a2c2c8ce-7ac9-40d5-b23e-06afc9c23fa4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1005-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00775-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1491-864/2018 pagal ieÅ¡kovų K.

B. ir S. B. (S. B.) ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl nuosavybės teisių į butÄ pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo – A. J. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai K. B. ir S. B. (toliau – ir ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Conresta“.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovų ir atsakovo BUAB „Negresko investicijos“ sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sudarymÄ ir bendrosios jungtinės nuosavybės teises į nurodytÄ butÄ , taip pat pripažinti pasibaigusia Å¡io buto hipotekÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodė, kad su atsakovu BUAB „Negresko investicijos“ sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį. IeÅ¡kovai preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo 49 000 Eur iÅ¡ sutartos 54 000 Eur buto kainos.

IeÅ¡kovams buvo perduotas butas, jie jį įsirengė, juo naudojosi, tačiau atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Beveik visos kainos sumokėjimas už butÄ , buto perdavimas ieÅ¡kovams naudotis, atvykimas pas notarÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti patvirtina, kad tarp Å¡alių realiai buvo sudaryta pagrindinė sutartis, ieÅ¡kovai savo įsipareigojimus įvykdė, todėl preliminarioji sutartis, ieÅ¡kovų nuomone, turi bÅ«ti pripažinta pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir butas turi bÅ«ti pripažintas jų nuosavybe.Trečiasis asmuo A.

J. byloje padavė ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo. IÅ¡ pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir turinio matyti, kad trečiasis asmuo siekia, kad jam bÅ«tų pripažintos nuosavybės teisės į tÄ patį butÄ , į kurį teisių pripažinimo siekia ieÅ¡kovai. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo su BUAB „Negresko investicijos“ sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto ir parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ BUAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo pastatyti 47,19 kv. m dviejų kambarių gyvenamosios paskirties butÄ , taip pat parkavimo vietÄ .

Trečiasis asmuo įvykdė iÅ¡ buto ir parkavimo vietos sutarčių su apmokėjimu susijusias prievoles ir kreipėsi dėl pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau BUAB „Negresko investicijos“ vengė jas sudaryti. Vėliau trečiasis asmuo sužinojo, kad dėl to paties nekilnojamojo daikto buvo sudarytos kelios preliminariosios sutartys. IeÅ¡kovai apie šį faktÄ Å¾inojo, tačiau pareikÅ¡dami teisme ieÅ¡kinį apie trečiojo asmens teises į ginčo butÄ nenurodė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens A. J. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. B. ir S. B. ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Negresko investicijos“ bei UAB „Conresta“ dėl nuosavybės teisių į butÄ pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia.Teismas pagal trečiojo asmens pateiktame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus sprendė, kad trečiasis asmuo byloje siekia dalyvauti trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, teisiniu statusu.

Teismas nustatė, kad BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi jau buvo patvirtintas A. J. 50 000 Eur finansinis reikalavimas. Taigi, teismo vertinimu, A. J. finansinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje liudija, kad A. J. jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo bÅ«dÄ bei jį pradėjęs įgyvendinti, t. y. nusprendė savo teises ginti bankroto byloje finansinio reikalavimo pateikimo pagrindu. Teismas sprendė, kad savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas Å¡ioje civilinėje byloje vertinamas kaip kitas galimas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, kuris, esant patvirtintam finansiniam reikalavimui bankroto byloje, negali bÅ«ti taikomas, nes tai lemtų situacijÄ , kai vienu metu galimai pažeistos asmens turimos teisės bei interesai bÅ«tų ginami tuo pačiu metu keliais skirtingais teisių gynimo bÅ«dais bei bÅ«tų priimti atitinkamai keli teismo sprendimai dėl to paties ginčo.

Teismas atsisakė priimti trečiojo asmens A. J. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo, hipotekos panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Atskirojo skundo argumentai Atskirajame skunde trečiasis asmuo A. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl galimybės kreditoriui keisti savo teisių gynimo bÅ«dÄ po to, kai bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas.Å iuo atveju yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 ir kt., kuriose kasacinis teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl galimybės kreditoriui reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pirkėjui pripažinimo esant pareikÅ¡tam finansiniam reikalavimui bankroto byloje.

Pagrindinis trečiojo asmens siekis – nuosavybės teisės į perkamÄ bÅ«stÄ pripažinimas, o ne pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas dėl įmokėtų lėšų. Trečiajam asmeniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto byloje, bet bankrutuojančiai įmonei, toks reikalavimas neiÅ¡nagrinėjus ginčo dėl nuosavybės teisės į daiktÄ , neturėtų bÅ«ti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Nustačius, kad trečiasis asmuo yra daikto savininkas, jo piniginis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei tiesiog turėtų bÅ«ti iÅ¡braukiamas iÅ¡ reikalavimo sÄ raÅ¡o.

Daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktÄ vien dėl to, kad yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo priimti trečiojo asmens ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, hipotekos panaikinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-790/2018 CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiasis asmuo, pasirinkęs savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir pareiÅ¡kęs finansinį reikalavimÄ atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje, neteko teisės keisti savo teisių gynimo bÅ«do ir todėl negali reikalauti nuosavybės teisių pripažinimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neatitinka kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditoriaus galimybės keisti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl kreditoriaus kitokio pobÅ«džio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į Å¡alių materialiųjų teisinių santykių pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Jei kreditorius, kuris kartu yra vartotojas, grindžiantis savo reikalavimÄ CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, praÅ¡o apginti jo teisę ir kitais bÅ«dais (pvz., pripažinti jam nuosavybės teisę į bÅ«stÄ po to, kai patvirtintas jo į bÅ«sto statybÄ Ä¯dėtų lėšų dydžio kreditoriaus reikalavimas), tai konstatavus teisių pažeidimÄ tokia teisė turėtų bÅ«ti ginama. Aplinkybė, jog kreditorius pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto, bet atskiroje byloje, neturi teisinės reikÅ¡mės kreditoriaus pažeistų teisių gynybai; toks reikalavimas negali bÅ«ti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Ä®monių bankroto įstatymo normose nustatyta kreditorių teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Tokiu atveju teismas iÅ¡braukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (Ä®monių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, turėdamas galimybę savo pažeistÄ teisę ginti ne tik piniginio pobÅ«džio reikalavimu, gali ja pasinaudoti ir pareikÅ¡ti teismui kitokio turtinio (nepiniginio) pobÅ«džio reikalavimÄ , naujo reikalavimo pateikimo metu ar jį iÅ¡nagrinėjus atsisakydamas teismo patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, jog apeliantas, pasirinkęs savo teises ginti finansinio reikalavimo pareiÅ¡kimu bankroto byloje nebeturi teisės naudotis ir reikÅ¡ti reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Dėl Å¡ios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir trečiojo asmens A. J. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Marius Bajoras