2020-10-28 Nr. AB-21127-3-61-3-01051-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2234-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01051-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BALTISCHES HAUS“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. Z. 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 1SD-461-(7.22.E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą atidalyti 0,0323 ha valstybinės žemės dalį, esančią sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šią dalį suformuojant kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

2. Pareiškėja teigė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, be kita ko, buvo pritaikyta restitucija, t. y. 0,0323 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), grąžinta valstybei, o uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „BALTISCHES HAUS“ priteista 2 913,44 Eur. Restitucija įvykdyta netinkamai, kadangi žemė Lietuvos Respublikos nuosavybėn grąžinta kaip žemės sklypo (dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalis, bet ne kaip atskiras sklypas ar valstybinės žemės plotas.

Tokiu būdu buvo pažeistos aplinkinių žemės sklypų savininkų (tarp jų – pareiškėjos) teisės ir teisėti interesai, t. y. teisė įgyti minėtą valstybinės žemės dalį, taip pat principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), nes UAB „BALTISCHES HAUS“ išliko galimybė naudotis (išskirtinėmis sąlygomis nuomotis) neteisėtais veiksmais įgyta žeme. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė iš Sklypo atidalyti valstybei priklausančią žemės dalį, suformuojant ją kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

Vykdant nurodymą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime (t. y. patikslinti detaliuosius planus), turėjo būti pastebėta, kad valstybei priklausanti dalis Sklype sudaro tik 0,0323 ha ploto. Ginčui aktualioje teritorijoje tokiame žemės plote negalėtų būti suformuotas racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėja, tiek UAB „BALTISCHES HAUS“ pageidauja įsigyti šią valstybinės žemės dalį, o valstybė, būdama mažos Sklypo dalies bendraturčiu, tik patiria sąnaudas rūpindamasi savo nuosavybe, atsakovas turėtų imtis veiksmų atidalyti valstybės dalį iš bendrosios nuosavybės, po to gautą plotą parduoti kaip įsiterpusį besiribojančių sklypų savininkams.

Pareiškėja tvirtino, jog, atsakovui delsiant vykdyti teismo įpareigojimą patikslinti detaliuosius planus, yra pažeidžiama imperatyvi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostata, numatanti atvejus, kai gali egzistuoti privačių asmenų ir valstybės bendroji dalinė nuosavybė, taip pat pareiga užtikrinti, kad Tarnybai priskirti sklypai būtų valdomi racionaliai ir teisėtai (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Tarnybos nuostatai), 6.1 p.), lygiateisiškumo principas.

Be to, pareiškėja pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai ir be jokių motyvų tvirtino, kad, net jei minėta Sklypo dalis būtų atidalyta, pareiškėja vis tiek negalėtų šios dalies įsigyti. Atsakovas Rašte taip pat neatsakė į pareiškėjos argumentus, susijusius su pareiga patikslinti detaliuosius planus.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo vertinimu, Raštas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingi subjektai, nepažeisti objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijai. Pareiškėja tik abstrakčiai tvirtina, kad jos teisės pažeistos, kad Tarnyba privalo imtis veiksmų, nenurodydama, kuriuos teisės aktus ir kaip Tarnyba pažeidė. Atsakovas paaiškino, jog jis ėmėsi veiksmų Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 įvykdyti. Tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodoma, jog nuo 2016 m. birželio 6 d. Sklypo 3497/3820 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „BALTISCHES HAUS“, 323/3820 dalys – Lietuvos Respublikai. Pareiškėja plečiamai aiškina teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta dėl rezoliucijos taikymo. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos siūlymas iš Sklypo atidalyti 0,0323 ha dalį, priklausančią valstybei, nepatenka tarp atvejų, kai Tarnyba suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 14.2 p.), be to, valstybės lėšos turi būti naudojamos apdairiai ir rūpestingai. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė inicijuoti tokio projekto rengimą. Pareiškėja taip pat nepagrindė savo teiginių, jog UAB „BALTISCHES HAUS“ gavo naudos iš savo neteisėtų veiksmų (bendrovė nesikreipė dėl valstybei priklausančios Sklypo dalies nuomos ar naudojimo).

5. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės direktoriaus atsisakymo organizuoti valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimą su greta esančiu pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu atveju (administracinė byla Nr. I-949-414/2017) pareiškėja atsisakė pateikto skundo, todėl teismas bylą nutraukė, tačiau po to pareiškėja vėl kreipėsi į teismą su analogišku reikalavimu, tik skirtu Tarnybai. Tokį skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Be to, atsakovo nuomone, antruoju skundo reikalavimu teismo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti viešojo administravimo institucijos funkciją, nors, pagal teismų praktiką, toks prašymas negali būti patenkintas. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti šį skundo reikalavimą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miestuose ir miestelių teritorijose organizavimo teisė yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, t. y. šiuo aspektu Tarnyba nėra tinkamas atsakovas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. Z. skundą.

7. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė UAB „Projektų vystymo grupė“, P. B. ir pareiškėjai. 2012 m. balandžio mėnesį šis žemės sklypas buvo padalytas į du sklypus: sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo priskirtas P. B., Danutei B. R. ir pareiškėjai, bei sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris atiteko UAB „Projektų vystymo grupė“. UAB „Projektų vystymo grupė“ jai priklausantį sklypą 2012 m. liepos 27 d. perleido UAB „BALTISCHES HAUS“.

8. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 pagrindu bešeimininkis turtas, esantis valstybinės žemės plote (ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pripažintas gyvenamojo namo, esančio kitame žemės sklype, priklausiniu. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2012 m. gegužės 9 d. įregistravo UAB „BALTISCHES HAUS“ nuosavybės teisę į ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu UAB „BALTISCHES HAUS“ įgijo teisę be aukciono išsipirkti valstybinės žemės dalį. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 8V-(14.8.2)-853 nusprendė parduoti UAB „BALTISCHES HAUS“ 0,0849 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0323 ha. Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos Kauno miesto skyriaus, 2012 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8SU-326 pardavė UAB „BALTISCHES HAUS“ žemės sklypo dalį – 0,0323 ha. 2012 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. 8SU-325 pagrindu Tarnyba, atstovaujama Kauno miesto skyriaus, perdavė, o UAB „BALTISCHES HAUS“ priėmė parduotą valstybinės žemės sklypo dalį. UAB „BALTISCHES HAUS“ nuosavybės teisė įregistruota į 0,0849 ha dydžio žemės sklypą, nes pagal 2010 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bendrovė įsigijo 0,0526 ha žemės, o pagal 2012 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį – 0,0323 ha žemės.

9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5896-192/2014 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-985-192/2015 buvo panaikintas 2012 m. kovo 29 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012, priimtas UAB „BALTISCHES HAUS“ atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 tenkino prokuroro ieškinį: pripažino negaliojančiais Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-853, 2012 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8SU-326 ir 2012 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. 8SU-325 bei taikė restituciją, t. y. žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei, o UAB „BALTISCHES HAUS“ iš Tarnybos priteisti 2 913,44 Eur (10 059,53 Lt).

10. Pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-949-414/2017), skųsdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 20-2-3810, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungimą su greta esančiu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukė.

11. Tarnyba 2018 m. spalio 30 d. gavo pareiškėjos prašymą atidalyti Sklype esančią valstybei priklausančią žemės dalį, suformuojant ją kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Tarnyba ginčijamame 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 1SD-461-(7.22.E) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos siūlymas atidalyti valstybei priklausančią Sklypo dalį (0,0323 ha) nepatenka tarp atvejų, kai Tarnyba suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, bei į tai, kad valstybės lėšos turi būti naudojamos apdairiai ir rūpestingai, šiuo metu nebus inicijuotas tokio projekto rengimas; net ir atidalijus valstybinės žemės dalį – 0,0323 ha, pareiškėja neturėtų pirmumo teisės įsigyti šią dalį.

12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Žemės įstatymo 12 straipsnio, Projektų rengimo taisyklių nuostatas bei Tarnybos nuostatus, taip pat akcentavęs racionalumo principą, įtvirtintą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnyje, sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjos siūlymas iš Sklypo atidalyti valstybei priklausančią 0,0323 ha dalį nepatenka tarp atvejų, kai Tarnyba suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, be to, valstybės lėšos turi būti naudojamos apdairiai ir rūpestingai. Tarnyba, vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 23483-151/2015, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, o iš pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2016 m. birželio 6 d. Sklypo 3497/3820 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „BALTISCHES HAUS“, 323/3820 dalys – Lietuvos Respublikai. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja buvo pati inicijavusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau, kilus ginčui teisme dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo organizuoti projekto rengimą, pareiškėja atsisakė pateikto skundo (administracinė byla Nr. I-949-414/2017). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovas nenustatė objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atskirti Sklype esančią valstybinės žemės dalį ir ją suformuoti kaip atskirą žemės sklypą. Be to, pagal Projektų rengimo taisykles, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miestuose ir miestelių teritorijose organizavimo teisė yra deleguota savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atidalyti valstybinės žemės sklypo dalį.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime suformuluoto nurodymo patikslinti detaliuosius planus, kas lėmė restitucijos neįgyvendinimą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime restitucijos taikymo nesiejo su privalomu detaliojo plano keitimu. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nesutiko su Tarnybos teiginiais, jog „negalima sandorių pripažinti negaliojančiu nepripažinus negaliojančiais detaliųjų planų ir bei kitų įsakymų“. Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad „jau po šių administracinių aktų priėmimo, sandorio ir akto pasirašymo, ne vieną kartą detalieji planai buvo keisti. Šiai dienai yra patvirtintas detalusis planas, kuris apjungė visus UAB „BALTISCHES HAUS“ turimus žemės sklypus, panaikinus įsakymą ir sandorį, bei aktą bus patikslinti ir detalieji planai“.

14. Teismas nenustatė, kad Tarnybos ir UAB „BALTISCHES HAUS“ bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo Sklypo valdymas pažeidžia pareiškėjos teises, daro įtaką ar apriboja ją tinkamai valdant jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį. Atsakovas Rašte pagrįstai ir motyvuotai atsisakė atidalyti valstybinės žemės dalį. Rašte pateiktas sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjos prašymą. Priimant Raštą buvo laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų. Taigi, nėra teisinio pagrindo naikinti Raštą.

15. Teismas, konstatavęs, kad pagrindinis skundo reikalavimas (t. y. panaikinti Raštą) yra atmestinas, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atitinkamai, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėja R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes. Teigia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo aplinkybės, jog nėra pagrindo, kuriuo remiantis Tarnyba ir UAB „BALTISCHES HAUS“ galėtų valdyti Sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. egzistuojanti padėtis yra neteisėta (Žemės įstatymo 12 str., Turto valdymo įstatymo 9 str. 1 d. 4 p.). Tarnybos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad nėra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka, nėra nustatytos realiosios dalys, todėl UAB „BALTISCHES HAUS“ turi galimybę naudotis visu Sklypu, nemokėdama nuomos mokesčio (teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės), tačiau Tarnyba rengiasi imtis veiksmų situacijai ištaisyti (konkrečiai nenurodyta, kokių). Pareiškėja pabrėžia, kad valstybės ir UAB „BALTISCHES HAUS“ bendroji dalinė nuosavybė gali egzistuoti tik esant konkretiems įstatyminiams pagrindams, o priešinga situacija reiškia neracionalų valstybinio turto naudojimą ir nepagrįstą, išimtinį valstybės nuosavybės naudojimo ir valdymo teisės suteikimą bendrovei. Tarnybos neveikimas siekiant ištaisyti susidariusią situaciją pažeidžia ne tik pareiškėjos teises (ji būtų galėjusi valstybinės žemės plotą įsigyti lygiomis dalimis kartu su UAB „BALTISCHES HAUS“), bet ir viešąjį interesą.

18. Pareiškėja mano, kad teismas ir atsakovas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ji anksčiau kreipėsi į administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo organizuoti projekto rengimą, tačiau skundo atsisakė. Teismas ir atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo teisė yra deleguota savivaldybės administracijos direktoriui (manytina, kad vadovautasi Projektų rengimo taisyklių 11 p.), kaip pagrindą netenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti skunde nurodytus veiksmus. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba turi teisę inicijuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kaip bendraturtis (Žemės įstatymo 12 str., Projektų rengimo taisyklių 13.1 p.), kadangi sprendimas atidalyti turtą yra nuosavybės teisių, kurios šiuo atveju priskirtos Tarnybai, įgyvendinimas. Be to, pareiškėja pastebi, kad jei Tarnyba iš tiesų buvo nekompetentinga nagrinėti jos prašymus, tai turėjo šiuos prašymus persiųsti savivaldybei, bet to nepadarė, o Rašte atsisakymą atidalyti Sklypą grindė savo nesuinteresuotumu, neracionaliu valstybės lėšų naudojimu. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su lėšų panaudojimo racionalumu, pareiškėja papildomai informuoja, jog ji artimiausiu metu teiks prašymą atsakovui, siūlydama jos lėšomis rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą

19. Pareiškėja nepritaria teismo išvadoms dėl Kauno apylinkės teismo įpareigojimo patikslinti detaliuosius planus ir mano, jog šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. 2015 m. gruodžio 14 d. teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog detalieji planai turės būti patikslinti po Sklypo sujungimo į vieną ir įsakymo bei sandorio panaikinimo, tačiau situacija iki šiol nepasikeitė, t. y. Sklypas liko vientisas. Teismas skundžiamame sprendime ne tik nenurodė, kaip turės būti patikslinti detalieji planai, bet net patvirtino, jog šie planai neturėjo ir neturės būti tikslinami, iš esmės paneigdamas įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo sprendime konstatuotas aplinkybes.

20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas apžvelgia teismo sprendimo motyvus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime restituciją siejo su valstybinės žemės perleidimu, o ne su valstybinės žemės sklypo dalies atidalijimu. Šiuo metu minėtas teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Pareiškėja nėra tinkamas subjektas kvestionuoti 2015 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja teismo posėdyje teisėtus lūkesčius dėl ginčui aktualios valstybei priklausančios Sklypo dalies siejo su kažkada valstybinės žemės plote savavališkai pastatytais statiniais, kurie vėliau buvo nugriauti, todėl ji manė, kad ginčo Sklypo dalis turėtų būti perleista jai. Atsakovas pabrėžė, kad teisei priešingas pareiškėjos elgesys nesuteikė jai teisės į valstybinės žemės sklypą. Rašte atsakovas nurodė nenustatęs, jog ji turi pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kurį pageidauja atidalyti. Atsakovas pritaria teismo vertinimui, jog Tarnybos ir UAB „BALTISCHES HAUS“ vykdomas Sklypo valdymas nepažeidžia pareiškėjos teisės, nedaro įtakos ir neapriboja jos galimybių tinkamai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. Pareiškėjos siekis, kad Tarnyba švaistytų, neracionaliai naudotų valstybės lėšas, yra atmestinas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepatenka į projekto rengimo iniciatorių, apibrėžtų Projektų rengimo taisyklių 13 punkte, sąrašą, ir pakartotinai pastebi, jog pareiškėja dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą jau anksčiau kreipėsi į administracinį teismą, bet vėliau atsisakė skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Dėl valstybės nuosavybės teisės į ginčo žemę ir teisinių pagrindų bendrajai dalinei nuosavybei atsirasti.

23.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 12 straipsnyje, nustatyta, kad bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

23.2. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimu nusprendus taikyti restituciją ir žemės sklypo dalį – 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei, teismo sprendimo pagrindu atsirado bendroji dalinė valstybės ir privataus juridinio asmens nuosavybė į žemę, t. y. bendroji dalinė valstybės ir kitų asmenų žemės nuosavybė atsirado kitais įstatymų nustatytais atvejais (Žemės įstatymo 12 str.).

23.3. Vertinant ginčo žemės sklypo teisinį statusą, t. y. ar jis yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas – sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra svarbios Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, kuriais remiantis priimti procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

23.3.1. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas UAB „BALTISCHES HAUS“ nuosavybės teise 2012 m. gegužės 9 d. įregistravo ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisių įregistravimo juridinis pagrindas: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012.

23.3.2. Įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ūkio pastato tariamas savininkas – UAB „BALTISCHES HAUS“ – įgijo teisę be aukciono išsipirkti valstybinio žemės sklypo dalį.

23.3.3. Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, atsižvelgdamas į Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 ir kitus duomenis, 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-360 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šio žemės sklypo dalį įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl suformuoto 0,0849 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,0323 ha) įregistravimo Tarnybos patikėjimo teise.

23.3.4. VĮ Registrų centro Kauno filialas šio sprendimo pagrindu 2012 m. spalio 29 d. įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise žemės sklypo dalį – 0,0323 ha.

23.3.5. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Generalinio prokuroro 2014 m. kovo 4 d. prašymą Nr. 13.9.-6 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-5896-192/2014, teisminio proceso Nr. 2-05-3-17798-2011-6) atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012.

23.3.6. 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. A2-985-192/2015) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 panaikintas ir priimtas UAB „BALTISCHES HAUS“ atsisakymas nuo pareikšto ieškinio ir civilinė byla nutraukta.

23.3.7. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 0.0849 ha), esantis (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas su kitu sklypu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotas naujas sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0,1248 ha). Ginčo žemės sklypo dalis yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)m., kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas sujungus daiktus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (plotas – 0,3820 ha).

23.3.8. Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „BALTISCHES HAUS“ sklypo dalyje neturėjo nuosavybės teise priklausančio statinio, taigi neturėjo, neįgijo ir negalėjo įgyti ir teisių į ginčo sklypo dalį (0,0323 ha, esančią (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė pagrindą pripažinti negaliojančiais Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(l4.8.2)-853 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.)“, valstybinės žemės 2012 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 10630) ir 2012 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. 8SU-325, kadangi jie buvo sudaryti pažeidžiant viešosios teisės principą – valstybės turtas, įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams, ir yra niekiniai (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (taikoma restitucija).

23.3.9. Taikant restituciją žemės sklypo dalis – 0,0323 ha, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta valstybei.

23.4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, nėra nuspręsta dėl ginčo žemės nuosavybės teisės rūšies. Šiame kontekste akcentuotina, kad ne žemėtvarkos planavimo dokumentas yra pagrindas nuosavybės teisei atsirasti bei nuosavybės teisės rūšiai apibrėžti. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Būtent jų teisinis vertinimas lemia išvadą, ar nuosavybės teisė į daiktą yra bendroji (Civilinio kodekso 4.73 str.).

23.5. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad, civilinėje byloje pritaikius restituciją, ginčo žemė grąžinta į valstybinį žemės fondą, o byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad yra teisinis pagrindas ginčo žemės pripažinimui valstybės dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, prieina prie išvados, kad Tarnybos pateikiamas ginčo žemės teisinės padėties vertinimas (kaip dalinės nuosavybės objekto) yra nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 4-6 dalys).

23.6. Tai, kad Tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-360 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šio žemės sklypo dalį įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuoto 0,0849 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (0,0323 ha) Tarnybos patikėjimo teise ir kurio pagrindu VĮ Registrų centro Kauno filialas 2012 m. spalio 29 d. įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise žemės sklypo dalį (0,0323 ha), šiuo metu galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nepakeistas ar nepanaikintas, reikalo esmės nekeičia, nes toks teisės aktas (sprendimas, kuriuo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuoto 0,0849 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (0,0323 ha) Tarnybos patikėjimo teise) nėra teisinis pagrindas valstybinės žemės nuosavybės teisiniams santykiams pasikeisti ir ginčo žemės pripažinimui valstybės dalimi bendrojoje dalinėje žemės nuosavybėje.

23.7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad žemės grąžinimas teismo sprendimu į valstybinį žemės fondą reiškia ne tik šį juridinį faktą, bet suponuoja ir valstybinės žemės patikėtinio pareigą rengti ir patvirtinti atitinkamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, kuriais atkuriama žemėnaudos teisinė padėtis suformuojant atskirą valstybinio žemės fondo žemės sklypą.

24. Dėl pareiškėjos reikalavimo teisės paneigimo.

24.1. Pareiškėja savo reikalavimo teisę grindžia Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta gretimų žemėvaldų savininkų teise lengvatinėmis sąlygomis įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

24.2. Ši teisė galėtų būti įgyvendinama tik tuomet, kai Tarnyba, vykdydama valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) teises ir pareigas, atliktų iš ginčo žemės grąžinimo valstybei restitucijos pagrindu kylančią pareigą įgyvendinti žemėtvarkos procedūras ir parengtų bei patvirtintų žemės valdos projektą (Projektų rengimo taisyklių 2.1 p.), kuriuo privati ir valstybinės žemės žemėvalda būtų atskirtos žemėtvarkos planavimo dokumento pagrindu.

24.3. Ginčo faktinėje ir teisinėje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja veikia kaip subjektas, ne ginantis savo interesus, o atstovaujantis viešajam interesui, nors tokia teisė jai įstatymu nėra suteikta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Šiuo atveju reikalavimus dėl valstybinės žemės patikėtinio veiksmų teisėtumo užtikrinimo (inter alia (be kita ko, įskaitant) restitucijos pagrindu valstybei grąžinto žemės sklypo suformavimo kaip atskiros žemėvaldos žemėtvarkos planavimo dokumentu pakeitus teisinę padėtį, buvusią civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu (Nutarties 23.3.1 p.)) valstybės turto valdymo srityje turi teisę reikšti prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka.

24.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmestinas, nes byloje neįrodytas jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

25. Pažymėtina, kad skundas atmetamas tik šioje nutartyje nurodytų argumentų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl skundo atmetimo keičiami, nekeičiant skundžiamame teismo sprendime nurodytos bylos baigties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius