a2b8f19e-263e-45c2-84a7-892bdc1cf90f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                        Civilinė byla Nr. 2A – 245 – 198 / 2013 teisėja Jolanta Gasparavičienė                                     Proceso Nr. 2-14-3-00825-2012-0;                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 35.5;

 36.1; 42.10; 44.5.1; 121.14; 121.21   (S)                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-913/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB „Autobrava“ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl 2012-06-18 susitarimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys 2010-07-16 sudarė automobilio F. D. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ATP10-0256, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti sutartyje numatytÄ automobilį atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio kainÄ â€“ 40 000,00 Lt. Å alys susitarė dėl atsiskaitymo už automobilį tvarkos. 2010-07-16 Å¡alims pasiraÅ¡ant sutartį ir atsakovui sumokėjus 2000,00 Lt avansÄ , automobilis buvo perduotas atsakovui.

Sutartyje numatytu terminu atsakovas likusios automobilio kainos dalies ieÅ¡kovui nesumokėjo. 2012-06-18 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė susitarimÄ dėl skolos sumokėjimo, kuriuo atsakovas patvirtino savo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, grÄ Å¾ino automobilį, įsipareigodamas jį iki 2012-08-17 iÅ¡pirkti. Susitarimu Å¡alys numatė, kad jei atsakovas iki 2012-08-17 ieÅ¡kovui nepadengs viso 38 000 Lt įsiskolinimo, automobilis nuosavybės teise liks ieÅ¡kovui, o atsakovas už netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ ieÅ¡kovui sumokės 20 000 Lt kompensacijÄ .

Iki 2012-08-17 atsakovas įsiskolinimo ieÅ¡kovui nepadengė, nesumokėjo ir Å¡alių numatytos 20 000 Lt kompensacijos. IeÅ¡kovas praneÅ¡imu kreipėsi į atsakovÄ ir pareikalavo iki 2012-09-07 sumokėti 20 000 Lt sumÄ , tačiau atsakovas į praneÅ¡imÄ nereagavo (b. l. 3-4). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-11 priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 20 000 Lt skolos, 5 %  dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 18-19).

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2012-06-18 susitarimÄ dėl skolos mokėjimo, sudarytÄ tarp UAB „Autobrava“ ir A. A. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nebuvo automobilio F. D. savininkas, galintis savo nuožiÅ«ra disponuoti automobiliu. Tai paaiÅ¡kėjo vėliau Å¡alims jau sudarius preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį. Automobilis yra registruotinas turtas ir turto savininkas laikomas asmuo, kuris yra registruotas registre kaip turto savininkas.

Atsakovas daug kartų prašė automobilį registruoti jo vardu, tačiau ieÅ¡kovas vis rasdavo priežasčių, vengdamas nuosavybės registravimo atsakovo vardu. 2012 metais atsakovui buvo nurodyta atiduoti automobilį ir tokiu bÅ«du bus nutraukta Å¡alių sutartis dėl pirkimo, o jei atsakovas nesutiks pasiraÅ¡yti susitarimo dėl skolos mokėjimo, bus apkaltintas automobilio vagyste. SusitarimÄ dėl skolos mokėjimo surašė ir atsakovui pateikė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovui pasiėmus automobilį ir iÅ¡ esmės nutraukus preliminariÄ sutartį, naujai sudarytoje sutartyje buvo nurodyta 20 000 litų kompensacija.

Å iÄ sutartį pristatant atsakovui, jam buvo nurodyta, kad punktas dėl kompensacijos jokių prievolių jam nesukels, o tai daroma tik tam, kad apsaugoti ieÅ¡kovo interesus jei jis sugalvotų pareikÅ¡ti jam pretenzijas dėl turėtų atsakovo nuostolių, o pats susitarimas savo esme bus ankstesnio susitarimo anuliavimas. Kitaip sakant kompensacija tai UAB „Autobrava“ garantija, kad atsakovas nesikreips į institucijas pagalbos. IeÅ¡kovas, grasindamas diktavo sÄ lygas. Atsakovas pagerino automobilį ir turėjo didelių iÅ¡laidų.

Pažeidus sandorio sudarymo laisvės principÄ buvo pažeistas CK 1.80 str., t.y. sandoris buvo sudarytas siekiant atimti iÅ¡ atsakovo galimybę kreiptis į teisėsaugos organus ir tai prieÅ¡taravo CK 1.87 str., tai, kad jam buvo aiÅ¡kinamos vienokios sÄ lygos, o iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas elgėsi prieÅ¡ingai, patvirtina buvus apgaulei CK 1.91 str. 2012-06-18 susitarimÄ pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio tenkinimas nėra įmanomas ir todėl atmestinas (b. l. 31-33). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-27 galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-11 preliminarų sprendimÄ , o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas susitarimas turėtų CK 1.80, 1.87, 1.91 straipsniuose numatytų požymių. Teismo nuomone, iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, jog ieÅ¡kovo grasinimas galėjo pasireikÅ¡ti tuo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės ėmėsi iniciatyvos ir pasiÅ«lė atsakovui sudaryti susitarimÄ . Iki susitarimo pasiraÅ¡ymo tarp Å¡alių vyko derybos dėl automobilio iÅ¡pirkimo ir atsakovas pats siÅ«lė automobilį iÅ¡pirkti lizingo bÅ«du per trečiÄ jį asmenį.

Å alims nepavykus sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio per trečiÄ jį asmenį, ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovui pasiraÅ¡yti ginčijamÄ susitarimÄ . Ä®rodymų, kad atsakovas bÅ«tų verčiamas pasiraÅ¡yti tokį susitarimÄ , byloje nėra. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , jog jam buvo nurodoma, kad punktas dėl kompensacijos jokių prievolių jam nesukels, nes prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Jeigu asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Atsakovas daugiau kaip metus nevykdė pareigos pagal 2010-07-16 Pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaityti su ieÅ¡kovu. 2012-06-18 Susitarimu Å¡alys susitarė, jog jei atsakovas iki 2012-08-17 nepadengs įsiskolinimo, automobilis nuosavybės teise liks ieÅ¡kovui, o atsakovas už netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ Ä¯sipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti 20 000 litų kompensacijÄ . Atsakovas gera valia įsipareigojimo neįvykdė. Teismas nenustatė jokių pagrindų, remiantis kuriais atsakovo ginčijamas 2012-06-18 Susitarimas dėl skolos mokėjimo galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nesutikimo su teismo sprendimu argumentai:

1. Sprendimas nėra teisėtas, nes nesiremia teisės norma, o dalimi jos, iÅ¡kreipiant pačiÄ normos esmę. CK 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Sutarties objektas yra automobilis, kuris vadovaujantis LR teisės aktais yra privalomai registruotinas daiktas. Atsakovas, teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, pateikė VÄ® „Regitra" iÅ¡raÅ¡Ä kuriame nurodyta, kad automobilio FIAT, DUCATO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2009-06-15 yra VÄ® „Azzara". Teismas priimdamas sprendimÄ privalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių yra atmetamas padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ turintis įrodymas ir buvo vadovaujamasi ieÅ¡kovo duotais paaiÅ¡kinimais, kad jis yra automobilio savininkas. IeÅ¡kovas nebuvo automobilio savininkas.

2. IeÅ¡kovas neįvykdė CK 6.317 str. 4 d. nustatytos pardavėjo pareigos paÅ¡alinti bet kokias pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tis. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis daug kartų kėlė reikalavimÄ automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengiant nuosavybės registravimo atsakovo vardu. Jis bÅ«davo vis raminamas, kad gali naudotis automobiliu ir tai jam yra kompensacija už patiriamÄ nepatogumÄ . IeÅ¡kovas Å¡ių atsakovo teiginių nenuginčijo. Atsakovas negalėjo remtis sutartimi ir savarankiÅ¡kai registruoti automobilį savo vardu, nes VÄ® „Regitra" duomenų bazėje automobilio savininkas nuo 2009-06-15 iki 2012-07-20 buvo VÄ® „Azzara". Faktas, kas yra tikrasis automobilio savininkas, iÅ¡aiÅ¡kėjo tik pirmos instancijos teisme. Atsakovui visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ieÅ¡kovas jokių įrodymų, kad yra automobilio savininkas, nepateikė.

3. CK 6.206 str. nurodoma, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. IeÅ¡kovas nebuvo automobilio savininkas sudarydamas su atsakovu sutartį 2010-07-16 ir 2012-06-18 susitarimÄ . IeÅ¡kovas atsakovÄ apgaudinėjo. 2012-06-18 susitarimÄ surašė ir atsakovui savo bÅ«stinėje pateikė ieÅ¡kovas. Atsakovas buvo grasinamas, kad bus apkaltintas automobilio vagyste. IÅ¡ tolimesnių įvykių matyti, kad ieÅ¡kovas net nesiruošė vykdyti savo suraÅ¡yto susitarimo.

Susitarimo 4 p. nurodyta, kad jei skolininkas 38000 Lt skolos iki 2012-08-17 nesumokės, kreditorius įgyja teisę įregistruoti automobilį VÄ® Regitra savo vardu. IÅ¡ atsakovo pateiktos VÄ® „Regitra" pažymos matyti, kad ieÅ¡kovas automobilį savo vardu registravo 2012-07-20. Tai patvirtina, kad automobilio registravimas nebuvo ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartinių santykių tÄ sa. Darytina iÅ¡vada, kad automobilis buvo registruojamas remiantis ieÅ¡kovo ir įmonės „Azzara" sudarytu susitarimu. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad atsakovas buvo apgautas.

4. Atsakovas neužsiima automobilių verslu, o ieÅ¡kovas yra įmonė besiverčianti automobilių prekyba. Ne atsakovui, o ieÅ¡kovui yra žinomos visos su Å¡iuo verslu susijusios paslaptys ir jam, kaip prekybos automobiliais verslo atstovui, turi bÅ«ti keliami padidinti reikalavimai. Neįtikėtina, kad ieÅ¡kovas be pagrindo du metus nesikreipė dėl skolos sumokėjimo. PasiraÅ¡ant susitarimÄ jis pasinaudojo atsakovo neiÅ¡prusimu automobilių pirkimo-pardavimo versle, apgaule ir grasinimais. Jį privertė 2012-06-18 pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl 20000 Lt dydžio kompensacijos sumokėjimo nebÅ«damas automobilio savininku.

IeÅ¡kovo elgesys smerktinas ir negali bÅ«ti vertinamas, kaip geros moralės. IeÅ¡kovÄ byloje atstovavo advokato padėjėja. Teismo posėdis truko 15 minučių, buvo suraÅ¡ytas vienas atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Mano, kad ieÅ¡kovui priteista 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra aiÅ¡kiai per didelė (b. l. 111-114). Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. IeÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė atsakovo argumentÄ ir įrodė, jog bÅ«tent jis buvo automobilio savininkas tuo metu, kai jis ir apeliantas sudarė 2010-07-16 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-06-18 susitarimÄ . Tai, kad LR kelių transporto priemonių registre liko nepakeisti duomenys apie tai, kad automobilio savininku yra ne VÄ® „Azzara", o ieÅ¡kovas, ginčo atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes nuosavybės teisė į transporto priemonę atsiranda ne duomenų įregistravimo registre pagrindu, o sudaryto sandorio pagrindu (CK 4.47 str. 1 p., 4.48 str. 1 d., 4.49 str.).

Apeliantas įgijo galimybę valdyti automobilį nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo (ieÅ¡kovo) valios. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, jog apeliantas bÅ«tų susidÅ«ręs su automobilio valdymo kliÅ«timis. Apelianto nurodomi teiginiai, jog jis ne kartÄ reikalavo automobilį registruoti apelianto vardu, tačiau ieÅ¡kovas to neatliko, yra nepagrįsti. Atsakovas galėjo raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui registruoti automobilį jo vardu, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikta.

IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis atsakovui grasino. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas susitarimas turėtų CK 1.80, 1.87, 1.91 straipsniuose numatytų požymių. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas savo vardu 2012-07-20 registravo automobilį, negali bÅ«ti laikoma argumentu nei dėl ieÅ¡kovo ketinimo nevykdyti susitarimo, nei dėl to, jog nuo minėtos dienos automobilio nuosavybė ieÅ¡kovui perėjo iÅ¡ VÄ® „Azzara".

Apelianto argumentai, jog susitarimas su juo buvo sudarytas pasinaudojant jo neiÅ¡prusimu automobilių versle, o ieÅ¡kovas pasinaudojo Å¡ia aplinkybe ir apgaule privertė apeliantÄ sudaryti susitarimÄ , taip pat nepagrįsti. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neturi jokių specifinių bruožų, kuriuos galėtų žinoti tik automobilių pirkimu-pardavimu užsiimantis asmuo, lyginant Å¡iÄ sutartį su kitomis civilinėmis sutartimis. Atsakovas ketino įvykdyti susitarimÄ - jis pasiÅ«lė ieÅ¡kovui automobilį iÅ¡pirkti ne pats, o per S. S. įmonę, kas patvirtina faktÄ , jog sudarydamas susitarimÄ atsakovas suprato jo sudarymo teisines pasekmes ir iÅ¡reiÅ¡kė savo laisvÄ valiÄ .

IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieÅ¡kovo naudai priteisus susitarime numatytÄ 20000 Lt sumÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai gaus didesnę sumÄ , tai yra 43790 Lt, nei tÄ , kuri buvo numatyta sutartyje - 38000 Lt. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, 20000 Lt suma yra abiejų Å¡alių laisva valia sutartų netesybų dydis, kuris negali bÅ«ti laikomas neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų padariniu. BÅ«tent apeliantas yra asmuo, kuris netinkamai vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Net ir priteisus ieÅ¡kovo naudai susitarime numatytÄ kompensacijos dydį, nebus padengti visi ieÅ¡kovo patirti nuostoliai dėl apelianto prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas pažymi, jog jį pirmosios instancijos teisme atstovavusi atstovė rengė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui tikėdamasi, jog atsakovas dalyvaus nagrinėjant bylÄ , vyko iÅ¡ Vilniaus į Anykščius, tačiau dėl atsakovo pasyvumo teismo posėdis truko neilgai, nes buvo iÅ¡klausyta tik ieÅ¡kovo atstovė. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, jog jis į posėdį atsives liudytojus, kas leido tikėti, kad posėdis gali trukti ir kelias valandas, 1500 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra protingo dydžio ir nebegali bÅ«ti mažinama.

Nepateikti jokie įrodymai apie 2012-12-21 teismo posėdžio dienÄ ir konkrečiÄ valandÄ paÅ¡lijusiÄ Å¾monos sveikatÄ . Tokia situacija suponuoja ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, formalų prisidengimÄ Å¾monos neįgalumo faktu, kuris nustatytas dar 2012-03-20. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra netikslingas. Atsakovui jau kartÄ neatvykus į teismo posėdį, gali pasikartoti situacija, kad jis ir vėl į bylos nagrinėjimÄ neatvyks. Bylai nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės yra nurodytos procesiniuose dokumentuose, jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ieÅ¡kovas ir apeliantas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo motyvus ir argumentus.

Dėl Å¡ių priežasčių nėra tikslingas žodinio posėdžio rengimas ir dar didesnių bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimas (b. l. 123-128). Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2010-07-16 sudarė lengvojo automobilio F. D., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti minėtÄ automobilį atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio kainÄ â€“ 40 000 Lt. Å alys sutartyje numatė, kad automobilio kaina yra sumokama tokia tvarka: 5 % avansas yra sumokamas sudarant sutartį, o likusi 38 000 Lt suma sumokama per 5 darbo dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (b. l. 5-6).

Automobilis atsakovui buvo perduotas Å¡alims pasiraÅ¡ant 2010-07-16 automobilio perdavimo-priėmimo aktÄ (b. l. 7). 2012-06-18 ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė susitarimÄ dėl skolos sumokėjimo. Å iuo susitarimu atsakovas patvirtino savo 38 000 Lt įsiskolinimÄ , automobilį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, įsipareigojo jį iki 2012-08-17 iÅ¡pirkti ir susitarė, kad jei skolos per nurodytÄ terminÄ kreditoriui nesumokės, automobilio nuosavybės teisė lieka kreditoriui, o skolininkas per 10 dienų nuo 2012-08-17 sumokės kreditoriui 20 000 Lt kompensacijÄ (b. l. 8).

Iki 2012-08-17 atsakovas 38 000 Lt įsiskolinimo ieÅ¡kovui nepadengė ir nesumokėjo Å¡alių numatytos 20 000 Lt kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl 20 000 Lt kompensacijos bei palÅ«kanų priteisimo ir netenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo atsakovas prašė 2012-06-18 susitarimÄ pripažinti negaliojančiu. Atsakovas su Å¡iuo teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti, o priimant naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo Å¡iuos argumentus: ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu nebuvo automobilio savininkas, nes VÄ® Regitra“ duomenimis nuo 2009-04-29 automobilio savininkas buvo VÄ® „Azzara“, todėl ieÅ¡kovas negalėjo jo parduoti; ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino visų automobilio valdymo kliūčių, ieÅ¡kovas nenuneigė atsakovo teiginių, kad ieÅ¡kovas vengė nuosavybės registravimo atsakovo vardu; 2012-06-18 susitarimÄ atsakovas pasirašė, nes buvo grasinamas, kad bus apkaltintas automobilio vagyste; atsakovas yra privatus asmuo, o ieÅ¡kovas verslininkas užsiimantis automobilių verslu, jis pasinaudojo atsakovo neiÅ¡prusimu automobilių versle.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais nesutinka. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-454/2011). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko tinkamai nustatė svarbias bylai iÅ¡spręsti aplinkybes ir byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Nuosavybės teisės į automobilį įgijimo pagrindas gali būti automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (LR CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010 yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas.

Byloje pateiktas 2010-05-14 perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad Å¡alys (pardavėjas UAB „Autobrava“ ir VÅ Ä® „Azzara“ susitarė nutraukti 2009-06-10 Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ATPF9-0460, UAB „Autobrava“ priima, o VÅ Ä® „Azzara“ grÄ Å¾ina automobilį F. D. kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Taigi, 2010-07-16 automobilio F. D. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ATP10-0256 sudarymo metu, ieÅ¡kovas buvo minėto automobilio savininku. Apeliantas nurodo, kad jis daug kartų kėlė reikalavimÄ automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengdamas nuosavybės registravimo atsakovo vardu ir, kad ieÅ¡kovas Å¡ių atsakovo teiginių nenuginčijo, atsakovui visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ieÅ¡kovas jokių įrodymų, kad yra automobilio savininkas, nepateikė.

Kaip jau minėta, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Atsakovas, teigdamas, kad jis daug kartų kėlė reikalavimÄ automobilį registruoti jo vardu, tačiau kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovas rasdavo vis kitokių priežasčių vengiant nuosavybės registravimo atsakovo vardu, pirmiausia pats ir turėjo įrodyti tokius faktus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kėlė jo nurodytus reikalavimus ieÅ¡kovui. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2012-06-18 susitarimÄ dėl skolos mokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-11-08 nutartimi atidėjo atsakovui 600 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (b. l. 50). Pagal 135 str. 2 d. prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nors kaip minėta jam žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas tik iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau jis už savo reikalavimÄ teismo nustatytu terminu nesumokėjo žyminio mokesčio.

Be to, atsakovas savo reikalavimÄ pripažinti 2012-06-18 susitarimÄ negaliojančiu, nurodė, kad jam buvo grasinama, kad ieÅ¡kovas kreipsis į teisėsaugos institucijas ir atsakovas bus apkaltintas automobilio vagyste. Pažymėtina, kad nurodymas, jog kreipsis į teisėsaugos institucijas, negali bÅ«ti laikoma grasinimu CK 1.91 straipsnio prasme, nes praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra teisėtas veiksmas. Kitokių aplinkybių kaip jam buvo grasinama, atsakovas nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė.

Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo jo neiÅ¡prusimu automobilių versle. Apeliantas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kad jis buvo apgautas, kad kažkokie sandorio niuansai buvo nuo jo nuslėpti ar, kad sutartis buvo neaiÅ¡ki, jos sÄ lygos nesuprantamos. Teismas, nustatęs, kad atsakovas beveik du metus nevykdė savo pareigos sumokėti pirkimo-pardavimo sutartimi sutartÄ kainÄ , tačiau Å¡iuo automobiliu visÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudojosi, o 2012-06-18 susitarimu įsipareigojo dėl netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo, jei Å¡ių įsipareigojimų ir toliau nevykdys dėl to sumokėti 20 000 Lt, tačiau ir Å¡io įsipareigojimo neįvykdė ir nenustatęs jokių sandorio negaliojimo pagrindų, pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

PraÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantas atskleidė savo pozicijÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje; apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pasirėmė tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).

Atsakovas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydamas, kad į jį neatvyko dėl žmonos sveikatos stovio, tačiau jokių pagrindžiančių tai įrodymų nepateikė. Pateikė tik žmonos Neįgaliojo pažymėjimÄ , kuriame žmonai nustatytas sumažintas darbingumas laikotarpiui nuo 2012-03-20 iki 2013-03-19. Tačiau Å¡is dokumentas negali bÅ«ti vertintinas kaip įrodymas, kad atsakovas 2012-12-21 negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.  Apeliantas nesutinka dėl 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad advokatui ir advokato padėjėjui iÅ¡laidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845). Civilinėje byloje ieÅ¡kovÄ atstovaujantis advokatas ruošė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, dalyvavo teismo posėdyje.

Minėtų rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 8.2 p. nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį maksimalus koeficientas yra 3. Tad priteista suma atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1815 Lt (1500 Lt suma už teisines paslaugas ir 315 Lt PVM) atstovavimo iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (CPK 93 str., b. L. 129-130). Rekomendacijų 8.11 p. nustatytas koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ â€“ 1.5. Taigi, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, taip pat atitinka minėtose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d.,). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a : Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB „Autobrava“ (į. k. 125481247) 1815 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika) Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                  Birutė Jonaitienė                                                                                  Laimantas MisiÅ«nas                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė