Legislator Case Law & Legislation
a2ce6314-32d4-47b1-91e2-61eae820dafa AI generated

a2ce6314-32d4-47b1-91e2-61eae820dafa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a2ce6314-32d4-47b1-91e2-61eae820dafa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – J. T. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „Sauda“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 683 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlime teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis 2001-05-04 sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir 2008-04-04 transporto priemonės paėmimo protokolu, automobilį VW Golf, valst.

Legislator headnote

AI generated

a2ce6314-32d4-47b1-91e2-61eae820dafa · Vilniaus apygardos teismas: Be to, raÅ¡tas yra skirtas konkrečiam subjektui, t. y. virÅ¡ininkui, taigi laikytinas vidiniu policijos susiraÅ¡inėjimo dokumentu. Nurodė, kad atsakovas buvo vienintelis už žalos padarymÄ atsakingas asmuo, nes buvo tiek transporto priemonės savininkas, tiek ir teisėtas jos valdytojas, todėl tik jam buvo atsiradusi pareiga rÅ«pintis nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. 2009-07-13 ieÅ¡kovas raÅ¡tu informavo atsakovÄ apie automobilio saugojimo iÅ¡laidas. Pabrėžė, kad atsakovas tiek apie automobilio saugojimÄ , tiek apie įsiskolinimÄ gerai žinojo ir tik dėl savo neveikimo nesikreipė į policijÄ dėl leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A-1632-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11807-2010-6)             Procesinio sprendimo kategorija:35.5, 114.11.,121.14.,121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS       N U T A R T I S        Lietuvos Respublikos vardu 2012 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-600/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „Sauda“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – J. T. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „Sauda“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 683 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlime teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis 2001-05-04 sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir 2008-04-04 transporto priemonės paėmimo protokolu, automobilį VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į saugojimo aikÅ¡telę. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į saugojimo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo transporto priemonės paėmimo dienos iki ieÅ¡kinio teismui suraÅ¡ymo dienos sutinka sumažinti įsiskolinimÄ , kuris sudaro 6 690 Lt, iki 4 693 Lt. Kadangi transporto priemonės paėmimo protokole duomenų apie savininkÄ nėra, laikytina, kad A. G. yra minėto automobilio teisėtas valdytojas. Atsakovas A. G. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo metu galioję teisės aktai nenumatė transporto priemonės priverstinio nuvežimo dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl automobilio priverstinis nuvežimas buvo neteisėtas.

Kadangi automobilis atsakovui nepriklausė, o atsakovas buvo nepilnametis, todėl jis negalėjo įtakoti automobilio nugabenimo. Atsakovo tėvams apie automobilio nugabenimÄ nepraneÅ¡ta. Nurodė, jog automobilio savininkas yra J. T. 2008-04-07 atsakovui buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto VPK VP EPT administracinės veiklos skyriaus paieÅ¡kos poskyrio specialisto raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad jis neprieÅ¡tarauja, jog atsakovui bÅ«tų grÄ Å¾intas automobilis, saugomas pas ieÅ¡kovÄ . Atsakovui nuvykus atsiimti automobilio, jis jam nebuvo atiduotas, kadangi atsakovas nėra automobilio savininkas.

Teismo posėdžiu metu papildomai paaiÅ¡kino, kad leidimo atsiimti automobilį neturi, į policijÄ dėl leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimo nesikreipė.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 45 Lt automobilio saugojimo iÅ¡laidų ir 1,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisė 633,86 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog automobilį VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo teisės vairuoti neturintis atsakovas, todėl jis pažeidė KET 59 punktÄ , kuriame nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems Å¡ios teisės, taip pat draudžiama eksploatuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę, kas ir buvo konstatuota Kelių policijos medžiagoje. Esant tokiam padarytam pažeidimui, atsakovo vairuotas automobilis galėjo bÅ«ti nuvežtas į ieÅ¡kovo automobilių saugojimo aikÅ¡telę, dėl ko ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl transporto priemonės transportavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui atlygina solidariai transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Nustatant, kam įvykio dienÄ (2008-04-04) priklausė automobilis, teismas vertino Vilniaus miesto VPK VP EPT pateiktÄ medžiagÄ .

Joje nurodyta, kad ginčo automobilis iki iÅ¡registravimo buvo registruotas trečiojo asmens – J. T. vardu, tačiau įvykio dienai jis buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ VÄ® „Regitra“. Be to, pats atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad jis vairavo automobilį, kurį jis nusipirko 2008-03-04; ginčo automobilis įvykio dienÄ nebuvo paieÅ¡komas, be to, 2008-04-07 buvo iÅ¡duotas leidimas atsakovui dėl galimybės atsiimti automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo automobilių saugojimo aikÅ¡telės. IÅ¡ tokių aplinkybių visumos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis įvykio dienÄ priklausė atsakovui.

Teismas nurodė, kad tokiu atveju automobilio saugojimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo vadovaujantis 2001-05-04 sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto VPK ir ieÅ¡kovo, 4.4 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad už priverstinį transporto priemonės saugojimÄ iÅ¡ transporto priemonės savininko imamas mokestis, ne didesnis už nustatytÄ 1997-12-10 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 559 „Dėl nebiudžetinių lėšų sudarymo“, kadangi dėl atsakovo veiksmų įvyko eismo įvykis, o automobilį reikėjo paÅ¡alinti iÅ¡ autoįvykio vietos.

Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto VPK VP EPT 2008-04-07 iÅ¡davė leidimÄ atsakovui atsiimti automobilį. IeÅ¡kovas yra verslo subjektas, užsiimantis policijos pareigÅ«nų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rÅ«pestingumo standartas. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas, priėmęs automobilį saugoti, turėjo teisę ir pareigÄ susipažinti su policijos surinkta medžiaga, ir matydamas, kad yra iÅ¡duotas leidimas atsiimti automobilį, turėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl Å¡io automobilio perdavimo automobilio savininkui ar teisėtam valdytojui.

Tačiau tokių veiksmų ieÅ¡kovas nesiėmė. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo teikti automobilio saugojimo paslaugas, todėl patyrė dėl Å¡ios paslaugos teikimo atitinkamas iÅ¡laidas už laikotarpį nuo 2008-04-04 iki 2008-04-07. Byloje nesant duomenų, jog ieÅ¡kovas reikalavo atsiimti automobilį remiantis              2008-04-07 pažyma, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistinos automobilio saugojimo iÅ¡laidos už laikotarpį nuo 2008-04-04 iki 2008-04-07.

Teismas laikė, kad kitu laikotarpiu ieÅ¡kovas automobilio saugojimo paslaugas teikė savo rizika, nes neturėdamas pareigos laikyti automobilio, nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilis bÅ«tų atsiimtas ir tokiu bÅ«du nepaneigė atsakovo paaiÅ¡kinimo, kad atsakovui nebuvo leista atsiimti automobilio 2008-04-07 pažymos pagrindu. IeÅ¡kovas UAB „Sauda“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ dalyje dėl laikotarpio už transporto priemonės saugojimÄ sutrumpinimo nuo 2008-04-04 iki 2008-04-07 ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo priteisti iÅ¡ atsakovo 4 683 Lt iÅ¡laidų už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 % dydžio metinių palÅ«kanų ir 140 Lt žyminį mokestį; sprendimÄ dalyje dėl 633,86 Lt patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ panaikinti arba priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo; sprendimÄ dalyje dėl 23,91 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų priteisimo palikti nepakeistÄ ; priteisti 158 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ .

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, jog pats atsakovas teismo posėdžiu metu pripažino, kad leidimo atsiimti automobilio jis neturėjo ir į policijÄ dėl leidimo iÅ¡davimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi į policijÄ dėl tokio leidimo gavimo bei atliko kitus veiksmus, bÅ«tinus automobilio atgavimui, taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios atleistų atsakovÄ nuo pareigos atlikti tokius veiksmus. Pažymėjo, kad byloje esantis 2008-04-07 sprecialisto raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas leidimu atsiimti automobilį, kadangi jis neatitinka leidimui nustatytos formos bei turinio reikalavimų – jį yra pasirašęs ne tas pareigÅ«nas, kuris yra įgaliotas spręsti klausimus dėl leidimo dėl transporto priemonės atsiėmimo iÅ¡davimo.

Be to, raÅ¡tas yra skirtas konkrečiam subjektui, t. y. virÅ¡ininkui, taigi laikytinas vidiniu policijos susiraÅ¡inėjimo dokumentu. Nurodė, kad atsakovas buvo vienintelis už žalos padarymÄ atsakingas asmuo, nes buvo tiek transporto priemonės savininkas, tiek ir teisėtas jos valdytojas, todėl tik jam buvo atsiradusi pareiga rÅ«pintis nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. 2009-07-13 ieÅ¡kovas raÅ¡tu informavo atsakovÄ apie automobilio saugojimo iÅ¡laidas. Pabrėžė, kad atsakovas tiek apie automobilio saugojimÄ , tiek apie įsiskolinimÄ gerai žinojo ir tik dėl savo neveikimo nesikreipė į policijÄ dėl leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimo.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovas, nesant atitinkamo leidimo, savo iniciatyva negalėjo grÄ Å¾inti automobilio, kadangi ieÅ¡kovas yra atsakingas už tinkamÄ automobilio iÅ¡saugojimÄ , o automobilį grÄ Å¾inus neturint specialaus leidimo ar ne jame nurodytiems asmenims, pačiam ieÅ¡kovui kiltų civilinė atsakomybė už netinkamai įvykdytas pareigas. Pabrėžė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo netinkamo veikimo, todėl jos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.   Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad atsakovas žinodamas, kad teisės aktas, t. y. ATPK 269 straipsnio 7 dalis, kurio pagrindu buvo priverstinai saugomas atsakovo automobilis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-02-08 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, jog automobilio savininkas jį atsiimtų, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo žinoti kokia forma yra taikoma leidimui atsiimti automobilį.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, kaip užsiimantis policijos pareigÅ«nų sulaikytų ir perduotų transporto priemonių saugojimu, juridinis asmuo, apie tokiÄ tvarkÄ Å¾inojo. Tačiau nesiėmė jokių veiksmų apie tokiÄ tvarkÄ informuoti atsakovÄ . Atsakovui automobilio paėmimo metu buvo tik 16 metų, be to, pagal automobilio dokumentus jis nebuvo jo savininkas – jam automobilis niekada nepriklausė, todėl iÅ¡ nepilnamečio negalėjo bÅ«ti paimtas daiktas, o jeigu buvo paimtas apie tai turėjo bÅ«ti informuotas daikto savininkas bei nepilnamečio asmens tėvai, tačiau tai padaryta nebuvo.

Nurodė, kad 2009-07-17 praneÅ¡imÄ , kuriame nurodytas įsiskolinimas dėl automobilio saugojimo iÅ¡laidų siuntė ne ieÅ¡kovas, o antstolio padėjėjas. Tačiau, kadangi atsakovas nebuvo automobilio savininkas, jis buvo nepilnametis, todėl neturėjo pareigos mokėti už automobilio saugojimÄ .   Apeliacinis skundas tenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-04-04 automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas atsakovas A. G. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti nurodyto tipo transporto priemonę, t. y. padarė administracinį pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Vilniaus miesto VPK VP ETP 2008-04-07 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., 24 str. 4 d. jam skirta 200 Lt bauda. Automobilį 2008-04-04 Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu policija perdavė ieÅ¡kovui. Duomenų apie automobilio atsiėmimÄ byloje nėra. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426, 12 punktas nustatė, kad nuvežta transporto priemonė saugoma pagal teritorinės policijos įstaigos sutartį su kitais subjektais – jų saugomoje vietoje.

Å ioje byloje transporto priemonė buvo nuvežta į ieÅ¡kovui priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę 2001-05-04 sutarties, sudarytos tarp Vilnius miesto VPK ir UAB “Sauda“, pagrindu (b. l. 11 – 12, 13). Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir kurio naudai priteista tik maža dalis automobilio saugojimo iÅ¡laidų, pagrįstumo bei teisėtumo. Ginčo dėl automobilio valdymo ir nuosavybės teisių priklausymo atsakovui nėra.

Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje neapskųstas.IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad leidimo atsiimti automobilio jis neturėjo ir į policijÄ dėl jo iÅ¡davimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi į policijÄ dėl tokio leidimo gavimo bei atliko kitus veiksmus, bÅ«tinus automobilio atgavimui, taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios atleistų atsakovÄ nuo pareigos atlikti tokius veiksmus.

Pažymėjo, kad byloje esantis 2008-04-07 sprecialisto raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas leidimu atsiimti automobilį, kadangi jis neatitinka leidimui nustatytos formos bei turinio reikalavimų – jį yra pasirašęs ne tas pareigÅ«nas, kuris yra įgaliotas spręsti klausimus dėl leidimo dėl transporto priemonės atsiėmimo iÅ¡davimo. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis už žalos padarymÄ atsakingas asmuo, nes jis yra tiek transporto priemonės savininkas, tiek ir teisėtas jos valdytojas, todėl tik jam buvo atsiradusi pareiga rÅ«pintis nuosavybės teise priklausančia transporto priemone.

Atsakovas tiek apie automobilio saugojimÄ , tiek apie įsiskolinimÄ gerai žinojo ir tik dėl savo neveikimo nesikreipė į policijÄ dėl leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimo. IeÅ¡kovas, nesant atitinkamo leidimo, savo iniciatyva negalėjo grÄ Å¾inti automobilio, kadangi yra atsakingas už tinkamÄ automobilio iÅ¡saugojimÄ , o automobilį grÄ Å¾inus neturint specialaus leidimo ar ne jame nurodytiems asmenims, pačiam ieÅ¡kovui kiltų civilinė atsakomybė už netinkamai įvykdytas pareigas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto VPK VieÅ¡osios policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos skyriaus specialistas E. R. 2008-04-07 raÅ¡te, skirtame VPK VieÅ¡osios policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio virÅ¡ininkui L. M. nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra saugomas UAB „Sauda“ stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«tų grÄ Å¾intas atsakovui (b. l. 51). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovas, toks dokumentas nelaikytinas leidimu atsakovui atsiimti automobilį, kadangi jis neatitinka tokiam dokumentui keliamų turinio bei formos reikalavimų ir gali bÅ«ti laikomas tik policijos padalinių vidiniu susiraÅ¡inėjimu ir sutikimu, kad reikalingas leidimas bÅ«tų iÅ¡duotas.

Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002-01-11 įsakymo „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ (galiojo iki 2009-04-03) II dalies 14 punktas numatė, kad kai priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas arba valdytojas dėl jos grÄ Å¾inimo kreipiasi į policijÄ , jis informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę. Be to, to paties teisės akto 16 punktas numatė, kad transporto priemonė grÄ Å¾inama savininkui (valdytojui) bet kuriuo paros metu.

Jam atvykus į policijos įstaigÄ atsiimti transporto priemonės, budėtojas ar kitas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigÅ«nas, patikrinęs atitinkamus dokumentus, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte pažymi, kad tai leista padaryti, jo antrÄ jį egzempliorių įteikia savininkui (valdytojui) bei iÅ¡aiÅ¡kina transporto priemonės atsiėmimo ir priverstinio nuvežimo apskundimo tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog leidimo atsiimti automobilį jis neturi bei nesikreipė į policijos įstaigÄ dėl tokio leidimo iÅ¡davimo (b. l. 124).

Be to, byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į policijos įstaigÄ dėl saugomos transporto priemonės jam grÄ Å¾inimo. Kaip minėta auksčiau, teisės aktai numatė atitinkamÄ leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimo tvarkÄ , o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kėjui kreipusis į policijos įstaigÄ , atitinkamas pareigÅ«nas, patikrinęs transporto priemonės dokumentus, transporto priemonės nuvežimo akte privalėjo padaryti atžymÄ , jog transporto priemonę leista atsiimti bei įteikti antrÄ jį akto egzempliorių transporto priemonės savininkui ar valdytojui.

Vilniaus miesto VPK VieÅ¡osios policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos skyriaus specialisto 2008-04-07 raÅ¡tas, kuris skirtas Tarnybos organizavimo poskyrio virÅ¡ininkui, kaip jau minėta, negali bÅ«ti laikomas dokumentu, leidžiančiu atsakovui atsiimti saugomÄ automobilį, kadangi jis neatitinka tokio pobÅ«džio dokumentui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui leidimas atsiimti automobilį buvo iÅ¡duotas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. IÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės. Tačiau minėto įstatymo 33 str. 6 d. nuostata, kad automobilio saugojimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės Å¡io ginčo nagrinėjimui nėra reikÅ¡minga, nes automobilis nebuvo atsiimtas dėl atsakovo neveikimo, o ne todėl, kad jį buvo atsisakyta grÄ Å¾inti nesumokėjus už saugojimÄ .

Be to aptariamo straipsnio 6 dalis, įpareigojanti atsiskaityti su ieÅ¡kovu iki automobilį atsiimant, įsigaliojo tik 2008-07-01, todėl ji nebuvo kliÅ«timi atsakovui automobilį atsiimti net tris mėnesius. Atsakovas A. G. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad leidimo atsiimti automobilį jis neturi, į policijÄ dėl leidimo nesikreipė, tik kreipėsi į aikÅ¡telę, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsisakyta grÄ Å¾inti automobilį, kol nebus sumokėta už automobilio saugojimÄ .

Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pats atsakovas neveikė aktyviai siekdamas susigrÄ Å¾inti jo valdomÄ transporto priemonę – nė karto nesikreipė į policijos įstaigÄ dėl leidimo transporto priemonei atsiimti iÅ¡davimo, vadinasi tik jis pats yra kaltas dėl saugojimo iÅ¡laidų susidarymo ir didėjimo.Nagrinėjamu atveju pasaugos santykiai atsirado ne Å¡alių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Nustatant ieÅ¡kovui atlygintinÄ sumÄ , svarbus ne tik pasaugos atsiradimo pagrindas ir aplinkybės, bet ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, žinodamas kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, tarpininkaujant antstolių B.

P., V. S., D. Å . kontorai, 2009-07-13 raÅ¡tu Nr. T/08/26 informavo atsakovÄ , kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimÄ ir pasiÅ«lė susidariusį įsiskolinimÄ padengti. Tačiau atsakovas automobilio neatsiėmė, susidariusio įsiskolinimo už automobilio saugojimÄ nepadengė ir tokiu bÅ«du pats prisidėjo prie nuostolių didėjimo. Tai, kad policijos pareigÅ«nai pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį perdavė saugoti atsakovo A. G. automobilį ieÅ¡kovui, o Å¡is atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 str. nustatytÄ prievolės atsiradimo pagrindÄ â€“ kito asmens reikalų tvarkymÄ .

IeÅ¡kovas automobilį iÅ¡saugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi, ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, kurias Å¡is patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi bÅ«ti atlygintos (CK 6.233 str.). Kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiÅ¡kinimas paneigtų automobilio savininko pareigÄ laikytis Kelių eismo taisyklių ir reikÅ¡tų, kad vieÅ¡osios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių iÅ¡laidų forma, Å¡alinimÄ . Teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas, kad vieÅ¡osios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų iÅ¡laidų, prieÅ¡tarautų ir CK 1.5 str.

įtvirtintam protingumo principui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui turi būti atlygintos saugojimo išlaidos tik už 3 dienas, t. y. 45 Lt, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta auksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikant materialinės teisės normas, todėl keistinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Automobilis sulaikytas 2008-04-04. Pagal transporto priemonių specializuotų aikÅ¡telių ir techninės pagalbos įkainius už pirma saugojimo mėnesį imamas 450 Lt dydžio mokestis, už kiekvienÄ sekantį – 240 Lt. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-08-02. Vadinasi automobilis buvo saugojamas ne mažiau nei 28 mėnesius ir ieÅ¡kovas galėtų reikalauti 6.930 Lt., tačiau ieÅ¡kiniu jis praÅ¡o tik 4.683 litų. Å i suma priteistina.IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 140 Lt žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme ir 139 litai proporcingai ginčijamai nepriteistai 4.638 Lt sumai už bylinėjimÄ si apeliacinėje instancijoje.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kovo UAB „Sauda“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Sauda“ (j. a. k. 120507414) iÅ¡ atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 4 683 Lt (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris) litus iÅ¡laidų už transporto priemonės saugojimÄ , 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-07-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 279 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjas                                                    Virginijus Kairevičius