A-444-2458-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2458/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00428-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas)

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams J. S., A. I. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 6–7) prašo teismo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPC-91-11, kuriuo jos manymu nepagrįstai ir neteisėtai jai pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas J. S., pagal Tarnybos 2011 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-252-11, teikti antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatę A. I. M. (b.l. 9).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-252-11 paskyrė advokatą J. S. atstovauti jai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00227/2010. Šiuo metu byla perduota Klaipėdos rajono apylinkės teismui, bylos Nr. 1-188-586/2011. Advokatu pasitikėjo, jo nuomone kaltinimai pareiškėjos atžvilgiu yra nepagrįsti. Advokatas patikino, kad nereikia atlikti jokių procesinių veiksmų, tikėjo advokatu, laukė teismo posėdžio, kuris turėjo įvykti 2011 m. lapkričio 28 dieną. Prieš pat teismo posėdį advokatas J. S. informavo jos įgaliotą atstovą Joną Sinkevičių, kad jos byloje neatstovaus. Ši žinia ją pribloškė, to ji visiškai nesitikėjo. 2011 m. lapkričio 29 d. iš Tarnybos gavo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPC-91-11, kuriuo advokatas J. S. pakeistas į Tarnybos advokatę А. I. M.. Teigia, kad taip šiurkščiai buvo pažeistos jos teisės į gynybą. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi, neatitinkanti tikrovės. Teigia, kad su advokatu J. S. gerai sutarė, juo tikėjo, jokio interesų konflikto tarp jų nebuvo. Mano, kad priežastis, jog advokatas negali jos atstovauti, nes pažįsta teisėją S. N. yra subjektyvi. Šis advokatas nuo 2011 m. vasario mėnesio žinojo, kad byloje tariama nukentėjusioji yra S. N.. Mano, kad advokatas turėjo šią priežastį įvardinti, vos apie ją sužinojęs, bet praėjus visam ikiteisminiam procesui ir pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, sprendime įvardinta priežastis yra išgalvota ir nereali. Sprendime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, tokia padėtis pablogino jos padėtį byloje. Mano, kad advokatas turi vesti bylą iki galo. Mano, kad advokatas privalo pareiškėją ginti iki galo arba išduoti tikrą ir objektyvią priežastį, dėl kurios negali ginti pareiškėjos, kuri būtų pagrįsta ir įtikinama. Pageidauja, kad advokatas J. S. ją atstovautų byloje iki jos išnagrinėjimo pabaigos. Pažymi tai, kad minėtas advokatas buvo pakeistas ignoravus jos nuomonę pasiūlyti advokatą.

Teigia, kad Tarnybos direktorius R. V. atvirai ją įžeidinėja, aktyviai veikia prieš jos interesus, nori jai pakenkti. Tarnybos direktorius prieštaringai motyvuoja sprendimus, kai reikia pakeisti advokatus to nedaro, kai nereikia keisti advokatų jie vienašališku direktoriaus sprendimu keičiami. Nurodė, kad yra labai nukentėjusi, persekiojimai susiję su jai priklausančios nuosavybės nusavinimu. Pareiškėja priversta naudotis Tarnybos teisinės pagalbos paslaugomis, kurios yra visiškai nekokybiškos. Advokatai yra priklausomi nuo Tarnybos administracijos, todėl kvalifikuota ir nepriklausoma antrinė teisinė pagalba nesuteikiama. Nurodo, kad advokate A. I. M. nepasitiki, o tinkama teisinė pagalba suteikta ginčijamu sprendimu negalima.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 29–31) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011 m. vasario 7 d. pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00227/10), nurodydama, kad buvo informuota, jog 2010-02-10 jai bus įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau kitos oficialios informacijos neturi. Jokių prašymą pagrindžiančių dokumentų kartu su prašymu pareiškėja nepateikė. 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. (17)-SR-581 Tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu informuoti Tarnybą, kokiu pagrindu (dėl kokios nusikalstamos veikos) yra iškelta pareiškėjos nurodyta baudžiamoji byla ir, ar joje yra numatyta pareikšti įtarimus pareiškėjai. 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. 30-31-F-292 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja V. S. pranešė Tarnybai, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 30-2-00227-10 atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 290 straipsnį, medžiagoje numatoma 2011 m. sausio 15 d. 10 val. pareikšti S. S. įtarimą.

2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (1.3l)-TPA-252-11 Tarnyba suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00227/10) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoj kodekso 290 straipsnį, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai paskirtas advokatas J. S.. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 5 d. Tarnyboje gautas advokato J. S. prašymas pakeisti jį kitu advokatu, nes baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta buvusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė D. N.. Advokatas nurodo, kad su teisėja S. N. yra asmeniškai pažįstamas kaip kolegos teisėjai. Nuo 1987 m. iki 1993 m. kartu dirbo teisėjais Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Iki 2010 m. advokatas dirbo Klaipėdos apygardos teismo teisėju, o nukentėjusioji S. N. - miesto apylinkės teismo pirmininkė. Advokatas nurodė, kad juos sieja darbo ir tarnybos ryšiai, todėl esant tokiai situacijai advokato kaip gynėjo dalyvavimas tokiame teismo procese gali kelti ir gynybos etikos klausimą. Advokatas taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, kurio procese jis dalyvavo, buvo susijęs su duomenų, kuriuos teismas gali vertinti kaip įrodymus arba nevertinti, rinkimu. Akistatų su nukentėjusiąja tuo metu nebuvo. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 7 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Išnagrinėjusi advokato J. S. 2011 m. lapkričio 5 d. prašymą, jame nurodytas aplinkybes, kitą informaciją, Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti advokato nurodytomis aplinkybėmis ir padarė išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių jis nebegali teikti teisinės pagalbos pareiškėjai šioje konkrečioje byloje, siekiant užtikrinti tinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokato pakeitimas šioje byloje yra būtinas ir neatidėliotinas.

2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-91-11 Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi, advokatą J. S. pakeitė kitu advokatu - toliau antrinę teisinę pagalbą pagal 2011 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-252-11 pavedė teikti advokatei A. I. M..

Pareiškėja skunde nesutinka su Tarnybos ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, pagrindais ir motyvais, tačiau savo nesutikimo poziciją grindžia tik subjektyvia nuomone, kad advokato J. S. prašyme nurodytos aplinkybes yra nerealios ir išgalvotos. Nurodo, kad advokatas privalo pareiškėją ginti iki pat bylos pabaigos, arba nurodyti tikrąją priežastį, dėl kurios nebegali jos ginti. Tarnybos nuomone, tokie pareiškėjos samprotavimai ir pageidavimai neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, pareiškėja nurodo, kad vietoje advokato J. S. paskirtąja advokate А. I. M. nepasitiki, tačiau jokių argumentų ir faktų tokiam nepasitikėjimui pagrįsti nepateikia. Pažymi, kad toks pareiškėjos nusistatymas vertintinas kaip akivaizdus nenoras bendradarbiauti su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu, piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad Tarnybos direktorius atvirai ją įžeidinėja, aktyviai veikia prieš jos interesus, kad jai pakenkti, neatitinka tikrovės. Savo tarnybinėje veikloje Tarnybos direktorius ir Tarnybos valstybės tarnautojai vadovaujasi lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu. Atstovaudamas Tarnybai, visus sprendimus, nepriklausomai nuo prašymą ar skundą pateikusio asmens, Tarnybos direktorius priima objektyviai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu.

Dėl kitų abstrakčių deklaratyvių pareiškėjos skunde išdėstytų pasisakymų Tarnyba atskirai nepasisakė, kadangi jie neturi jokio ryšio su šioje byloja skundžiamo akto teisėtumu ir pagrįstumu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams – J. S., A. I. M. dėl 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPC-91-11 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis VGTPĮ 3 straipsniu, 18 straipsnio 6 ir 7 dalimis ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog skundžiamas sprendimas pagrįstas, nes priimtas Tarnybai objektyviai įvertinus advokato J. S. prašyme išdėstytas aplinkybes, dėl kurių šis advokatas negali teikti ginčo pagalbos pareiškėjai konkrečioje baudžiamojoje byloje, teisėtas, kadangi aiškiai nurodytos VGTPĮ teisės normos, reglamentuojančias Tarnybos kompetenciją antrinės teisinės pagalbos teikimo srityje ir nurodyta teisingas sprendimo priėmimo juridinis pagrindas. Pabrėžė, kad pareiškėjos motyvai yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 74) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Mano, kad teisėjų kolegijos sudėtyje buvusi E. K. buvo suinteresuota bylos baigtimi, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-2751-833/2012 yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Pabrėžia, kad reiškė teisėjai nušalinimą, tačiau ji atsisakė nusišalinti.

Teigia, kad nebuvo tinkamai atskleistos bylos aplinkybės, nes negauti trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimai, jie nedalyvavo teismo posėdyje. Pareiškėjos manymu teismas rėmėsi subjektyviomis aplinkybėmis, sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Taip pat pateikia argumentus, susijusius su neva nepagrįstu advokato J. S. atsisakymu atstovauti pareiškėją, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Klaipėdos valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo S. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pabrėžia, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad negavus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir jiems nedalyvaujant bylos nagrinėjime, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato pareigos tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus. Mano, kad reikšminga yra tik advokato J. S. pozicija, kuri yra aiškiai išdėstyta jo prašymuose Tarnybai. Teigia, kad svarbi ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.

Taip pat pateikia argumentus, susijusius su advokato J. S. atsisakymu atstovauti pareiškėją ir pareiškėjos nepasitikėjimu Tarnybos paskirta advokate A. I. M., išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja teigia, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjos prašymu nenusišalino teisėja E. K.. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas.

ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Teisę pareikšti nušalinimą turi ir proceso dalyviai (ABTĮ 47 str. 5 d.). Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. (ABTĮ 47 str. 6 d.). Nušalinimo ir nusišalinimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas pasitarimų kambaryje. (ABTĮ 47 str. 7 d.). Teismų praktikoje yra nustatyta, jog teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.). Pareiškėja nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėja buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisėjai E. K. pareikšto nušalinimo, pagrįstai konstatavo, kad įstatyme numatytų pagrindų teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra.

Pareiškėja taip pat teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės inter alia dėl to, kad nebuvo gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimai. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis yra be motyvų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra išaiškinęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Pabrėžtina, kad ABTĮ nenumato pareigos tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimo į skundą. Advokato J. S. argumentai yra išdėstyti jo prašyme „Dėl Tarnybos 2011 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-252-11 suteikti antrinę teisinę pagalbą S. S., gyvenančiai Kanto g. 6-18, Klaipėda“. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai buvo pakeistas pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas. Teisėjų kolegija vertina, kad J. S. prašyme „Dėl Tarnybos 2011 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-252-11 suteikti antrinę teisinę pagalbą S. S., gyvenančiai Kanto g. 6-18, Klaipėda“ aplinkybės, kurių pagrindu advokatas J. S., prašė jį pakeisti yra išsamiai aprašytos ir yra pakankamos teismui įvertinti šio prašymo ir jo pagrindu priimto ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad trečiojo suinteresuoto asmens advokatės A. I. M. nedalyvavimas teismo posėdyje ir atsiliepimo nepateikimas nesudarė kliūčių visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, bei priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti duomenys bei atlikta tinkama teisinė bylos aplinkybių analizė, o pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti abstraktūs argumentai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų nepaneigia.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Klaipėdos VGTPT sprendimas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPC-91-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Naujų aplinkybių, pagrindžiančių tokį teiginį, pareiškėja nenurodė.

VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. J. S. prašyme „Dėl Tarnybos 2011 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-252-11 suteikti antrinę teisinę pagalbą S. S., gyvenančiai Kanto g. 6-18, Klaipėda“ išsamiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu jis prašo pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPC-91-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ šie motyvai detaliai išnagrinėti ir jų pagrindu priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėjos argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius