2025-03-12 Nr. AB-4466-3-61-3-00253-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-353-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00253-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 25S17770 (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntus jį į kilmės valstybę ir jam nedalyvaujant teismo posėdžiuose, objektyviai nebebus įmanoma tinkamai išnagrinėti skundo, kad tokiu atveju kiltų realus pavojus jo sveikatai, gyvybei bei laisvei.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntus jį į kilmės valstybę ir jam nedalyvaujant teismo posėdžiuose, objektyviai nebebus įmanoma tinkamai išnagrinėti skundo, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas gali dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (ABTĮ 13 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atstovauja advokatas.

Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas neįrodė, kad jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas, išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria netaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 25S17770 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog, nagrinėjamoje byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą. Be to, pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę bylos nagrinėjimo teisme metu, yra reali rizika, kad bus padaryta neatitaisoma žala, o, teismui priėmus teigiamą sprendimą, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y. asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jis nebus grąžintas į Lietuvą. Taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, kuris pateikė teismui skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus. Byla vedama elektronine forma, todėl pareiškėjas galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu.

Pareiškėjas skunde nenurodo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala bus padaryta, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, o šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT Didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą G. byloje, C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Kaip jau minėta, pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiais argumentais: 1) išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas negalėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę būti išklausytam ir kitas susijusias teises; 2) kilmės valstybėje pareiškėjui gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kitoms jo teisėms ir laisvėms ir dėl to gali kilti neatitaisoma žala; 3) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra proporcingas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Atsakovas 2025 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 25S17770 nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pažymi, kad pareiškėjas siejo jam galinčią kilti žalą su aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kitoms jo teisėms ir laisvėms ir dėl to gali kilti neatitaisoma žala. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą dar nėra įvertintos teismo, konstatuoja, kad, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei Sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis patirtų persekiojimą, būtų pažeistos jo teisės ir laisvės, būtų apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankių teismo sprendimų vykdymas, yra nepagrįsti. Šioje byloje yra pateikti duomenys, kuriais grindžiama prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, šių duomenų pagrindu išlieka tikimybė vertinti, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri, pareiškėjui išvykus iš Lietuvos, nebebūtų teikiama, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), 179 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams Migracijos departamente ar teisme, be kita ko, ir tais atvejais, kai Migracijos departamentas paskiria posėdį ar gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį (179.6 p.), o, pagal 180 punktą, teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 punktuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.6 punkte, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui, o, skundą nagrinėjant Įstatymo IX1 skyriuje nustatyta tvarka, – Migracijos departamentui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas, teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėją, kuris naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba ir kuris yra išreiškęs norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, išsiuntus iš Lietuvos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties (Įstatymo prasme), ir tokia teisė pareiškėjui užtikrinama, taikius prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-743-821/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, daro išvadą, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo A. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2025 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 25S17770 galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis