a2d0fc30-ecaa-4235-b75c-2e6952dc3359 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-871-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-02957-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2014 m. vasario 10 d.                                                                       Vilnius                Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui O.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas O. B. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-5), vėliau su patikslintais skundais (b. l. 68–70A, 86–87), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 50 Lt neturtinės žalos už kiekvienÄ parÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K).

Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013 m. liepos mėn. pabaigos buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, t.y. dažniausiai su dar trimis asmenimis apie 7 kv. m. kamerose, kuriose yra įrengtos lovos 4 asmenims, stalas, taburetės, 2 spintelės, prausykla, sanitarinis mazgas. Pažymi, kad tokiu būdu vienam asmeniui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas, kaip tai nustatyta 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-124.

PaaiÅ¡kino, kad dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų, kurie iÅ¡ anksto žinodami, kad bus pažeisti teisės aktai, yra įrengę 7-8 kv. m. kameras keturiems asmenims, jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , fizinius nepatogumus, nes kamerose nėra vietos apsisukti, suvaržomas judėjimas, kyla barniai, konfliktai su kartu kalinčiais asmenimis, pažeidžiamas žmogaus privatumas, neįmanoma ramiai paskaityti, laiÅ¡kÄ paraÅ¡yti, jaučiasi triukÅ¡mas, nuolatos stebimas. Taip pat pabrėžė, kad miegoti tenka sujungtose lovose, tarp kurių minimalus atstumas-tarpas, kitas asmuo miegodamas kvėpuoja, knarkia tiesiai į veidÄ .

Be to, nuolatos susidaro eilės, grÅ«stis į tualetÄ , prausyklÄ , prie stalo pavalgyti irgi reikia laukti, nes visi netelpa, tokiu bÅ«du atÅ¡Ä la maistas. Dėl Å¡ių nepatogumų, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam prasidėjo depresija, tapo irzlus, vengia bendrauti, ieÅ¡ko vienatvės. Pažymėjo ir tai, jog serga kvėpavimo takų ligomis, dažnai kankina dusulys, ypač kai patalpa bÅ«na blogai iÅ¡vėdinta ar yra tabako dÅ«mų. Pažymėjo, jog pats yra nerÅ«kantis ir tai buvo nurodęs raÅ¡tiÅ¡kai LukiÅ¡kių TI-K administracijai, tačiau vis tiek jis buvo kalinamas kartu su rÅ«kančiais asmenimis vienoje kameroje. Be to, nurodo, jog teko dažnai kreiptis į gydytojus dėl sÄ narių skausmo, dusulio priepuolių ir kitų sveikatos sutrikimų.

Gydytojo rekomenduotas dažnesnis judėjimas, pasak pareiÅ¡kėjo, ankÅ¡tose ir perpildytose kamerose yra neįmanomas, o 1 val. per parÄ buvimas lauke situacijos nekeičia, todėl tenka didžiÄ jÄ laiko dalį gulėt lovoje. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog jam teko 4 paras badauti dėl patalynės neiÅ¡davimo, t.y. LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodavo ne pilnos komplektacijos patalynę. Pažymėjo, jog nors ArmatÅ«rinėje kortelėje skiltyje dėl patalynės iÅ¡davimo yra neva jo paraÅ¡as atsisakyti patalynės, tačiau paaiÅ¡kino, kad jis patalynės atsisakyti negalėjo, nes nuosavos patalynės neturi, raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo atsisakyti patalynės nėra rašęs.  Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundÄ (b. l. 12–16) prašė pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su pertraukomis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-29. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , t.y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo apskritai nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs. Pažymėjo, jog nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti na mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, taip pat ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ bei Å¡varÄ kamerose, reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) yra iÅ¡duodamas į kameras, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jis buvo informuotas titinkamai (b. l. 117,126). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: PareiÅ¡kėjas O. B. į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvežtas 2013-02-19 ir buvo kalinamas su pertraukomis iki 2013-07-29 (b. l. 12–13, 22–23).

Laikotarpiais nuo 2013-04-02 iki 2013-04-09, nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25, ir nuo 2013-07-09 iki 2013-07-23 pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs (b. l. 13). SkundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų teismui iÅ¡siuntė paÅ¡tu 2013-08-19 (b. l. 11).IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2013-08-13 pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas, 2013-07-29 bÅ«damas kameroje Nr. 283, kreipėsi raÅ¡tu į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl laikymo nerÅ«kančiųjų kameroje (b. l.17–19).IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2013-08-08 ir 2013-08-14 pažymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, su žodiniais ir raÅ¡ytiniais pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais bei skundais dėl prastų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 20–21).

Tačiau iÅ¡ byloje esančio 2013-08-06 pareiÅ¡kėjo skundo LukiÅ¡kių TI-K direktoriui dėl kalinimo perpildytose kamerose sÄ lygų ir kitų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų bei LukiÅ¡kių TI-K, Kalėjimo departamento atsakymų jam matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 72–75, 90–91, 97–98).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo O. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/1367 (b. l. 24–54) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2013-02-19 atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiÅ«ra bei padaryti reikiami tyrimai:

Syphilis RPR, ŽIV testai neigiami, plaučių rentgenologinis tyrimas geras. Dažniausiai pareiÅ¡kėjas kreipdavosi į gydytojus dėl dusulio priepuolių, pasunkėjusio kvėpavimo, sÄ narių skausmo (b. l. 36, 42–43, 45–48,52), pareiÅ¡kėjui bÅ«davo paskiriamas gydymas, iÅ¡raÅ¡omi vaistai (b. l. 38–40, 50–51).2013-08-01 LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡te Nr. 9-16289 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas 2013-07-31 atsisakė priimti maisto davinius, nes jo netenkina laikymo sÄ lygos, LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrina skiriamo 3,6 kv.m. vienam asmeniui (b. l. 89).IÅ¡ O.

B. ArmatÅ«rinės kortelės matyti, kad atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K jis buvo patalpintas į 117 kamerÄ , vėliau perkeltas į 385 kamerÄ . PareiÅ¡kėjui 2013-02-19 pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡duota: čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., antklodė 1 vnt., puodukas 1 vnt., o paklodę, užvalkaliukus, rankÅ¡luostį, dubenėlį, Å¡aukÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai atsisakė priimti (b. l. 100–101). 2013-03-26 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota jau pilnos kompektacijos patalynė (b. l. 102–103), tačiau iÅ¡ vėlesnių ArmatÅ«rinių kortelių matyti, kad pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai vėl atsisakė priimti pilnÄ patalynės komplektÄ (b. l. 104–111).

LukiÅ¡kių TI-K nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 55–61).          Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jam po 50 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, už kiekvienÄ parÄ praleistÄ perpildytose kamerose ir teisės aktų neatitinkančias kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčui aktualūs pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai yra nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, kadangi kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5414-624/2014 yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, nuo 2013-07-24.Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 12–13, 22–23), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, Lukiškių TI-K periodiškai apie 5 mėnesius.

IÅ¡ esmės visÄ kalinimo laikotarpį, iÅ¡skyrus atsakovo atsiliepime nurodytas dienas (b. l. 20), pareiÅ¡kėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į 3,6 kv. m. minimaliai vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto kameroje. Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad kalinimo vykdymo bÅ«das ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Nors atsakovas ir nurodo, kad tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ kamerÄ , t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , ir pripažįsta, kad asmenų skaičius LukiÅ¡kių TI-K nuolat virÅ¡ijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau, teismo nuomone, tai nepaÅ¡alina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostatas, neužtikrinant jam minimalaus 3,6 kv. m. ploto. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl kalinimo kartu su rūkančiais bei patalynės neišdavimo Be to, pareiškėjas skundžiasi ir dėl to, kad jis buvo kalinamas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, todėl būdavo priverstas kvėpuoti dūmais, blogai miegodavo, trūkdavo gryno oro. Taip pat jam nebuvo išduodama pilnas patalynės komplektas. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru”.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjų teiginių (rÅ«kymo kamerose) nepasisako. Byloje nėra pateikta duomenų, kad suimtieji (nuteistieji) apie tokį draudimÄ rÅ«kyti bÅ«tų tinkamai informuoti, tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu yra kreipęsis į administracijÄ dėl laikymo atskirai nuo rÅ«kančiųjų, be to, ir jo sveikatos istorijoje pažymėta, kad jis yra nerÅ«kantis (b. l. 17–19, 31).

Todėl, tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Å iuo atveju, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ .          Be to, pareiÅ¡kėjas skunde pažymi, jog jam kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo iÅ¡duodama patalynė. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Taip pat Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

IÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo ArmatÅ«rinių kortelių už ginčijamÄ laikotarpį (b. l. 100–107) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ne visada bÅ«davo iÅ¡duodama paklodė bei užvalkaliukai. TÄ patvirtino ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu. Be to, posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad ArmatÅ«rinėse kortelėse, kur nurodyta, jog paklodę, užvalkaliukus, rankÅ¡luostį ir kt., pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai atsisakė priimti yra ne jo pasiraÅ¡yta, o kažkas tai padarė už jį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis paklodės, užvalkaliukų negavo. Pasak pareiÅ¡kėjo, norint atsisakyti valdiÅ¡kos patalynės visų pirma reikia turėti nuosavÄ , o jis tokios neturėjo. IÅ¡ 2013-09-16 LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡to Nr. 96-1402 matyti, kad nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo į įstaigÄ (2013-02-19) per visÄ jo buvimo laikotarpį nėra įraÅ¡o apie tai, jog jis bÅ«tų gavęs siuntinio su drabužiais ar patalyne. PareiÅ¡kėjo atsisakymo gauti valdiÅ¡kÄ patalynę įstaigos administracija taip pat nėra gavusi (b. l. 112).

Atsižvelgiant į tai, bei nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, visos abejonės dėl patalynės iÅ¡davimo aplinkybių vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai, kadangi LukiÅ¡kių TI-K neatsikerto į Å¡iuos pareiÅ¡kėjo reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t.y. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkto ir 63 punkto bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl neturtinės žalos priteisimo Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Minėta, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, po 50 Lt neturtinės žalos už kiekvienÄ netinkamomis sÄ lygomis praleistÄ parÄ LukiÅ¡kių TI-K.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , grindžia tuo, jog jam dėl tokių kalinimo sÄ lygų pablogėjo sveikata, jis patyrė dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortÄ , stresÄ . Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės visÄ jo kalėjimo LTI-K laikotarpį (t.y. apie 5 mėnesius) nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, t.y. turėti nemažiau 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, kaip tai numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte, bÅ«ti kalinamam kartu su nerÅ«kančiais asmenims, kaip tai numatyta Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 14 punkte, gauti pilnos komplektacijos patalynę, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punkte bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje. Visa tai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , tam tikrų sveikatos sutrikimų (dusulio priepuolius). LukiÅ¡kių TI-K Å¡iuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl konstatuotina, kad tarp nurodytų atsakovo pažeidimų ir pareiÅ¡kėjui kilusių padarinių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

PareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo mastÄ , Å¡ių pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 138 Lt), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjo O. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jam 200 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti O. B. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Lt (du Å¡imtus litų) neturtinės žalos.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Margarita Stambrauskaitė                                                                                 Â