a2ce2b9e-72ab-4f06-b10c-672c779da0be · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-58-343/2015Proceso Nr. 2-28-3-04005-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.3.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės           (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Zajančauskaitei, dalyvaujant ieškovui V.

L., jo atstovui advokatui K. K., atsakovės D. L. atstovui advokatui L. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama ieÅ¡kovo V. L. ir atsakovės D. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-571/2015 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovei D. L. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ketvirtÄ kartÄ patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 2, b. l. 74-76) teismo prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovo V.

L. ir atsakovės D. L. nuosavybe šį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,37 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 3,2 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 1,85 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 7,25 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), 15,35 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 1,72 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,55 ha, esančius (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovės ½ dalį viso aukščiau minėto turto, kurio vertė 71 322,50 Lt, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) metais. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1991 03 14 sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta, tačiau ieÅ¡kovas apie santuokos nutraukimÄ nieko nežinojo, toliau gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Šį butÄ 1993 metais Å¡alys iÅ¡keitė į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Å ioje sodyboje Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, pagal poreikius atliko namo, pagalbinių pastatų remonto, statybos darbus. IeÅ¡kovas 1997 metais įkÅ«rė individualiÄ Ä¯monę, iÅ¡ kurios žemės Å«kio veiklos gaunamos pajamos sudarė pagrindę Å¡eimos biudžeto lėšų dalį.

Atsiradus daugiau pajamų žemės Å«kio veiklai vystyti Å¡alys 2003-2007 metais nusipirko tris žemės sklypus ir dar tris žemės sklypus iÅ¡sinuomojo, įsigijo įvairios žemės Å«kio technikos bei buitinės technikos. Visus dokumentus tvarkė atsakovė savo vardu, ieÅ¡kovas tam neprieÅ¡taravęs, nes Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. 2008 metais ieÅ¡kovas iÅ¡vyko Å kotijÄ . Ten bÅ«nant jam tapo žinoma, kad atsakovė pardavusi bendrai įgytus gyvulius, žemės Å«kio ir buities technikÄ ir už gautas lėšas nupirkusi anksčiau nuomotus žemės sklypus, taip pat sužinojęs, kad šį turtÄ ir bendrai įgytÄ sodybÄ RÅ«delės kaime ketina parduoti.

IeÅ¡kovas ir atsakovė kartu gyveno nuo 1982 iki 2008 metų, ieÅ¡kovas rÅ«pinosi namų gerove, atliko pastatų remontus, todėl bendro gyvenimo su atsakove metu įgytas turtas laikytinas bendraja jungtine nuosavybe (CK 4.73 str.). Kadangi bendrai įgytÄ turtÄ valdo atsakovė, ieÅ¡kovas teismo prašė priteisti jam ½ dalį viso atsakovės vardu įregistruoto turto.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 89-92) nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini), iÅ¡siėmė iÅ¡tuokos liudijimÄ .

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas gyveno pas motinÄ , vėliau atsirado pas atsakovę sodyboje (duomenys neskelbtini) ir prašė priimamas gyventi, nes daugiau neturėjo kur eiti. 2003 metais ieÅ¡kovas jos namuose gyveno kaip nuomininkas, bet jokio bendro Å«kio nevedė, jokių planų kartu nekÅ«rė, pinigai buvo atskiri, ieÅ¡kovas jokių savo pinigų į Å«kį ar namÄ neinvestavo, atsakovė jam, kaip darbininkui, mokėjo už darbÄ . Kai ieÅ¡kovas susipažino su R. V., išėjo gyventi pas jį.

IeÅ¡kovas įsteigė savo įmonę, pardavinėjo galvijų mėsÄ . Jis atvažiuodavo pas vaikus, atveždavo lauktuvių, maisto, juos apipirkdavo, bet su ja negyveno. Ji gyveno su draugu S. S.. 2004 metais ji įsteigė Å«kininko Å«kį, taip pat prekiavo galvijų mėsa turguje, tačiau atskirai nuo ieÅ¡kovo. Ūkio reikmėms ji skolinosi iÅ¡ DNB banko 30 tÅ«kstančių litų, iÅ¡ savo brolio R. K. 20 tÅ«kstančių litų, iÅ¡ R. K. skolinosi 46 tÅ«kstančius litų. 2004 metais pirko žemę už brolio R.

K. skolintus pinigus ir banko paskolÄ , ji ir atidavinėjo paskolas. Ūkyje tuo metu dirbo Jutkelis. 2008 metais ieÅ¡kovÄ iÅ¡vijusi. Jis iÅ¡vyko į Å kotijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (t. 3 b. l. 137-146) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino ieÅ¡kovui bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1/3 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 11333 litai, 1/3 dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti atsakovui yra 112 litų, 1/3 dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui 90 litų, 1/3 dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui 68 litai, 1/3 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė tenkant ieÅ¡kovui yra 7 litai, 1/3 dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 290 litų, 1/3 dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 423 litai, ½ dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 135 litai, ½ dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 2290 litų, ½ dalis Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 1250 litų, ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 9500 litų, ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tenkanti ieÅ¡kovui yra 3715 litų.

Bendra priteistino ieÅ¡kovui turto vertė yra 29 669 litų arba 8 593 eurų. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 8 593 Eur kompensacijÄ už jam tenkančiÄ nekilnojamo turto dalį, 257,79 Eur žyminio mokesčio, 136 Eur iÅ¡laidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė valstybei iÅ¡Â ieÅ¡kovo ir atsakovės po 11,14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.  Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Å¡alių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu.

Atsakovei 1991 04 24 iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas, t. y. Å¡alių santuoka laikoma pasibaigusia nuo 1991 04 24 (Santuokos ir Å eimos kodekso 40 str). Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo motyvais, kad jis nežinojo apie santuokos nutraukimÄ , kadangi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra iÅ¡nagrinėta per labai trumpÄ laiko tarpÄ , teismo Å¡aukimai nebuvo siunčiami ne tik ieÅ¡kovei, bet ir atsakovui, byla iÅ¡nagrinėta tuomet, kai ieÅ¡kovė žinojo, jog atsakovas yra iÅ¡vykęs ir į teismo posėdį tikrai neatvyks, ieÅ¡kovui nei neįsiteisėjęs, nei įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo iÅ¡siųsti.

Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos teismo iÅ¡laidos yra sumokėtos, neįrodo fakto, kad tas iÅ¡laidas sumokėjo jis pats, nes tokių duomenų byloje nėra. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nieko nežinojo apie santuokos nutraukimÄ ir ilgÄ laikÄ gyveno su atsakove kaip sutuoktiniai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė iÅ¡ Suvalkijos pensionato 1992 06 25 nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 16 292 rublius, iÅ¡ kurių 1 987 rubliai įmokėti į pensionato sÄ skaitÄ , o 14 305 rubliai sumokėti 1992 05 13 vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis: atsakovė sumokėjo 9 000 rublių, o ieÅ¡kovas – 5 305 rublius.

Atsakovė pirko iÅ¡ Suvalkijos pensionato butÄ , kuriame be jos, dar buvo registruoti trys Å¡eimos nariai, tačiau kas jie tokie tiksliai nėra įvardinta. D. L. Suvalkijos pensionatui pateikė pažymėjimÄ , kuriame jos Å¡eimos sudėtis yra nurodyta ji ir dvi dukros. Pažymėjimas paraÅ¡ytas ne ant firminio Marijampolės rajono Å unskų apylinkės virÅ¡aičio blanko, jis nėra įregistruotas jokiose knygose, nėra nurodyta pažymėjimo iÅ¡davimo data. Å iame pažymėjime nurodytų duomenų apie D.

L. Å¡eimos sudėtį neteisingumÄ patvirtina kitas Marijampolės rajono Å unskų apylinkės virÅ¡aičio pažymėjimas, esantis santuokos nutraukimo byloje Nr.2-393-/1991, kuriame nurodyta pažymėjimo iÅ¡davimo data, registracijos numeris. Kad pažymėjime nurodyti duomenys neatitiko tikrovės patvirtina ir tai, kad Marijampolės sav. Å unskų sen. KatiliÅ¡kių kaime V. L. buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 1993 11 05, todėl teismas vertino, kad buto privatizavimo momentu ieÅ¡kovas taip pat turėjo teisę privatizuoti butÄ .

Teismas vertino, kad atsakovė, sudarant buto privatizavimo sandorį pateikdama netinkamÄ pažymėjimÄ apie Å¡eimos sudėtį, suklaidino tiek Suvalkijos pensionato administracijÄ , tiek sutartį tvirtinusiÄ notarę, nes ieÅ¡kovas tame bute gyveno ir ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovas neginčijo privatizavimo sandorio, tačiau teismas, iÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡alių tikruosius ketinimus ir nustatęs, kad atsakovė nutraukė santuokÄ ir įregistravo iÅ¡tuokÄ ieÅ¡kovui nežinant tikslu vienai privatizuoti butÄ , tačiau pasinaudojus ieÅ¡kovo investiciniais čekiais privatuojant butÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad buto (duomenys neskelbtini) pirkėja buvo ne tik D.

L., bet ir V. L.. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys šį butÄ privatizavo ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo sumokėtos sumos dalį sprendė, kad ieÅ¡kovui priklauso 32,56 dalys atsakovės vardu privatizuoto buto, todėl ieÅ¡kovui pripažino nuosavybės teisę į 32,56 dalis arba 1/3 dalį buto KatiliÅ¡kių kaime. Sprendime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu abi Å¡alys pasisakė tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, teikė įrodymus, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ .

Teismas sprendė, kad Å¡ios kategorijos bylose teismas turi teisę taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes (CPK 376 str.). Teismas taip pat vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais tikslu apginti bendrai gyvenusių ir tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtines teises ir teisėtus interesus. Teismas aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 1993 04 05 mainų sutartimi mainė 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini) į sodybÄ Â ir tokiu bÅ«du įgijo 1/3 dalį pastatų ir teisę įsigyti iÅ¡ valstybės 1/3 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentus, jog Å¡alys kartu negyveno, nevedė bendro Å«kio ir iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos darė iÅ¡vadÄ , kad po mainų sutarties sudarymo 1993 m. vasarÄ Å¡alys apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir vykdė jungtinę veiklÄ nepertraukiamai iki 2008 metų, kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į Å vedijÄ . Teismas taip pat vertino, kad mainų sutarties pagrindu ieÅ¡kovui atiteko 1/3 dalis 1941 metų statybos klėties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1990 metų statybos pradžios Å«kio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie į mainų sutartį įtraukti nebuvo dėl to, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2008 metais.

Teismas iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų nustatė, kad ieÅ¡kovas oficialiai iki savo įmonės atidarymo 1997 metais nedirbo, atsakovė taip pat iki 2004 metų, kuomet įsteigė Å«kininko Å«kį oficialiai nedirbo, Å¡alių pajamos buvo gaunamos iÅ¡ žemės Å«kio veiklos. Teismas vertino, kad visuma surinktų įrodymų leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys vykdė bendrÄ jungtinę veiklÄ , todėl sprendė, kad pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡alys statė abu bendrai iÅ¡ bendrų Å«kio veikloje gautų pinigų bei savo asmeniniu darbu 1998-2000 metais ir jų dalys yra lygios, t. y.

Å¡alims priklauso po ½ dalį minėtų pastatų, nepriklausomai nuo to, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2008 04 25. Teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys 2004 10 20 bendrai lygiomis dalimis po ½ įsigijo žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatęs, kad atsakovė 2007 11 15 žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 10 20 žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2003 06 12 žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 06 25 žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes už juos sumokėjo vienkartinėmis iÅ¡mokomis, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.IeÅ¡kinio reikalavimus dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovė įsigijo 2011 08 03, teismas atmetė kaip neįrodytus, kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kad ji Å¡ių sklypų pirkimui buvo paėmusi paskolas iÅ¡ banko ir kai kurias dar ir dabar moka, o be to, ieÅ¡kovas 2008 metais iÅ¡vyko.

IeÅ¡kovo argumentÄ , kad jis iÅ¡vykdamas paliko gyvulių, žemės Å«kio technikos, kuriuos buvo pirkęs ir kuriuos atsakovė pardavė ir įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį dalinai, vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktomis registrų centro turto vertėmis. IeÅ¡kovui nepageidaujant priteisti turtÄ natÅ«ra, teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 8 593 Eur piniginę kompensacija už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį.             II.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 1-2) praÅ¡o panaikinti 2015 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovui priklausančiÄ turto dalį natÅ«ra, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:1. Teismas nepagrįstai už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį priteisė kompensacijÄ , kadangi nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdyje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė tokio reikalavimo.

IeÅ¡kovas prašė priteisti jam priklausančiÄ turto dalį, todėl, patenkinęs reikalavimÄ , kurio nebuvo pareikÅ¡ta, teismas peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas.2. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovui tenkančios turto dalies vertę, vadovavosi ieÅ¡kinio padavimo dienÄ nustatyta turto verte. Tačiau sprendimo priėmimo dienai ieÅ¡kovui tenkančio turto vertė buvo 9 482 eurų.Atsakovė apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 12-22) praÅ¡o pakeisti 2015 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ â€“ panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas dalį atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio turto bendrÄ ja daline nuosavybe, netinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. SkundžiamÄ sprendimo dalį praÅ¡o panaikinti Å¡ių argumentų pagrindu: IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti turtÄ jungtine ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe. IeÅ¡kovas palaikė paskutinį, t. y. 2014 05 20, patikslintÄ ieÅ¡kinį, todėl teismas jį ir turėjo nagrinėti.

Teismas nepagrįstai vertino, kad Å¡ioje byloje turi teisę taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ ir tenkinti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti – pripažinti ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį nekilnojamojo turto ir už jam tenkančiÄ turto dalį priteisti kompensacijÄ . Teismas turėjo spręsti, ar pareikÅ¡tas reikalavimas dėl bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo į atsakovės vardu registruotÄ turtÄ yra teisėtas ir pagrįstas, o ne nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis atsakovės vardu registruotame turte.

Teismas, dalindamas atsakovės vardu registruotÄ turtÄ ir nevertindamas ieÅ¡kovo įgyto turto, t. y. pajamų, gautų iÅ¡ individualios įmonės veiklos, pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintÄ asmenų lygybės įstatymui principÄ .2. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo sužinojimo momento apie santuokos nutraukimo faktÄ :2.1. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui apie santuokos nutraukimÄ nebuvo žinoma yra nepagrįstos, kadangi jam apie tai buvo žinoma nuo ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo momento, ieÅ¡kovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡tuokos bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.

IeÅ¡kovas buvo iÅ¡kėlęs prielaidÄ dėl jo paraÅ¡o ant pareiÅ¡kimo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant suklastojimo, tačiau jį neįrodyta. 2.2. Kad ieÅ¡kovui buvo žinomas iÅ¡tuokos faktas patvirtina jo iÅ¡sakyta pozicija apie vykdytas veiklas ir jo individualiÄ Ä¯monę. Å alys savo veiklas vykdė atskirai ir pajamos gautos iÅ¡ Å¡ių veiklų buvo asmeninės. Tai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad Å¡alys buvo susitarę dėl jungtinės veiklos, nes kiekvienas veikė savo rizika ir nei vienas nesikiÅ¡o į kito veiklÄ .

IeÅ¡kovas nieko nežinojo apie paskolas, kurių suteikimÄ atsakovei patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie santuokos nutraukimÄ ir Å¡alys nebuvo sutarusios dėl jungtinės veiklos.3. Kad Å¡alys nevedė bendro Å«kio patvirtina pats ieÅ¡kovas, pripažinęs, jog nevažiavo perkraustyti atsakovę su dukromis į sodybÄ (duomenys neskelbtini), jÄ perkraustė kitas vyras. Tai patvirtino ir liudytojos D. P. ir A. R.. 4. Teismas, vadovaudamasis nepagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė suklaidino Suvalkijos pensionÄ pateikdama netinkamÄ pažymėjimÄ ir tuo siekė viena privatizuoti butÄ , be pagrindo pripažino ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 1/3 buto (duomenys neskelbtini)., kuris vėliau buvo iÅ¡mainytas į sodybÄ (duomenys neskelbtini).

Teismas teisingai nustatė, kad butas buvo suteiktas atsakovės Å¡eimai, tačiau tuo metu atsakovės Å¡eimÄ sudarė jos tėvai ir ji, nes ieÅ¡kovė buvo dar netekėjusi. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tame bute niekada nebuvo registruotas, todėl teismas suklydo, darydamas iÅ¡vadÄ , kad buto pirkėju buvo ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovas. Bute neregistruoti asmenys neįgyja teisės į privatizuoto buto nuosavybę net ir tuomet, jei buto privatizavimui panaudoja savo investicinius čekius, prieÅ¡ingu atveju, buto bendrasavininkais reikėtų laikyti ir atsakovės tėvus, kurie davė grynų pinigų buto privatizavimui.

Be to, nesant nuomininko ir kitų bute registruotų asmenų sutarties dėl buto privatizavimo, ieÅ¡kovas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į atsakovės po santuokos nutraukimo privatizuotÄ butÄ .

5. Nepagrįsta jokiais įrodymais teismo išvada, kad 2014 10 20 šalys bendrai lygiomis dalimis įsigijo po ½ žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).6. Sprendimas iš esmės grįstas ieškovo duotais paaiškinimais ir ieškovo liudytojų parodymais, todėl tokia teismo pozicija yra neobjektyvi ir šališka, be to, tarp byloje esančių įrodymų ir ieškovo liudytojų paaiškinimų yra prieštaravimų, kurių pirmos instancijos teismas nepašalino.

Teismas nevertino ir netyrė atsakovės duotų paaiÅ¡kinimų ir teiktų įrodymų, liudytojų R. K. ir A. R. parodymų. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 45-46) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Byla nepriskirtina prie kategorijų bylų, kuriose teismas turi bÅ«ti aktyvus, o su tuo sutinka ir pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, teismas neturėjo savo iniciatyva ir rinkti įrodymų dėl turto vertės.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ (t.4, b. l. 40-42) ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti.

Nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad teismas neturėjo pagrindo būti aktyvus ir peržengti ieškinio ribas, nes teismas tai padarė vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais tikslu apginti bendrai gyvenusių ir tvarkiusių ūkį nesusituokusių asmenų turtines teises ir teisėtus interesus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.IeÅ¡kovas 2013 10 14 pradiniame ieÅ¡kinyje teismo prašė CK 6.237 str. pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovės neteisėtai įgytÄ ieÅ¡kovo turtÄ (t.1, b. l. 2-4); 2013 11 05 patikslintame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti atsakovės vardu registruotÄ turtÄ bendra daline nuosavybe ir jam priteisti ½ turto vertės (t.1, b. l. 61-64); 2014 02 20 patikslintame ieÅ¡kinyje ginčijo pirkimo-pardavimo sutartis ir prašė ginčo turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe bei priteisti ½ turto vertės (t. 2, b. l. 2-6); paskutiniame 2014 05 20 patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė atsakovės įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe ir ieÅ¡kovui priteisti ½ dalį Å¡io turto natÅ«ra (t.

2. b. l. 74-76). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ , į tai, kad Å¡alys pasisakė ir teikė įrodymus tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, vertino, kad, sprendžiant šį ginÄÄ , yra pagrindas taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 str.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Å¡alys, kurių santuoka nutraukta 1991 04 24 teismo sprendimu, 1993 metų vasarÄ apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir iki 2008 metų nepertraukiamai vykdė jungtinę veiklÄ â€“ gyveno kartu, augino vaikus, dirbo, statė ir remontavo pastatus.

Teismas laikė įrodytu, kad Å¡alys bendrai dėjo pastangas siekdamos įsigyti, valdyti ir naudoti turtÄ dalinės nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius teisiÅ¡kai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir sprendė, kad Å¡ių santykių pagrindu ginčo turtÄ Å¡alys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija Å¡ias teismo iÅ¡vadas argumentuodama procesinės teisės normų pažeidimu priimant sprendimÄ dėl nepareikÅ¡tų reikalavimų ir netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamu materialinės teisės normų taikymu Å¡alių santykius kvalifikuojant jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais.

IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ taip pat grindžia CPK 265 str. įtvirtintino draudimo teismui peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas pažeidimu.               Dėl byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribųIeÅ¡kovas, galutinai suformulavęs ieÅ¡kinio reikalavimus, 2014 05 20 patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 2, b. l. 74-76) teismo prašė atsakovės vardu įgytÄ turtÄ pripažinti Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir ieÅ¡kovui priteisti ½ dalį ieÅ¡kinyje iÅ¡vardinto turto.

Pirmos instancijos teismas, priėmęs 2014 05 20 patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovas atsakovės vardu įgytÄ turtÄ prašė pripažinti bendra jungtine nuosavybe, turėjo jį iÅ¡nagrinėti vadovaudamasis procesinės teisės normomis, taikyti atitinkamas materialinės teisės normas ir priimti sprendimÄ . IeÅ¡kovas reikalavimo priteisti kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį nebuvo pareiÅ¡kęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡eiti už reikalavimo ribų ir nuspręsti, kad atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas nekėlė reikalavimo priteisti kompensacijÄ patvirtina ir paties ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 265 str. 2 d. pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ bylÄ priskyrė Å¡eimos kategorijos byloms, kuriose pagal CPK 376 str. teismas privalo bÅ«ti aktyvus, kad užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, kadangi tokio intereso Å¡ioje byloje nėra.

Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus, sutinka su Å¡alių apeliacinių skundų motyvais, kad parinkti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir tuo pažeidė CPK 265 str. 2 d. nuostatÄ , draudžiančiÄ teismui peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Dėl Å¡io pažeidimo teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo naikintina CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Teisėjų kolegija atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas, priėmęs 2015 05 20 patikslintÄ ieÅ¡kinį, turėjo spręsti, ar jame pareikÅ¡tas reikalavimas dėl bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo į atsakovės vardu registruotÄ turtÄ yra teisėtas ir pagrįstas, o ne nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis atsakovės vardu registruotame turte, vertina nepagrįstais.

Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d.). Teismas savo iniciatyva negali keisti faktinio ieÅ¡kinio pagrindo ir ieÅ¡kovo reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko), tačiau ieÅ¡kovo nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas nėra privalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginÄÄ , jį keisti ir taikyti kitÄ , negu nurodė ieÅ¡kovas, nes teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pasisakė tiek dėl jungtinės, tiek dėl dalinės nuosavybės, teikė įrodymus, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ginčo Å¡alių santykius kvalifikavo jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas, ginčui iÅ¡spręsti taikydamas kitokį, negu nurodė ieÅ¡kovas, teisinį pagrindÄ ir savo iniciatyva teisiÅ¡kai kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius bei savo nuožiÅ«ra taikydamas ginčo santykiams iÅ¡spręsti teisės normas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, vertintinas nepagrįstu, kadangi teismas, spręsdamas ginÄÄ , privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Dėl Å¡alių santykių kvalifikavimo jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais pagrįstumo Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių santykius vertindamas jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė nesant pakankamam pagrindui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Tokiu atveju byloje bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

         Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas apie santuokos nutraukimÄ sužinojo tik 2005 metų vasarÄ sprendė, kad 1993 m. vasarÄ Å¡alys apsigyvenę (duomenys neskelbtini) ilgÄ laikÄ gyveno kaip sutuoktiniai ir nepertraukiamai iki 2008 metų vykdė jungtinę veiklÄ . Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuoka nutraukta 1991 03 14 teismo sprendimu, atsakovei 1991 04 24 iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas, t. y. Å¡alių santuoka pasibaigė 1991 04 24 (Santuokos ir Å eimos kodekso 40 str).

Teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas iki 2005 m. nežinojo apie santuokos nutraukimÄ paneigia ikiteisminio tyrimo byloje (t. 2, b. l. 90-91) paties ieÅ¡kovo duoti paaiÅ¡kinimai, liudytojo E. V. parodymai, kuriuose nurodoma, kad apie iÅ¡tuokÄ ieÅ¡kovas žinojo iÅ¡ atsakovės aiÅ¡kinimų; kad pats ieÅ¡kovas liudytojui E. V. buvo sakęs, jog su atsakove yra oficialiai iÅ¡situokęs. Atsakovas 2014 11 19 teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jam dažnai sakydavo, kad jie yra iÅ¡siskyrę (garso įraÅ¡as 45:10-15), aplinkybė, kad atsakovė gyveno su kitu vyriÅ¡kiu, jam buvo žinoma dar 1993 m. sudarant mainų sutartį.

IeÅ¡kovas po santuokos nutraukimo iÅ¡vyko gyventi į KaunÄ pas kitÄ moterį. Faktas, kad po santuokos nutraukimo įgytas turtas buvo registruojamas tik atsakovės vardu, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie santuokos nutraukimÄ . Pabrėžtina, jog nėra nuginčytas ieÅ¡kovo paraÅ¡as pareiÅ¡kime dėl bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo jam nedalyvaujant, kad jam žinoma apie teismo posėdį (civilinės bylos Nr. 2-393/1991, b.l. 8). Esmė yra ta, kad Å¡ioje byloje ginčas kilo ne dėl santuokos nutraukimo fakto, o dėl turto, įgyto buvusiems sutuoktiniams gyvenant kartu.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kada ieÅ¡kovui tapo žinoma apie santuokos su atsakove nutraukimÄ nėra lemiama ir pakankama sprendžiant, ar tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. IeÅ¡kovui laikantis pozicijos, kad jis su atsakove nuo 1993 metų gyveno kaip Å¡eima ir vykdė jungtinę veiklÄ , jis turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ne tik paties Å¡alių gyvenimo po santuokos nutraukimo faktÄ , bet ir faktÄ , kad Å¡alys buvo sutarę įgyti turtÄ bendrai.

Atsakovė neneigia, kad ieÅ¡kovas pas jÄ gyveno, tačiau neigia buvus tarp Å¡alių Å¡eimyninius santykius, bendro Å«kio vedimÄ , susitarimÄ Ä¯gyti turtÄ bendros dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo vertinti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Byloje nenustatyta, o ir ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas pas atsakovę, jis su atsakove buvo sutaręs įgyti bendrai kokio nors konkretaus turto, t. y. ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad Å¡alys buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties ieÅ¡kovo pripažinimas teismo posėdyje „buvom susitarę, kad individuali įmonė man, o atsakovei Å«kis, kad niekas nesimaiÅ¡ytų" (2014 11 19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 03:25-42), ,,aÅ¡ sau nenorėjau nieko užgyvent, norėjau, kad viskas liktų vaikams“ (2014 11 19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 44:25-40) jį analizuojant anksčiau nurodytos teismų praktikos formavimo aspektu, nepatvirtina tokio susitarimo buvimÄ . Susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvimÄ ir, kad kiekviena Å¡alis veikė savo rizika ir nei vienas nesikiÅ¡o į kito veiklÄ , patvirtina bÅ«tent ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija apie vykdytas veiklas ir jo individualiÄ Ä¯monę.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad savo įmonės veiklÄ tvarkė savarankiÅ¡kai ir jam buvo žinoma, kad pajamos, gautos iÅ¡ Å¡ios veiklos, yra jo asmeninis turtas, kad individualios įmonės savininkas yra tik jis, o atsakovė yra savo Å«kio savininkė (2014 11 19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 71:02-10). IeÅ¡kovas pats teisme nurodė, kad atsakovės Å«kyje dirbo kaip „darbinykas" (2014 11 19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 18:50-55) ir nesidomėjo, iÅ¡ kur atsakovė gavo pinigų Å«kio plėtrai (2014 11 19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 66:54-67:08).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės – gyvenimas pas atsakovę, padėjimas atsakovei Å«kyje, darbas rekonstruojant, remontuojant pastatus, darbas kaip „darbinyko“, nepatvirtina, nors ir kartu gyvenusių asmenų susitarimo bendrai veikti, bendrai tvarkyti finansinius reikalus ir kartu siekti įsigyti ar sukurti bendrÄ turtÄ (1964 m.

CK 472 str. 1 d., 2000 m. CK 6.969 str. 1 d.). BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Byloje nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, kad Å¡alys siekė bendromis pastangomis įgyti turtÄ , spręstina, jog ieÅ¡kovas tik padėjo atsakovei Å«kyje remontuojant, statant pastatus.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų vykdęs kokias nors savininko pareigas (apmokėjęs žemės mokesčius ar turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kt.). Bylos duomenys ir joje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Å¡alys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį – susitarimÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ kaip bendraturčiai ir, kad Å¡io susitarimo dalyvis – ieÅ¡kovas, bÅ«tų atlikęs nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti (CPK 176 str., 178 str., 185 str.).

Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas pripažino, jog jokio susitarimo (nei žodinio, nei raÅ¡ytinio) vykdyti bendrÄ jungtinę veiklÄ su atsakove nebuvo sudaręs. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažino buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Todėl sprendimo dalis, kuria turtas pripažintas bendra daline nuosavybe naikinama (CPK 329 str. 1d.). Teisėjų kolegijai padarius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nevertinami kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui.Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl, tenkinant atsakovės apeliacinį skundÄ , 2015 m. birželio 30 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas visiškai (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).              Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.             Apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (t. 1, b. l. 66-68) (CPK 150 str. 2 d.).

           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas visiÅ¡kai, perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 5 d., 98 str.). Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 190 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 4, b. l. 28). Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 89-92, t. 3, b. l. 38-40, t. 4, b. l. 12-22), tačiau atsakovei į bylÄ nepateikus Å¡ias iÅ¡laidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 30,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo V. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovės D. L. apeliacinį skundÄ patenkinti.Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies.Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – paÅ¡to iÅ¡laidos).

Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis areÅ¡tuotas atsakovei D. L., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamasis turtas:

žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; pastatas – gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – klėtis, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Jolita Cirulienė                                                                                                         Nerijus Meilutis                                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                              Â