a2ceceea-518e-4d69-a641-5675a8f0edb2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-640-485/2012;Pirmos instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė;procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17 ; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2012 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės P. K. firmos „Elvilita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12126-568/2011 pagal ieÅ¡kovės P. K. firmos „Elvilita“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

J. dėl žalos atlyginimo. Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 690 Lt nuostolius, 260,66 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, jog P. K. firma „Elvilita“ 2010 m. rugpjūčio 26 d. perdavė atsakovui V. J. naudoti automobilį VW JETTA III, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2010-09-10 atsakovas pranešė ieÅ¡kovei, jog minėta transporto priemonė buvo pavogta.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtus nuostolius.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 87-90) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 2 970,50 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 14,79 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, jog faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovė aplinkybės, kad automobilį VW JETTA III, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovui perdavė pagal faktinius panaudos santykius, byloje neįrodė.

Atsakovas Å¡ios aplinkybės nepripažįsta nurodydamas, kad automobilį jis iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomojo sumokėdamas ieÅ¡kovei 350 Lt. IeÅ¡kovė civilinėje byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo iÅ¡reikalauti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui jis automobilį perdavė pagal faktinius panaudos santykius. Tarp Å¡alių kilęs ginčas taip pat ir dėl to, įsipareigojo ar ne atsakovas automobilį VW JETTA III, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugoti garaže. IeÅ¡kovė Å¡ia aplinkybe grindžia savo reikalavimÄ , atsakovas jos nepripažįsta.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu atsakovo atsikirtimus pilnai patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V.. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad atsakovas automobilį įsipareigojo laikyti garaže. Atsakovas automobilio VW JETTA III, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteko dėl padaryto nusikaltimo – vagystės. Užkirsti keliÄ nusikalstamai veikai įstatymų yra pavesta ne atsakovui, o teisėsaugos institucijoms.

Todėl civilinėje byloje ieÅ¡kovė privalėjo įrodinėti ir įrodyti atsakovo didelį neatsargumÄ . Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas buvo įsipareigojęs saugoti automobilį garaže, todėl neįrodė ir atsakovo didelio neatsargumo. Atsakovas tiek savo atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį laikė automobilių parkavimo vietoje, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, jį užrakino ir patikrino, ar jis užrakintas, pro savo buto langus galėjo matyti automobilį, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad apie automobilio vagystę bÅ«tų tinkamai informuotas automobilio savininkas ir institucija, vykdanti turimÄ dėl automobilio vagystės, davė parodymus ikiteisminiame tyrime, atsakovui nėra pareikÅ¡i įtarimai dėl automobilio vagystės. Atsakovo veiksmuose nėra kaltės, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas laikinai naudojo ir valdė automobilį, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo, be to, nėra pagrindas kilti deliktinei atsakomybei pagal CK 6.263 str. atsakovo atžvilgiu. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (b. l. 94-98) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. spendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę faktiniai panaudos sutarties santykiai.

Vadovaujantis CK 6.629 str. 2 dalimi bei 6.478 straipsniu, daiktų panaudos sutarčiai raÅ¡ytinė forma nėra privaloma, jeigu daiktas panaudai perduodamas ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Ä®vertinant, kad atsakovas automobilį prašė jo valdymui perduoti trumpesniam nei vieneri metai laikotarpiui, ieÅ¡kovė raÅ¡ytinės panaudos sutarties dėl automobilio perdavimo atsakovo valdymui nesudarė. Teismas pozicijÄ dėl panaudos sutartinių santykių nebuvimo grindžia ir tuo, jog atsakovas byloje teigė, kad tarp Å¡alių susiklostė automobilio nuomos sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas, neva, sumokėjo ieÅ¡kovei 350 Lt automobilio nuomos mokestį, nors, pastebėtina, atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių tokios aplinkybės dėl nuomos sutartinių santykių egzistavimo, teismui nepateikė.

Vadovaujantis CK 6.253 straipsniu, transporto priemonės nuomos sutartis, nepaisant jos termino, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Nors atsakovas teigė tarp Å¡alių buvus sutartinius nuomos santykius, tačiau nei tokius santykius patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, nei įrodymų, kad, neva, sumokėjo ieÅ¡kovei nuomÄ , teismui nepristatė, iÅ¡ ko seka, jog neįrodė teisme nurodytų aplinkybių buvimo. Abi ginčo Å¡alys neneigia aplinkybės, kad automobilis buvo perduotas laikinam atsakovo valdymui trumpesniam laikotarpiui nei vieneri metai bei atsakovas automobiliu laisvai savo nuožiÅ«ra naudojosi iki automobiliui pradingstant 2010-09-10 dienÄ .

IeÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė automobilį atsakovui perdavusi laikinam neatlygintinam naudojimui be raÅ¡ytinės sutarties, iÅ¡ ko seka, kad jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, galintys patvirtinti sutartinių panaudos santykių sudarymÄ , neegzistuoja. Vadovaujantis įstatymu, automobilio nuomos sutartis privalo bÅ«ti raÅ¡ytinė, neatsižvelgiant į jos terminÄ , be to, pajamų gavimas iÅ¡ turto nuomos santykių teisės aktų numatyta tvarka privalo bÅ«ti apskaitomas, iÅ¡duodant pinigų mokėtojui pinigų gavimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Atsakovas, nors ir teigė tarp Å¡alių buvus nuomos santykius, teismui nepateikė nei tokių santykių sudarymÄ patvirtinančios sutarties, nei pinigų sumokėjimÄ ieÅ¡kovei pagrindžiančių įrodymų. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti tarp Å¡alių susiklosčius civilinius automobilio panaudos, o ne nuomos teisinius santykius. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių nevertino, bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, konstatuodamas dėl jų egzistavimo neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, netinkamai vadovavosi įstatymo ir kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimÄ reglamentuojančiomis taisyklėmis;teismas neteisingai iÅ¡sprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ .

Vadovaujantis CK 6.629 str. 1 dalimi, panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis buvo jam perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ . CK 6.636 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju atsakovas jo laikinam valdymui patikėto automobilio ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, kadangi automobilis atsakovo valdymo metu dingo, taigi, atsakovas neįvykdė panaudos gavėjui įstatymo keliamo reikalavimo grÄ Å¾inti turtÄ savininkui (panaudos davėjui).

Pirmos instancijos teismas teigia, esÄ , byloje nustatyta, kad automobilis pavogtas, t.y. dingo dėl trečiųjų asmenų kaltės, tokiu atveju, ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti atsakovo kaltę, privalėjo įrodyti didelį atsakovo neatsargumÄ . IeÅ¡kovė su tokia teismo pozicija nesutinka. Teismas apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ - automobilio vagystę - konstatavo byloje nesant tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. 2010-11-02 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovės automobilio buvo sustabdytas nenustačius kaltų asmenų.

Taigi, baudžiamojoje byloje kaltininkų nenustačius ir ikiteisminį tyrimÄ sustabdžius, iÅ¡ esmės nebuvo nustatyta, kad automobilis buvo pavogtas - nusikaltimo (vagystės) įvykdymo faktas įstatymų numatyta tvarka nebuvo konstatuotas. Taip pat nepagrįsta teismo pozicija ir dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl automobilio dingimo, ko pasėkoje, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. Nors, teismo teigimu, ieÅ¡kovė nepagrindė, kad atsakovas žadėjęs svetimÄ automobilį laikyti garaže, todėl atsakovas tokios prievolė prieÅ¡ ieÅ¡kovę neturėjo, tačiau, ieÅ¡kovės manymu, tai neÅ¡alina atsakovo kaip neatlygintai besinaudojusio ieÅ¡kovės turtu asmens atsakomybės rÅ«pestingai ir tinkamai rÅ«pintis jo valdymui perduotu turtu ir užtikrinti jo saugumÄ .

Å ios bylos kontekste, vertinant, ar atsakovas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nepakanka konstatuoti pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad automobilį atsakovas pastatė automobilių parkavimo vietoje (t.y. automobilių aikÅ¡telėje daugiabučio namo kieme), iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio jį užrakino ir patikrino, ar automobilis buvo užrakintas, pro savo buto langus galėjo matyti pastatytÄ automobilį. Pastebėtina, atsakovas ne tik kad automobilio nelaikė garaže ar saugojimo aikÅ¡telėje, bet netgi nesivargino, automobilį nakčiai palikdama daugiabučio kieme, iÅ¡ automobilio paimti techninių dokumentų (techninio paso), kurie dingo kartu su transporto priemone.

IeÅ¡kovė mano, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, galinčias įtakoti aplinkybės dėl atsakovo nepakankamo rÅ«pestingumo ir atidumo rÅ«pinantis svetimu daiktu, nustatymÄ . Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltė dėl ieÅ¡kovės automobilio dingimo nenustatyta, padarė tinkamai neįvertinęs byloje įrodinėtų aplinkybių bei pateiktų jas pagrindžiančių duomenų.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 102-106) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:Å¡alys nebuvo raÅ¡tu sudariusios jokios sutartis dėl naudojimosi automobiliu - panaudos, nuomos ar pan.

Atsakovas visos bylos eigoje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias faktines aplinkybes - tai, jog atsakovas automobilį VW JETTA III, v/n (duomenys neskelbtini), iÅ¡ P. K. iÅ¡sinuomojo laikotarpiui nuo 2010-08-26 iki 2010-09-11 už bendrÄ 350 Lt sumÄ , kuriuos P. K. perdavė Å¡iam atvežus sutartÄ automobilį. IeÅ¡kovė byloje neprašė apklausti liudytojų, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes - tai, jog ieÅ¡kovės atstovas - direktorius P. K. su atsakovu buvo sudaręs žodinę panaudos sutartį.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog vadovaujantis CK 6.523 straipsniu transporto nuomos sutartis, nepaisant jos termino, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Lietuvos teismai, aiÅ¡kindami Å¡iÄ civilinio kodekso normÄ pažymi, kad sandorio formos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 d.). Atsakovas pažymi, jog apie tokio sandorio buvimÄ byloje yra kitokių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (pvz.: liudytojo parodymai, ieÅ¡kovės parodymų prieÅ¡taringumas, nepagrįstumas raÅ¡ytiniais ar kitais įrodymais ir kt.);atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡alių nesiejo teisiniai automobilio panaudos santykiai, neteisingai iÅ¡sprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ .

IeÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ delikto, t.y. nurodo, jog dėl netinkamo atsakovo nerÅ«pestingumo ir atidumo rÅ«pinantis laikinam naudojimui iÅ¡ ieÅ¡kovės gautu automobiliu, minėtas automobilis dingo (buvo prarastas), ko pasėkoje dėl tokio atsakovo neveikimo ieÅ¡kovė patyrė tiesioginius nuostolius. Kita vertus, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė savo reikalavimus bei argumentus taip pat grindžia nurodydama, jog atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, t.y. tai, jog panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ (CK 6.636 str.).CK 5 502 str. numato, kad nuomininkas atsako už daikto praradimÄ , jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, kaltės. Kitaip tariant, atsakovo kaltė Å¡iuo atveju nėra preziumuojama ir jÄ bei kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir aplinkybes turėjo įrodyti ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas prarado ieÅ¡kovės automobilį dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės bei dėl to, kad atsakovas neužtikrino ieÅ¡kovės automobilio laikymo garaže, t.y. įrodinėdama atsakovo didelį neatsargumÄ , remiasi tuo, jog atsakovas ieÅ¡kovės atstovui P. K. neva tai buvo žadėjęs automobilį laikyti garaže. Paminėtina, jog Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė nurodė ne iÅ¡ karto, o tik bylos eigoje, t.y. ieÅ¡kinyje Å¡ia aplinkybe nesirėmė, ir jos nebuvo nurodžiusi.

Atsakovas garaže laikė savo nevažiuojantį automobilį, todėl negalėjo žadėti ieÅ¡kovei laikyti jame iÅ¡sinuomotÄ automobilį. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas buvo įsipareigojęs saugoti automobilį garaže, todėl neįrodė ir atsakovo didelio neatsargumo, t.y. neįrodė atsakovo kaltės dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo; atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovas, naudodamasis ir valdydamas automobilį, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus.

Atsakovas, siekdamas apsaugoti automobilį, jo dingimo dienÄ automobilį pastatė automobiliams skirtoje parkavimo vietoje greta gyvenamojo namo, kuriame tuo metu buvo apsistojęs, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jį tinkamai užrakino bei įjungė signalizacijÄ (t.y. posėdžio metu nurodė, jog užrakino maÅ¡inÄ su pulteliu, nes yra centrinis užraktas, ir iÅ¡ įpročio dar truktelėjo vairuotojo dureles patikrinti ar užsirakino), įvykus vagystei (dingus automobiliui), pats atsakovas, kaip sÄ Å¾iningas ir protingas asmuo ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad apie automobilio vagystę bÅ«tų informuotas automobilio savininkas ir institucija (Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas), vykdanti tyrimÄ dėl automobilio vagystės, sÄ Å¾iningai ir iÅ¡samiai davė parodymus ikiteisminiame tyrime padėtame Kauno apskrities vyriausiame komisariate, atsakovui nėra pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl automobilio vagystės. Tokie atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste įgalina pripažinti, kad vykdydamas automobilio laikino naudotojo ir valdytojo (ar nuomininko) pareigas, atsakovas elgėsi pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė, perduodama kitiems asmenims naudotis jai priklausančiu turtu, privalo tinkamai pasirÅ«pinti Å¡io turto tinkamu apsaugojimu nuo ne tik asmens, kuriam daiktÄ perduoda, neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo, bet ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. BÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pasirÅ«pinti minimaliais automobilio saugumo reikalavimais - signalizacijos įmontavimu, KASKO draudimu, raÅ¡ytinės sutarties sudarymu aptariant svarbias automobilio laikymo, saugojimo, naudojimosi juo sÄ lygas ir pan.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieÅ¡kovė pagal ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinį tenkinti nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 185 str.). Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-12-01 Kauno miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės P. K. firmos „ Elvilita“ ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl deliktinės atsakomybės Minėtos dienos teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡ jos priteista 2970,50 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo V. J. naudai bei 14,79 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( b. l. 87-90 ). Apeliantė ( ieÅ¡kovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės P. K. firmos „ Elvilita“ vardu įregistruota transporto priemonė VW JETTA III v/n (duomenys neskelbtini) ( b. l. 7 ). 2010-08-26 minėtÄ automobilį ieÅ¡kovė perdavė atsakovui V. J.. 2010-09-10 Å¡is automobilis buvo pavogtas, 2010-11-02 Kauno miesto prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens ( b. l. 8, 10 ). Kaip matyti, nagrinėjant bylÄ tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, pagal kokius. t. y. pagal faktinius panaudos ar pagal faktinius nuomos santykius minėtas automobilis buvo perduotas atsakovui.

Ä®statymas numato, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ( CPK 178, 185 str. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006 ). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004 ). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad automobilį atsakovui perdavė naudotis neatlygintinai, t. y. pagal faktinius panaudos santykius.

Tam patvirtinti raÅ¡ytinės sutarties teismui nepateikė. Taip pat nustatyta, kad automobilis atsakovui buvo perduotas trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui Tokiu atveju įstatymas nenumato privalomos sutarties raÅ¡ytinės formos ( CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d. ). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė automobilį jam iÅ¡nuomojo, už nuomÄ jis firmos savininkui P. K. sumokėjo 350 Lt asmeniÅ¡kai. Ä®statymas numato, kad transporto priemonės nuomos nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi bÅ«ti raÅ¡ytinė ( CK 6.523 str. ).

Kartu įstatymas numato, kad tokio sandorio formos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ( CK 1.93 str. 6 d. ). Tokiu bÅ«du raÅ¡ytinės automobilio nuomos sutarties nepateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad tokia sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad iÅ¡ atsakovo gauti 350 Lt turėjo bÅ«ti apskaityti jo buhalterinėje apskaitoje. Tokių įrodymų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad minėti pinigai atsakovo teigimu buvo perduoti tiesiogiai firmos vadovui P. K., Å¡iam atvarius automobilį, galimai tie gauti pinigai ir nebuvo užpajamuoti ieÅ¡kovės buhalterijoje.Be to, nustatyta, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovės atstovÄ P. K. ir atsakovÄ siejÄ giminystės, artimos draugystės ar kiti tarpusavio draugiÅ¡ki santykiai. Gi pats P. K. yra verslininkas, verčiasi prekyba automobiliais, jo verslo pagrindinis tikslas yra pelno gavimas. Todėl menkai tikėtina, kad jis mažai pažįstamam asmeniui be atlygio bÅ«tų davęs naudotis jam priklausančiu turtu.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija remdamasi tikimybių pusiausvyros principu daro iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, jog automobilis atsakovui buvo perduotas pagal faktinius nuomos santykius. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pripažintinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįsta nepripažino, jog automobilis atsakovui buvo perduotas pagal faktinius panaudos santykius. Be to, įstatymas numato, kad nuomininkas atsako už daikto praradimÄ , jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis iÅ¡nuomotu daiktu, kaltės ( CK 6.502 str. 1 d. ).

IÅ¡ to seka, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovo kaltė nėra preziumuojama ir ji bei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos turi bÅ«ti įrodytos. Ä®statyme yra numatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tai : žalÄ padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, kaltė ir žala ( CK 6.246 – 6.249 str. ). Pagal CK 6.246 str. 1 dalyje nustatytas taisykles civilinė atsakomybė ( deliktinė ) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas ) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina ( CK 6.248 str.3 d. ). Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl automobilio dingimo bei dėl atsakovo didelio neatsargumo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovės atstovas nurodo, kad su atsakovu buvo sutarta, jog jis jam perduotÄ automobilį laikys garaže. Atsakovas Å¡iÄ aplinkybę neigia.

Kaip nustatyta atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso garažas ( boksas ) su rūsiu, esantis adresu Kauno m. sav. Kauno m. V. Krėvės pr. 131-93 ( b. l. 59-60 ). Taip pat nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai : VAZ 21063 ir KIA PRADE bei neatlikta jų techninė priežiūra ( b. l. 62-64 ). Atsakovas nurodė, kad jo garaže buvo laikomas automobilis KIA PRADE, šis automobilis buvo nevažiuojantis – buvo trūkę stabdžių ir tepalų vamzdeliai. Todėl jis negalėjo šio automobilio pašalinti iš garažo.

Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas D. V.. Be to, ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad su atsakovu buvo sutarta perduotÄ automobilį laikyti garaže ar automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog su atsakovu buvo susitarta dėl automobilio specialų laikymo sÄ lygų. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė atsakovo didelio neatsargumo, t. y. neįrodė atsakovo kaltės dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas naudodamas ir valdydamas automobilį nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio dingimo dienÄ atsakovas automobilį pastatė automobiliams skirtoje parkavimo vietoje Å¡alia gyvenamojo namo, kuriame tuo metu jis gyveno, automobilį užrakino ir įjungė signalizacijÄ , dingus automobiliui ( įvykus vagystei ) atsakovas ėmėsi visų priemonių, kad apie automobilio vagystę bÅ«tų tinkamai informuotas automobilio savininkas bei Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas, vykdant tyrimÄ dėl automobilio vagystės davė parodymus ikiteisminiame tyrime, pradėtame Kauno apskrities vyriausiame komisariate, jam ikiteisminiame tyrime dėl automobilio vagystės nėra pareikÅ¡ti jokie įtarimai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, naudodamas ir valdydamas automobilį elgėsi pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai. Todėl anksčiau minėti apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir sprendžia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas pagrįstai. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl jo naikinti apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1 d., 1 p. ). Be to, atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apelianto skundÄ prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ( b. l. 109 ). CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginÄÄ , pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimÄ teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas ruošė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį bei sudėtingumÄ , teismas priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 000 Lt iÅ¡laidas, advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės P. K. firmos „Elvilita“ (į. k. 134741217) atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                        Algirdas Remeika Teisėjai                                                     Gintautas Koriaginas                                                                  Albinas Čeplinskas