a2c8bcaa-32b2-4233-8029-c0716a3291eb · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-23442-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14539-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus, ir valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J. Z. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2013 m. lapkričio 1 d., mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti ( e. bylos b. l. 1-2 ). PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, jog jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ji yra vienintelė jo įpėdinė. Po tėvo mirties liko jo turtas – namų apyvokos daiktai, gautos piniginės lėšos po tėvo mirties, laikrodis, tėvo kapavietė ir kiti smulkÅ«s daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėja po tėvo mirties priėmė ir valdo kaip savo.

Dar tėvui gyvam esant, pareiÅ¡kėja apgyvendino jį pas save namuose, jo vardu pagal įgaliojimÄ sudarinėjo sutartis, rÅ«pinosi jo sveikata, vežiojo po gydymo įstaigas, mokėjo už gydymÄ . Po palikėjo mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, nes jokio nekilnojamojo turto tėvas nepaliko, o kitÄ turtÄ ji priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, tačiau 2019 m. rugpjÅ«tį pareiÅ¡kėja sužinojo, kad jos tėvui V. V. priklausė valstybės garantija, iÅ¡duota Kauno miesto savivaldybės, perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypÄ gyvenamajam namui statyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus, ir valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nepareiÅ¡kė, prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra, visapusiÅ¡kai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus (e. bylos b. l. 23, 26-28). Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. bylos b. l. 17-22). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkinamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. bylos b. l. 16). Pareiškėja J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vienintelė jo duktė (e. bylos b. l. 12, 16).

PareiÅ¡kėjos motina M. V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. bylos b. l. 11). Testamentų registre nėra duomenų apie V. V. palikimo priėmimo fakto įregistravimÄ , po jo mirties Kauno m. 3-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. bylos b. l. 5, 7). Palikėjas savo vardu registruotino neturėjo, todėl po palikėjo mirties liko tik neregistruotas smulkus turtas, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duota 2004 m. spalio 1 d. Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grÄ Å¾intiname name, jo dalyje ar bute Nr. (duomenys neskelbtini) ( e. bylos b. l. 8).

V. V. kapo nuosavybės teisės priklauso pareiÅ¡kėjai (e. bylos b. l. 4). Suinteresuoti asmenys prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nepareiÅ¡kė. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, t. y. priėmus palikimÄ konkliudentiniais veiksmais (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjos tėvo V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai. Ä® notarų biurÄ dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. IÅ¡ esmės tam ir nebuvo reikalo, kadangi registruotino turto palikėjas neturėjo. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

PareiÅ¡kėja yra palikėjo vienintelė duktė, todėl yra jo įstatyminė įpėdinė. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo V. V. mirties perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, perimdama ir tvarkydama tėvo kapavietę, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Pastebėtina, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnis).

Atsisakymas palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Å is sandoris negali bÅ«ti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Ä®pėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.

Teismas atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatuoja, kad, nesant raÅ¡tiÅ¡ko įpėdinio atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bÅ«du. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina subjektyviÄ J. Z. valiÄ priimti palikimÄ faktiniu valdymu. Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji po savo tėvo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, praÅ¡omas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Nustatyta, kad valstybės turėtos iÅ¡laidos procesiniams dokumentams įteikti byloje nevirÅ¡ija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Ä®sakymas Nr. 1R-298/1K-290), todėl Å¡ios iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė