2019-11-13 Nr. AB-21699-3-61-3-03432-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-735-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. J. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktorės 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. (4.2)NP-2-85 „Dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. (4.2)NP-2-99 2 punkto panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Tarnybos Įsakymo galiojimą; 3) iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos D. J. skundą dėl Įsakymo panaikinimo priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl skundžiamu įsakymu sukeliamų neproporcingų laiko ir finansinių sąnaudų nepagrindžia aplinkybės, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies prasme, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, vertintini kaip pareiškėjos pozicija teisminiame ginče, tačiau ne įrodymais dėl Įsakymo neteisėtumo.

III. Pareiškėja D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos D. J. prašymą patenkinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. (4.2)NP-2-85 „Dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. (4.2)NP-2-99 2 punkto panaikinimo“ galiojimą.

Pareiškėja pažymi, jog ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad be atskiro įspėjimo, be pareiškėjos sutikimo buvo priimtas įsakymas, kuriuo panaikinama ankstesnio įsakymo dalis, kurioje pareiškėjos darbo vieta buvo numatyta Kaune, nustatant darbo vietą Vilniuje.

Pareiškėjos vertinimu, dėl pareiškėjos ir jos šeimos gyvenamosios vietos Kaune, dėl auginamų mažamečių vaikų, dėl kasdienių kelionių iš Kauno į Vilnių ir atgal sukeliamų neproporcingų laiko ir finansinių sąnaudų, šioje byloje turi būti pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinas ginčijamo Įsakymo galiojimo sustabdymas.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme taip pat akcentavo, kad skundžiamo Įsakymo galiojimas ginčo laikotarpiu pareiškėjai sukeltų itin didelius turtinius nuostolius, o pareiškėjai palankios šios administracinės bylos baigties atveju pareiškėja turėtų teisę reikalauti visų jos dėl nepagrįsto ir neteisėto Įsakymo patirtų turtinių išlaidų atlyginimo, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymas galimai nulemtų naujo ginčo tarp šalių atsiradimą, tuo tarpu priešingai – reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas užtikrintų papildomos turtinės žalos neatsiradimą ir užkardytų galimybę naujiems ginčams kilti.

Pareiškėjos vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vienas iš pagrindinių tikslų yra siekis užkirsti kelią naujų ginčų kilimui ateityje. Teismo atsisakymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, puikiai suprantant, kad tai nulems naują teisminį ginčą, tuo pačiu nulems ir proceso dalyvių išlaidas, teismo darbo krūvio padidėjimą, yra nepagrįstas ir prieštarauja reikalavimo užtikrinimo instituto esmei.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra valstybinė institucija, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad bet kokia turtinė žala, kilusi dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymo, būtų atlyginama iš valstybės biudžeto, t. y. mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai patvirtina, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų susijęs ir su viešojo intereso apsauga. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas reikalavimo užtikrinimo priemonėmis turėtų užtikrinti, kad nekiltų būtinybė valstybinės institucijos lėšas naudoti asmenų patirtos žalos atlyginimui, o ne tiesioginių institucijos tikslų įgyvendinimui ar institucijos veiklos užtikrinimui.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymo galiojimo iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo šioje byloje sustabdymas būtų proporcinga priemonė ir atsakovui jokių neigiamų padarinių nesukeltų. Pareiškėja jau ilgą laiką nuolat dirbo Kauno skyriuje, visas funkcijas tinkamai vykdė iš savo darbo vietos Kaune, todėl jos perkėlimui į darbą kitoje vietovėje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skundžiamo Įsakymo galiojimo laikinas sustabdymas jokių neigiamų padarinių atsakovo tarnybos veiklai neturėtų.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas faktiškai visam ginčo laikotarpiui įteisino akivaizdžiai neteisėtą ir teisės aktų imperatyvams prieštaraujantį įsakymą dėl būtinųjų pareiškėjos darbo sąlygų pakeitimo be jos sutikimo, skundžiamas įsakymas sukels realias neigiamas pasekmes pareiškėjai.

Pareiškėjos vertinimu, byloje skundžiamu akivaizdžiai neteisėtu Įsakymu sąmoningai siekiama neigiamų padarinių pareiškėjai, tokiu būdu darant spaudimą priimti atitinkamus sprendimus su tolesne tarnyba susijusiais klausimais. Dėl šios priežasties būtina patenkinus pareiškėjos prašymą užtikrinti, kad toks Įsakymas, priimtas sąmoningai siekiant sukelti pareiškėjai neigiamus padarinius, nepasiektų šio neteisėto tikslo ne tik po teismo sprendimo priėmimo bet ir visą ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpį.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo netenkinti atskirojo skundo, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, atskirajame skunde suformuluoti argumentai neįrodo, kad pareiškėjai, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai patvirtina ir tas faktas, kad per visą laikotarpį nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos, pareiškėja nevykdo skundžiamo įsakymo nuostatų ir neatvyksta vykdyti pareigų Tarnybos buveinėje Vilniuje.

Tarnyba laikosi pozicijos, kad skundžiamu įsakymu nėra keičiama pareiškėjos darbo vieta. Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės vieta nuo jos įsteigimo visada buvo Tarnybos buveinėje – Vilniaus mieste, išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. kai pareiškėja buvo paskirta į nuolatines Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas iki 2017 m. sausio 2 d., kai pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, nes priežastis, dėl kurios pareiškėjos darbo vieta buvo nustatyta Kauno skyriuje – pareiškėjos nėštumas. Ši aplinkybė išnyko 2017 m. sausio 25 d., gimus pareiškėjos vaikui. Nuo to laiko Tarnyboje nebuvo gautas nei vienas pareiškėjos prašymas, kuriame būtų prašoma sudaryti galimybes dirbti kitame mieste. Todėl Tarnybos nuomone, pareiškėjos argumentai dėl jos darbo vietos perkėlimo kitoje vietovėje yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Atsakovas teigia, kad skundžiamo įsakymo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pažeis Tarnybos teisėtus interesus, nes Tarnyba siekdama įgyvendinti jai valstybės deleguotas funkcijas turi reikalauti, kad Tarnybos valstybės tarnautojai savo tarnybines funkcijas vykdytų tinkamai, o šios priemonės taikymas sudarytų prielaidas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis, atsisakant pareigų vykdymo visa apimtimi.

Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos D. J. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal šioje byloje pareiškėjos skundžiamą Įsakymą pakeista pareiškėjos darbo vieta.

Pareiškėja, prašydama taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą), nurodė, kad dėl Įsakymu pakeistos darbo vietos ji patirs didelius finansinius nuostolius, kurie atsiras dėl kelionių iš gyvenamosios vietos į darbo vietą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008; 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Šiuo atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia kilsiančiais finansiniais nuostoliais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja patirs tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėja neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus jai palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjos argumentai dėl teisminių ginčų kėlimo ir to, kad atsakovas yra valstybės institucija, išlaikoma iš valstybės biudžeto vertinami kritiškai, kadangi naujų bylų inicijavimas nelaikytinas sudėtingu žalos atitaisymu, o aplinkybė, kad žala palankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju turėtų būti atlyginta valstybės institucijos taip pat negali būti pripažįstama kaip pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai, todėl pareiškėjos argumentai dėl skundžiamu Įsakymu sukeliamų pasekmių įtvirtinimo vertinami kaip pareiškėjos pozicija teisminiame ginče, o ne kaip pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Įvertinus pareiškėjos pateiktus argumentus, laikytina, jog finansiniai nuostoliai, kuriuos pareiškėja patirs, nereiškia kilusios neatitaisomos ar didelės žalos, juolab, kad galima žala ir pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamos Įsakymo priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan