a2cf815d-8d2e-460e-8ad3-0b5b6fcba8cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1650-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00353-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1281-479/2016 pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

M. dėl nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 100 000 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir, sužinojęs apie jam pareikÅ¡tus reikalavimus, gali imtis veiksmų savo turtui perleisti, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas arba bus vengiama jį vykdyti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui R. M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant bendros 100 000 Eur sumos, uždrausdamas šį turtÄ perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio suma didelė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir kitus turimus skolinius įsipareigojimus nėra.

Atsakovas turimÄ turtÄ gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu bÅ«du apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas R. M. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovė grindžia savo ieÅ¡kinį tik neva atsakovo atliktu sukčiavimu.

Dėl tos pačios priežasties ieÅ¡kovė dar 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto ekonominę policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tyrimas pradėtas ir iki Å¡iol tęsiasi, bet atsakovui nėra pareikÅ¡ti net įtarimai dėl galimų nusikalstamų veikų. IeÅ¡kovė negali remtis vien tik aplinkybe, kad ji įsitikinusi, jog veika atlikta, tai turi bÅ«ti nuspręsta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, o ne ieÅ¡kovės vidiniu įsitikinimu.IeÅ¡kovė negali remtis žalos atlyginimu dėl tariamo sandorio sudarymo, nes ieÅ¡kovė nėra pasikreipusi su ieÅ¡kiniu į jos minimÄ bendrovę dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei lėšų priteisimo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovės minima sutartis buvo visiÅ¡kai įgyvendinta, Danijos bendrovė sutartimi sulygtÄ rezultatÄ pristatė, kurio egzempliorius yra pas ieÅ¡kovę, todėl keistai skamba ieÅ¡kovės teiginys, kad sutartis neįgyvendinta. Juridinis ieÅ¡kinio pagrindas leidžia teigti, kad ieÅ¡kinys visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkintas, taigi nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių.Laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja apelianto ir jo Å¡eimos teises. Atsakovas yra vedęs, jo žmona turi sÅ«nų ir jau dvejus metus serga vėžiu, gydoma, todėl apeliantas vienas yra priverstas iÅ¡laikyti nedarbingÄ , sergančiÄ Å¾monÄ ir jos vaikÄ .

Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo areÅ¡tuotos atsakovo sÄ skaitos, jis nebegali disponuoti savo santaupomis ir gaunamu atlyginimu, todėl jam ir jo Å¡eimai sudaromos labai sunkios gyvenimo sÄ lygos. Vėžiu sergančiai žmonai ir jos sÅ«nui iÅ¡laikyti lėšų reikia kasdien, taigi areÅ¡to taikymas neadekvačiai pablogina apelianto, kaip vienintelio maitintojo, galimybę rÅ«pintis Å¡eima. Be to, ieÅ¡kovė konkrečiai nepagrindė, kodėl sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, nesiėmus priemonių.IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Asociacija yra įsitikinusi, kad atsakovas, pažeisdamas vadovo fiduciarines pareigas, sudarė fiktyvų sandorį, sukėlusį ieÅ¡kovei nuostolius. Atsakovas, visiÅ¡kai suprantama, nuo pareikÅ¡to reikalavimo ginasi, neigdamas ieÅ¡kinio argumentus, tačiau kas yra teisus Å¡ioje situacijoje, bus galima atsakyti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimÄ , tačiau Å¡iuo metu pagal Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kinys negalės bÅ«ti patenkintas.

Å ioje byloje nagrinėtinas fiktyvaus sandorio faktas yra tik vienas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų tiriamų galimų atsakovo nusikalstamų veikų epizodų. Tai, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai nepareikÅ¡ti nei atsakovui, nei kitam asmeniui, civilinei bylai įtakos neturi, todėl atsakovo argumentai apie baudžiamajame procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, tuo labiau, jog civilinėje teisėje skolininko kaltė yra preziumuojama.Kokį teisių gynybos bÅ«dÄ rinktis, sprendžia pats kreditorius.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pasirinko reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, kaip buvusio jos vadovo. Kita fiktyvaus sandorio Å¡alis – užsienio bendrovė – savo veiklÄ yra nutraukusi, todėl atsakovo siÅ«lomas ieÅ¡kinys dėl niekinio sandorio pasekmių bÅ«tų beprasmis.IeÅ¡kinyje buvo pateikti pagrindžiantys įrodymai, kad iÅ¡ karto po to, kai R. M. dėl grubių ir sistemingų pažeidimų buvo paÅ¡alintas iÅ¡ asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, jis perleido vienintelį savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ .

Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas kartÄ jau pažeidė fiduciarines pareigas, kuomet asociacijos vardu sudarė automobilių nuomos sutartis už kainÄ , kelis kartus virÅ¡ijančiÄ rinkos kainÄ . IeÅ¡kovė neturi pagrindo tikėti, kad atsakovo elgesys Å¡iuo metu yra pasikeitęs, ir jis geruoju vykdytų jam nepalankų teismo sprendimÄ .IeÅ¡kovė, suprasdama susiklosčiusiÄ sunkiÄ atsakovo Å¡eimos padėtį ir užjausdama, neprieÅ¡tarauja, kad teismas savo nuožiÅ«ra ar atskiru atsakovo praÅ¡ymu nustatytų protingÄ pinigų sumÄ , kuriÄ atsakovas per mėnesį galėtų naudoti savo ir Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Tačiau kartu pastebėtinas atsakovo nenuoÅ¡irdumas ir galimas siekis nuslėpti tikrÄ jÄ savo turtinę padėtį, nes su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas pateikė dviejų banko sÄ skaitų, esančių AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡us, nors iÅ¡ antstolio sudarytų turto aprašų matyti, jog atsakovas Å¡iame banke iÅ¡ viso turi penkias sÄ skaitas ir dar dvi sÄ skaitas turi AB Swedbank. Ä®rodymų apie sutuoktinės banko sÄ skaitose laikomas lėšas, taip pat kitÄ turimÄ turtÄ , apskritai nėra pateikta.Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas, be to, atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja jo paties bei jo Å¡eimos teises ir teisėtus interesus.Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje, tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kitaip tariant, teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieÅ¡kovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir nuosekliai formuojamus teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu bei preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir prie jo pridėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje jokių pakankamai akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovės reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami, nėra nustatyta. Vien tik ta aplinkybė, kad Å¡ioje byloje nagrinėtinas galbÅ«t fiktyvaus sandorio faktas yra viena iÅ¡ ikiteisminio tyrimo, kuriame atsakovui nėra pareikÅ¡ti jokie įtarimai, pareigÅ«nų tiriamų aplinkybių, savaime neįrodo ieÅ¡kinio reikalavimų ir ieÅ¡kovės pozicijos nepagrįstumo, nes, visų pirma, kaip ir nurodė pats atsakovas, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, o, antra, asmens veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl ta aplinkybė, jog asmuo nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrus veiksmus, savaime neeliminuoja ieÅ¡kinio civilinio proceso tvarka jam pareiÅ¡kimo galimybės, be kita ko, automatiÅ¡kai nepaneigia ir ieÅ¡kinio pagrįstumo.Kaip visiÅ¡kai pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovė laisva pasirinkti jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos bÅ«dÄ , todėl, prieÅ¡ingai nei argumentuoja apeliantas, tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė ieÅ¡kinio kitai ginčo sutarties Å¡aliai dėl sandorio negaliojimo ir lėšų priteisimo, neleidžia konstatuoti ieÅ¡kinio atsakovui dėl žalos, padarytos pažeidus vadovo fiduciarines pareigas, atlyginimo akivaizdaus nepagrįstumo.

Savo ruožtu atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ieÅ¡kinyje minima sutartis buvo įvykdyta ir ieÅ¡kovė gavo jos įvykdymo rezultatÄ , analizė yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir negali bÅ«ti atliekama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, sprendžiant ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo klausimÄ .Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas savo skunde, ieÅ¡kovė pagrindė ir antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos egzistavimÄ , t. y. kodėl, ieÅ¡kovės nuomone, sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas.

IeÅ¡kovė pateikė kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-36-656/2015) priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriuose R. M. jau buvo pripažintas nesÄ Å¾iningu, jam sudarinėjant asociacijos (ieÅ¡kovės) vardu tam tikrus sandorius su kita bendrove. Be to, ieÅ¡kovė pateikė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad apeliantas neužilgo po jo atleidimo iÅ¡ asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, perleido tretiesiems asmenims savo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ .Galiausiai, pastebėtina ir tai, kad 100 000 Eur ieÅ¡kinio suma fiziniam asmeniui paprastai laikoma didele, savo ruožtu atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ , nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo gerÄ turtinę padėtį, nors pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ pareiga įrodyti gerÄ turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcijÄ , kad ieÅ¡kinio didelė suma gali padidinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tenka bÅ«tent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2013 ir kt.).Nors apeliantas taip pat akcentuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja jo bei Å¡eimos teises, sukuria itin sunkias gyvenimo sÄ lygas, nes areÅ¡tuotos apelianto banko sÄ skaitose esančios lėšos, reikalingos jam, jo sunkiai sergančiai žmonai bei jos vaikui iÅ¡laikyti, pažymėtina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡ pradžių areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tik jo nesant ar esant nepakankamai – ir atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises.

Taigi priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas vadovavosi proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principais, savo ruožtu esant nustatytoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygoms, atsakovo sunkios Å¡eimyninės padėties aplinkybė nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės bei pagrįstumo. Kita vertus, apeliantas, teigdamas, kad lėšų areÅ¡tas sukuria nepagrįstai sunkias gyvenimo sÄ lygas atsakovui bei jo Å¡eimai, atskirajame skunde ne tik nesuformulavo praÅ¡ymo teismui leisti jam atlikti tam tikrus mokėjimus iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, jo bei Å¡eimos bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, bet ir nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teismui konkrečiai įvertinti jo poreikių pobÅ«dį bei dydį ir konstatuoti, kokius mokėjimus jam galėtų bÅ«ti leista atlikti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų kiekvienÄ mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo ne tik panaikinti, bet ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 148 straipsnis jam suteikia teisę pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastÄ ir (ar) pobÅ«dį, leidžiant atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atlikti tam tikrus, atsakovo pateiktais įrodymais pagrįstus, mokėjimus, bÅ«tinus jo Å¡eimai iÅ¡laikyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė