a2bf6f19-616b-47f0-b595-b299ec22f2bd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, sekretoriaujant Nijolei BlaÅ¡kevič, dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolio D. K. padėjėjui T. J., suinteresuoto asmens Luminor Bank AB Lietuvos skyriaus atstovui advokatui Liudui Å iukÅ¡teriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – G.

Š.-V., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, antstolis D. K., UAB „Aksvelus“. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas L. V. 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , patvirtinti 300 Eur sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto Valdymas“.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-11581-1080/2019 pareiÅ¡kėjo L. V. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau nepateisinamai Å¡ia galimybe nesinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiÅ¡kėjo elgesio iÅ¡ esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams nemažėjo, o tik augo, todėl tokį pareiÅ¡kėjo elgesį laikė sÄ moningu neveikimu, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1534-432/2019 pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo nesÄ Å¾iningas ir tarp atsiradusio nemokumo bei nesÄ Å¾iningo elgesio egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys; nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sÄ moningÄ pareiÅ¡kėjo elgesį, nukreiptÄ Ä¯ mažų pajamų gavimÄ bei vengimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai turi atrodyti pareiÅ¡kėjo pastangos siekiant susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , nesiaiÅ¡kino, kur pareiÅ¡kėjas galėjo įsidarbinti, bet neįsidarbino bei, kodėl nutraukė ankstesnę darbinę veiklÄ PrancÅ«zijoje, taip pat, kad nėra žinoma, koks pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas, profesija bei kokios asmens, turinčio tokį kaip pareiÅ¡kėjas iÅ¡silavinimÄ ir profesijÄ , galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

4. Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d. Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo atstovo adv. Almino Linkevičiaus 2019 m. spalio 10 d. teisme gautÄ praÅ¡ymÄ , teismo posėdis buvo perkeltas į 2019 m. lapkričio 21 d.

5. Teisme 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį dėl jo ligos. TÄ pačiÄ dienÄ gautas ir pareiÅ¡kėjo atstovo adv. Almino Linkevičiaus praÅ¡ymas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant. 6. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad pareiÅ¡kėjas turi dar vienÄ kreditorių – UAB „Aksvelus“, teismo posėdis atidėtas, UAB „Aksvelus“ 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi į bylÄ Ä¯trauktas suinteresuotu asmeniu, kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. vasario 6 d. 7. 2020 m. vasario 10 d. gautas pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imas apie turimÄ nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d.

8. Teisme 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiÅ¡kėjo atstovo advokato Almino Liutkevičiaus praneÅ¡imas apie atstovavimo sutarties su pareiÅ¡kėju pasibaigimÄ .

9. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ir patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad prieÅ¡ 11 metų jis su AB DnB NORD sudarė kreditavimo sutartį ir iÅ¡ banko pasiskolino 1 129 518,07 Eur vartojimo reikmėms. Kredito įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ . Tuo metu pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis buvo gera, gaudavo pakankamas ir stabilias pajamas. IÅ¡ pradžių mokėjimai vyko sklandžiai, tačiau atėjus ekonominei krizei, situacija kardinaliai pasikeitė – bankrutavo Å¡eimai priklausiusios įmonės, sumažėjo pareiÅ¡kėjo pajamos, krito nekilnojamojo turto kainos, todėl pareiÅ¡kėjas neiÅ¡galėjo laiku mokėti banko įmokų.

SunkumÄ vykdyti skolinius įsipareigojimus lėmė ir tai, kad padidėjo paskolos įmokos dėl iÅ¡augusių banko palÅ«kanų ir paskolų restruktÅ«rizacijos politikos, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į bankÄ dėl kreditavimo sutarties modifikavimo ir solidaria bendraskole tapo pareiÅ¡kėjo sutuoktinė G. Å .-V.. Tačiau kredito sutarties pakeitimai nepadėjo, kredito gavėjai nepajėgė mokėti įmokų bankui, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir pradėjo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir jo bendraskolės per antstolį D.

K.. Be skolų hipotekos kreditoriui kaupėsi skolos ir kitiems kreditoriams, todėl šiai dienai pareiškėjas yra visiškai nemokus, o jo turimos skolos sudaro 800 257,69 Eur.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Pateiktame raÅ¡te nurodė, kad pareiÅ¡kėjo įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui 2020 m. sausio 17 d. sudaro 4 241,67 Eur.

11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ teismui nepateikė.

12. PareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys (ar jų atstovai) G. Å .-V., UAB „Baltijos realizacijos centras“, VÅ¡Ä® „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Aksvelus“ į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VÅ¡Ä® „SG8“ praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, pareiÅ¡kėjas ir kiti suinteresuoti asmenys praÅ¡ymų nepateikė. Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant.

13. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas padėjėjas T. J. teigė, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Pasak atstovo, pareiÅ¡kėjas pateikė pareiÅ¡kimÄ , siekdamas vilkinti pradėtus vykdymo procesus, kadangi 2018 m. nustačius parduodamo turto iÅ¡ varžytynių kainÄ , pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl antstolio veiksmų, teigdamas, kad nustatyta turto pardavimo kaina (850 000 Eur) yra per maža, nors pats savo iniciatyva turtÄ pardavinėjo neženkliai už didesnę kainÄ , be to, netrukus po to informavo, kad kreipsis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo.

Vėliau turtas buvo perkainotas, nustačius turto vertintojo nustatytÄ turto rinkos kainÄ (780 000 Eur), 2019 m. pradžioje paskelbtos pirmosios turto varžytynės, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad teisme priimtas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, todėl 2019 m. balandžio 29 d. varžytynės buvo atÅ¡auktos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas minėtu metu pats ėmėsi veiksmų pardavinėti turtÄ , nurodydamas, kad jo kaina 740 000 Eur ir pažymėdamas, kad jis įvertintas 780 000 Eur, t. y. jau nebekėlė klausimo dėl turto rinkos vertės, nors prieÅ¡ kelis mėnesius antstolis buvo įkainojęs turtÄ 850 000 Eur, kuri pareiÅ¡kėjui netiko.

Tuo pačiu atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad turto kaina galėtų bÅ«ti 880 000 Eur, pakeitus projektinę dokumentacijÄ . Vėliau pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, pareiÅ¡kėjas skelbime nurodytÄ kainÄ pakeitė į 670 000 Eur, vėliau mažino iki 550 000 Eur, o 2020 m. vasario 6 d. atnaujino skelbimÄ , kuriame turto kaina yra 670 000 Eur. Pasak atstovo, nurodytos aplinkybės, susijusios su turto realizavimu, sudaro pagrindÄ manyti, jog pareiÅ¡kėjo elgesys buvo nukreiptas į vykdymo proceso vilkinimÄ .

Atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas hipotekos kreditoriui turi mokėti palÅ«kanas, todėl toks jo elgesys ne mažina, o didina turimus įsipareigojimus. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie naujÄ jį kreditorių UAB „Aksvelus“, kuris buvo įkaito davėjas pareiÅ¡kėjo skoliniams įsipareigojimams užtikrinti hipotekos kreditorei M. M., kadangi pareiÅ¡kėjui vykdymo proceso pradžioje buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimÄ ; UAB „Aksvelus“ vėliau vykdymo proceso metu pateikė praÅ¡ymÄ leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ pasiÅ«lytai pirkėjai M.

M., kuris buvo parduotas, iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos paskirstytos, todėl UAB „Aksvelus“ tapo pareiÅ¡kėjo kreditore. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymÄ yra skolingas gana ženkliÄ sumÄ UAB „Vilniaus vandenys“. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau neaiÅ¡ku, į kokiÄ banko sÄ skaitÄ jam Å¡ios lėšos buvo pervedamos ir kaip jos buvo naudojamos, kodėl pareiÅ¡kėjas nemokėjo už jam tiekiamÄ vandenį.

Nurodė, kad jau anksčiau vykusiame teismo procese pareiškėjas buvo nenuoseklus, teikdamas žodinius paaiškinimus – neaišku, ar jis gyveno Prancūzijoje ar Monake, nes gyvenamoji vieta hipotekos sandoryje su M. M. nurodyta Monake, bet vėliau, pareiškėjas teigė, kad jis gyveno ne Monake, o Prancūzijoje; taip pat neaišku, kokia konkrečia veikla užsiėmė, kaip savo prievoles dėl vaiko išlaikymo vykdė suinteresuotam asmeniui G. Š.-V., tiek kitiems kreditoriams, ar vykdė kokius mokėjimus Luminor Bank AS pagal hipotekos santykius.

Suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teigė, kad pragyvenimo Å¡altinį jam suteikė mama, paskolindama ženklias pinigų sumas; aiÅ¡kino, jog tokius įrodymus galėtų pateikti, tačiau teismui pasiÅ«lius juos pateikti – paskolos sutartis, taip pat kitus įrodymus, iÅ¡ kokių Å¡altinių jis gyveno PrancÅ«zijoje ar Monake ir mokėjo nuomos mokestį, kuris sudarydavo daugiau kaip 1 000 Eur kiekvienÄ mėnesį, jų nepateikė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti tikslios kompanijos, kuriÄ jis galimai perleido savo buvusios sutuoktinės G.

Å .-V. valdymui, kad ji tokiu bÅ«du galėtų gauti vaiko iÅ¡laikymÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas neatskleidė tikslios savo turtinės padėties. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 24 d. atsisakius pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kaip tik tuo metu su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta darbo sutartis (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 30 d.), o teismui iÅ¡ naujo pradėjus nagrinėti bylÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2019 m. lapkričio 1 d. pareiÅ¡kėjas vėl įsidarbino, tačiau darbo užmokestis nesiekė vienos minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjui suteiktas nedarbingumas. Atkreipė dėmesį, kad bendrovė, kurioje pareiÅ¡kėjas įsidarbino, veikia Neringos mieste, nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad neaiÅ¡ku, kiek lėšų prievolių vykdymui pareiÅ¡kėjas skyrė nuo 2019 m. balandžio mėn. iki Å¡iol, jei neskyrė, kodėl, nors pareiÅ¡kėjas buvo teigęs, kad yra galimybė skirti tam tikrÄ dalį lėšų prievolių vykdymui iÅ¡ gaunamų pajamų.

Atstovo teigimu, atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas yra sÄ Å¾iningas, dėl to jam nėra pagrindo iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

14. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovas advokatas nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas atvyko į LietuvÄ yra bankrutuoti, net neketinant savo ekonominių ir socialinių interesų sieti su Lietuva, o bankrutavęs ketina grįžti į PrancÅ«zijÄ , kur yra galimybė gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje. Teigė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina nesÄ Å¾iningus pareiÅ¡kėjo veiksmus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino prieÅ¡ pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo už atlygį, kuris 5 kartus mažesnis negu gautas anksčiau, o darbo santykiai su įmone nutrÅ«ko po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kuomet buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Vėliau pareiÅ¡kėjas įsidarbino neaiÅ¡ku kokioms pareigoms kitoje įmonėje už dar mažesnį darbo užmokestį. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turi papildomų pajamų, kurias jis siekia nuslėpti nuo teismo, nepateikia informacijos apie jas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad vien už buto PrancÅ«zijoje nuomÄ jis moka 1 000 Eur, o įrodymų, kad už jį moka ne jis pats, jis nepateikė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra įsipareigojęs mokėti ženkliÄ sumÄ (3 000 Eur kas mėnesį) savo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui; pats pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jis iÅ¡laikymo įsiskolinimo neturi, kad jis mokamas iÅ¡ sutuoktinei valdymui suteiktos įmonės, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokiÄ iÅ¡laikymo formÄ negu teismo nustatytÄ sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas turi darbo patirties, ankstesniais laikotarpiais gaudavo ženkliai didesnes pajamas, Å¡iuo metu jas tikslingai yra sumažinęs. Visa tai parodo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmestinas.

15. FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , netapti naÅ¡ta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumÄ , o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

16. Tam, kad asmeniui bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi bÅ«ti Lietuvos Respublikoje (FABÄ® 1 straipsnio 2 dalis) ir Å¡io asmens turtinė bÅ«klė turi atitikti FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, t. y. jis turi bÅ«ti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi bÅ«ti nustatyta, jog skolų suma virÅ¡ija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

17. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro daugiau nei 741 652,10 Eur, iÅ¡ kurių didžioji dalis pareiÅ¡kėjo, kaip solidaraus skolininko, yra įsiskolinimas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui už 2007 m. spalio 25 d. AB DnB NORD suteiktÄ kreditÄ 1 129 518,07 Eur sumai vartojimo reikmėms. Byloje taip pat nustatyta, jog kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiÅ¡kėjas bei santaupų kredito įstaigose neturi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dirba A. V. individualioje įmonėje ir gauna 444 Eur darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme.

18. Nustačius fizinio asmens nemokumÄ , kita bÅ«tina sÄ lyga norint iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ yra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų nebuvimas. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje iÅ¡vardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ . Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti pripažintas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant FABÄ®, gali bÅ«ti pripažįstamas nesÄ Å¾iningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo tikslÄ atitiktų toks FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju vertinant pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (priimtas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo).

23. IÅ¡ teismui pateiktos 2019 m. vasario 22 d. darbo sutarties matyti, kad pareiÅ¡kėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, kur jam buvo mokamas 737 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pareiÅ¡kėjas įsidarbino A. V. individualioje įmonėje, Neringoje, kur jam mokamas 444 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį, nepateikė jokių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų apie dedamas pastangas dirbti geriau apmokamÄ darbÄ , nepaaiÅ¡kino apie tai, kodėl nutrÅ«ko jo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) (jo ar darbdavio iniciatyva), apie jo įsidarbinimÄ Ä¯ kitÄ darbovietę už beveik 300 Eur mažesnį darbo užmokestį.

BylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , darbo patirties PrancÅ«zijoje, kur gyvenant jo pajamos apytiksliai sudarė 5 000 Eur per mėnesį, todėl nėra aiÅ¡ku, kas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas darbingo amžiaus, kaskart imasi dirbti vis mažiau apmokamÄ darbÄ Lietuvoje. Pažymėtina, kad pats mažesnių pajamų gavimo faktas nėra laikytinas nesÄ Å¾iningu veiksmu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytus teiginius dėl turimo aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, darbo patirties, taip pat atsižvelgiant į faktines aplinkybes apie tai, kad jo pajamos PrancÅ«zijoje siekė apie 5 000 Eur per mėnesį, - pastarojo pasyvus elgesys nesiekiant padidinti darbo pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas siekė Å¡io proceso nors iÅ¡ dalies sumažinti įsiskolinimÄ kreditoriams (pvz.: sumokėti mokesčius už vandenį ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas, gavęs ženklias pajamas PrancÅ«zijoje, mažino jo turimus įsipareigojimus Lietuvoje. Teismui bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ir imsis ateityje, tam, kad uždirbtų daugiau pajamų, iÅ¡ kurių galėtų grÄ Å¾inti bent dalį skolų kreditoriams, taip pat neaiÅ¡kino, kodėl remdamasis savo amžiumi, patirtimi bei kvalifikacija, nemato galimybių įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas turimoms skoloms dengti.

24. Teismas, kritiÅ¡kai vertindamas pareiÅ¡kėjo siekį įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, papildomai atkreipia dėmesį į chronologinę įvykių, susijusių su pareiÅ¡kėjo įsidarbinimu ir Å¡ios bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo nagrinėjimu, eigÄ . Pažymėtina, kad pradinis pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui pateiktas 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. balandžio 11 d. paÅ¡alinus trÅ«kumus, jis teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi priimtas.

Teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jį atmetė. Teismo nutartis atskiruoju skundu buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo laikas sutampa su Å¡iuo teisminiu procesu. Paminėtina, kad pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo pradžia (2019 m. vasario 22 d.) iÅ¡ esmės sutampa su pradinio pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimu teismui (2019 m. vasario 28 d.), pirmosios instancijos teismo priimtos ir paskelbtos nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , data (2019 m. liepos 24 d.) iÅ¡ esmės yra artima pareiÅ¡kėjo darbo santykių su (duomenys neskelbtini) pabaigai, įsidarbinimo A.

V. individualioje įmonėje pradžia (2019 m. lapkričio 1 d.) artima laikui, kuomet teismui byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo ir iki pirmojo teisme turėjusio vykti posėdžio (2019 m. lapkričio 5 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujoji pareiÅ¡kėjo darbovietė nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, taigi neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas, deklaravęs, kad gyvena Vilniaus mieste, įsidarbino Neringoje; jis nepateikė įrodymų ar pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar važinėja dirbti į NeringÄ , ar darbovietė galbÅ«t turi filialus kituose miestuose, tarp jų ir Vilniuje, ir pan.

Pažymėtina, kad aukščiau teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamojoje byloje yra analizuojamos ir vertintinos su kitomis konstatuotomis aplinkybėmis sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo elgesio ir jo sÄ Å¾iningumo.

25. IÅ¡ byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad pareiÅ¡kėjas už gyvenamojo bÅ«sto nuomÄ PrancÅ«zijoje moka 1 000 Eur. Teismui bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis PrancÅ«zijoje veiklos nevykdo, kad už bÅ«stÄ nuomÄ moka jo motina, tačiau nei tuomet, nei bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių įrodinėjimo klausimas buvo keliamas ne kartÄ , pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«lyta pateikti įrodymus, kreditoriai taip pat kėlė šį klausimÄ .

Kaip teisingai suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas padėjėjas teismo posėdžiu nurodė, pareiškėjas neįrodė, kokia konkrečia veikla jis užsiėmė Prancūzijoje, pastarasis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad motina skolindavo ženklias pinigų sumas, iš kurių buvo mokamas nuomos mokestis, taip pat kitų įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių šaltinių jis gyveno Prancūzijoje. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24366-967/2015, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G.

Å .-V. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiÅ¡kėjas įsipareigojo nepilnamečiui sÅ«nui kas mėnesį teikti 3 000 Eur sumÄ iki vaiko pilnametystės. BylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, kad jis perleido įmonę savo sutuoktinei, tokiu bÅ«du teikdamas iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui vaikui, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti esant kitokį nei teismo sprendime nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo teikimo tvarkos pakeitimo (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas neatskleidė duomenų apie savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, nepagrindė savo argumentų leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, o tik apsiribojo deklaratyvių teiginių dėstymu.

26. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų užtikrinimui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdymo proceso metu 2018 m. antstolis turtÄ Ä¯vertino 850 000 Eur, tačiau pareiÅ¡kėjui nesutikus su nustatyta turto rinkos verte ir pateikus skundÄ dėl antstolių veiksmų, turtas buvo pardavinėjamas už mažesnę kainÄ , beje, turto kainÄ vykdymo procese, savo iniciatyva keldamas skelbimus internete, mažino ir pats pareiÅ¡kėjas.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-39565-845/2018 atmetė pareiÅ¡kėjo L. V. skundÄ dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčijo nustatytÄ antstolio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertę, teigdamas, kad turto vertė didesnė (897 822,05 Eur) nei antstolio nustatyta 850 000 Eur suma. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-36-656/2019 panaikino antstolio patvarkymÄ skirti pirmÄ sias turto varžytynes, kadangi antstolis neskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kaip posėdžio metu nurodė suinteresuoto asmens atstovas, vėliau turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė buvo 780 000 Eur, taigi mažesnė negu nustatė antstolis ir su kuria nesutiko pareiÅ¡kėjas. Pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas visÄ tÄ laikÄ pats ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti minėtÄ turtÄ už mažesnes sumas – 670 000 Eur, 550 000 Eur ir 670 000 Eur. Minėto suinteresuoto asmens atstovas pateikė teismui 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ www.aruodas.lt, iÅ¡ kurio matyti, kad aukščiau minėto turto pardavimo kaina nurodyta 670 000 Eur.

Teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai, kai jis vykdymo proceso metu skundė antstolio 2018 m. nustatytÄ turto rinkos vertę (850 000 Eur), teigdamas, kad ji per maža, o 2019 m. jau pats siekė parduoti turtÄ už kur kas mažesnes sumas, taip siekdamas sumažindamas galimybę kreditoriams gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimÄ , neatitinka sÄ Å¾iningo asmens elgesio standartų, nerodo pareiÅ¡kėjo siekio kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

27. Kaip jau buvo minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant FABÄ®, gali bÅ«ti pripažįstamas nesÄ Å¾iningu ir tais atvejais, kad asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ Nr. eL2-32963-592/2019, kuriuo buvo patenkinti kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai ir nutarta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡koti 3 943,85 Eur skolÄ už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugas, 5 procentų metines palÅ«kanas ir 58,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo įsakymas įsiteisėjo ir 2019 m. gruodžio 2 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei B. P.. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių teismui nenurodė, ir nors, kaip teisingai pažymėjo antstolio D. K. atstovas, pareiÅ¡kėjas buvo teigęs, kad yra galimybė skirti tam tikrÄ dalį lėšų prievolių vykdymui iÅ¡ gaunamų pajamų, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių prievolių nevykdė, nedengė net iÅ¡ dalies iÅ¡laidų už komunalines paslaugas. Taigi, pastarasis visiÅ¡ku pasyvumu ir neveikimu papildomai padidino savo turtinių įsipareigojimų mastÄ , nors byloje esantys duomenys liudija, jog pareiÅ¡kėjas dirbo ir gavo pajamas.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas neinformavo teismo apie tai, jog jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis padidėjo.

28. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi dar vienÄ kreditorių - UAB „Aksvelus“, kuris, bÅ«damas įkaito davėju pagal tarp pareiÅ¡kėjo ir M. M. 2013 m. spalio 16 d. sudarytÄ sutartinės hipotekos sandorį, 2019 m. liepos 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į antstolį D. K., nurodydamas, kad sutinka įvykdyti prievolę už skolininkÄ ir prašė leisti parduoti jam priklausantį žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai, kad įkaito davėjo turtas - žemės sklypas - buvo parduotas už 19 000 Eur ir gauta suma buvo paskirstyta iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymu dengiant pareiÅ¡kėjo skolinius įsipareigojimus, UAB „Aksvelus“ įgijo reikalavimo teisę į pareiÅ¡kėjÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjui apie naujai atsiradusį kreditorių buvo žinoma, juolab, kad apie vykdymo proceso pradžiÄ jis buvo informuotas (2019 m. birželio 11 d. buvo įteikti antstolio procesiniai dokumentai - raginimas įvykdyti 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimas ir patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti), tačiau nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismÄ apie naujai atsiradusį kreditorių;

Å¡ias aplinkybes teismui posėdžio metu nurodė antstolio D. K. atstovas, dėl ko naujasis kreditorius teismo iniciatyva į bylÄ buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pažymėtina, kad nors toks pareiÅ¡kėjo pasyvus elgesys pagal FABÄ®, kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus nepatenka į laikotarpį, kuomet vertinamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas ir tokie veiksmai nepadidino jo nemokumo, tačiau bendrame bylos kontekste, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo elgesys rodo jo pasyvumÄ ir kreditorių interesų nepaisymÄ .

29. Pareiga atskleisti visÄ informacijÄ teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iÅ¡ CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABÄ® 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is principas reiÅ¡kia, jog tiek teismas, tiek Å¡alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų;

Å¡alių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia aktyvų Å¡alių ir bylÄ nagrinėjančio teismo bendradarbiavimÄ , todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesÄ ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikÅ¡mingų faktų tyrimo.

Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sÄ Å¾iningumo kategorija FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibÅ«dinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti bÅ«tinas asmens, kurio sÄ Å¾iningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sÄ moningas vengimas atskleisti teismui tikrÄ jÄ reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrÄ jÄ faktinę situacijÄ , neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta keliÄ teisingam teisiniam kvalifikavimui.

Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 185 straipsnis).

30. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjas neatvyko nė į vienÄ teismo posėdį, nedavė paaiÅ¡kinimų, nepateikė įrodymų, nors iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo ir kuri pareiÅ¡kėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės bÅ«ti tiriamos, iÅ¡klausant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, susijusius su turtine padėtimi. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas į teismo posėdžius neatvyko, prieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį teikdavo pažymas apie nedarbingumÄ , nesiekė bendradarbiavimo su teismu.

Taigi, vertindamas pareiÅ¡kėjo elgesį, teismas sprendžia, kad pastarasis, pats inicijavęs bankroto bylÄ , bÅ«damas suinteresuotas jos iÅ¡kėlimu, elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes; juolab, kad jis neteikė jokių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų sprendžiant dėl jo pareiÅ¡kimo pagrįstumo.

31. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

32. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas taip pat gauna papildomas pajamas; taip pat pastarasis nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu PrancÅ«zijoje, t. y. kokiÄ veiklÄ jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, iÅ¡laikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iÅ¡ dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iÅ¡ gaunamų pajamų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, turėdamas darbo patirties, anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, bÅ«damas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimÄ . Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas neinformavo teismo apie tai, kad didėja jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis (UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas teismo įsakymas), kad turi naujÄ kreditorių UAB „Aksvelus“.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas yra nęsažiningas, aukščiau nurodytas pareiÅ¡kėjo elgesys laikytinas sÄ moningu neveikimu, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, į tai, kad FABÄ® tikslas yra atkurti tik sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo L.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė