a2b7b53b-18ba-4ff1-932b-c7ef0339dc83 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1377-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00194-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jai priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .           Skunde (b.l.

4) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) ji buvo laikoma perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų, kamerose nebuvo galimybės judėti, buvo drėgna, Å¡alta, nuo lubų krito tinkas, tualetas neatitvertas. Teigia, kad dėl tokių sÄ lygų buvo pažeminti jos garbė ir orumas, ji patyrė nepatogumus.

Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniÅ¡koms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-10) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodoma, jog pareiškėja Areštinėje buvo laikoma periodiškai laikotarpiu nuo 2015-08-30 iki 2015-12-28. Pripažįstama, jog pareiškėjos buvimo Areštinėje metu teisės aktais nustatytas 5 kv.m. minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam laikomam asmeniui, buvo pažeistas. Pažymima, jog ginčo laikotarpiu Areštinė atitiko 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2015-03-30 ir 2015-10-02 atlikus AreÅ¡tinės patikrinimus, buvo konstatuota, kad oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra. Nurodo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvarka ir tokiu bÅ«du užtikrina privatumÄ . Siekiant charakterizuoti pareiÅ¡kėjos garbės ir orumo lygį, pažymima, kad pareiÅ¡kėja ne kartÄ buvo bausta už narkotinių medžiagų vartojimÄ intraveniniu bÅ«du.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja nėra reiÅ¡kusi pretenzijų dėl netinkamų jos laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjos laikymo AreÅ¡tinėje metu ji buvo kankinama, žiauriai su ja elgiamasi ar žeminamas jos žmogiÅ¡kasis orumas. Argumentuojama, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų bÅ«ti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti laikoma tinkamomis sÄ lygomis.

           Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ 2016-06-15 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ (b.l. 32), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

KonstatuojamaByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų jos laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė nepatogumais, kankinimu bei garbės ir orumo pažeminimu.Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kęs pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ .Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016-03-29 tarnybinis praneÅ¡imas (b.l.

11) patvirtina, jog pareiÅ¡kėja AreÅ¡tinėje buvo laikoma įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015-08-30 iki 2015-12-28. IÅ¡ minėto praneÅ¡imo matyti, pareiÅ¡kėjos laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo, nes nuo 2015-09-06 iki 2015-09-15 pareiÅ¡kėja buvo laikoma kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,83 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,88 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015-11-20 iki 2015-11-27 – kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,75 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,18 kv.m., nuo 2015-12-02 iki 2015-12-05 – kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,17 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,99 kv.m., nuo 2015-12-12 iki 2015-12-28 – kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,17 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,74 kv.m.IÅ¡ to, kas nustatyta, matyti, jog pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ pareiÅ¡kėja buvo laikoma 35 paras.

Nors konstatuota, jog pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti kalinamai teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis ir buvo pažeista, vertintina, jog laikotarpiais nuo 2015-11-20 iki 2015-11-27 ir nuo 2015-12-02 iki 2012-12-05 pažeidimas buvo itin nežymus (pareiÅ¡kėjai teko atitinkamai 4,18 kv.m. ir 4,99 kv.m. kameros ploto) ir tik laikotarpiais nuo 2015-09-06 iki 2015-09-15 ir nuo 2015-12-12 iki 2015-12-28 vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto pažeidimas laikytinas žymiu (nuo 3,74 kv.m. iki 3,88 kv.m.).Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areÅ¡tinėse reglamentavo HN 37:2009 ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01.           Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte (b.l. 12-13) nurodyta, kad 2015-03-30 atlikus patikrinimÄ kamerose Nr. 23, 34, 39, nustatyta, jog dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų.

Nurodoma, kadangi minėtose kamerose reikia atlikti apÅ¡vietos sistemos pakeitimus, o tam reikia atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Tai nevertinta kaip pažeidimas, nes nurodyta, kad pagal HN 37:2009 2 punktÄ veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymima, kad oro temperatÅ«ra ir oro santykinė drėgmė kamerose Nr. 23, 34, 39 atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.

           Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte (b.l. 14-15) nurodyta, kad 2015-10-02 atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 23, nustatyta, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; nenustatyta, kad nuo lubų byra tinkas. Pažymėta, kad oro temperatÅ«ra ir oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 23 atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, dirbtinė apÅ¡vieta, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas ir oro judrumas neatitika HN 37:2009 reikalavimų.

Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.Vertinant minėtais patikrinimo aktais nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad patikrinimų metu pareiÅ¡kėjos nurodyti pažeidimai nenustatyti, o nustatyti pažeidimai pareiÅ¡kėjai galėjo sukelti t.t. nepatogumus, tačiau jie nebuvo tokiais, kurie bÅ«tų galėję nulemti tas pasekmes, kurias įvardina pareiÅ¡kėja. Byloje duomenų kad buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu pareiÅ¡kėja kreipėsi AreÅ¡tinės administracijÄ , su pretenzijomis dėl netinkamų jos laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Pagal HN 37:2009 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka minėtus reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad AreÅ¡tinės kameroje, kurioje buvo laikoma pareiÅ¡kėja, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto. Kadangi visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina iÅ¡vada, kad nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kėjos teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasi tualetu, ji galėjo patirti nepatogumus.

Nustačius, kad 35 paras pareiÅ¡kėjos laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo (iÅ¡ jų 10 parų nežymiai), o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiÅ¡kėjos teisė į privatumÄ nebuvo užtikrinta ir naudodamasi tualetu, ji galėjo patirti nepatogumus, vertintina, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjai sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus).

CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus pareiÅ¡kėja patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiÅ¡kėjos patirta žala vertintina pinigais. Ä®rodymų apie pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę bei jos reikÅ¡tus nusiskundimus, kurie pasireiÅ¡kė dėl netinkamų AreÅ¡tinėje laikymo sÄ lygų, ir kitas pasekmes, priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su minėtais neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala, ar atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjos orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su ja elgtis, byloje nėra.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kėjos patirta neturtinė žala vertintina 300,00 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu n u s p r e n d ž i a:             skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ K. B..Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                     Â