Legislator Case Law & Legislation
a2c65255-cd55-4ce7-ab0c-916409129faf AI generated

a2c65255-cd55-4ce7-ab0c-916409129faf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a2c65255-cd55-4ce7-ab0c-916409129faf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi ieškovo L. M. ir atsakovo VĮ Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.  gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl neteisėto atleidimo

Legislator headnote

AI generated

a2c65255-cd55-4ce7-ab0c-916409129faf · Vilniaus apygardos teismas: M. ir atsakovo VÄ® Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.  gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. M. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Turto bankui dėl neteisėto atleidimo

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1858-577/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04397-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:121; 11.9.5.; 11.9.6.; 11.9.7.; 18.2.1.

 (S)

Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos

Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjusi ieškovo L. M. ir atsakovo VĮ Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.  gruodžio 5 d.

sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl neteisėto atleidimo

iÅ¡ darbo, trečiasis asmuo Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  IeÅ¡kovas L. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo VÄ® Turto banke buvo atleistas neteisėtai; 2) grÄ Å¾inti jį į ankstesnes pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už darbÄ 2012 m. kovo 2 d. – 335,06 Lt; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo pinigines iÅ¡mokas už tiesioginio vadovo V.

V. pavadavimÄ 2009-2012 metais – 3 968,24 Lt bei nuo Å¡ių sumų priskaičiuotus delspinigius už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį – 2073,73 Lt, iÅ¡ viso 6041,97 Lt,  taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2012-04-06 iki ieÅ¡kovui priklausančių piniginių iÅ¡mokų už ieÅ¡kovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ iÅ¡mokėjimo dienos;

5) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-01 įsakymu Nr. P2-19 2012 m. kovo 2 d. buvo atleistas iš darbo VĮ Turto banke pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. Ieškovas 2002-07-15 pradėjo dirbti AB Turto banko Teisės departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso teisės skyriaus teisininko pareigose, vėliau buvo perkeltas į Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus teisininko pareigas, po to iki atleidimo dirbo VĮ Turto banko Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigose; ieškovas nepertraukiamai šioje įmonėje dirbo beveik 10 metų.

Dar gerokai prieÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15 buvo nutarta pertvarkyti AB Turto banko Teisės departamentÄ Ä¯ Teisės skyrių. 2010-07-21 ieÅ¡kovui buvo pateiktas pasiÅ«lymas Nr. P7-31, 2010-09-13 ieÅ¡kovui nesutikus su pasiÅ«lymu visa apimtimi, 2010-09-14 ieÅ¡kovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ , kuris buvo pratęsiamas keletÄ kartų. IeÅ¡kovas ypatingai atkreipė dėmesį į 2010-11-22 įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimo termino pratęsimÄ , kuriuo atsakovas vienu mėnesiu nukėlė numatomo atleidimo datÄ .

Atsakovas 2010-11-23 raÅ¡tu Nr. (1.44-31)-SK4-4235 kreipėsi į darbuotojų profesinę sÄ jungÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Darbuotojų profesinė sÄ junga 2010-12-03 raÅ¡tu sutikimo nedavė. 2010-12-17 atsakovas priėmė įsakymÄ Nr. P2-61 laikyti netekusiais galios visus ieÅ¡kovui įteiktus dokumentus. 2011-10-04 ieÅ¡kovui vėl buvo pateiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-15, nurodant, kad iÅ¡ darbo bus atleistas 2011-12-04, tačiau jis irgi buvo keletÄ kartų tęsiamas iki kol darbdavys ieÅ¡kovui įteikė naujÄ Ä¯spėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ . 2012-01-11 atsakovas buvo informuotas, kad ieÅ¡kovas yra renkamas VÄ® Turto banko kolektyvo profesinės sÄ jungos valdymo organo narys, tačiau nepaisant to atsakovas nesilaikė įstatymų reikalavimų ir atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias be profsÄ jungos sutikimo iÅ¡ darbo atleisti renkamus jos valdymo organų narius.

Siekdamas iÅ¡vengti darbdavio persekiojimo, 2012-01-04 ieÅ¡kovas atsistatydino iÅ¡ DPS Komiteto narių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-430/2012 konstatavo, kad DPS pagrįstai darbdaviui nedavė sutikimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Atsakovas, net ir raÅ¡tu VÄ® Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo – Teisės departamento direktoriaus įspėtas apie neteisėtus

veiksmus atleidžiant ieÅ¡kovÄ , vis vien atleido iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ bei V. G., t.y., renkamo Turto banko kolektyvo profesinės

sÄ jungos valdymo organo – valdybos narius, darbdaviui negavus ir net nepraÅ¡ius Å¡ios profsÄ jungos sutikimo dėl atleidimo. 2011-03-03 ieÅ¡kovas Turto banko darbuotojų susirinkime vienerių metų laikotarpiui ( t.y. iki 2012-03-03 imtinai) buvo iÅ¡rinktas į įmonės darbo ginčų komisijos narius, todėl remiantis DK 303 str. 1 dalimi ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo iki savo kadencijos pabaigos. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nesilaikė atleidžiamiems darbuotojams nustatytų pirmumo teisių likti darbe kuomet įmonėje mažinamas etatų skaičius. Remiantis atsakovo valdybos 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15, buvo panaikintas ieÅ¡kovo etatas, darbdaviui atsirado pareiga siÅ«lyti ieÅ¡kovui, kaip atleidžiamam įmonės darbuotojui, laisvas darbo vietas, tačiau darbdavys netinkamai ir apsimestinai bei formaliai atliko Å¡iÄ Ä¯statymais jam nustatytÄ pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie laisvas darbo vietas VÄ® Turto banke arba į laisvas įmonės pareigybes darbdavys priiminėjo naujus žmones, prieÅ¡ tai net nepasiÅ«lęs jų užimti atleidžiamam darbuotojui. Per laikotarpį, nuo kada buvo panaikinta Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus virÅ¡ininko pareigybė, darbdavys priėmė į darbÄ naujus darbuotojus (G. P. – Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojÄ , E. G. – Teisės skyriaus teisininkę ir kt.), į kurių etatus/pareigybes pagal turimÄ kvalifikacijÄ ieÅ¡kovas galėjo pretenduoti. Atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui užimti Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybę mokant 5,5 MMA (4 400 Lt) dydžio algÄ , o tas pačias Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, tik už ženkliai didesnį darbo užmokestį, nei siÅ«lė ieÅ¡kovui (t.y. už 5 450 Lt pareiginį atlyginimÄ + 10 proc. priedÄ prie pareiginio atlyginimo), bei mažesnį darbo valandų skaičių (t.y. už 4 valandų darbo dienÄ ), pasiÅ«lė užimti G. P.. Pasak ieÅ¡kovo, po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (2012-03-02) atsakovas nieko nelaukdamas

į Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigas 2012-03-13 priėmė teisininkÄ V. Å ., kuris tuo pat metu dirba ir VÄ® Valstybės turto fonde.

Ieškovas nurodė, kad V. Š. akivaizdžiai neatitiko visų Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (t.y. neturi penkerių metų patirties teisės srityje, neturi aukštojo teisinio išsilavinimo), tačiau nepaisant to, atsakovas, net neskelbdamas konkurso į šias pareigas, kuris buvo privalomas,  jį priėmė.

IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas 2012-02-21 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-3 nurodė, kad ieÅ¡kovo paskutinė darbo diena – 2012-03-02, todėl ieÅ¡kovas paskutiniÄ jÄ darbo dienÄ VÄ® Turto banke, t.y. 2012-03-02, pagal galimybes įvykdė dalį atsakovo pavedimų, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2012-03-02 dar dirbo atsakovo įmonėje. Atsakovas 2012-03-01 įsakymu Nr. P2-19 nustatė, kad ieÅ¡kovui nuo 2012-03-02 suteikiamos kasmetinės atostogos, nukeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2012-04-06. Su tokia atsakovo pozicija ieÅ¡kovas nesutiko, nes 2012-03-02 dar dirbo ir atsakovo įsakymo Nr. P2-18 pagrindu perdavinėjo atsakingiems darbuotojams turimus savo žinioje dokumentus bei vertybes, o ne atostogavo, kaip teigia atsakovas, todėl jam už Å¡iÄ darbo dienÄ atsakovas turi sumokėti 335,065 Lt vidutinį darbo užmokestį. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo siekis atleisti ieÅ¡kovÄ buvo įtakotas jo narystės ir veiklos profesinėje sÄ jungoje. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovas tendencingai, psichologiÅ¡kai neigiamai veikė ieÅ¡kovÄ bei siekė atleisti jį iÅ¡ darbo, todėl tokie darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sveikatos pablogėjimÄ (sutrikimÄ ), pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrinimÄ savo ateitimi. Darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikÅ¡tis tiek fiziniais, tiek ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais. Apie darbdavio ieÅ¡kovui keliamus neigiamus dvasinius skausmus ir kentėjimus ieÅ¡kovas darbdavį informavo raÅ¡tu dar iki atleidimo, reikalaudamas nutraukti ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomas neteisėtas veikas. Pasak ieÅ¡kovo, Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Be to, ieÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad neturtinė žala buvo daroma ilgÄ laikÄ ir sistemingai, todėl ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį ieÅ¡kovas vertina 20 000 Lt.

Taip pat ieÅ¡kovas tvirtina, kad dirbdamas VÄ® Turto banke atsakovo įsakymų pagrindu iki pat jo atleidimo iÅ¡ darbo pavadavo savo tiesioginį vadovÄ Administracijos vadovo pavaduotojÄ â€“ Teisės departamento direktorių N. V., jo atostogų/ligos/komandiruočių ir kt. nebuvimo darbe papildomų poilsio dienų vaikų priežiÅ«rai laikotarpiu metu. IÅ¡ atsakovo pateiktų darbdavio įsakymų turinio matyti, kad nuo 2009 m. pradžios atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustojo ieÅ¡kovui mokėti sÄ Å¾iningÄ atlyginimÄ (priedÄ ) už ieÅ¡kovo atliekamÄ sutartyje nesutartÄ ir darbdavio įsakymais pavestÄ papildomÄ darbÄ , t.y. atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovui už Administracijos vadovo pavaduotojo – Teisės departamento direktoriaus N. V., pavadavimÄ . IeÅ¡kovo paskaičiavimu, jis pavadavo N. V. 136

darbo dienas, todėl atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui už jo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ jo atostogų/ligos/komandiruočių ir kt.

nebuvimo darbe metu – 3968,24 Lt (1980 + 1988,24 = 3968,24) darbo užmokesčio ir 2073, 73 Lt delspinigių.

 Atsakovas VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas L. M., iÅ¡ anksto susitaręs su kitais VÄ® Turto banko Teisės departamento darbuotojais, nesÄ Å¾iningai veikė darbdavio atžvilgiu ir netinkamai vykdė savo pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas bei pareigas. Priemone tokiems savanaudiÅ¡kiems tikslams pasiekti tapo dvi įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos, kurių atstovaujamųjų (renkamųjų) organų nariais buvo visi be iÅ¡imties VÄ® Turto banko teisininkai,

įskaitant ir ieÅ¡kovÄ . Atsakovo nuomone, VÄ® Turto banko administracijos darbuotojo L. M. veikla DPS komitete,

kai įmonės darbuotojai buvo atstovaujami pagal Darbo kodekso 19 str., ir darbo ginčų komisijoje, kai tai buvo daroma pagal DK 288 str., buvo nesuderinamos su ieÅ¡kovo tiesioginių darbo funkcijų ir pareigų pagal darbo sutartį bei pareigybinius nuostatus atlikimu. Tokia problema VÄ® Turto banke buvo įgavusi masinį pobÅ«dį, kadangi visi septyni įmonės teisininkai buvo dviejų profsÄ jungų atstovaujamųjų (renkamųjų) organų nariai, o du iÅ¡ jų kartu su L.

M. dar ir darbo ginčų komisijos nariai. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas ruošėsi ir vėliau manipuliavo narystėmis abiejų profsÄ jungų atstovaujamuose (renkamuose) organuose, siekdamas užsitikrinti įstatymų numatytas garantijas nebÅ«ti atleistu iÅ¡ darbo pagal DK129 str. be profsÄ jungos/-ų, kur pats dalyvaudavo valdymo organuose priimant sprendimus savo naudai, iÅ¡ankstinio sutikimo. Atsakovas nurodo, jog pagrindu darbdaviui nutraukti darbo sutartį su L.

M. plačiÄ ja prasme buvo VÄ® Turto banko valdybos 2011-08-26 nutarimas Nr. SK2-45, kuriuo Å¡i patvirtino įmonės struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , o siaurÄ ja prasme – VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus 2011-10-04 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-15 su jo 2011-12-02 ir 2011-12-07 pratęsimais Nr. P7-60 ir Nr. P7-62 bei 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 ir 2012-03-01 įsakymas Nr. P2-19. Pertvarkymų esmė L. M. atžvilgiu buvo ta, kad Å¡is darbuotojas nebegalėjo atlikti jo darbo sutartimi nustatytų funkcijų, nes VÄ® Turto bankas apsisprendė, jog joms atlikti (teisininko darbÄ Ä¯monėje dirbti) užtenka mažiau darbuotojų. Atsižvelgiant į įmonės poreikius ir tai, kad VÄ® Turto banko teisininkų veikla dėl objektyvių priežasčių buvo organizuojama ir vykdoma dviejuose savarankiÅ¡kuose padaliniuose (Teisės skyriuje ir Teisės departamente), darbdavys panaikino visas 4 pareigybes (darbo vietas), įskaitant ir užimtÄ L. M., Teisės departamente ir iÅ¡ 7 Teisės skyriaus pareigybių (darbo vietų) panaikino 2, o vienÄ perkėlė į kitÄ savarankiÅ¡kÄ padalinį. Tokio pertvarkymo iÅ¡davoje VÄ® Turto banke liko 4 teisininkų pareigybės Teisės skyriuje ir 1 Turto atnaujinimo tarnyboje. L. M. atsisakė bÅ«ti perkeltas dirbti į Teisės skyrių, kadangi nesutiko su darbdavio pasiÅ«lymu sumažinti jo darbo užmokesčio dydį. Kolektyvinėje sutartyje (toliau – KS) buvo įteisintas suvaržymas darbdaviui pasinaudoti DK 120, 129 ir 203 straipsniais, tol kol Å¡i sutartis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pakeista arba nuginčyta teisme, kadangi teisminis kelias yra neracionaliai per ilgas, darbdavys tikėjosi KS pakeisti derybose su DPS. DPS visose konsultacijose su darbdaviu pasisakė apie tai, kad KS 8.7 punkto reikalavimai privalo bÅ«ti vykdomi be jokių iÅ¡lygų.  Tokiomis aplinkybėmis VÄ® Turto bankas 4 Teisės departamento teisininkų, tarp kurių buvo ir L. M., reikalavimų perkelti juos dirbti į Teisės skyrių už darbÄ mokant nesumažinto dydžio darbo užmokesčius tenkinti nesutiko. Ä®monės vadovas 2010-12-17 priėmė įsakymÄ Nr. P2-61, kuriuo panaikino visus ieÅ¡kovo atžvilgiu anksčiau priimtus įsakymus ir įspėjimus dėl pasiÅ«lymo dirbti Teisės skyriuje bei

L. M. atleidimo iš darbo, taip pat neginčijo DPS

atsisakymo duoti dėl to savo iÅ¡ankstinį sutikimÄ . VÄ® Turto bankas mano, kad L. M. veikla tampant ir vėliau

nustojant bÅ«ti DPS ir KPS atstovaujamų (renkamų) organų nariu buvo nesÄ Å¾ininga bei tokios narystės suteikiamomis garantijomis ir pareiga informuoti apie tai darbdavį ieÅ¡kovas sÄ moningai manipuliavo. L. M. dvejų metų darbo kadencija DPS komitete faktiÅ¡kai pasibaigė 2011-10-18 ir Å¡i profsÄ junga darbdavį 2011-10-17 informavo apie tai, kad 2011-11-07 planuoja suÅ¡aukti DPS narių susirinkimÄ ir jame ketina iÅ¡rinkti naujus komiteto narius. IeÅ¡kovo atsistatydinimas iÅ¡ DPS komiteto 2012-01-04 buvo iÅ¡ anksto suplanuotas veiksmas, kai jo kadencijos laikas Å¡iame atstovaujamame (renkamame) organe buvo jau du su puse mėnesio pasibaigęs. KPS VÄ® Turto bankui 2012-01-11 pateikė tik informacijÄ apie L.

M. narystės Å¡ios profsÄ jungos atstovaujamame organe faktÄ , tačiau nepateikė informacijos, nuo kada L. M. yra KPS valdybos narys. Tokios informacijos darbdaviui niekada nepateikė ir ieÅ¡kovas. JÄ atsakovas pats rado Juridinių asmenų registro internetiniame puslapyje. 2011-03-09 raÅ¡tu KPS atsisakė darbdaviui suteikti papildomos informacijos apie jos atstovaujamųjų (renkamųjų) organų narius. 2011-10-04 įspėjime Nr. P7-15 VÄ® Turto bankas ne tik informavo L.

M. apie jo darbo sutarties nutraukimÄ , bet ir paklausė ieÅ¡kovo, ar yra darbdaviui nežinomų aplinkybių, galinčių pakeisti įspėjimo termino trukmę ar atleidimÄ padarysiančių negalimÄ . VÄ® Turto bankas, žinodamas tik informacijÄ apie tai, kad L. M. yra DPS komiteto narys, 2011-10-06, t. y. galimos iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti informacijos palaukęs dvi darbo dienas, iÅ¡ankstinio sutikimo atleisti L.

M. iÅ¡ darbo pagrįstai paprašė tik iÅ¡ vienos DPS. 2011-11-08 raÅ¡tu Å¡i profsÄ junga tokį sutikimÄ duoti atsisakė. Darbdavys dėl tokių DPS veiksmų pagrįstumo kreipėsi į teismÄ ir paprašė šį atsisakymÄ pripažinti neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė DPS ir atitinkamai

L. M. naudai, tačiau VÄ® Turto bankas tokį sprendimÄ yra apskundęs apeliacine tvarka; byla dar neiÅ¡nagrinėta. Pasak atsakovo, faktas, kad L. M. neinformavo darbdavio apie savo narystę KPS valdyboje, vienareikÅ¡miÅ¡kai turi bÅ«ti vertintinas kaip sÄ moningas manipuliavimas narystėmis abiejų profsÄ jungų atstovaujamuose (renkamuose) organuose savanaudiÅ¡ku tikslu ateityje spekuliuoti neva darbdavio neatlikta pareiga ir VÄ® Turto banko teisės gauti ir tvarkyti informacijÄ apie tai neteisėtas suvaržymas. Atsakovas 2012-02-21 ieÅ¡kovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-3 paskutine darbo diena įmonėje nurodė 2012-03-02 (penktadienį), o ne vėlesnę 2012-03-03, todėl, kad Å¡i diena buvo Å¡eÅ¡tadienis. L. M. pasiraÅ¡ytinai buvo įspėtas apie jo darbo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ du mėnesius. Ä®spėjimo terminai buvo du kartus pratęsti. Po to, kai L. M. atsistatydino iÅ¡ DPS komiteto narių, ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie tai, kad darbdavys darbo sutartį su L. M. nutrauks paskutinę jo kadencijos darbo ginčų komisijoje darbo dienÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo Turto banke buvo atleistas iÅ¡ karto po to, kai Å¡io darbuotojo atžvilgiu baigė galioti abi DK nustatytos ieÅ¡kovui taikytos garantijos. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK

129 straipsnį, pagal įstatymÄ turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir tai padaryti, jei darbuotojas su tuo sutinka. Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai.

L. M. atžvilgiu VÄ® Turto bankas tokiÄ pareigÄ turėjo laikotarpiu nuo 2010-09-14, kai įspėjimas ieÅ¡kovui buvo įteiktas todėl, kad jis atsisakė dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, iki 2010-12-17, kai dėl aukščiau nurodytų KS aiÅ¡kinimo ir taikymo priežasčių kartu su kitais dokumentais buvo pripažintas netekusiu galios, ir laikotarpiu nuo 2011-10-04, kai įspėjimas ieÅ¡kovui buvo įteiktas vykdant VÄ® Turto banko valdybos 2011-08-26 nutarimu Nr. SK2-45 patvirtintus darbo organizavimo įmonėje pakeitimus, iki faktiÅ¡ko

L. M. atleidimo iÅ¡ darbo 2012-04-06. L. M. su atsakovo pasiÅ«lymais nesutiko, o dirbti Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigose negalėjo, kadangi neturi tam reikalingų užsienio kalbų žinių, V. Å ., o taip pat ir E. G., kurių pagrindinė darbovietė yra VÄ® Turto fondas, priėmimas dirbti į VÄ® Turto bankÄ yra sietinas ir su ta aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ketina artimiausioje ateityje Å¡ias dvi valstybės įmones reorganizuoti bei sujungti (atitinkamo įstatymo projektas Vyriausybės teikimu dabar yra svarstomas Seime). Dėl atsakovo prievolės pasiÅ«lyti L. M. užimti laisvas darbo vietas įmonėje vykdymÄ po 2010-09-14 įspėjimo įteikimo ieÅ¡kovui dienos atsakovas nurodė, kad darbdavys tada tikrai nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui užimti Bendrųjų reikalų departamento viešųjų pirkimų grupės specialisto pareigų, kuriam už 8 valandų darbo dienÄ buvo numatyta mokėti 4 720 Lt dydžio darbo užmokestį. 2010-09-13 L. M. darbdaviui buvo pateikęs sutikimÄ dirbti Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo pareigose, tačiau iÅ¡kėlė sÄ lygÄ , kad jo darbo užmokesčio dydis jokiomis aplinkybėmis nesumažėtų, ir tai motyvavo reikalavimu taikyti KS 8.7. punkto nuostatas. Darbdavys tai įvertino kaip ieÅ¡kovo principinę pozicijÄ apskritai nenagrinėti jokių kitų alternatyvų, jeigu jos yra susijusios su pasiÅ«lymu dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, juolab, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikėsi ir dar 3 Teisės departamento darbuotojai. Naujas nuolatinis VÄ® Turto banko vadovas dirbti įmonėje pradėjo 2010-09-20. G. P., nors ir turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , 2010-10-22 dirbti įmonėje buvo priimtas ne teisininku, o VÄ® Turto banko Bendrųjų reikalų skyriaus viešųjų pirkimų specialisto pareigose. Å ių pareigų vykdymas neturėjo nieko bendro su teisiniu darbu. Tik vėliau, kai VÄ® Turto banko naujas vadovas iÅ¡ įmonės teisininkų

taip pat negaudamas tinkamų konsultacijų Darbo kodekso klausimais, paprašė G. P. pareikšti savo nuomonę dėl KS ir jos įtakos darbo

teisiniams santykiams, bei po to, kai visi teisininkai atsisakė atstovauti VÄ® Turto bankui civilinėje byloje prieÅ¡ buvusį vadovÄ , Å¡iam darbuotojui buvo pasiÅ«lyta užimti Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas ir atlikti tÄ darbÄ , kurio įmonės teisininkai daryti nenorėjo arba negalėjo, nes buvo profsÄ jungų, su kuriomis darbdavys bylinėjosi, nariai. Naujasis VÄ® Turto banko vadovas buvo priverstas ieÅ¡koti struktÅ«rinių sprendimų, kurie leistų užtikrinti dviejų įmonėje stringančių svarbių klausimų sprendimÄ . Tokie klausimai buvo viešųjų pirkimų organizavimas ir naujai atsiradusieji ginčai su DPS bei buvusiu

VĮ Turto banko vadovu dėl KS aiškinimo ir taikymo. Jeigu L. M. tikrai būtų norėjęs dirbti tiek Bendrųjų reikalų

skyriaus viešųjų pirkimų specialisto, tiek Teisės skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo pareigose tokiomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, kokiomis į Å¡ias pareigas buvo priimtas dirbti G. P., darbdavio veiksmus nepasiÅ«lius bÅ«ti perkeltu dirbti Bendrųjų reikalų skyriaus viešųjų pirkimų specialisto pareigose galėjo skųsti, dar anuomet ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. L.

M. to niekada nedarė. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti

neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už pavadavimÄ , atsakovas nurodė, kad 2011 ir 2012 metais L. M. N. V. nepavadavo. 2008 metais

ieškovas N. V. pavadavo 5 kartus ir visus kartus atlyginimų skirtumas L. M. buvo sumokėtas. Po to, kai VĮ Turto banko administracijoje buvo nuspręsta už bet kokių įmonės darbuotojų pavadavimus nemokėti, ieškovas N. V. pavadavo 2009 metais

5 kartus ir 2010 metais 8 kartus. Paskutinį kartÄ L. M. tai darė 2010 metų spalio 4-6 dienomis.  IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus įsakymų, akivaizdžiai matyti, kad bet kokių asmenų pavadavimai įmonėje galėjo bÅ«ti vykdomi tik specialių įsakymų pagrindu, o tuose įsakymuose bÅ«tinai privalėjo bÅ«ti nedviprasmiÅ¡kai apie tai nurodyta. Nuo 2010-09-20 VÄ® Turto banke pradėjęs dirbti naujasis įmonės vadovas neturėjo jokio teisinio pagrindo L. M. atgaline data mokėti už

anksčiau, t. y. iki jo vadovavimo pradžios, įvykdytus N. V. pavadavimus, kadangi į bylÄ pateiktuose buvusio įmonės

vadovo įsakymuose tokia prievolė darbdaviui nustatyta nebuvo, pats pavadavimo faktas jau buvo įvykęs, o vėliau L. M. pavaduoti N. V. naujasis įmonės vadovas niekada nepavedė.

Taip pat atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti jam neturtinę žalÄ . Atsakovas nurodo, jog L. M. į bylÄ yra pateikęs VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo iÅ¡duotÄ iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę. Atsakovo teigimu, L. M. medikai buvo diagnozavę bronchų astmÄ ir nerimo sutrikimÄ , o Å¡iems negalavimams gydyti buvo paskirtas nereceptinis preparatas – maisto papildas „Triptan forte“. Anot atsakovo, maisto papildais niekas rimtesnių ligų pasaulyje negydo, o miego sutrikimas bei kosulys tikrai negali bÅ«ti priežastis reikalauti iÅ¡ darbdavio priteisti neturinę žalÄ . Â

Trečiasis asmuo Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais ieÅ¡kovo reikalavimais bei motyvais, mano, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovui buvo praneÅ¡ta, jo ieÅ¡kovas yra profesinės sÄ jungos valdymo organo (darbuotojų atstovaujamo organo) – valdybos narys, todėl tokio darbuotojo atleidimui privalėjo gauti trečiojo asmens sutikimÄ . Trečiojo asmens teigimu, atsakovas formaliai, netinkamai ir apsimestinai atliko pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie laisvas darbo vietas VÄ® Turto banke. Atsakovas ieÅ¡kovui nesiÅ«lė užimti laisvų vietų arba siÅ«lė prastesnėmis sÄ lygomis, negu buvo pasiÅ«lytos Å¡ias darbo vietas užėmusiems asmenims. Trečiasis asmuo teigė turįs duomenų, kad atsakovas siekia kuo greičiau pirkti advokatų teisines paslaugas, todėl nori bet kokia kaina atleisti įmonės teisininkus, profesinės sÄ jungos narius. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ , nesilaikė darbo kodekso nustatytų įspėjimo terminų. Atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokesčio už 2012-03-02, kadangi 2012-02-21 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad paskutinė ieÅ¡kovo darbo diena 2012-03-02, tačiau iÅ¡ atsakovo 2012-03-01 įsakymo turinio matyti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo diena perkeliama į 2012-03-01. Trečiojo asmens teigimu, tai prieÅ¡tarauja 2012-02-21 įspėjime nurodytam terminui. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad jis 2012 m. kovo 2 d. dirbo, todėl jam turi bÅ«ti sumokėtas darbo užmokestis už Å¡iÄ dienÄ . Trečiasis asmuo pritarė ieÅ¡kinyje iÅ¡sakytai pozicijai, kad tikroji ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis buvo aktyvi ieÅ¡kovo veikla VÄ® Turto banke veikiančiose darbuotojų profesinėse sÄ jungose bei darbdavio kritika. Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma neturtinės žalos suma yra protinga, todėl atsakovas privalo jÄ atlyginti.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintame

ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė

atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ atsakovo pozicijÄ . Trečiojo asmens atstovas 2012-10-15 vykusio teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Â

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; pripažino ieÅ¡kovo L. M. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir laikė, jog ieÅ¡kovas yra atleistas iÅ¡ darbo nuo 2012-12-05 teismo sprendimu. Priteisė ieÅ¡kovui L. M. iÅ¡ atsakovo VÄ® Turto banko 56 960,02 vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2012-04-10 iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012-12-05, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – apskaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį – 335,06 Lt (neatskaičius mokesčių) per dienÄ , skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę.

Nusprendė teismo sprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 7 036,26 Lt (neatskaičius mokesčių) priteisimo vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti, kad darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, bÅ«tina nustatyti reikÅ¡mingų faktų visumÄ :

1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties;

2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotojÄ apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ ;

3) darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtinta viena iÅ¡ profesinių sÄ jungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iÅ¡ darbo darbuotojÄ â€“ įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo. Konstatavo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog vieÅ¡ame VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre yra patalpinti duomenys apie tai, jog 2010-12-15 įsteigta ir 2011-04-22 įregistruota Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga, vienas iÅ¡ valdybos narių yra ieÅ¡kovas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas, net ir žinodamas minėtÄ faktÄ , nesikreipė dėl iÅ¡ankstinio sutikimo į profesinę sÄ jungÄ , todėl toks darbdavio pažeidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ pripažinti neteisėtu. Pažymėjo, kad darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi bÅ«ti apie tai įspėtas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-10-04 ieÅ¡kovui L. M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-15; 2011-12-02 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas

apie darbo sutarties nutraukimo termino pratęsimÄ Nr. P7-60; 2011-12-07 L. M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimo

termino pratęsimÄ Nr. P7-62. 2012-02-21 ieÅ¡kovui L. M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-3, nurodant, jog ieÅ¡kovas bus atleistas pagal DK 129 str. ir paskutinė jo darbo diena VÄ® Turto banke bus 2012-03-02. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį po deÅ¡imties dienų raÅ¡ytinio įspėjimo, tuo pažeisdamas imperatyviai darbdaviui nurodytÄ dviejų mėnesių terminÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , todėl buvo netinkamai vykdoma atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įgyvendino DK 219 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ . Teismas pažymėjo, kas pats atsakovas pripažįsta, jog nesuteikė visų galimybių rinktis darbuotojui esančių laisvų darbo vietų, pavyzdžiui, ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta laisva vairuotojo darbo vieta. Konstatavęs šį pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismas nebeanalizavo kitų laisvų etatų klausimo. Pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad atsakovas atleisdamas ieÅ¡kovÄ pažeidė darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , tapo nebetikslinga papildomai nagrinėti darbovietės struktÅ«rinio padalinių pertvarkymo klausimÄ , t.y. kiek jie buvo realÅ«s/ fiktyvÅ«s.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už ieÅ¡kovo darbÄ VÄ® Turto banke 2012-03-02 dienÄ . Nurodė, kad Å¡iÄ dienÄ darbdavys 2012-03-01 įsakymu laikė ieÅ¡kovo kasmetinių atostogų diena, už kuriÄ ieÅ¡kovui buvo sumokėti atostoginiai, todėl tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už aukščiau minėtÄ dienÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ VÄ® Turto banke, tačiau teismas pripažino ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, todėl vadovaujantis DK 297 str. 4 d., ieÅ¡kovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriteisė, nes iÅ¡ atsakovo 2012-03-01 įsakymo matyti, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta keturių mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti

iÅ¡ atsakovo pinigines iÅ¡mokas už ieÅ¡kovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ 2009-2012 metais – 3 968,24 Lt, bei nuo Å¡ių

sumų priskaičiuotus nesumokėtus delspinigius už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį – 2 073,73 Lt. Nurodė, kad už pavadavimÄ bÅ«tų įstatyminis pagrindas iÅ¡mokėti pinigines iÅ¡mokas, tačiau atsakovui praÅ¡ius taikyti senatį, teismas tokį atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo ir dirba teisinį darbÄ , todėl pripažintina, jog jis įsigilinęs į darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus, galėjo tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti savo teisinius santykius ir ginti savo teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo 20

000 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių ir bÅ«tų neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertino, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala iÅ¡ esmės gali bÅ«ti kompensuojama teismo sprendimu pripažįstant ieÅ¡kovo pažeistas teises ir tokiu bÅ«du tenkinant turtinius reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis CPK 83 str. 1 d.

11 p., bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

           Â

Atsakovas VÄ® Turto bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ras VÄ® Turto bankas pradėjo 2011-10-04 įteikdamas Å¡iam darbuotojui atitinkamÄ Ä¯spėjimÄ Nr. P7-15, taip pat kad ieÅ¡kovas apie tai, jog yra Kolektyvo profesinės sÄ jungos renkamo valdymo organo narys, darbdavio niekada neinformavo. Ä®spėjimo įteikimo ieÅ¡kovui dienÄ darbdaviui buvo žinoma tik informacija apie ieÅ¡kovo narystę DPS komitete, todėl 2011-10-06 iÅ¡ankstinio sutikimo atleisti šį darbuotojÄ iÅ¡ darbo VÄ® Turto bankas paprašė tik iÅ¡ Å¡ios profsÄ jungos.

Atsakovas nurodo, kad į KPS valdybÄ ieÅ¡kovas ir kiti dėl bendro teisininkų skaičiaus įmonėje sumažinimo atleistini darbuotojai Å¡ios profsÄ jungos narių susirinkime patys save iÅ¡sirinko 2011-09-16, t.y. tuoj po to, kai 2011-08-26 VÄ® Turto banko valdyba priėmė nutarimÄ Nr. SK2-45 dėl darbovietės struktÅ«rinių darbo organizavimo pakeitimų ir panaikinto Teisės departamento teisininkams tapo aiÅ¡ku, kad  netrukus dalis jų iÅ¡ darbdavio gaus įspėjimus apie atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad VÄ® Turto banko darbuotojai įvairioms valstybės institucijoms ėmė teikti skundus dėl neva VÄ® Turto banke nustatytų galimos korupcijos apraiÅ¡kų, kurie niekada nepasitvirtino, o atsisakiusį taikstytis su neteisėtais profesinių sÄ jungų veiksmais, nepakantų darbo drausmės pažeidinėjimui ir reiklų vertinant atliekamų darbų kokybę naujÄ jį įmonės vadovÄ apkaltino persekiojimu ir siekiu su jais susidoroti.

Atsakovas taip pat nurodo, kad darbdavys negalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovas yra KPS narys, kadangi profsÄ junga VÄ® Registrų centrui apie ieÅ¡kovo narystę pranešė ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė tik po mėnesio, t.y. 2011-10-14. Nei ieÅ¡kovas, nei KPS pateikdama informacijÄ 2012-01-11, nei panaikinto Teisės departamento direktorius N. V. savo 2012-02-28 raÅ¡te Turto banko neinformavo apie tai, kad aplinkybė, lemianti draudimÄ ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo be iÅ¡ankstinio KPS sutikimo, jau buvo atsiradusi iki 2011-10-04 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo ieÅ¡kovui dienos.

Apeliantas pažymi, kad darbdavys tokiÄ informacijÄ sužinojo tik bylinėjimosi metu. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad žinių apie ieÅ¡kovo narystę KPS valdyboje paskelbimas VÄ® Registrų centro vieÅ¡ame internetiniame tinklapyje yra pakankama darbdavio informavimo priemonė. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas apie savo narystę KPS valdyboje darbdavio tiek iki 2011-10-04, tiek iki 2011-11-29 kreipimosi į teismÄ dėl DPS nesutikimo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, neinformavo specialiai tam, kad vėliau galėtų manipuliuodamas savo padėtimi (narystėmis abiejų įmonėje veikiančių profsÄ jungų renkamuose organuose) įvelti darbo teisinių santykių Å¡alis į kaip galima didesnę painiavÄ . Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas po VÄ® Turto banko 2011-11-29 kreipimosi į teismÄ dėl DPS nesutikimo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 2012-01-04 atsistatydino iÅ¡ Å¡ios profsÄ jungos komiteto narių ir vėliau KPS pateikus darbdaviui informacijÄ apie jo narystę Å¡ios profsÄ jungos valdymo organe, piktnaudžiaudamas savo teise ėmė reikalauti, kad VÄ® Turto bankas iÅ¡ankstinio sutikimo papraÅ¡ytų Å¡ios profsÄ jungos, leidžia apeliantui teigti, kad ieÅ¡kovas vilkino laikÄ ir toks jo elgesys atsakovui sutrukdė tinkamai atlikti savo pareigÄ teisme įrodyti, kad DPS veiksmai atsisakius duoti sutikimÄ buvo neteisėti.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į ieÅ¡kovo pareigybinį statusÄ ir jo nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindÄ Å¡io darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukÅ¡tesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti ar asmuo įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sÄ Å¾iningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja jomis.  Apeliantas atkreipia dėmesį, kad VÄ® Turto banko ir abiejų įmonėje veikiančių profsÄ jungų santykiai nėra statiÅ¡ki, jie vystėsi ir iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ , ir per visÄ bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikÄ bei vystosi Å¡iuo metu.

Nurodo, kad kuomet DPS ir KPS teisės aktų nustatyta tvarka nėra VÄ® Turto banke įkÅ«rusios jungtinės Å¡ių profsÄ jungų atstovybės ir nėra tarpusavyje susitarusios, kas yra laikytini įmonės darbuotojų kolektyvo atstovais, o pats kolektyvas visuotiniame darbuotojų susirinkime nėra priėmęs sprendimo jų atstovavimo ir gynimo funkcijų perduoti KPS, todėl VÄ® Turto bankas apskritai neturėjo iÅ¡ KPS gauti iÅ¡ankstinio sutikimo atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , o LR DK 134 str. 1 d. nustatyta garantija ieÅ¡kovui neturi bÅ«ti taikoma.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu ir pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, neva 2012-02-21 VÄ® Turto banko įspėjimas turi bÅ«ti vertintinas kaip nauja darbdavio iniciatyva. Nurodo, kad, jeigu ne neteisėti DPS veiksmai, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo VÄ® Turto banke turėjo bÅ«ti atleistas 2012-01-04, o faktas, kad paminėtų Å¡ios profsÄ jungos sprendimų priėmimo metu jos komiteto nariu buvo ir įtakÄ tam darė pats ieÅ¡kovas, negali likti neįvertintas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2011-11-29 ieÅ¡kinyje darbdavys apie tai, kad ieÅ¡kovo neatleis iÅ¡ darbo tol, kol nustatyta tvarka nenuginčys DGK narių rinkimų rezultatų, ieÅ¡kovÄ informavo raÅ¡tu.

Iki 2011-12-07, kai atsakovas buvo priverstas ieÅ¡kovui įteikti įspėjimÄ terminÄ pratęsti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos  ir 2012-02-21, kai darbdavys ieÅ¡kovui įteikė įspėjimÄ apie galutinai nustatytÄ jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ (po ieÅ¡kovo kadencijos DGK pabaigos), kurį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip naujÄ VÄ® Turto banko iniciatyvÄ , civilinėje byloje įvyko keturi teismo posėdžiai, o sprendimas buvo paskelbtas tik 2012-02-08. Apelianto teigimu, per visÄ tÄ laikÄ jis pagrįstai tikėjosi, kad Å¡i darbo byla bus iÅ¡nagrinėta kaip įmanoma greičiau, tačiau, kai Å¡ie lÅ«kesčiai nepasitvirtino, darbdavys, nereikÅ¡damas jokių naujų iniciatyvų, atsižvelgdamas į realiai besiklostančias aplinkybes, tęsė jau pradėtas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ras ir įteikė jam įspėjimus 2011-12-07 ir 2012-02-21, kuriuose nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta apie tai, su kokiais įvykiais įspėjimai yra susieti.

Apeliantas nesutinka, kad po to, kai darbdavys ieÅ¡kovo neatleido iÅ¡kart po jo atsistatydinimo iÅ¡ DPS komiteto, 2011-10-04 įspėjimas neteko galios. Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio padavimo taip negalvojo, nes ieÅ¡kovas po 2012-01-04 naudojosi DK 130 str. 3 d. suteikiama teise per įspėjimo laikotarpį gauti iÅ¡ darbdavio laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieÅ¡koms (t. 3, b.l. 195-196). Apeliantas pabrėžia, kad jei 2012-01-04 VÄ® Turto banko įspėjimas jau buvo nebegaliojantis, tai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas po 2012-01-04 naudojosi paminėta tik iÅ¡ darbo atleidžiamo asmens statusÄ turinčiam darbuotojui suteikiama teise.

Be to, atsakovas pažymi, kad įrodė, jog ieÅ¡kovas buvo nelojalus darbdaviui ir darbo pagrindinėje darbovietėje (VÄ® Turto banke) laiku Lietuvos Respublikos teismuose atstovaudavo tretiesiems asmenims, tačiau darbo užmokestį iÅ¡ VÄ® Turto banko gaudavo ir taip nepagrįstai praturtėdavo, taip pat, kad ieÅ¡kovas ne vienoje įmonėje buvo įsidarbinęs antraeilėse pareigose, tačiau apie tai darbdavio neinformavo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiÅ¡kai ir tendencingai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, bylojančius apie darbo teisinių santykių Å¡alių elgesį DK 35 str. prasme, ir be jokių motyvų konstatavo DK 130 str. 1 d. reikalavimų pažeidimÄ iÅ¡ darbdavio pusės.

Taip pat VÄ® Turto bankas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atlikdamas darbovietės struktÅ«rinius darbo organizavimo pertvarkymus pagal įmonės valdybos 2011-08-26 sprendimÄ , netinkamai įgyvendino pareigÄ siÅ«lyti atleidžiamam iÅ¡ darbo įmonėje ieÅ¡kovui kitÄ darbÄ , todėl, jog Å¡io pertvarkymo faktines aplinkybes sumaišė su prieÅ¡ 10 mėnesių jau baigtų vykdyti pertvarkymų, atliktų pagal įmonės valdybos 2010-05-07 sprendimÄ , faktinėmis aplinkybėmis ir apie 2011 metais VÄ® Turto banko atliktų veiksmų teisėtumÄ sprendė pagal 2010 metais atliktus veiksmus, kurie ieÅ¡kovo atžvilgiu pasibaigė visų darbdavio iniciatyvų atÅ¡aukimu ir anksčiau pareikÅ¡tos valios pripažinimu negaliojančia. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad VÄ® Turto bankas atleisdamasieÅ¡kovÄ pažeidė darbo sutarties su juo nutraukimo procedÅ«rÄ ir Å¡iÄ sutartį apskritai nutraukė neteisėtai, padarė iÅ¡vadÄ , jog nebėra tikslo papildomai nagrinėti darbovietės struktÅ«rinių darbo organizavimo pertvarkymų klausimo ir tokiu bÅ«du Å¡is klausimas liko teismo iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėtas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas sumaniai pasinaudojo situacija, kai tarp dviejų skirtingų VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus 2012-03-01 įsakymų susidarė savotiÅ¡ka kolizija, kuomet viename iÅ¡ jų ieÅ¡kovui buvo numatyta galimybė 2012-03-02 atitinkamai veikti, o kitame nustatyta, kad tam keliÄ užkerta atostogos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad VÄ® Turto bankas 2012-03-01 įsakymu dėl materialinių vertybių perdavimo neįpareigojo ieÅ¡kovo to padaryti bÅ«tinai tik 2012-03-02, o leido tai atlikti ir anksčiau. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas tokį savo elgesio modelį pasirinko pats, nieko neverčiamas ir tai padarė nesÄ Å¾iningai. Pasak atsakovo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu be pagrindo ir neteisingai pripažino ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, todėl ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio už neva patirtÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisti nėra jokio pagrindo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl lėšų už pavadavimÄ priteisimo yra nepakankamai motyvuotas; pažymėjo, jog VÄ® Turto bankas ieÅ¡kinio senaties taikyti byloje neprašė, o prašė bylÄ toje dalyje nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o ieÅ¡kovas Å¡io termino nėra praleidęs. Be to, apeliantas sutinka su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ iki darbo teisinių santykių su darbdaviu pabaigos kreiptis dėl to į įmonėje veikusiÄ darbo ginčų komisijÄ , tačiau dabar po darbo teisinių santykių nutraukimo tokia galimybe pasinaudoti nebegali. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad, jo manymu, nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra patyręs kokių nors neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, o Å¡ie gali bÅ«ti vertintini kaip ieÅ¡kovo patirta neturtinė (moralinė) žala.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas L. M. praÅ¡o atmesti VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ .

Nurodo, kad atsakovas neteisingai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos įstatymus bei apeliaciniame skunde naudoja naujÄ motyvÄ , kurio pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs, jog neva, kadangi VÄ® Turto banke veikia dvi profesinės sÄ jungos ir jos tarpusavyje nėra įkÅ«rusios jungtinės Å¡ių profsÄ jungų atstovybės, dėl ko atsakovas negali susivokti, kas yra laikytini įmonės darbuotojų kolektyvo atstovais, todėl atsakovas neturėjo iÅ¡ KPS gauti iÅ¡ankstinio sutikimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, neva ieÅ¡kovas nebuvo jo tinkamai informavęs apie savo buvimÄ KPS valdymo organo nariu, todėl atsakovas Å¡iuo atveju ir netaikė ieÅ¡kovo atžvilgiu Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 1 d., DK 134 str. 1 d. nustatytos garantijos. Pasak ieÅ¡kovo, darbdavys apie jo buvimÄ atstovaujamojo renkamo organo nariu buvo informuotas bent keletÄ kartų, o bÅ«tent 2011-10-26 vieÅ¡ame VÄ® Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre patalpinus duomenis.

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad įstatymuose nenustatytas terminas, per kurį CK nustatytÄ Ä¯statyminę garantijÄ turintis asmuo turi praneÅ¡ti darbdaviui apie turimÄ garantijÄ . Nurodo, kad darbdavio manipuliavimas atleidimo data, nustatytos atleidimo datos keitimas ar pratęsimas nesant teisės aktuose nustatyto pagrindo, grubiai pažeidžia darbuotojo interesus bei galimybes per du mėnesius susirasti naujÄ jį darbÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovui atsistatydinus iÅ¡ DPS komiteto nario pareigų, 2011-11-08 Turto banko profesinės sÄ jungos nesutikimas atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo neteko galios, todėl darbdavys neturėjo teisinio pagrindo tęsti 2011-10-04 įspėjimo apie atleidimÄ terminÄ .

IeÅ¡kovo įsitikinimu, DK nenustato galimybės darbdaviui trumpinti įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nurodyto termino. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukimÄ yra naujas įspėjimas, kuris savo forma ir struktÅ«ra yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 įspėjimui, tik su nauju pagrindu –  darbdavys naujajame 2012-02-21 įspėjime Nr. P7-3 motyvuoja, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieÅ¡kovu bus nutraukiama atsižvelgiant į tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieÅ¡kovo vienerių metų kadencija Darbo ginčų komisijoje.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad darbdavys nesÄ Å¾iningai piktnaudžiavo savo padėtimi ir du kartus įspėjo ieÅ¡kovÄ apie atleidimÄ tuo laikotarpiu, kuomet ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo atleisti nebuvo galima, t.y. ieÅ¡kovui esant Darbo ginčų komisijos nariu, ir tuo pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nustatytÄ DK. IeÅ¡kovas pažymi, kad darbdavys privalo nurodyti visas svarbias aplinkybes bei priežastis, taip pat atleidimo datÄ ir tik įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nurodytomis aplinkybėmis, priežastimis bei atleidimo data gali remtis atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo.

Pasak ieÅ¡kovo, darbdavys bando savo neįvykdytÄ Â DK pareigÄ tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie atleidimÄ Ä¯spėjimu permesti darbuotojui, neva ieÅ¡kovas turėjo pats itin atidžiai skaityti visus darbdavio siunčiamus dokumentus bei bandyti juose įžvelgti tikrÄ jÄ atleidimo datÄ . IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad atsakovas naujÄ Ä¯spėjimÄ ieÅ¡kovui galėjo įteikti ne 2012-02-21, o 2012-01-04, kuomet darbdavys jau žinojo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl 2011-03-03 visuotinio darbuotojų susirinkimo protokolo iki 2012-03-03 nebus.

Taip pat ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2011-12-07 raÅ¡tu Nr. P7-62 pratęsė įspėjimo terminÄ bei nustatė naujÄ Ä¯spėjimo terminÄ â€“ „šis terminas yra pratęsiamas nurodyto bylinėjimosi laikotarpiui, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. IeÅ¡kovas pabrėžia, kad Å¡i byla dar ir dabar nėra iÅ¡nagrinėta, tai pagal darbdavio įspėjimo pratęsimo turinį jis iki Å¡iol neturėjo bÅ«ti atleistas, nes nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad 2012-02-21 įspėjimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas 2011-10-04 įspėjimo tęsiniu, o yra visiÅ¡kai naujas dokumentas, kuriame nustatyta visiÅ¡kai kita, žymiai ankstesnė nei 2012-01-04 pratęsime nurodyta bÅ«simo atleidimo iÅ¡ darbo data. Be to, ieÅ¡kovas teigia, kad kitose civilinėse bylose esančių procesinių dokumentų įteikimas ieÅ¡kovui negali bÅ«ti laikomas 2011-10-04 įspėjime nurodyto termino pakeitimu, nes DK aiÅ¡kiai nustato, kad tik įspėjime apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojui turi bÅ«ti nurodoma jo atleidimo iÅ¡ darbo data.

Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad atsakovo 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukimÄ yra naujas įspėjimas, kuris savo forma ir struktÅ«ra yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 įspėjimui, tačiau jame atsiranda naujas, prieÅ¡ tai buvusiame įspėjime nefigÅ«ravęs pagrindas – darbdavys naujajame 2012-02-21 įspėjime Nr. P7-3 motyvuoja, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieÅ¡kovu bus nutraukiama atsižvelgiant į tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieÅ¡kovo vienerių metų kadencija Darbo ginčų komisijoje.

Darbdavys 2011-10-04 įspėjimÄ atsisakė realizuoti 2012-01-04, tad, pasak ieÅ¡kovo, akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje atsakovas privalėjo nustatyti ne 10 dienų, o dviejų mėnesių sutarties nutraukimo terminÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys iÅ¡ viso neturėjo teisės įspėti ieÅ¡kovo, kad jis bus atleistas 2011-12-04 ar 2011-12-07, nes Darbo ginčų komisijos darbuotojai gali bÅ«ti atleisti tik kitÄ dienÄ po Å¡ios kadencijos pabaigos. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas bando nukreipti teismo dėmesį nuo darbdavio padarytų Darbo kodekso normų pažeidimų kaltindamas jį pernelyg aktyvia veikla profesinėse sÄ jungose, neva taip trukdant darbdaviui jį atleisti.

Ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nesuteikė visų galimybių rinktis ieškovui esančių laisvų darbo vietų, todėl pagrįstai nebeanalizavo kitų laisvų etatų klausimo ir nenagrinėjo įmonės struktūrinių pertvarkymų klausimo.

 IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atostogos turėjo prasidėti ne 2012-03-02, o 2012-03-05 bei darbdavys dėl to ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo turėjo atleisti ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Pažymi, kad iki ieÅ¡kovo numatyto atleidimo iÅ¡ darbo dienos atsakovas buvo pavedęs ieÅ¡kovui įvykdyti eilę pavedimų, todėl ieÅ¡kovas paskutiniÄ jÄ darbo dienÄ VÄ® Turto banke (2012-03-02) pagal galimybes įvykdė dalį atsakovo pavedimų. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai Å¡meižia ieÅ¡kovÄ nelojalumu darbdaviui bei „neteisėtu“ paslaugų teikimu tretiesiems asmenims. Be to, ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai bÅ«tų prijungti prie bylos. Nurodo, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau.

Trečiasis asmuo Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga atsiliepimu į atsakovo VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad kiekvienam darbdaviui be iÅ¡imties, įsikatant ir atsakovÄ , privalu laikytis Profesinių sÄ jungų įstatymo

21 str. 1 d. bei DK 134 str. 1 d. darbdaviams numatytų pareigų – ketinant atleisti iÅ¡ darbo profesinės sÄ jungos renkamo organo narį kreiptis į profesinę sÄ jungÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo. Pažymi, kad atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia visai naujomis aplinkybėmis. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieÅ¡kovas nebuvo jo tinkamai informavęs apie ieÅ¡kovo buvimÄ KPS valdymo organo nariu. Mano, kad atsakovas neturėjo teisės įspėti ieÅ¡kovo, kad jis bus atleistas iÅ¡ darbo, kadangi įmonės darbuotojai, iÅ¡rinkti darbo ginčų komisijos nariais, negali bÅ«ti atleidžiami iÅ¡ darbo, jei nėra jų kaltės. Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, jog atsakovas nesuteikė visų galimybių rinktis ieÅ¡kovui esančių laisvų darbo vietų. Atkreipia dėmesį, kad per laikotarpį, nuo kada buvo panaikinta ieÅ¡kovo pareigybė, atsakovas priėmė į darbÄ naujus darbuotojus. Trečiojo asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atostogos turėjo prasidėti ne 2012-03-02, o 2012-03-05 bei dėl to darbdavys ieÅ¡kovÄ turėjo atleisti ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Pasak trečiojo asmens, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kovo nesikreipimÄ Ä¯ darbo ginčų komisijÄ dėl atlyginimo už pavadavimÄ priteisimo, taip pat, kad padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ tik dėl visiÅ¡kai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Trečiasis asmuo taip pat nesutinka, kad prie bylos bÅ«tų prijungti atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai.

IeÅ¡kovas L. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimÄ dalyje, kuria atmesti patikslinto ieÅ¡kinio 4 ir 5 reikalavimai, ir Å¡iuos reikalavimus patenkinti, taip pat papildomai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vieno ieÅ¡kovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (7 036,26 Lt) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal  DK 297 str. 4 d. bei 140 str. 1 d. 5 p. IeÅ¡kovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį darbo teisiniuose santykiuose, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡mokų priteisimo už papildomÄ darbo sutartyje nesutartÄ darbÄ .

Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad nors ieÅ¡kovas ir nėra atsakingas už tinkamÄ darbo sutarties įforminimÄ , vis tiek darbdaviui raÅ¡tiÅ¡kai keletÄ kartų primindavo sumokėti jam už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ â€“ pavadavimÄ , įskaitant delspinigius, taip pat, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir ieÅ¡kovo nesikreipimÄ Ä¯ darbo ginčų komisijÄ dėl atlyginimo už pavadavimÄ priteisimo. Pažymi, kad tokia procedÅ«ra galiojančiÄ darbo sutartį turinčiam darbuotojui yra privaloma prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , tačiau iki tol, kol darbuotojas dirba, o ieÅ¡kovas jai nebedirba pas atsakovÄ .

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad DK 295 str. 2 d. 5 p. leidžia darbuotojui kreiptis tiesiogiai į teismÄ , kai darbo santykiai tarp Å¡alių yra nutrÅ«kę. Ginčo atveju DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas dėl sumų už pavadavimÄ priteisimo nėra praleistas, todėl pažeista teisė turėjo bÅ«ti ginama teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai trijų mėnesių procedÅ«rinį terminÄ traktavo kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl neteisingai buvo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir atsakovo reikalavimu buvo pritaikyta ieÅ¡kinio senatis.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad iki 2008 metų už pavadavimÄ darbdavys jam mokėdavo skirtumÄ tarp ieÅ¡kovo ir tiesioginio vadovo N. V. pareiginių atlyginimų, taip pat atkreipia dėmesį, kad yra visos sÄ lygos taikyti  DK 141 str. 3 d. numatytÄ sankcijÄ , nes darbdavys neatsiskaitė laiku sÄ moningai, žinodamas visas gresiančias pasekmes.

Be to, apeliantas pažymi, kad reikalavo atlyginti moralinę žalÄ ne tik dėl visiÅ¡kai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, tačiau ir dėl neteisėto atleidimo bei dėl kitų darbdavio atliktų darbo teisės pažeidimų. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ gali kompensuoti teismo ieÅ¡kovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad neturtinė žala iÅ¡ atsakovo pusės buvo daroma ilgÄ laikÄ , sistemingai, sÄ moningai ir plačiu mastu, ji negali bÅ«ti kompensuojama vien tik teismo sprendimu pripažįstant ieÅ¡kovo pažeistas teises ir tenkinant turtinius reikalavimus.

Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog atsakovas nesuteikė ieÅ¡kovui visų galimybių rinktis esančių laisvų darbo vietų, ir dėl to konstatavo, jog atsakovas netinkamai įgyvendino DK 219 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ .

Atsakovas VÄ® Turto bankas atsiliepimu į ieÅ¡kovo L. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo L. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios

instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog iÅ¡ darbo įmonėje ieÅ¡kovas buvo atleistas neteisėtai, todėl teismo sprendimas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo 2012-12-05 taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo noras gauti papildomai vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ neturi bÅ«ti patenkintas. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iki faktinio atleidimo iÅ¡ darbo dėl pareigos darbdaviui sumokėti už atliktus pavadavimus ir konkretaus atlygio už tai nustatymo nesikreipė į įmonėje veikiančiÄ darbo ginčų komisijÄ , apriboja ieÅ¡kovo galimybę savo menamai pažeistas teises teisme ginti jau po atleidimo. Nepasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo procedÅ«ra, kai jau ja nebegalima pasinaudoti, teismui turėtų bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį toje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad VÄ® Turto bankas ieÅ¡kovo atžvilgiu yra skolininkas ir kokiame nors dokumente buvo/yra užfiksuota darbdavio pareiga už ieÅ¡kovo nurodytus jo tiesioginio virÅ¡ininko pavadavimus mokėti apskritai. VÄ® Turto bankas mano, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, todėl vien jau dėl Å¡ios priežasties kalbėti apie darbdavio pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo menamai patirtÄ moralinę žalÄ nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padarytos neteisingos iÅ¡vados apie tai, kad VÄ® Turto bankas, atlikdamas darbovietės struktÅ«rinius darbo organizavimo pertvarkymus pagal įmonės valdybos 2011-08-26 sprendimus, L.

M. neva nepasiÅ«lė dirbti laisvose darbo vietose. Taip pat atsakovas tvirtina, kad darbovietės struktÅ«riniai darbo organizavimo pertvarkymai VÄ® Turto banke buvo realÅ«s, o ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti teiginiai yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti.

Trečiasis asmuo Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pilnai tenkinti

L. M. apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas pagrįstai praÅ¡o papildomai priteisti iÅ¡ atsakovo vieno ieÅ¡kovo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 297 str. 4 d. bei 140 str. 1 d. 5 p. Sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė DK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį darbo teisiniuose santykiuose, dėl ko nepagrįstai nepriteisė iÅ¡mokų už

papildomÄ darbo sutartyje nesutartÄ darbÄ â€“ Teisės departamento direktoriaus N. V. pavadavimÄ . Pažymi, kad sutinka su ieÅ¡kovo teiginiais,

kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl moralinės žalos atlyginimo, neįvertino visų darbdavio atliktų ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų pažeidimų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Taip pat sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad VÄ® Turto banko struktÅ«riniai pertvarkymai buvo ne realÅ«s, o fiktyvÅ«s. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atsakovas nesuteikė visų galimybių rinktis ieÅ¡kovui esančių laisvų darbo vietų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Â

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK

329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.

Dėl atsakovo VĮ Turto banko apeliacinio skundo

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, 2002-07-15 ieÅ¡kovas L. M. pradėjo dirbti AB Turto banko Teisės departamento Civilinio ir baudžiamojo proceso skyriaus teisininko pareigose (t. 2,  b.l. 2, 3). 2003-12-29 buvo pakeista ieÅ¡kovo darbo sutartis Nr. 631 ir ieÅ¡kovas buvo perkeltas į Teisės departamento Komercinės teisės skyrių (t. 2, b.l. 4). AB Turto banko valdybos pirmininko 2010-11-25 įsakymu Nr. P2-47, vadovaujantis Turto banko valdybos 2010-05-07 nutarimu, patvirtinta ir 2010-09-21 patikslinta nauja AB Turto banko struktÅ«ra. IeÅ¡kovas 2011-03-03 buvo iÅ¡rinktas VÄ® Turto banko darbo ginčų komisijos nariu vienerių metų laikotarpiui (t. 1, b.l. 175). 2011-10-04 VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus įspėjimu Nr. P7-15 ieÅ¡kovas įspėjamas, kad bus atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. pasibaigus įspėjimo terminui, t.y. 2011-12-04 (t. 2, b.l. 11). 2011-12-02 VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus įspėjimu Nr. P7-60 ieÅ¡kovas įspėjamas, jog dėl jo ligos nuo 2011-10-20 iki 2011-10-21, pratęsiamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminas ir numatoma atleidimo iÅ¡ darbo data – 2011-12-07 (t. 2, b.l. 12). 2011-12-07 VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus įspėjimu Nr. P7-62 ieÅ¡kovas įspėjamas, jog 2011-12-07 jis nebus atleistas iÅ¡ darbo ir terminas pratęsiamas bylinėjimosi laikotarpiui, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. 2, b.l. 13). 2012-01-04 ieÅ¡kovas atsistatydina iÅ¡ AB Turto banko darbuotojų profesinės sÄ jungos komiteto nario pareigų (t. 1, b.l. 63). 2012-02-21 VÄ® Turto banko generalinis direktorius pateikė įspėjimÄ Nr. P7-3 apie darbo sutarties nutraukimÄ , nurodant, jog ieÅ¡kovo kadencija Darbo ginčų komisijoje baigiasi 2012-03-03 (Å¡eÅ¡tadienį) ir jis bus atleistas pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), paskutinė darbo diena VÄ® Turto banke – 2012-03-02 (t. 1, b.l. 84). 2012-02-28 VÄ® Turto banko administracijos vadovo pavaduotojas – teisės departamento direktorius N. V. 2012-02-28 raÅ¡tu informuoja įmonės generalinį direktorių, jog

L. M. yra renkamo VÄ® Turto banko kolektyvo profesinės sÄ jungos valdymo organo – valdybos narys, o darbdavys nėra gavęs Å¡ios profsÄ jungos sutikimo dėl L. M. (t. 1, b.l. 85). VÄ® Turto banko generalinio direktoriaus 2012-03-01 įsakymu Nr. P2-19 ieÅ¡kovas L.

M. 2012-03-02 pagal DK 129 str. buvo atleistas iš Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigų, suteikus ieškovui 34 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, buvo nukelta atleidimo iš darbo diena į 2012-04-06 (t. 1, b.l. 11).

DK 129 str. 1 d. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių (DK 129 str. 2 d.). Taigi, tam kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisėtai, bÅ«tina nustatyti reikÅ¡mingų faktų visumÄ : 1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotojÄ apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ ; 3) darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

Pažymėtina, kad pradėdamas darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 129 str. procedÅ«ras, darbdavys turi įsitikinti, jog konkrečiam darbuotojui, su kuriuo numatoma nutraukti darbo santykius, netaikytini įstatyme, be kita ko, ir DK 134, 135 straipsniuose, įtvirtinti apribojimai atleisti tokį darbuotojÄ iÅ¡ darbo. DK 134 str. 1 d. numato, kad darbuotojai, iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo pagal Å¡io kodekso 129 str. be iÅ¡ankstinio to organo sutikimo. Tokia pati darbuotojų apsaugos garantija įtvirtinta ir Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 1 d. Toks apsaugos mechanizmas turi bÅ«ti suprantamas kaip garantija profesinės sÄ jungos nariams iÅ¡vengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog vieÅ¡ame VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre yra duomenys apie tai, jog 2010-12-15 įsteigta ir 2011-04-22 įregistruota Turto banko kolektyvo profesinė sÄ junga, kurios vienas iÅ¡ valdybos narių yra ieÅ¡kovas (t. 1, b.l. 120-122). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas į KPS organus buvo iÅ¡rinktas 2011-09-16, t.y. iki tos dienos, kai darbdavys įteikė ieÅ¡kovui įspėjimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovas, žinodamas, kad ieÅ¡kovas L. M. yra Turto banko kolektyvo profesinės sÄ jungos valdybos narys, nesikreipė dėl iÅ¡ankstinio sutikimo į profesinę sÄ jungÄ , sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ pripažinti neteisėtu. Atsakovas VÄ® Turto bankas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad yra KPS renkamo valdymo organo narys, darbdavio niekada neinformavo.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad KPS valdybos nariu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡rinktas nuo 2011-09-16; VÄ® Registrų centrui apie tai profsÄ junga pranešė 2011-10-14; VÄ® Registrų centras KPS narių susirinkimo protokolÄ â€žDėl valdybos pirmininko ir valdybos narių iÅ¡rinkimo bei įstatų patvirtinimo“ užregistravo ir vieÅ¡ai apie tai paskelbė 2011-10-26 (t. 3, b.l. 44). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad darbdavys ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų pradžioje, t.y.  pirmo įspėjimo įteikimo metu (2011-10-04), iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių neturėjo galimybės gauti informacijos apie ieÅ¡kovo narystę KPS valdyboje. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų pranešęs darbdaviui apie savo narystę KPS, byloje nėra; tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas tik 2012-04-06.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad kai įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ (DK 130 str.) gavęs darbuotojas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, nepraneÅ¡a darbdaviui aplinkybių, reikÅ¡mingų DK 134 str. 1 ir 4 dalyse numatytų garantijų jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui, o darbdavys tų aplinkybių objektyviai nežino, tai, šį darbuotojÄ atleidus iÅ¡ darbo be reikalingo atitinkamo organo iÅ¡ankstinio sutikimo, objektyviai pažeista darbuotojo darbo teisė gali bÅ«ti neginama (DK 35 str. 1 d., 36 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, santrauka, Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

Pažymėtina, kad esant ginčui dėl darbdavio tinkamo informavimo apie iÅ¡rinkimÄ darbuotojų atstovaujamojo organo nariu fakto, jį darbuotojas (CPK 178 str.) gali įrodinėti visomis pagal įstatymÄ (CPK 177 str. 2, 3 dalys) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. IÅ¡ ieÅ¡kovo su ieÅ¡kiniu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2011-10-26 vieÅ¡ame VÄ® Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre buvo patalpinti duomenys, jog ieÅ¡kovas yra KPS narys (t. 1, b.l. 120-122), 2012-01-11 apie šį faktÄ buvo informuotas ir VÄ® Turto bankas KPS raÅ¡tu (t. 1, b.l. 119) bei VÄ® Turto banko administracijos vadovo pavaduotojo – Teisės departamento direktoriaus N. V. 2012-02-28 raÅ¡tu „Dėl įspėjimų V.

G. ir L. M.“ (t. 1, b.l. 85). Be to, tokia informacija atsakovui buvo suteikta ir 2012-03-01 ieÅ¡kovo L. M. ir V. G. kartu pasiraÅ¡ytu raÅ¡tu „Dėl 2012-02-21 įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ir nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo“ (t. 1, b.l. 87-88). Apeliantas (darbdavys) tvirtina, kad duomenų apie KPS valdybos narius paskelbimas VÄ® Registrų centro vieÅ¡ame internetiniame tinklapyje nėra pakankama darbdavio informavimo priemonė. Su tokia apelianto pozicija iÅ¡ dalies bÅ«tų galima sutikti, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad informacijos paskelbimas VÄ® Registrų centro internetiniame puslapyje buvo tik viena iÅ¡ atsakovo informavimo priemonių, be kurios darbdavys buvo informuojamas ir raÅ¡tu, kaip ir įprasta, registruojant įmonės korespondencijÄ Ä¯monės raÅ¡tinėje (t. 1, b.l. 119, b.l. 85, b.l. 87-88).

Taigi, nors aplinkybė, lemianti draudimÄ ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo be iÅ¡ankstinio KPS sutikimo, jau ir buvo atsiradusi iki 2011-10-04 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo ieÅ¡kovui dienos, o atsakovas apie tai objektyviai tuo metu galimai nežinojo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, vėliau darbdavys apie ieÅ¡kovo buvimÄ atstovaujamojo organo nariu buvo informuotas net keletÄ kartų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo tik 2012-04-06, akivaizdu, kad darbdavys objektyviai turėjo galimybę laikytis įstatymo reikalavimų ir kreiptis į atstovaujamÄ jį organÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo gavimo per 14 dienų nuo kreipimosi (DK 134 str. 2 d.).

Taigi, konstatuoti, kad darbdaviui nebuvo atskleista informacija apie buvimÄ profesinės sÄ jungos renkamo organo nariu, ir netaikyti jam įstatymuose numatytos garantijos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo. Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 1 d. ir DK 134 str. 1 d. įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sÄ jungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamÄ laisvę, nepriklausomumÄ nuo darbdavio, iÅ¡vengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iÅ¡ darbo piktnaudžiavimų.

Taigi aptariamos normos yra papildomos profesinių sÄ jungų renkamųjų organų narių teisių garantijos už prisiimtÄ papildomÄ rizikÄ , kurių darbdavys neturi teisės ignoruoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks darbdavio pažeidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ pripažinti neteisėtu.  Â

Taip pat atsakovas VÄ® Turto bankas apeliaciniame skunde nurodo, kad DPS ir KPS teisės aktų nustatyta tvarka nėra VÄ® Turto banke įkÅ«rusios jungtinės Å¡ių profsÄ jungų atstovybės ir nėra tarpusavyje susitarusios, kas yra laikytini įmonės darbuotojų kolektyvo atstovais, todėl atsakovas apskritai neturėjo iÅ¡ KPS gauti iÅ¡ankstinio sutikimo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad tai naujas motyvas, kuris pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytas. Remiantis CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jos apeliacinės instancijos teismo nevertinamos.

Ä®statyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų nesilaikymas taip pat gali bÅ«ti pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 str. 5 d. nustatytus teisinius padarinius. Pabrėžtina, kad darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi bÅ«ti apie tai įspėtas laikantis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų (DK 129 str. 1 d., 130 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 130 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-10-04 ieškovui L. M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties

nutraukimÄ Nr. P7-15. 2011-12-02 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratęsimÄ Nr. P7-60. 2011-12-07 L.

M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimo termino pratęsimÄ Nr. P7-62. 2012-02-21 ieÅ¡kovui L. M. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. P7-3, nurodant, jog ieÅ¡kovas bus atleistas pagal DK 129 str. ir paskutinė jo darbo diena VÄ® Turto banke bus 2012-03-02 (t. 1, b.l. 84). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad su ieÅ¡kovu darbo sutartis buvo nutraukta po deÅ¡imties dienų raÅ¡ytinio įspėjimo, tuo pažeidžiant imperatyviai darbdaviui nurodytÄ dviejų mėnesių terminÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2011-12-07 raÅ¡tu Nr. P7-62 (t. 1, b.l. 52) pratęsė įspėjimo terminÄ ir nustatė naujÄ terminÄ . Terminas buvo pratęstas iki kol įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11109-430/2011. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, sprendimas Å¡ioje byloje dar nėra įsiteisėjęs, todėl remiantis darbdavio įspėjimo turiniu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal minėtÄ Ä¯spėjimÄ ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dar ir dabar neturėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo VÄ® Turto banke. Bylos duomenimis nustatyta, jog anksčiau nei įsiteisėjo minėtas teismo sprendimas, pasibaigė galioti ieÅ¡kovui DK 134 str. ir 303 str. pagrindu taikytos garantijos – 2012-01-04 ieÅ¡kovas atsistatydino iÅ¡ DPS komiteto, o 2012-03-03 baigėsi ieÅ¡kovo vienerių metų kadencija Darbo ginčų komisijoje. Tačiau ir paaiÅ¡kėjus nurodytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovas 2012-01-04 atsistatydino iÅ¡ DPS komiteto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar juridiÅ¡kai tebegaliojo 2012-12-07 pratęsime Nr. P7-62 nurodyta bÅ«simo atleidimo data, kuri buvo siejama su konkrečios bylos dėl profsÄ jungos atsisakymo duoti sutikimÄ tokiam atleidimui iÅ¡nagrinėjimu.

KritiÅ¡kai vertintinas atsakovo VÄ® Turto banko teiginys, kad 2012-02-21 raÅ¡tas Nr. P7-3 buvo ankstesnio įspėjimo tęsinys, užbaigęs ieÅ¡kovo atleidimo procedÅ«rÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad DK 130 str. 4 d. įtvirtintas baigtinis pagrindų, kada įspėjimo terminas turi bÅ«ti pratęsiamas, sÄ raÅ¡as. Remiantis minėta nuostata įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Pastebėtina, kad 2012-02-21 raÅ¡te Nr. P7-3 (t. 1, b.l. 84) nenurodytas įstatyminis pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra pratęsiamas 2011-11-04 įspėjimas, taip pat yra nustatyta visai kita, žymiai ankstesnė bÅ«simo atleidimo iÅ¡ darbo data – 2012-03-02. Taigi, DK 130 str. nuostatų kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais veiksmais darbdavys iÅ¡ esmės pablogino darbuotojo situacijÄ bei pažeidė darbuotojo teises ir interesus.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 savo turiniu ir forma yra tapatus ankstesniam 2011-10-04 įspėjimui, tačiau Å¡iame įspėjime nurodomas naujas, prieÅ¡ tai buvusiame įspėjime nenurodytas pagrindas. 2012-02-21 įspėjime Nr. P7-3 nurodoma, kad darbo sutartis nuo 2012-03-02 su ieÅ¡kovu bus nutraukta atsižvelgus į tai, kad 2012-03-03 baigiasi ieÅ¡kovo vienerių metų kadencija Darbo ginčų komisijoje. IÅ¡analizavus byloje esančius ankstesnius atsakovo įspėjimus bei jų pratęsimus, darytina iÅ¡vada, kad 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 yra savarankiÅ¡kas įspėjimas. Pastebėtina, kad 2011-10-04 įspėjime nebuvo nieko paminėta apie ieÅ¡kovo buvimÄ Darbo ginčų komisijoje faktÄ nei jo įtakÄ ieÅ¡kovo atleidimui arba neatleidimui. Taip pat apie tai ir 2011-12-02 ir 2011-12-07 įspėjimuose apie darbo sutarties nutraukimo pratęsimo terminÄ atsakovas nebuvo užsiminęs. 2011-10-04 įspėjime buvo nurodyta, kad bÅ«simo atleidimo iÅ¡ darbo data yra 2011-12-04, t.y. dar ieÅ¡kovo Darbo ginčų kadencijos laikotarpiu. Paties atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu yra nevienareikÅ¡miÅ¡ka. Pastebėtina, kad 2012-09-12 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas nurodo, kad „...2012-01-04 jam atsistatydinus iÅ¡ DPS komiteto ir dėl to pasibaigus galioti vienai Darbo kodekse 134 straipsnyje numatytai garantijai, ieÅ¡kovo atžvilgiu iki 2012-03-03 vis dar galios kita Darbo kodekso

303 straipsnyje numatyta garantija.“ (t. 3., b.l. 167). Tuo tarpu  savo apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad „Jau esame nurodę, kad jeigu ne neteisėti DPS veiksmai, L. M. iÅ¡ darbo Turto banke turėjo bÅ«ti atleistas 2012-01-04...“ (t. 4, b.l. 92). Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovas iki 2012-02-21 įspėjimo įteikimo nesiejo ieÅ¡kovo atleidimo su ieÅ¡kovo kadencijos Darbo ginčų komisijoje pabaiga. Galiausiai, pastebėtina, kad darbdavys net neturėjo teisinio pagrindo įspėti ieÅ¡kovÄ , kad jis bus atleistas 2011-12-04, jei pats atsakovas buvo įsitikinęs dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomos DK 303 str. numatytos garantijos. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima prieiti prie iÅ¡vados, kad 2012-02-21 įspėjimas Nr. P7-3 turi bÅ«ti traktuojamas kaip naujas įspėjimas, sÄ lygojęs ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo VÄ® Turto banke.

Pažymėtina, kad  darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str., negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimÄ . Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (įspėjimo) termino eigos metu iÅ¡nyko ar panaÅ¡iai (pavyzdžiui, darbdavys atsisakė ketinimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojui įteiktame įspėjime nurodytos priežasties), o atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str., tai darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį dėl kitos priežasties, privalo iÅ¡ naujo įspėti darbuotojÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimas Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“).

DK 130 str.

2 d. reglamentuoja privalomus reikalavimus įspėjimo turiniui: atleidimo iÅ¡ darbo priežastys ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo iÅ¡ darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Taigi darbdavys yra įpareigotas visÄ nurodytÄ informacijÄ aiÅ¡kiai nurodyti įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ . Pastebėtina, kad 2012-02-21 įspėjime Nr. P7-3 ir paskutiniame 2011-10-04 įspėjimo 2012-12-07 pratęsime Nr. P7-60 yra nurodytos visai skirtingos bÅ«simo atleidimo datos ir įvykiai, su kuriais siejama atleidimo data.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikÅ¡mę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu (DK 297 str. 3 d.). Ä®spėjimo paskirtis – informuoti darbuotojÄ dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, tai yra svarbi darbuotojo teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginÄÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Remiantis 2011-10-04 įspėjimo 2012-12-07 pratęsimu Nr. P7-60, faktiÅ¡kai dar ir dabar ieÅ¡kovas turėtų teisę dirbti, o 2012-02-21 įspėjimu Nr. P7-3 ieÅ¡kovo atleidimo data buvo ženkliai paankstinta, taip apribojant ieÅ¡kovo teisę į naujo darbo paieÅ¡kas,

pažeidžiant ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius. Taigi, įvertinusi įstatymų nustatytÄ Ä¯spėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo

reglamentavimÄ bei įspėjimo paskirtį, tikslus, kurių siekiama atleidžiamam darbuotojui įteikiamu įspėjimu, taip pat atsižvelgdama į bendrųjų teisingumo ir protingumo principų taikymÄ (DK 35 str. 1 d.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė DK imperatyviai įtvirtintus įspėjimo terminus, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Pažymėtina, kad po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigÄ siÅ«lyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (DK 129 str. 1 d.), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiÅ«lymais ar jų atsisakyti. Kasacinio teismo praktikoje Å¡i nuostata paprastai aiÅ¡kinama kaip darbdavio pareiga per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybės perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant jo sutikimui, perkelti į kitÄ darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-266/2012 ir kt.). Å iÄ pareigÄ darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotojÄ apie esamas laisvas darbo vietas, pasiÅ«lydamas kitÄ darbÄ , jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitÄ darbÄ . Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008). Kito darbo siÅ«lymas vykdant DK 129 str. darbdaviui nustatytÄ pareigÄ iÅ¡naudoti galimybes perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas pagal DK 35 str. įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009). Darbdavio pareiga perkelti įspėtÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ kartu reiÅ¡kia ir darbuotojo teisę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , kurį jis pagal profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais sveikatos bÅ«klę, gali dirbti.

Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis ir tinkamai vykdyti pareigas (DK 35 straipsnis).

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos turi bÅ«ti siÅ«lomos darbuotojui. Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. civilinė byla Nr. 3K-3-356/2005). Kaip minėta, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovo darbovietėje ieÅ¡kovo ginčijamu laikotarpiu vyko struktÅ«riniai darbo organizavimo pakeitimai.

Taip pat byloje nustatyta, jog nepaisant 2010-05-07 sprendimo dėl darbovietės struktÅ«rinių darbo organizavimo pertvarkymų, kuriuo buvo patvirtintas naujas etatų sÄ raÅ¡as ir pagal jį ieÅ¡kovo užimamos pareigybės – Komercinės teisės skyriaus virÅ¡ininko – nebeliko (t. 2, b.l. 16-17), Turto bankui 2010-12-17 įsakymu pripažinus netekusiais galios ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2010-07-21 iki 2010-11-23 įteiktus įspėjimus ir pasiÅ«lymus (t. 1, b.l. 26-27), ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai liko toliau dirbti darbo sutartyje numatytose pareigose už tokį pat darbo užmokestį; tÄ patvirtina ir Turto banko valdybos pirmininko 2011-01-05 įsakymo Nr. P1-5, Generalinio direktoriaus 2011-09-30 įsakymo Nr. P1-72 (t. 1, b.l. 28, 29) turinys, iÅ¡ kurių, be kita ko, matyti ir tai, kad jais nustatomas tam tikrų darbuotojų (tame tarpe ir ieÅ¡kovo) pavaldumas ir atskaitingumas.

Taigi, esant tokiai situacijai akivaizdu, jog darbdaviui jau nuo 2010-05-07 atsirado pareiga siÅ«lyti ieÅ¡kovui, kurio etatas buvo panaikintas, laisvas darbo vietas, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡ku, jog atsakovo valdybai 2010-05-07 nutarimu patvirtinus etatų sÄ raÅ¡Ä , joks kitas darbas pagal naujai patvirtintÄ etatų sÄ raÅ¡Ä (t. 2, b.l. 16-17) siÅ«lytas nebuvo. Be to byloje taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010-05-07 iki 2011-08-26 etatų sÄ raÅ¡as buvo keičiamas ne kartÄ (t. 2, b.l. 16-17, 18, 20-21, 22, 23, 24-25, 26-29, 30-33), buvo įvedamos naujos pareigybės, priimami nauji darbuotojai, į kurių pareigybes pagal savo turimÄ kvalifikacijÄ galėjo pretenduoti ir ieÅ¡kovas, tuo tarpu ir esant vėlesniems etatų sÄ raÅ¡o pakeitimams, ieÅ¡kovui joks darbas siÅ«lytas nebuvo.

Vertinant byloje nustatytus darbdavio veiksmus, susijusius su Turto banke vykdomais struktÅ«riniais pakeitimais, kolegijos vertinimu, net ir esant darbdavio 2011-10-10 pasiÅ«lymui dėl laisvų darbo vietų (t. 1, b.l. 35), visumoje negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamas atsakovui DK 219 str. 1 d. nustatytos pareigos pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ Ä¯gyvendinimas. Pastebėtina, kad pats atsakovas neneigia to, jog 2010-09-14 įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavusiam ir nuo to momento atleidžiamo iÅ¡ darbo asmens statusÄ Ä¯gijusiam ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta užimti Bendrųjų reikalų skyriaus viešųjų pirkimų grupės specialisto ir vairuotojo pareigų.

Be kita ko pastebėtina ir tai, kad struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atliekamas iki jo atleidimo funkcijas perėmė naujai priimtas darbuotojas bei paslaugų tiekimo sutartimis samdomos advokatų kontoros, bei keli darbuotojai (G.

P. ir E. G.), kurie buvo priimti į darbÄ , atsakovui pradėjus struktÅ«rinius pertvarkymus ir buvo panaikinus ieÅ¡kovo pareigybę. Taigi akivaizdu, kad tos pačios funkcijos buvo atliekamos ir toliau, beje, jų atlikimas buvo pavestas atlikti kitiems keliems darbuotojams iÅ¡skaidant ieÅ¡kovo atliekamÄ darbÄ , bet tuo pačiu faktiÅ¡kai paliekant tokį pat teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčių asmenų skaičių – 7 (vertinant ginčo laikotarpių atleistų ir naujai priimtų į darbÄ asmenų, turinčių teisinį iÅ¡silavinimÄ , skaičių), o vėliau net jį padidinant iki 9.

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡ku, kad per laikotarpį, nuo kada buvo panaikinta ieÅ¡kovo pareigybė, darbdavys 2011 m. padidinęs teisininkų skaičių iki 9, naujai priimtus darbuotojus, į kurių etatus pagal turimÄ kvalifikacijÄ galėjo pretenduoti ieÅ¡kovas, tačiau darbdavys ieÅ¡kovui net nepasiÅ«lė jų užimti arba pasiÅ«lė jas užimti prastesnėmis sÄ lygomis nei kitiems asmenims, iÅ¡ pradžių priėmė į Teisės skyrių, vėliau įkÅ«rė pareigybes Bendrųjų reikalų skyriuje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad darbdavio atlikti struktūriniai pertvarkymai, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste,  negali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Taip pat ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už ieÅ¡kovo darbÄ VÄ® Turto banke 2012-03-02 dienÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas 2012-03-02 buvo kasmetinėse atostogose, nėra, todėl nurodė, kad turėjo bÅ«ti atitinkamai viena kalendorine diena pratęsiamos ieÅ¡kovo kasmetinės atostogos, laikant, jog kasmetinių atostogų pirmoji darbo diena darbdavio turėjo bÅ«ti nustatyta – 2012-03-05, atitinkamai darbdavys ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo turėjo ne 2012-04-06, o 2012-04-10. Tačiau net ir teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovas 2012-03-02 dirbo, ieÅ¡kovo reikalavimas sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už 2012-03-02 darbo dienÄ buvo netenkintas, nes Å¡iÄ dienÄ darbdavys 2012-03-01 įsakymu laikė jo kasmetinių atostogų diena, už kuriÄ ieÅ¡kovui buvo sumokėti atostoginiai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, VÄ® Turto banko 2012-03-01 įsakymas, įpareigojantis ieÅ¡kovÄ nustatyta tvarka atsiskaityti su įmone ir grÄ Å¾inti darbdaviui turimas materialines vertybes iki 2012-03-02 d. 14 valandos

30 minučių, buvo priimtas ir ieÅ¡kovas su juo pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas dar iki to laiko, kai ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ privaloma tvarka suteikti jam

nepanaudotas kasmetines atostogas. Gavęs ieÅ¡kovo L. M. praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, darbdavys tÄ pačiÄ

dienÄ priėmė dar vienÄ Ä¯sakymÄ dėl atostogų nuo 2012-03-02 suteikimo ieÅ¡kovui. Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas taip pat buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Pažymėtina, kad atsakovas nepanaudotas kasmetines atostogas ieÅ¡kovui suteikė laikydamasis DK 175 str. nuostatų, kuriose yra įtvirtinta, kad atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo (iÅ¡skyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos nukeliant atleidimo datÄ . Tokiu atveju atleidimo iÅ¡ darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Nagrinėjamu atveju tokia atleidimo data, kuriÄ buvo galima nukelti, buvo 2012-03-02. Jeigu 2012-03-02 bÅ«tų buvusi laikyta ieÅ¡kovo paskutine darbo diena įmonėje, po kurios darbo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo turėjo pasibaigti, tai nebebÅ«tų buvę pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos įsitikinimu, po įsakymo dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2013-03-02, paskutine darbo diena, per kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo užbaigti vykdyti darbdavio pavedimus ir grÄ Å¾inti materialines vertybes, turėjo bÅ«ti laikoma 2012-04-06. Be to, pastebėtina, kad VÄ® Turto bankas 2012-03-01 įsakymu dėl materialinių vertybių perdavimo neįpareigojo ieÅ¡kovo to padaryti bÅ«tent 2012-03-02, Å¡ie įpareigojimai galėjo bÅ«ti atlikti ir 2012-03-01. IeÅ¡kovas pats

savo noru, pasirašęs įsakymÄ dėl atostogų suteikimo nuo 2012-03-02, atvyko į darbÄ atostogų metu. Esant nurodytoms aplinkybėms,

nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovo atleidimo data turėjo bÅ«ti nukelta į 2012-04-10, ir Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai paÅ¡alintini iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Esant padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo atleidimo diena turėtų bÅ«ti buvo nukelta 2012-04-06 (jeigu darbdavys nebÅ«tų pažeidęs atleidimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dar už vienÄ darbo dienÄ t.y. 335,06 Lt (neatskaičius mokesčių). Be to, ieÅ¡kovas

prašė priteisti iÅ¡ atsakovo pinigines iÅ¡mokas už ieÅ¡kovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ 2009-2012

metais – 3 968, 24 Lt, bei nuo Å¡ių sumų priskaičiuotus nesumokėtus delspinigius už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį – 2073,73 Lt, iÅ¡ viso – 6 041,97 Lt. Pirmosios instancijos teismas pritaikė senatį ir šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu yra ydinga. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties instituto tikslas – sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę, palengvinti įrodinėjimo procesÄ . IeÅ¡kinio senaties institutas

įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. Ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126

str. 2 d.). Remiantis DK 27 str. 2 d., bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas šio termino nėra praleidęs, o atsakovas ieškinio senaties nagrinėjamu atveju taikyti neprašė. Pabrėžtina, kad ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisės subjektų gynyba. Kitiems darbo teisių gynimo būdams (pvz., ginti teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje, taikinimo komisijoje ir pan.) yra taikomas ne ieškinio senaties terminas, o procedūriniai terminai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieškovas savo metu nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo procedūra, o po darbo teisinių santykių pabaigos ja pasinaudoti jau nebegali. Atsižvelgiant į tai, atsakovas

teismo prašė bylÄ ieÅ¡kovo dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimų dėl piniginių iÅ¡mokų už N. V. pavadavimÄ priteisimo

nutraukti remiantis CPK 293 str. 1 d. 2 p.

Pažymėtina, kad vadovaujantis DK 296 str.  darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ Â darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo pinigines iÅ¡mokas už ieÅ¡kovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ 2009-2012 metais, nesilaikydamas ikiteisminės darbo ginčų sprendimo tvarkos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. ieÅ¡kovas N. V. pavadavo

5 kartus (t. 3, b.l. 4-8) ir visus kartus atlyginimų skirtumas ieÅ¡kovui buvo sumokėtas. 2009 m. ieÅ¡kovas N. V. pavadavo taip pat 5 kartus (t. 3, b.l. 9-13), o 2010 m. – 8 kartus (t. 3, b.l. 14-21). Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovas tai darė 2010 m. spalio 4-6 d. (t. 3, b.l. 21). Taigi 2009 ir 2010 metais ieÅ¡kovas net 13 kartų buvo supažindintas su tokio pobÅ«džio įsakymais dėl pavadavimo, juos vykdė ir neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad po

to, kai 2011-02-28 (t. 2, b.l. 224) atsakovo vadovas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo L. M. praÅ¡ymÄ sumokėti už

anksčiau vykdytus N. V. pavadavimus ir pasiÅ«lė šį ginÄÄ spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, ieÅ¡kovas dėl to net nesikreipė į įmonėje veikiančiÄ darbo ginčų komisijÄ . Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo ir dirba teisinį darbÄ , todėl pripažintina, jog jis įsigilinęs į darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus, galėjo tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti savo teisinius santykius ir ginti savo teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje; tuo labiau, kad ieÅ¡kovas ir pats nuo 2011-03-03 buvo iÅ¡rinktas VÄ® Turto banko darbo ginčų komisijos nariu vienerių metų laikotarpiui (t. 1, b.l. 175). Tačiau nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos (tarnybinių praneÅ¡imų, atsakovo iÅ¡sakytos pozicijos apie ieÅ¡kovo atliekamo darbo kokybę, užimtumÄ , atstovavimÄ profesinei sÄ jungai ir t.t.) yra akivaizdu, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostę santykiai nebuvo geri, todėl taip pat akivaizdu, jog ieÅ¡kovas, net ir žinodamas, jog turi teisę ginti savo pažeistas teises įstatymu nustatyta tvarka, bÅ«damas ekonomiÅ¡kai ir socialiai silpnesnė Å¡alis nei darbdavys, nesikreipė į įmonės darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ , nes pagrįstai turėjo pagrindo tikėtis neigiamų pasekmių. Pažymėtina,

jog atsakovas neneigė, kad ieškovas ieškovo nurodytais laikotarpiais pavadavo N. V.. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo

atsiskaityti už ieÅ¡kovo papildomai atliktÄ darbÄ . Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iÅ¡mokas už pavadavimÄ , netinkamai taikė materialinės teises normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo pinigines iÅ¡mokas už ieÅ¡kovo tiesioginio vadovo N. V. pavadavimÄ Â 3968,24 Lt bei 2073,73 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 6041,97 Lt, buvo atmesti, naikintinas, Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 6041,97 Lt piniginių iÅ¡mokų už pavadavimÄ ir delspinigių priteisimo tenkintini (DK 295 str. 2 d. 5 p., 197 str., LR Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas).

 Â

Dėl ieškovo L.

M. apeliacinio skundo

IeÅ¡kovas L. M. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti patenkintas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ gali kompensuoti teismo ieÅ¡kovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, todėl vien jau dėl tos priežasties darbdaviui nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui menamai patirtÄ Å¾alÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

– tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 248 str. 4 p., 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A.K., N.G. ir kt. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 str. formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (DK 250 str., CK 6.250 str. 2 d.). Jie turi bÅ«ti įvertinami kompleksiÅ¡kai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.). Pareiga įrodyti nurodytas sÄ lygas tenka darbo santykių Å¡aliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tik tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rÅ«pesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami iÅ¡gyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų ribas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimÄ , teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu bÅ«tina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl atleidimo ieÅ¡kovas patyrė itin didelių dvasinių sukrėtimų, turėjo bÅ«tent su tuo susijusių ir bÅ«tent to sÄ lygotų akivaizdžių sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktas receptas (t. 1, b.l. 83) ir medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as (t. 3, b.l. 67) besÄ lygiÅ¡kai to nepatvirtina ir neįrodo (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad sumenko ieÅ¡kovo bendravimas su aplinkiniais ir pan., kad atleidimas neigiamai sÄ lygotų ieÅ¡kovo galimybes įsidarbinti.

Sutiktina, kad atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui sukelia neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimÄ , nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ ) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie CK 6.

250 str. bei DK 250 str. prasme gali bÅ«ti suprantami kaip neturtinė (moralinė) žala. Tačiau atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį bei intensyvumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių ir bÅ«tų neproporcingas padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala iÅ¡ esmės gali bÅ«ti kompensuojama teismo sprendimu pripažįstant ieÅ¡kovo pažeistas teises ir tokiu bÅ«du tenkinant turtinius reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pažeistos teisės yra pakankamai apgintos kitais DK numatytais darbuotojų teisių gynimo bÅ«dais, o neturtinės žalos priteisimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų teisingas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas alternatyvų ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , netinkamai pritaikė DK 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. Apeliantas sutinka su teismo pritaikytu alternatyviu ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«du, tačiau praÅ¡o papildomai priteisti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad jam buvo iÅ¡mokėti tik keturių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (t. 1, b.l. 11), todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikydamas DK 297 str. 4 d., pasak apelianto, turėjo papildomai priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kadangi 2012-12-05 ieÅ¡kovo nepertraukiamas darbo stažas VÄ® Turto banke buvo daugiau kaip 120 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokiu apelianto praÅ¡ymu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas AB Turto banke pradėjo dirbti 2002 m. liepos 15 d. (t. 2, b.l. 2), o atleistas iÅ¡ darbo buvo Vilniaus 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje buvo iÅ¡dirbęs daugiau nei 10 metų, todėl remiantis DK 140 str. 1 d. 5 p., be vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieÅ¡kovui priklauso ir penkių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta tik keturių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (t. 1, b.l. 11). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovui papildomai priteistina vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Taip pat pažymėtina, kad, pripažinus darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir laikant jį atleistu iÅ¡ darbo pagal DK 297 str. 4 d., darbo sutarties nutraukimo momentÄ (datÄ ) apsprendžia įstatymas. Ä®statymų leidėjo valia darbo sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priklausomai nuo to, ar Å¡alys pasinaudoja apeliacijos teise, tai įvyksta arba po 30 dienų, arba po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK

279 str.1 d., 331 str. 6 d.). Bet kuriuo atveju darbo sutarties nutraukimo DK

297 str. 4 d. pagrindu data nesutampa su teismo sprendimo priėmimo diena. Pirmosios instancijos teismas, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje

dalyje nurodė, kad darbo sutartis DK 297 str. 4 d. pagrindu turi bÅ«ti laikoma nutraukta nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, tačiau teismo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nuo 2012-12-05 teismo sprendimo; taigi, Å¡ioje dalyje sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, nurodant, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2012-12-05 sprendimo įsigaliojimo dienos.                      Â

Taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje netinkamai įvardijo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiavimo pabaigÄ , nurodydamas, kad Å¡is užmokestis po teismo sprendimo priėmimo dienos skaičiuotinas iki sprendimo įvykdymo dienos. NegrÄ Å¾inus darbuotojo į pirmesnį darbÄ dėl DK 297 str. 4 d. iÅ¡vardintų aplinkybių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuojamas taip pat iki teismo sprendimo įsigaliojimo, t.y. iki jo įsiteisėjimo dienos. TokiÄ skaičiavimo tvarkÄ numato nurodytos teisės normos 4 d., todėl ir Å¡ioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2012-12-05, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Â

Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems motyvams, apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies – dalyje, kuria buvo nustatyta ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo data bei atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl iÅ¡mokų už pavadavimÄ ir delspinigių priteisimo, naikintinas. Panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas: laikytina, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo nuo 2012-12-05 sprendimo įsigaliojimo dienos; ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistini 3968,24 Lt piniginių iÅ¡mokų už pavadavimÄ bei 2073,73 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 6041,97 Lt; ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 7 036,26 Lt (neatskaičius mokesčių), iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Taip pat ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dar už vienÄ darbo dienÄ t.y. 335,06 Lt (neatskaičius mokesčių). Taip pat keistina sprendimo rezoliucinė dalis, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, nurodant jo priteisimÄ iki sprendimo įsigaliojimo dienos. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Â

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ dalyje, kuria:

- buvo nustatyta ieškovo atleidimo iš darbo data darbdavio bei teismo;

- atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl iÅ¡mokų už pavadavimÄ ir delspinigių priteisimo.

Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :

Laikyti, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2012-12-05 sprendimo įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovo L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Turto banko (j.a.k. 112021042) 3968,24 Lt piniginių iÅ¡mokų už pavadavimÄ bei 2073,73 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 6041,97 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir devyniasdeÅ¡imt septynis centus).

IeÅ¡kovo L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Turto banko (j.a.k. 112021042) vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 7 036,26 Lt  (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovo L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Turto banko (j.a.k. 112021042) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dar už vienÄ darbo dienÄ t.y. 335,06 Lt (neatskaičius mokesčių).

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo, t.y. 2012-12-05, iki sprendimo įvykdymo dienos, nurodant, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo sprendimo priėmimo, t.y. 2012-12-05, iki sprendimo įsigaliojimo dienos.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                        Â

           Jadvyga Mardosevič

                                                                           Â

Kolegijos

teisėjai                                                                                         VilijaÂ

Mikuckienė  Â

                                                                                                         Â

Virginijus Kairevičius