Legislator Case Law & Legislation
a2d0e11f-6c95-4ade-abeb-25a1966bfb56 AI generated

a2d0e11f-6c95-4ade-abeb-25a1966bfb56 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a2d0e11f-6c95-4ade-abeb-25a1966bfb56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 1995-12-29 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 85, nutraukimÄ , atliktÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus 2017-09-08 sprendimu Nr. 46SD-3438-(14.46.104).

Legislator headnote

AI generated

a2d0e11f-6c95-4ade-abeb-25a1966bfb56 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas, bÅ«damas teisėtu Sklypo nuomininku, inicijavo pastato - gyvulių supirkimo punkto, rekonstrukcijos į apgyvendinimo, maitinimo ir konferencijų veiklos vykdymo statinį (motelį), sandėlio, bei garažo griovimo projektÄ . IeÅ¡kovo teigimu, gyvulių supirkimo punkto rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja Sklypo naudojimo paskirčiai bei leidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam rekonstrukcijos projektui yra pritaręs ir Trakų rajono savivaldybės architektÅ«ros skyrius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-439-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02884-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 1995-12-29 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 85, nutraukimÄ , atliktÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus 2017-09-08 sprendimu Nr. 46SD-3438-(14.46.104).

2. Nurodė, kad pagal 1995-12-29 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 85 (toliau – Sutartis) 3 p., nuomininkas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, įsipareigojo naudoti SklypÄ Å«kinei veiklai. Å iÄ savo pareigÄ ieÅ¡kovas vykdo tinkamai nuo pat nuomininko teisių ir pareigų pagal Sutartį perėmimo. IÅ¡ karto po 2016-05-27 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutarties Nr. JÅ -6211, ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų sutvarkyti SklypÄ ir jame esančių pastatų dalis, kėlusias grėsmę aplinkiniams.

Å iuo tikslu, 2016-09-05 pasiraÅ¡yta rangos darbų sutartis Nr. 2016/15A su UAB „Svima“, taip pat įvykdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«no imperatyvÅ«s nurodymai sutvarkyti Sklypo teritorijÄ (surinkti ir iÅ¡vežti buitines bei stambiagabarites atliekas). Be to, siekiant kuo efektyviau naudoti Sklype esančius pastatus bei užtikrinti racionaliÄ , visuomenės poreikius atitinkančiÄ Sklypo eksploatacijÄ , buvo priimtas sprendimas rekonstruoti pastatus į gyvenamosios paskirties, siekiant juos pritaikyti plačiam visuomenės poreikių tenkinimui.

Å iam tikslui pasiekti buvo parengti projektiniai pasiÅ«lymai ir pradėtos jų derinimo procedÅ«ros. Kol parengti projektiniai pasiÅ«lymai bus suderinti su kompetentingomis institucijomis, ieÅ¡kovas, SklypÄ , sutinkamai su Sutarties nuostatomis, lygiagrečiai naudoja pramonei ir jame vykdo sandėliavimo veiklÄ . Sklype yra medinis sandėlis, sandėliuojamas žvyras ir kitos medžiagos. IeÅ¡kovas neketina ir nesiekia vykdyti naujų pastatų statybų Sklype, o siekia rekonstruoti čia jau esančius pastatus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Sklypas ir jame esantys pastatai yra eksploatuojami pilna apimtimi, be to, ieÅ¡kovas imasi papildomų veiksmų padidinant galimÄ Sklypo naudojimo efektyvumÄ .

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad praneÅ¡imas apie numatomÄ Sutarties nutraukimÄ laikytinas tarpiniu sprendimu, savaime nenustatančiu, nekeičiančiu ir nepanaikinančiu ieÅ¡kovo teisių ar pareigų. Tokio pobÅ«džio praneÅ¡imu sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedÅ«rinio, bet ne materialaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovui jokie materialÅ«s teisiniai padariniai neatsiranda, nes atsakovės parengtas RaÅ¡tas nėra individualus administracinės teisės aktas. Atsakovė dar nėra priėmusi sprendimo, kuriuo bÅ«tų nutarta nutraukti Sutartį. Todėl ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Sutarties nutraukimÄ yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių.

4. Atsakovė byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nutraukti Sutartį, įpareigoti ieÅ¡kovÄ (atsakovÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis paÅ¡alinti statinių (pastatų) pamatus bei statybos padarinius.

5. Nurodė, jog Sklype nėra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio ar teisėtai valdomo statinio (pastato). Atsakovei atlikus Å¡io Sklypo patikrinimÄ buvo nustatyta, kad jame iÅ¡likę statinių (pastatų) pamatai, atraminė betonuota sienelė su betonuota aikÅ¡tele. Taigi ieÅ¡kovo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (pastatai) (gyvulių supirkimo punktas, sandėlis ir garažas) neturi statinio (pastato) pagrindinių konstrukcijų, todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡likę statinių (pastatų) pamatai nėra statinys Statybos įstatymo prasme.

Todėl bÅ«tina nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas naudojasi daiktu ne pagal Sutartį ir daikto paskirtį, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas tinkamas disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas. Esant tokioms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovas neturi teisės naudotis valstybinės žemės sklypu, jis turi sutvarkyti teritorijÄ ir paÅ¡alinti visas statybines medžiagas, esančias Sklype, o taip pat, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu, 35 punktu, teismo sprendimu nutraukus Sutartį, iÅ¡registruoti iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų likusius statinių pamatus.

6. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog Sklype nėra ieÅ¡kovui priklausančių pastatų bei, kad ieÅ¡kovas Sklypu naudojasi ne pagal paskirtį. Ä® bylÄ pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina aplinkybę, kad Sklype yra trys nekilnojamojo turto objektai - gyvulių supirkimo punktas, sandėlis ir garažas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusÄ , 1 punktu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra pateikti duomenys, jog Sklype esančių pastatų baigtumas yra 100 procentų, nepagrįstais pripažintini atsakovės teiginiai, kad Sklype nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių. Atsakovė neginčija Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų teisingumo ir iÅ¡samumo. Sklype taip pat yra garažo ir gyvulių supirkimo punkto pamatai. Nors gyvulių supirkimo punktas, kaip komercinės paskirties pastatas yra praradęs savo aktualumÄ , tačiau ieÅ¡kovas yra parengęs rekonstrukcijos projektÄ , su tikslu pastatÄ rekonstruoti ir naudoti komercinei veiklai.

Atsakovė teigdama, kad Sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, neatsižvelgė į tai, kad Sklype esančių pastatų savininkai neturėjo tikslo naudoti gyvulių supirkimo punkto pagal tiesioginę paskirtį, kuri tapo neaktuali dar prieÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt metų, tuo labiau 2014-06-12 Trakų rajono savivaldybei inicijavus (direktoriaus įsakymas Nr. P2-735) ir atsakovei pritarus Sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimui į komercinės paskirties objektų teritorijÄ . IeÅ¡kovas 2016-0627 įsigijo Sklype esančius pastatus tokios bÅ«klės, kokie jie yra dabar ir atsižvelgdamas į pakeistÄ Sklypo naudojimo bÅ«dÄ inicijavo jame esančių pastatų rekonstrukcijos projektÄ , turėdamas tikslÄ pritaikyti pastatus komercinei veiklai.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas teisėtu Sklypo nuomininku, inicijavo pastato - gyvulių supirkimo punkto, rekonstrukcijos į apgyvendinimo, maitinimo ir konferencijų veiklos vykdymo statinį (motelį), sandėlio, bei garažo griovimo projektÄ . IeÅ¡kovo teigimu, gyvulių supirkimo punkto rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja Sklypo naudojimo paskirčiai bei leidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam rekonstrukcijos projektui yra pritaręs ir Trakų rajono savivaldybės architektÅ«ros skyrius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovė A. K. ieÅ¡kinio nutraukė, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

8. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančiu NŽT sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sklypo nuomos sutartį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė įvykdė įstatymine pareigÄ praneÅ¡ti apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ du mėnesius, kas iÅ¡ esmės yra atliekama kitos sandorio Å¡alies (nagrinėjamu atveju – paties ieÅ¡kovo) naudai ir negali bÅ«ti pagrindu ginčui teismine tvarka kelti. Pats praneÅ¡imas apie bÅ«simÄ vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ nesukuria kokių nors teisinių padarinių, todėl jis negali bÅ«ti ginčo objektu. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylÄ dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu praneÅ¡imÄ apie nuomos sutarčių nutraukimÄ nutraukė, kaip nenagrinėtinÄ CPK nustatyta tvarka.

9. Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nuomotojo iniciatyva nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, motyvuojant žemės sklypo nenaudojimu ir statinių nuomojamame žemės sklype nebuvimu, teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog iki 2017-09-08, kuomet buvo parengtas atsakovės raÅ¡tas, atsakovė jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl žemės sklypo naudojimo nereiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, atsakovė laikė, jog ieÅ¡kovas valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus (atsakovės 2016-12-12 raÅ¡tas NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriui).

Tai, kad ieÅ¡kovas Sutartį vykdė tinkamai pagrindžia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymas sutvarkyti teritorijÄ . 2016-09-05 sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir rangovo UAB „Stvima“, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, statinių avarinių dalių ardymo darbus, statinių rekonstravimo darbus pagal užsakovo pateiktus projektinius pasiÅ«lymus ir gautÄ statybos leidimÄ . Atliktų darbų aktai patvirtina, jog rangovas Å¡iuos darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2017-07-10.

Visi Å¡ie ieÅ¡kovės atlikti veiksmai parodo ieÅ¡kovės aiÅ¡kias bei aktyvias pastangas sutvarkyti iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė praÅ¡ydama nutraukti Sutartį motyvuoja ir tuo, kad tam, jog asmuo įgytų teisė nuomoti valstybės žemės sklypÄ be aukciono, sklype turi bÅ«ti savarankiÅ¡kas statinys, byloje yra nustatyta neginčijama aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, nuomodamasis SklypÄ atitiko įstatymu keliamus reikalavimus, t. y. 2016-05-27 Nuomojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutarties pagrindu įsigijo gyvulių supirkimo punktÄ , sandėlį ir garaÅ¾Ä , esančius Sklype.

Be to, teismo vertinimu, atsakovė sutiko, jog ieÅ¡kovas atitinka Valstybinės žemės nuomotojui ne aukciono tvarka keliamus reikalavimus NŽT Trakų skyriaus vedėjui 2016-07-27 priėmus įsakymÄ pagal kurį buvusio nuomotojo turėtos teisės ir pareigos perėjo ieÅ¡kovui. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog Sklypas yra užstatytas statiniais, Å¡ie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra užginčyti. Dėl atsakovės argumento, jog Sklypas nėra naudojamas pagal jo naudojimo paskirtį teismas pažymėjo, dar iki ieÅ¡kovui tampant Sklypo nuomininku NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2012-08-13 įsakymu iÅ¡ dalies pakeitė Sutartį, papildant Sutarties 3 ir 4 punktus, numatant galimybę keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei galimybę keisti pastatų paskirtį, atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus.

Teismo teigimu, tokie atsakovės veiksmai įrodo, jog atsakovė siekė iÅ¡saugoti nuomos santykius su Sklype esančių pastatų savininku – suteikiant teisė keisti pastatų paskirtį ir juos rekonstruoti. IeÅ¡kovas, savo ruožtu, siekdamas rekonstruoti gyvulių supirkimo punktÄ Ä¯ motelį, siekia naudoti žemės sklypÄ pagal tikslinę jo paskirtį, kuri nuo 2017-03-17 pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos.

10. Teismas iÅ¡tyręs visas faktines aplinkybes ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų bei duomenų pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovo veikimÄ (neveikimÄ ) bÅ«tų galima laikyti pakankamu pagrindu nutraukti sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o iÅ¡vestinių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl įpareigojimo ieÅ¡kovę atlaisvinti žemės sklypÄ nevertino ir plačiau dėl jų nepasisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 balandžio 25 d. sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymu sutvarkyti teritorijÄ , kadangi ieÅ¡kovas pastatus, t. y. gyvulių supirkimo punktÄ , sandėlį bei garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. gegužės 27 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartimi, t. y. jau po minėto nurodymo suraÅ¡ymo, adresuoto ankstesniam pastatų savininkui ir žemės sklypo nuomininkui.

Be to, kritiÅ¡kai vertintini ir teismo sprendime paminėti atliktų darbų aktai (2016-09-20 iki 2017-07-10). Apelianto teigimu, Å¡ie aktai nepatvirtinti rangovo, t. y. UAB „Stvima“ oficialiu bei registruotu antspaudu, nepateiktos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, patvirtinančios darbų atlikimÄ bei atsiskaitymÄ už atliktus darbus. 12.2. 2016-11-09 vykusio žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype iÅ¡likę statinių pamatai, atraminė betonuota sienelė su betonuota aikÅ¡tele, žemės sklype nevykdoma veikla susijusi su žemės naudojimo bÅ«du, t. y.

žemės sklypas nenaudojamas pramonei ir sandėliavimui. Su Å¡ia iÅ¡vada sutiko ir jÄ pasirašė pats ieÅ¡kovas, patvirtindamas Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-120 nurodytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad atsakovė teigdama, jog ieÅ¡kovas SklypÄ iki Sklypo paskirties pakeitimo naudojo ne pagal jo paskirtį, jokių tinkamų įrodymų nepateikė. 12.3. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ įsigydamas pastatus, planavo jų rekonstrukcijÄ , neketino pastatų naudoti pagal jų pagrindinę paskirtį, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, tačiau teismas į tai visiÅ¡kai neatsižvelgė.

Be to, teismas rėmėsi ieÅ¡kovo klaidingai nurodoma aplinkybe, jog ieÅ¡kovas siekia rekonstruoti žemės sklype esančius statinius (pastatus). Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas atliks ne statinių (pastatų) rekonstrukcijÄ , o vykdys naujÄ statybÄ , kadangi ginčo žemės sklype statinių (pastatų) nėra, o ieÅ¡kovas siekia atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusius, sunykusius statinius (pastatus). 12.4. Teisės aktai imperatyviai nurodo, jog tam, kad asmuo įgytų teisę nuomotis valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, sklype turi bÅ«ti savarankiÅ¡kas statinys.

Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju žemės sklype esantys gyvulių supirkimo punkto ir sandėlio pamatai, garažo duobė ir pamatų fragmentai negali bÅ«ti laikomi statiniu (pastatu), todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie statinių (pastatų) buvimÄ Å¾emės sklype neatitinka nei faktinės situacijos, nei teisės aktų reikalavimų.

13. IeÅ¡kovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Aplinkybė, jog pasikeitė Žemės sklype esančių pastatų savininkas ir tai, kad nuomos teisė buvo perleista, nereiÅ¡kia, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymas neteko galios. Teisiniu pagrindu žemės naudojimo ir valdymo teisei perėjus kitam savininkui, žemės nuomos sutartis lieka galioti naujajam žemės naudotojui ir valdytojui su sÄ lyga, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Tokiu atveju sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį nuomininkÄ pakeitęs naujasis nuomininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas priklausiusias pareigas ir teises. 14.2. Atsakovės argumentų, susijusių su nesutvarkytu Žemės sklypu nepagrįstumÄ atskleidžia pačios atsakovės priimti individualÅ«s administraciniai aktai (t. y. 2016-12-12 raÅ¡tas NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriui). Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl netinkamai tvarkomo Žemės sklypo, atsakovė į bylÄ nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo, o ne ankstesnių savininkų padarytus pažeidimus, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl neigiamų padarinių ieÅ¡kovo atžvilgiu taikymo. 14.3.

IeÅ¡kovas Žemės sklype esančius pastatus įsigijo 2016-06-27. Byloje taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2017-07-10 vyko Žemės sklypo tvarkymo darbai. Byloje taip pat nėra ginčo, jog 2016-11-09 vykusio patikrinimo metu, Žemės sklype esantys pastatai negalėjo bÅ«ti naudojami pagal paskirtį dėl ženklaus jų fizinio nusidėvėjimo. Taigi akivaizdu, jog Žemės sklype tam tikrÄ laikÄ negalėjo bÅ«ti vykdoma jokia Å«kinė komercinė veikla, o buvo vykdomi sklypo tvarkymo bei pasiruoÅ¡imo rekonstrukcijos darbai.

Be to, byloje nėra duomenų, kad po Žemės sklypo paskirties pakeitimo, įvykusio 2014-06-12, atsakovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl netinkamai naudojamo Žemės sklypo. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktas 2012-08-13 NŽT įsakymas Nr. 46VÄ®-(14.46.2.)-1157 patvirtina, jog ieÅ¡kovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie pažeistus sutartinius įsipareigojimus bei taikyti sutarties pažeidimo padarinius. IeÅ¡kovo teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas yra naudojamas. 14.4.

Apeliantės argumentai, jog ieÅ¡kovas ketina vykdyti ne Žemės sklype esančio gyvulių supirkimo punkto rekonstrukcijÄ yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovo pateiktame gyvulių supirkimo punkto rekonstravimo į motelį ir sandėlio bei garažo griovimo projekte yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad planuojama vykdyti dviejų rūšių statybÄ â€“ rekonstrukcijÄ ir griovimÄ . Be to, atsakovė klaidingai aiÅ¡kina Statybos įstatymo normas ir daro neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklype nėra pastatų, todėl rekonstrukcija nėra galima.

Nagrinėjamu atveju, byloje liudytoju apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. P. patvirtino, jog Žemės sklype yra gyvulių supirkimo punkto ir sandėlio pamatai ir grindys, garažo duobė ir pamatų fragmentai, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas yra užstatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 15.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

19. Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Vilniaus apskrities valdytojas A. M., veikiantis pagal LR apskrities valdymo įstatymÄ ir LR Vyriausybės 1995-03-01 nutarimÄ Nr. 286 ir AB „Vilniaus mėsos kombinatas“, atstovaujamas generalinio direktoriaus Z. E., vadovaujantis Vilniaus apskrities administracijos 1995-11-15 įsakymu, 1995-12-29 sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų skyriaus vedėjas 2012-08-13 įsakymu iÅ¡ dalies pakeitė Sutartį, papildant Sutarties 3 ir 4 punktus, numatant galimybė keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei galimybe keisti pastatų paskirtį, atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus.

Å iuo įsakymu pakeistas Sutarties 15 punktas, nustatant, jog Sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do pobÅ«džio keitimas, taip pat gali bÅ«ti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytas atvejais.

IeÅ¡kovas su UAB „Euroconsult group“ 2016-05-27 sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsigijo kitos paskirties pastatÄ â€“ gyvulių supirkimo punktÄ , sandėliavimo paskirties pastatÄ â€“ sandėlį, garažų paskirties pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas 2016-06-16 atsakovei pateikė 2016-06-16 praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo (dalies) nuomos sutarties pakeitimo.

NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2016-07-27 įsakymu „Dėl 1995-12-29 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“ pripažino, jog UAB „Euroconsult Group“ pagal Sutartį, 2009-10-28 susitarimÄ Nr. 16 ir 2016-04-28 susitarimÄ turėtos teisės ir pareigos pereina A. K.. IeÅ¡kovas ir atsakovė 2016-10-06 susitarimu „Dėl 1995-12-19 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“ susitarė, kad pagal Sutartį nuomininkas yra A.

K.. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-12 įsakymu pritarta Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui iš pramonės sandėliavimo objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos.

20. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko 1995 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 85 nutraukimo, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nutraukti Å¡iÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, motyvuodama tuo, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, jame nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas prarado teisę į žemės sklypo nuomÄ ne aukciono tvarka, dėl ko sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukta.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kinio nutraukė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, kadangi atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovo veikimÄ (neveikimÄ ) bÅ«tų galima laikyti pakankamu pagrindu nutraukti sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantės teigimu, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo tenkinti, kadangi ieÅ¡kovas, prieÅ¡ įsigydamas pastatus, planavo jų rekonstrukcijÄ , neketino pastatų naudoti pagal jų pagrindinę paskirtį.

Be to, teismas rėmėsi ieÅ¡kovo klaidingai nurodoma aplinkybe, jog ieÅ¡kovas siekia rekonstruoti žemės sklype esančius statinius (pastatus). Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas atliks ne statinių (pastatų) rekonstrukcijÄ , o vykdys naujÄ statybÄ , kadangi ginčo žemės sklype statinių (pastatų) nėra, o ieÅ¡kovas siekia atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusius, sunykusius statinius (pastatus). Žemės sklype esantys gyvulių supirkimo punkto ir sandėlio pamatai, garažo duobė ir pamatų fragmentai negali bÅ«ti laikomi statiniu (pastatu), todėl atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo 22. Ginčo objektas yra valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygų vykdymas ir dėl jų nevykdymo atsiradusio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo iniciatyva.

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus – nutraukti 1995 m. gruodžio 29 d. sudarytÄ Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 85, bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti statinių (pastatų) pamatus ir statybos padarinius, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

24. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sÄ lygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ privalo valdyti ir naudotis pagal Å¡io žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sÄ lygas. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymÄ gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.

25. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ . Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius.

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu. Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu bÅ«du ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip visiÅ¡kas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį.

Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija. IÅ¡vadÄ dėl to, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka Å¡alių sutarties, teismas daro įvertinęs visumÄ Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų kriterijų: naudojamo daikto pobÅ«dį (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtį, naudojimo specializacijÄ (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybes ir realų jo naudojimÄ , naudojamo objekto dydį, jo naudojamos dalies santykį su nenaudojama dalimi ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 550/2013).

28. IÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo atliktus veiksmus nuo Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-05-27) iki 2017-09-08, kuomet buvo parengtas atsakovės raÅ¡tas „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuomos sutarties nutraukimo“. Teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovo veikimÄ (neveikimÄ ) bÅ«tų galima laikyti pakankamu pagrindu nutraukti sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Su minėta iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

29. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, iki 2017-09-08, kuomet buvo parengtas atsakovės raÅ¡tas, atsakovė jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl žemės sklypo naudojimo nereiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, atsakovės argumentų, susijusių su Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį nepagrįstumÄ atskleidžia pačios atsakovės priimti individualÅ«s administraciniai aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Trakų skyriaus vedėjui priėmus 2016-07-27 įsakymÄ â€žDėl 1995-12-29 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 85 dalinio pakeitimo“, pagal kurį buvusio nuomotojo UAB „Euroconsult Group“ pagal Sutartį, 2009-10-28 susitarimÄ Nr. 16 ir 2016-04-28 susitarimÄ turėtos teisės ir pareigos pereina ieÅ¡kovui, akivaizdu, jog atsakovė sutiko, kad ieÅ¡kovas atitinka Valstybinės žemės nuomotojui ne aukciono tvarka keliamus reikalavimus, o 2016-10-06 sudarydama su ieÅ¡kovu susitarimÄ dėl Žemės sklypo nuomos, savo veiksmais patvirtinimo, jog Žemės sklypo nuomos sutartis ankstesnio pastatų savininko buvo vykdoma tinkamai ir todėl yra pagrindas toliau tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius.

Be to, iÅ¡ byloje esančio atsakovės 2016-12-12 NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriui, matyti, jog ieÅ¡kovui pateikus reikalaujamus įrodymus atsakovei, NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis 2016-12-08 priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi buvo nustatytos aplinkybės darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ negalimÄ , t. y. nuomos teisę turintis ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais (gauti statinių rekonstrukcijų leidimai, žemės sklypas sutvarkytas ir parengtas statinių rekonstrukcijai) tinkamai valdo iÅ¡sinuomotÄ Å½emės sklypÄ , pagal nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ â€“ pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti Valstybės žemės nuomos sutarties CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė laikė, kad ieÅ¡kovas valstybinės žemės nuomos sutartį vykdo tinkamai ir tai atitiko atsakovės interesus. Å iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dar iki ieÅ¡kovui tampant Sklypo nuomininku atsakovė 2012-08-13 įsakymu iÅ¡ dalies pakeitė Sutartį, papildant Sutarties 3 ir 4 punktus, numatant galimybę keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei galimybę keisti pastatų paskirtį, atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus, o Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-12 įsakymu buvo pritarta Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«do keitimui iÅ¡ pramonės sandėliavimo objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad atsakovė siekė iÅ¡saugoti nuomos santykius su Sklype esančių pastatų savininku – suteikiant teisė keisti pastatų paskirtį ir juos rekonstruoti, todėl ieÅ¡kovas, savo ruožtu, siekdamas rekonstruoti gyvulių supirkimo punktÄ Ä¯ motelį, siekia Žemės sklypÄ naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Taigi iÅ¡analizavęs byloje esančių įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti esminį valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimÄ ir taikyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , leidžiančiÄ atsakovei nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

30. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad 2016-11-09 vykusio Žemės sklypo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, t. y. žemės sklypas nenaudojamas pramonei ir sandėliavimui, o ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino tokios iÅ¡vados teisingumÄ , sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad toks atsakovės įrodymų vertinimas yra padarytas neatsižvelgiant į tuo metu buvusias faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, jog nuomininkas ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nelaikytinas pakankamu tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Esant tokiam išsinuomoto valstybinės žemės sklypo ilgalaikio nenaudojimo pagal paskirtį faktui taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015-08-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?464?969/2015; kt.). Taigi, šiuo atveju svarbu papildomai įvertinti ieškovo atliktus veiksmus, siekiant tinkamai vykdyti nuomos sutartį, ir priežastis, dėl ko valstybinės žemės nuomos sutarties tikslai nebuvo pasiekti.

31. Remiantis į bylÄ pateiktu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2018-02-13 raÅ¡tu nustatyta, jog ginčo žemės sklypas patenka į Ūkinės ir gyvenamosios zonos Komunalinių ir gamybinių pastatų teritorijÄ , kurios tikslas yra aptarnauti miestÄ , teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, plėtoti verslus. Ginčo žemės sklypui nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos. Vadinasi, pramoninė veikla Sklype yra draudžiama, todėl ir Sklype esantis gyvulių supirkimo punktas negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal tikslinę paskirtį ir privalėjo bÅ«ti rekonstruotas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas Žemės sklype esančius pastatus įsigijo 2016-05-27. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo vertinti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2016-09-05 sudarė sutartį su rangovu UAB „Stvima“, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, statinių avarinių dalių ardymo darbus, statinių rekonstravimo darbus pagal užsakovo pateiktus projektinius pasiÅ«lymus ir gautÄ statybos leidimÄ , o ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateikti atliktų darbų aktai pagrindžia, jog laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2017-07-10 vyko Žemės sklypo tvarkymo darbai.

Byloje taip pat nėra ginčo, jog 2016-11-09 vykusio patikrinimo metu, Žemės sklype esantys pastatai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį dėl ženklaus jų fizinio nusidėvėjimo.

32. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstoma pozicija, jog Žemės sklype tam tikrÄ laikÄ negalėjo bÅ«ti vykdoma jokia Å«kinė komercinė veikla, o buvo vykdomi sklypo tvarkymo bei pasiruoÅ¡imo rekonstrukcijos darbai. IeÅ¡kovo veiksmai, susiję su sklypo tvarkymu, rekonstrukcijos projekto rengimu bei projektinių pasiÅ«lymų derinimu patvirtina, jog Žemės sklypas Å¡iuo metu yra naudojamas bei ateityje bus naudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. komercinei veiklai vykdyti. Å ių iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, apeliantės argumentus, jog Žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, o ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino tokios iÅ¡vados teisingumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

33. Apeliantė skunde reiÅ¡kia abejones ir dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismas teisės vertinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymÄ sutvarkyti ginčo teritorijÄ . Atsakovės teigimu, teismas neturėjo teisės vertinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymÄ sutvarkyti ginčo teritorijÄ , kadangi toks nurodymas buvo duotas ankstesniam pastatų savininkui ir Žemės sklypo nuomininkui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su Å¡iais apelianto teiginiais.

34. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovui su UAB „Euroconsult group“ 2016-05-27 sudarius Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo bei žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsigijo kitos paskirties pastatÄ â€“ gyvulių supirkimo punktÄ , sandėliavimo paskirties pastatÄ â€“ sandėlį, garažų paskirties pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui, kaip teisę į žemės nuomÄ Ä¯gijusiam asmeniui, atsirado pareiga vykdyti visas prievoles, įskaitant ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymÄ sutvarkyti teritorijÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pasikeitė Žemės sklype esančių pastatų savininkas ir tai, kad nuomos teisė buvo perleista, nereiÅ¡kia, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniÅ«nijos 2016-05-18 nurodymas neteko galios. Pažymėtina, kad teisiniu pagrindu žemės naudojimo ir valdymo teisei perėjus kitam savininkui, žemės nuomos sutartis lieka galioti naujajam žemės naudotojui ir valdytojui su sÄ lyga, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Tokiu atveju sutarties Å¡alių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį nuomininkÄ pakeitęs naujasis nuomininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas priklausiusias pareigas ir teises. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog minėtas nurodymas buvo panaikintas, todėl ieÅ¡kovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ imtis aktyvių veiksmų ir dėti pastangas sutvarkyti iÅ¡sinuomotÄ Å½emės sklypÄ , kÄ jis, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ir padarė, todėl apeliantės argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

35. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį taip pat nurodo, jog teismas rėmėsi ieÅ¡kovo klaidingai nurodoma aplinkybe, jog ieÅ¡kovas siekia rekonstruoti žemės sklype esančius statinius (pastatus). Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas atliks ne statinių (pastatų) rekonstrukcijÄ , o vykdys naujÄ statybÄ , kadangi ginčo žemės sklype statinių (pastatų) nėra, o ieÅ¡kovas siekia atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusius, sunykusius statinius (pastatus).

36. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka atsižvelgusi į ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ gyvulių supirkimo punkto rekonstravimo į motelį ir sandėlio bei garažo griovimo projektÄ , kurį parengė UAB „Z. B. projektavimo įmonė“. Minėto projekto 1.2. pastraipoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad planuojama vykdyti dviejų rūšių statybÄ â€“ rekonstrukcijÄ ir griovimÄ . Projekte nėra nurodyta, kad Žemės sklype planuojama naujo statinio statyba. Tokio tikslo neturi ir ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingų įrodymų apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė netinkamai aiÅ¡kina LR Statybos įstatymo normas ir daro neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklype nėra pastatų, todėl rekonstrukcija nėra galima.

37. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje 3K-3-404-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo, bei įpareigojimo pastato savininkams iÅ¡registruoti pastatÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto registro suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, jog tik nustačius statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktÄ â€“ t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), iÅ¡skyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra iÅ¡nykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi bÅ«ti iÅ¡registruoti.

38. Nagrinėjamu atveju paties atsakovės surašytame 2016-11-29 žemės naudojimo patikrinimo akte bei 2016-12-12 rašte dėl informacijos pateikimo yra nurodyta, kad Žemės sklype yra išlikę statinių pamatai, atraminė betonuota sienelė su betonuota aikštele. Byloje liudytoju apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. P. patvirtino, jog Žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys gyvulių supirkimo punkto ir sandėlio pamatai ir grindys, garažo duobė ir pamatų fragmentai, kurie, be kita ko, yra įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre.

Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis matyti, jog Sklype yra trys nekilnojamojo turto objektai - gyvulių supirkimo punktas, sandėlis ir garažas. Å ie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra užginčyti, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas yra užstatytas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus Žemės sklypo užstatymo faktÄ ir nepaneigus į bylÄ pateikto ieÅ¡kovo iniciatyva parengto rekonstrukcijos projekto, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl naujo statinio statybos tėra pačios atsakovės nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

39. Apeliantė savo skunde taip pat cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių, tačiau nenurodo, kaip cituojamos nutartys patvirtina apeliantės skundo argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ nurodė, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

40. Apeliantei nenurodžius konkrečios cituojamų kasacinio teismo nutarčių teisinės reikšmės ir res judicata galios nagrinėjamo ginčo išsprendimui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ieÅ¡kovo byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sÄ sajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), ginčo teisiniam santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tinkamai atskleidė bylos esmę, nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.), tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, ieÅ¡kovas A. K. turi teisę į jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

46. IeÅ¡kovas A. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1087,79 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-25 sprendimo parengimÄ . Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: 2018-06-21 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ DV Nr. 1899/18 ir pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 1001410.

47. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iÅ¡ apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieÅ¡kovui A. K. 1.087,79 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

49. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. K. iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 1.087,79 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė