka tokia pareiga, t. y.

įrodyti žalos atsiradimą, nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo ir šioje dalyje: tokio pobūdžio išlaidų nėra galima įvardinti tiesioginiais nuostoliais; nėra pateikta jokių įrodymų, kad netgi tuo atveju, jei detalusis planas būtų patvirtintas, pareiškėjas A. S. terminu, kuriuo mokėjo prašomas priteisti palūkanas, būtų užstatęs ir perleidęs ar tiesiog perleidęs minėtą žemės sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog kliūtis sprendimui priimti yra aplinkybė, jog yra pasibaigę Patikrinimo akto ir Planavimo sąlygų galiojimo terminai, yra nepagrįsti: minėti administraciniai aktai detaliojo plano pateikimo tvirtinti metu buvo galiojantys, todėl, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, nėra kliūčių svarstyti ir priimti sprendimą dėl šio detaliojo plano patvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti.

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 63−65), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti – į pareigoti Savivaldybės tarybą spręsti Žemės sklypų detaliojo planą patvirtinimo klausimą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; pareiškėjo A. S. naudai iš atsakovo priteisti 154 704, 81 Lt žalos atlyginimo; pareiškėjų naudai priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą detaliojo planavimo organizatorius neturi teisės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, o tokią teisę turi tik Vyriausybės atstovas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-753/2007 ir teigia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, savivaldybės tarybai ar administracijos direktoriui nepatvirtinus detaliojo plano, toks sprendimas gali būti skundžiamas detaliojo planavimo organizatoriaus. Apeliantų nuomone, analogiškai turėtų būti aiškinama ir situacija, kai detalusis planas nepatvirtinamas ir negaunama motyvuoto atsakymo. Taip savivaldos institucija pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymą ir detaliojo planavimo organizatoriaus teises neveikimu, o tokių ginčų nagrinėjimas patenka į administracinių teismų kompetenciją. Pažymi, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą pertraukai dėl detaliojo plano svarstymo daryti iki sekančio tarybos posėdžio, tačiau vėlesniuose posėdžiuose šis klausimas nebuvo svarstytas, tai laikytina savivaldybės administravimo subjekto vilkinimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl esant apžeistoms pareiškėjų teisėms, jie turėjo teisę kreiptis į teismą. Teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, jog Vyriausybės atstovas užkerta kelią pareiškėjams teisme ginti savo pažeistas teises ir įgyvendinti detaliojo planavimo organizatorių teises. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Žemės sklypų detaliojo planavimo klausimas Savivaldybės taryboje jau buvo pradėtas svarstyti, t. y. buvo prasidėjusi detaliojo plano tvirtinimo stadija, todėl, kaip teismas pažymėjo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-904/2011, pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad sprendimas dėl detaliojo plano bus priimtas. Mano, kad šiuo atveju pažeidžiamas ne viešasis interesas, o privatus interesas – teisė keisti privataus žemės sklypo paskirtį, todėl pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą. Pabrėžia, jog galimybė keisti Žemės sklypų paskirtį buvo suteikta pareiškėjams perdavus detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir išdavus detaliojo planavimo sąlygas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 70−73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo, kad abejoti sistemine teisės aktų analize paremta teismo išvada, jog teisės aktai pareiškėjams nesuteikia teisės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, nėra teisinio pagrindo. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimas, kaip turintis įgaliojimus priimti teisės aktus ir nustatyti teisinį reguliavimą subjektas, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatė, kad teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo savivaldybės administravimo subjektą priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti, kai toks sprendimas nepriimamas per įstatyme nustatytą terminą, turi tik Vyriausybės atstovas. Kitiems subjektams tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Todėl pareiškėjų argumentai dėl kitokio minėtos nuostatos aiškinimo vertintini, kaip neteisingas teisės normos aiškinimas, neatsižvelgiant į tai, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti galimai pažeistų teisių gynimo tvarką. Taip pat sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti nuostoliai negali būti pripažįstami tiesioginiais nuostoliais, nes pareiškėjas A. S. neįrodė priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir neteisėtų atstovo veiksmų. Pažymi, kad atsižvelgiant į minėtą išvadą ir į tai, kad pareiškėjo palūkanų mokėjimas sietinas su jį ir banką siejančiais santykiais, kuriems atsakovo veiksmai jokios įtakos neturėjo, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl detaliojo plano tvirtinimo procedūros, tuo atveju, kai savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius per įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą detaliojo plano nepatvirtina ir nepateikia motyvuoto atsisakymo.

Nagrinėjamoje byloje šiuo momentu nėra aktualūs atsakovo argumentai dėl priežasčių, kodėl reikalaujamas sprendimas dėl detaliojo plano nebuvo priimtas, nes nustačius, kad atsakovas detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl netvirtinimo, šios bylos kontekste būtina įvertinti kokiomis teisinėmis priemonėmis gali būti ginamos galimai pažeistos pareiškėjų teisės.

Ginčo teisiniams santykiams aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio 5 dalis numato, kad „Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje“.

Taigi nurodyta įstatymo nuostata teisę kreiptis į teismą tai atvejais, kai savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, vienareikšmiškai suteikia Vyriausybės atstovui, kuris šią savo teise gali pasinaudoti tiek savo iniciatyva, tiek planavimo organizatoriaus (šiuo atveju pareiškėjų) prašymu ir remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi.

Dėl šios priežasties, norėdami apginti savo galimai pažeistas teises pareiškėjai, kaip planavimo organizatoriai, turi kreiptis į Vyriausybės atstovą, prašydami įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, t. y. pateikti atsakovui rašytinį reikalavimą neatidėliojant priimti sprendimą dėl detaliojo plano, o atsakovui atsisakius įvykdyti reikalavimą, kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo. Patiems pareiškėjams, kaip detaliojo planavimo organizatoriams, teisė kreiptis į teismą tiesiogiai, prašant įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl detaliojo plano, Teritorijų planavimo įstatyme nėra numatyta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad naujesnėse Teritorijų planavimo įstatymo redakcijose (galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d.), o taip pat ir šiuo metu aktualioje redakcijoje, 26 straipsnio 5 dalis pakeista ir numato, kad „Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Įstatyme nurodyta Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Byloje būtina akcentuoti, kad nors pagal bendrąją proceso teisės taisyklę - administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (ABTĮ 4 str. 4 d.) - turėtų būti taikoma pastaroji Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatos redakcija, tačiau šiuo atveju taikytina aptartos taisyklės išimtis, numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje, numatanti, kad iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus“. Šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje taikytinas ankstesnis teisinis reglamentavimas, galiojęs, iki 2010 m. sausio 1 d., kuris, kaip minėta, nenumato galimybės pareiškėjams dėl savo galimai pažeistų teisių ginimo patiems kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą spręsti dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo.

Apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimybės patiems kreiptis į teismą, apeliantai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-753/2007 ir darė išvadą, kad situacija, kai detalusis planas nepatvirtinamas ir negaunamas motyvuotas atsakymas turėtų būti laikoma analogiška situacijai, kai detalųjį planą tvirtinti atsisakoma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, kad šios dvi situacijos nėra analogiškos, tai patvirtina vien jau ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas Teritorijų planavimo įstatyme aptarė kiekvieną jų atskirai ir numatė skirtingas jų apskundimui tvarkas. Be to nurodytoje nutartyje nėra suformuluota tokia teisės taikymo taisyklė, kaip ją nurodo apeliantai, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nagrinėjamu atveju ji nėra aktuali.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir pareiškėjų reikalavimą priteisti iš atsakovo pareiškėjo A. S. naudai 154 704,81 Lt žalos atlyginimo, kuris motyvuojamas tuo, kad žala atsirado detaliojo plano tvirtinimo procedūros metu pagal Kredito sutartį mokant palūkanas už įsigytą žemės sklypą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl šiuo atveju aktualus minėtų sąlygų buvimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju tiesioginis priežastinis ryšys tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimo nenustatytas. Akivaizdu, jog palūkanų pagal Kredito sutartį mokėjimas nėra susijęs su detaliojo planavimo eiga. Pareiškėjas A. S. už Kredito sutarties pagrindu gautą paskolą įsigijo žemės sklypą, todėl būtų turėjęs mokėti palūkanas nepriklausomai nuo detaliojo planavimo procedūros trukmės, nes palūkanos nėra siejamos su detaliojo planavimo procesu, o mokamos kaip atlygis už banko suteiktą paskolą. Atsižvelgiant į tai, nustačius, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti (dėl kitų atsakomybės sąlygų, nustačius jog bent vienos jų nėra, pasisakyti netikslinga), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė nekyla, todėl reikalavimas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą taip pat nepagrįstas.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „JUNESTA“ ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys Dalia Višinskienė