a2bce658-0570-4562-b7ab-e5a559fad0aa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3168-171/2010Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02322-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                     2010 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui, atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Aleksandrai Rostovcevai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus AVPK) ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas prie LR VRM) dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1–4), kuriame prašė:1) panaikinti 2010-07-15 Vilniaus AVPK tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. penktojo PK KaroliniÅ¡kių PN vyresniojo patrulio R. M. traumos tarnybos metu“ Nr. 10-7-IS6-24 ta apimtimi, kur buvo nurodyta, kad tarp R. M. patirto sužalojimo ir jo tarnybinių funkcijų vykdymo, kuris bÅ«tų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nėra;2) įpareigoti atsakovÄ Vilniaus AVPK iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui siuntimÄ Ä¯ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – PK) KaroliniÅ¡kių policijos nuovados (toliau – PN) vyresniuoju patruliu. 2010-07-15 Vilniaus AVPK atlikus tarnybinį patikrinimÄ dėl traumos, kuriÄ patyrė 2010-04-02 vykdydamas tarnybinę užduotį (sulaikyti paieÅ¡komÄ asmenį), buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS6-24 „Dėl Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. penktojo PK KaroliniÅ¡kių PN vyresniojo patrulio R. M. traumos tarnybos metu“, kurioje konstatuota, kad jis traumÄ patyrė sugedus liftui, t. y. dėl netikėto veiksnio iÅ¡ Å¡alies, ir Å¡ioje situacijoje jam buvo kilęs padidėjęs pavojus gyvybei ir sveikatai, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto (toliau ? Statutas) 40 str. 3 d. taikymo prasme, t. y. pats buvimo lifte faktas negali bÅ«ti laikomas tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi. Vilniaus AVPK priėmė sprendimÄ kompensacijos mokėjimo klausimo nespręsti.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2010 m. balandžio 2 d. 7.30 val., tarnybos metu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė R.

Å ., kuriam Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu buvo paskirtas administracinis areÅ¡tas. Apie 8.00 val. su sulaikytuoju ir jo svainiu A. Z. išėjo iÅ¡ buto į laiptinėje esantį liftÄ (aÅ¡tuntame aukÅ¡te). Leidžiantis, liftas staiga ėmė kristi ir po smÅ«gio sustojo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsniu siekiama suteikti papildomas garantijas pareigÅ«nams, kurios yra didesnės už numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Mano, kad nagrinėjamai situacijai yra aktuali Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmoji sÄ lyga – kompensacijos iÅ¡mokėjimas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Teigia, kad dėl netikėto smÅ«gio patyrė traumÄ , t. y. dėl tarnybos metu įvykusios traumos jam buvo diagnozuotas kairiojo kelio priekinio kryžminio raiščio-transplantanto dalinis plyÅ¡imas.

Fakto, kad pareiÅ¡kėjas susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, atsakovas Vilniaus AVPK neneigė, todėl, pareiÅ¡kėjo manymu, pirmoji sÄ lyga, kad jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, yra nustatyta. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad nustatant, ar pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai, bÅ«tina nustatyti, ar situacija susižalojimo metu pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintina įprasta atitinkamoms pareigoms, ar, prieÅ¡ingai, ji susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Mano, kad jo pareigų atlikimas vykdant Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ sulaikyti R. Å ., laikytinas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nes pats pareiÅ¡kėjas nebegalėjo numatyti visų iÅ¡orinių nuo jo valios nepriklausančių veiksnių. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu Vilniaus AVPK Statuto 40 straipsnio 6 dalies 1–6 punktuose iÅ¡vardytų atvejų, kuriuos nustačius Å¡iame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė.

Taigi, pareiÅ¡kėjo manymu, akivaizdu, kad jo patirtos traumos priežastis buvo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi, rizika jo gyvybei ir sveikatai, ir kad jis buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. PareiÅ¡kėjas, remdamasis LVAT praktika, nurodo, kad trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigÅ«no laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru bÅ«du, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, pareigybės apraÅ¡yme ir kituose teisės aktuose, bei vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.

Pabrėžė, kad vykdė tarnybines funkcijas, nurodytas pareigybės apraÅ¡ymo 6.5, 6.6 punktuose (vykdo asmenų paieÅ¡kÄ ir konvojavimÄ ), ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ , kurio vykdymas besÄ lygiÅ¡kai laikytinas tarnybinių pareigų atlikimu.PareiÅ¡kėjas akcentavo vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ , įtvirtintÄ Statuto 3 straipsnio 7 dalyje ir nurodė, kad konkreti įstatymo apibrėžta kompensacijos suma, įvykus sveikatos sutrikdymui dėl tarnybos, kaip viena iÅ¡ socialinių garantijų, turi bÅ«ti iÅ¡mokėta, prieÅ¡ingu atveju tai yra akivaizdus vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo pažeidimas.Per teismo posėdį palaikė skundo reikalavimus ir jame iÅ¡dėstytus motyvus.

PaaiÅ¡kino, kad konvojavo asmenį, kuris yra pasakęs, kad jo niekas nepagaus. Sulaikytas asmuo iÅ¡eidavo iÅ¡ namų anksti, kad policija jo namuose nerastų, todėl mano, kad jo sulaikymas kėlė pareiÅ¡kėjui pavojų (b. l. 75–76). Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 23–26) nurodė, kad norint vertinti liftÄ , kaip padidinto pavojaus Å¡altinį, bÅ«tina įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, vertinant padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę pagal LR CK 6.270.

Teigia, kad Å¡iuo atveju liftui, kaip padidintam pavojaus Å¡altiniui, pripažinti yra svarbu tai, kad žala bÅ«tų padaryta padidinto pavojaus Å¡altinio veikimu, keliančiu pavojų aplinkiniams asmenims ir jų turtui ir valstybė kaip pareigÅ«no darbdavys už darbuotojui padarytÄ Å¾alÄ turėtų atlyginti tik esant kaltei.Atsakovo manymu, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ir esamomis aplinkybėmis liftas neatitinka visumos kriterijų, nustatytų padidintam pavojaus Å¡altiniui, ir traumos patyrimas lifte nėra pagrindas pripažinti patirtÄ traumÄ padidėjusiu pavojumi, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R.

M. kojos traumÄ patyrė tarnybos metu, t. y. jam vykdant tarnybines funkcijas, nurodytas pareigybės apraÅ¡ymo 6.5., 6.6. p. (vykdo asmenų paieÅ¡kÄ ir konvojavimÄ ), todėl byloje yra aktualus pirmosios sÄ lygos, numatytos Statuto 40 str. 3 d., aiÅ¡kinimas. R. M. traumÄ patyrė sugedus liftui, t. y. dėl netikėto veiksnio iÅ¡ Å¡alies. PareiÅ¡kėjui buvo kilęs padidėjęs pavojus gyvybei ir sveikatai, tačiau ne Statuto 40 str. 3 d. taikymo prasme. Buvimo lifte faktas negali bÅ«ti laikomas tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi.

Nepriklausomai nuo to, ar su sulaikytu asmeniu ar vienas pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs numatyti lifto tam tikro gedimo ir to visiÅ¡kai neįtakojo ta aplinkybė, kad jis vyko su sulaikytuoju, kuris jokiais savo veiksmais neįtakojo lifto gedimo.Per teismo posėdį palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir iÅ¡dėstytus motyvus (b. l. 75–76). Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 18–20) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas remiasi netinkamu teisės normų, o bÅ«tent Statuto 40 str. 3 d. numatytos pirmosios sÄ lygos, aiÅ¡kinimu.

PareiÅ¡kėjo patirta trauma, sveikatos sutrikdymas, Statuto taikymo požiÅ«riu laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnyboje (49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.Policijos departamentas prie LR VRM sutiko, kad pareiÅ¡kėjas gavo traumÄ tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau nesutiko su tuo, kad pareigÅ«nas patyrė traumÄ dėl to, jog jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai.Policijos departamentas prie LR VRM, remdamasis LVAT praktika, pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant Statuto 40 str. 3 d. taikymo klausimÄ , yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Nurodo, kad aiÅ¡kinant antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigÅ«no veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu) bÅ«tina nustatyti, kiek Å¡iai situacijai buvo bÅ«dingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintini įprastais Å¡ių pareigų atlikimÄ lydinčiais faktoriais, ar, prieÅ¡ingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Mano, kad iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjo sužalojimo įvykis buvo iÅ¡tirtas visapusiÅ¡kai ir sÄ lygos kompensacijai, numatytai Statutas 40 str. 3 d., nenustatytos, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, nemokėtina (b. l. 75–76).Skundas atmestinas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2010-04-02 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė R.

Å ., kuriam Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu buvo paskirtas administracinis areÅ¡tas (b. l. 39).Apie 8.00 val. R. M. su sulaikytuoju ir jo svainiu A. Z. išėjo iÅ¡ buto į laiptinėje esantį liftÄ (aÅ¡tuntame aukÅ¡te). Leidžiantis, tarp antro ir pirmo aukÅ¡to liftas po stipraus smÅ«gio sustojo. Dėl pareiÅ¡kėjui netikėto smÅ«gio jam stipriai suskaudo kairės kojos kelio sÄ nario srityje. PareiÅ¡kėjas paskambino lifte nurodytu pagalbos numeriu ir iÅ¡kvietė avarinę tarnybÄ .

Apie 8.35 val. liftÄ aptarnaujantis darbuotojas juos iÅ¡leido. R. Å . sulaikomas nesiprieÅ¡ino, spec. priemonės nebuvo panaudotos. 8.45 val. sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo PK KaroliniÅ¡kių PN (b. l. 38). Pristatęs sulaikytÄ jį R. M. nuvyko į VGPUL, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2010-05-17. Nuo 2010-05-21 iki 2010-06-04 R. M. buvo paskirta medicininė reabilitacija (b. l. 49?51).Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , 2010-07-15 surašė iÅ¡vadÄ Nr. 10-7-IS6-24 „Dėl Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. penktojo PK KaroliniÅ¡kių PN vyresniojo patrulio R. M. traumos tarnybos metu“ (b. l. 5?6, 28?31), kurioje konstatuota, kad R. M. kojos traumÄ patyrė tarnybos metu, tačiau nustatyta, kad tarnybinių pareigų, kurios bÅ«tų susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, tuo metu nevykdė. R. M. susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iÅ¡ Statuto 40 str. 3 d. nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sÄ lyga mokėti kompensacijÄ , todėl Å¡is atvejis vertintinas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje (Statuto 49 str. 1 d.), o kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.             Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo tarp Å¡alių dėl R.

M. susižalojimo aplinkybių ir to, kad R. M. 2010-04-02 patyrė traumÄ tarnybinių pareigų atlikimo metu.Ginčas kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas tarnybinių pareigų atlikimo metu yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigÅ«no sveikatai ar gyvybei.Teismas bylÄ nagrinėja vadovaudamasis teisės aktų redakcijomis, kurios galiojo 2010-04-02, t. y. tuo metu, kai R. M. patyrė traumÄ .Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2010-05-18) 40 str. 3 d. numatyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba, kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama tam tikro dydžio kompensacija.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos iÅ¡mokėjimo atvejai, tačiau byloje aktualus tik Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kompensacijos iÅ¡mokėjimas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai) aiÅ¡kinimas. Remdamasis LVAT praktika (2010 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. A143-568/2010, 2010-02-09 nutartis Nr. A143 – 193/2010, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje A662-1098/2010), teismas pažymi, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai iÅ¡dėstymas (Å¡ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimÄ , yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti:

1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas;

2) ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad dėl antrosios sÄ lygos bÅ«tina nustatyti, ar situacija susižalojimo metu pagal pareigÅ«no atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobÅ«dį pripažintina įprasta atitinkamoms pareigoms, ar, prieÅ¡ingai, ji susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ tarnybos metu ? 2010-04-02, apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė paieÅ¡komÄ R.

Å ., kartu su juo ir pastarojo svainiu įlipo į liftÄ , esantį aÅ¡tuntame aukÅ¡te, leidžiantis žemyn, liftas staiga ėmė kristi ir po stipraus smÅ«gio sustojo. Be to, nustatyta, jog Å¡iÄ traumÄ pareiÅ¡kėjas patyrė vykdydamas 2009-08-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimÄ (b. l. 39).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo R. M. susižalojimas tarnyboje negali bÅ«ti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei.

PareiÅ¡kėjas kojos traumÄ patyrė po to, kai sulaikęs ieÅ¡komÄ asmenį, kartu su juo važiavo liftu, kuris krisdamas sustojo.Dėl pareiÅ¡kėjo vykdomų pareigų, t. y. asmens sulaikymo, nebuvo padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigÅ«no sveikatai ar gyvybei – sulaikomas asmuo nesiprieÅ¡ino (b. l. 38, 75–76), spec. priemonių panaudoti nereikėjo, pasirinkimas važiuoti liftu ar lipti laiptais priklausė nuo paties pareigÅ«no valios. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nui atliekant tarnybines pareigas nebuvo jokio pavojaus nei paties pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenės vertybėms, kurias jis turėtų ginti, atlikdamas tarnybos pareigas.

Toks Statuto 40 str. 3 d. aiÅ¡kinimas atitinka LVAT praktikÄ (pvz. LVAT 2008-12-08 nutartis adm. byloje Nr. A146-1987/2008).Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad sulaikydamas R. Å . jis nebegalėjo numatyti visų iÅ¡orinių nuo jo valios nepriklausančių veiksnų ir nesiremia nurodytomis LVAT nutartimis adm. bylose Nr. A556-263/2009 ir A438-1641/2008, kadangi jose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios kaip Å¡ioje byloje. Teismas pažymi, kad minėtose LVAT nutartyse nebegalėjimas numatyti visų iÅ¡orinių nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių veiksnų yra sietinas bÅ«tent su tiesiogiai atliekamomis tarnybinėmis pareigomis.

Å iuo atveju liftas nukrito ir pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ ne dėl sulaikomo asmens veiksmų ar elgesio, kurio pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs numatyti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo susižalojimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                   Irena Paulauskienė                                                                                                                                         Â