2019-04-24 Nr. AB-10088-3-61-3-01721-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1087-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digits Pro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digits Pro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Digits Pro“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 3D-251 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos UAB „Digits Pro“ projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą priimti sprendimą skirti paramą UAB „Digits Pro“ projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 20 d. gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pranešimą Nr. BRK-1654, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, jog atsakovas Įsakymu nusprendė, kad pareiškėjo projektas „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ (toliau – ir Projektas) neatitinka nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 14.7 ir 14.9 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Teigė, kad Įsakymo išvados iš esmės prieštarauja Agentūros išvadoms, jog Projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Pažymėjo, kad Agentūra atlieka pareiškėjų pateiktų paraiškų vertinimą. Atsakovas atliko ne Agentūros jam pateiktos ataskaitos dėl Projekto vertinimą, tačiau pats, neatsižvelgdama į Agentūros išvadas, atliko Projekto vertinimą. Priėmus Įsakymą, buvo perskirstytos teisės aktuose įtvirtintos Agentūros, projektų atrankos komiteto ir atsakovo kompetencijos bei atsakomybės – paraiškų vertinimas nepagrįstai perkeltas projektų atrankos komitetui ir atsakovui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme nėra nurodyta, kodėl atsakovas padarė priešingą nei Agentūra išvadą, jog pareiškėjo Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 ir 14.9 punktuose nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų. Įsakymas priimtas neužtikrinus objektyvaus visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas Agentūros reikalavimu teikė išsamius paaiškinimus dėl atitikties Įgyvendinimo taisyklių 14.7 ir 14.9 punktų reikalavimams. Agentūra 2016 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-PP-0209650 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą bei pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkte nustatytam tinkamumo gauti paramą kriterijui. Agentūra, gavusi pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus, neprašė pateikti jokių papildomų įrodymų dėl Projekto atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 14.7 ir 14.9 punktams. Įsakyme nėra pagrindžiamas sprendimas nesiremti tiesioginį paramos paraiškų vertinimą įgaliotos atlikti Agentūros išvadomis, bei priežastys, kodėl Agentūros išvados turi buvo laikomos neteisingomis.

4. Dėl aplinkybių, jog Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto, pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nėra kompetentingas tikrinti ir vertinti, ar pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė visus Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkte numatytus finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenų apie tai, jog pareiškėjo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi, nėra. Pareiškėjo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, jie buvo pripažinti tinkamais ir 2015 m. liepos 31 d. registruoti. Įsakymu pareiškėjui nebuvo skirta parama dėl to, kad, atsakovo vertinimu, trūko vieno parašo, tačiau ne dėl to, jog nebuvo sudaryti ir pateikti Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkte nustatyti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tokiu būdu atsakovas, vertindamas pareiškėjo Projektą, nepagrįstai prioritetą suteikė ne faktinei aplinkybei, kad pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai yra parengti ir laikytini teisingais, tačiau formaliai jų išraiškai. Teigė, kad atsakovo sprendimas neskirti paramos tuo pagrindu, jog trūksta parašo įmonės finansiniuose dokumentuose, yra neadekvatus. Parašo įmonės finansiniuose dokumentuose nebuvimas pats savaime nepaneigia fakto, kad pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą ir yra sudaręs Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkte įvardintus apskaitos dokumentus. Pažymėjo, kad UAB „Tezaurus auditas“ atliko pareiškėjo motininės įmonės UAB „East Europe Pharmacy Group“ įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio 2015 m. auditą, kuriame konstatuota, jog konsoliduotosios finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „East Europe Pharmacy Group“ įmonių grupės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Nurodė, kad pareiškėjo buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos sudarytos pagal verslo apskaitos standartus.

5. Dėl aplinkybių, jog Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto, pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas klaidingai įvertino pareiškėjo veiklą kaip prekybinę veiklą, o ne kaip žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą. Nurodė, kad Įsakyme nėra nurodyti argumentai, pagrindžiantys atsakovo išvadą dėl pareiškėjo vykdytos veiklos. Pažymėjo, kad teisės aktai nesieja žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos vykdymo su konkrečių žemės ūkio produktų supirkimu, tų produktų tam tikro privalomo kiekio supirkimu ir realizacija ar su privalomu įvykdyti pardavimų normatyvu. Pareiškėjui pakanka įrodyti žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos vykdymo faktą. Atsakovo teiginys, jog vienkartinis pareiškėjo prekių pardavimas neįrodo, kad pareiškėjas vykdė žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą, yra nepagrįstas, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui įvykdyti tam tikrą skaičių ar tam tikros apimties pirkimus veiklai pagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. supirko, paruošė realizacijai, supakavo ir užklijavo etiketes bei tiesiogiai pardavė klientams žemės ūkio produktus. 2014 m. pareiškėjas pradėjo darbą su Lenkijos įmone „Zargar“ Sp. ZOO ir 2014 m. liepos 1 d. sudarė su šia įmone pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 2014 07 01/1. Minėta įmonė pareiškėjo pateikto užsakymo pagrindu iš ūkininkų supirko ir pagal nurodytus reikalavimus paruošė Lenkijos ūkiuose užaugintus obuolius. Visa produkcija buvo parduota Latvijoje, dėl jų pardavimo buvo sudaryta 2014 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DGPRO 2014 07 02/1 su Latvijos įmone SIA „Vasam“. Agentūrai buvo pateikti visi minėtą veiklą patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir pripažino. Nurodė, kad žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą pradėjo 2014 m. I pusmetį.

6. Pareiškėjas teigė, kad jo vykdoma veikla atitinka žemės ūkio produktų rinkodaros sampratą, o teisės aktuose nėra įtvirtinti papildomi reikalavimai dėl tokios veiklos apimčių. Pareiškėjo veikla yra tęstinio pobūdžio, atlikti Projekto įgyvendinimo veiksmai – surastas žemės sklypas, kuriame pareiškėjas planuoja statyti užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos bei saugojimo pastatą. Pažymėjo, kad dėl pareiškėjo vykdytos veiklos ir Projekto dokumentų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliko tyrimą. Pareiškėjas neturi duomenų apie nustatytus pareiškėjo veiklos trūkumus, dėl kurių jis negalėtų pretenduoti į paramą.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal programos priemones, dėl kurių atsakovas sudaro projektų atrankos komitetus, priima atsakovas. Nurodė, kad Agentūra įvertino pareiškėjo Projektą ir pateikė atsakovui 2017 m. sausio 26 d. paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones vertinimo rezultatų suvestinę Nr. (SV)-10, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo Projektas yra tinkamas gauti paramą. Nurodė, kad projektų atrankos komitete (toliau – ir Komitetas) 2016 m. sausio 22 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. buvo gauti pareiškėjo prašymai dėl Projekto įgyvendinimo vietos keitimo. Pareiškėjo prašymai negalėjo būti tenkinami, nes jie pateikti po Projekto pateikimo. Agentūra atliko prevencinį rizikos vertinimą bei nustatė aukštą (83 proc.) projekto rizikingumą. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti ataskaitinių 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti tik įmonės direktoriaus, nepasirašyti įmonės vyriausiojo buhalterio arba kito asmens, galinčio tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkte nurodyto tinkamumo gauti paramą sąlygų reikalavimo.

9. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. pareiškėjo vienkartiniu užsakymu Lenkijos įmonė „Zargar“ Sp. ZOO, kurios pagrindinė veikla yra kalnakasyba, supirko iš ūkininkų obuolius, juos supakavo į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes su pareiškėjo etiketėmis. Pareiškėjas šią produkciją pardavė su pareiškėju susijusiai Latvijos įmonei SIA „Vasam“. Pareiškėjo 2014 m. deklaruota veikla yra ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla, o prekybinė veikla. Teigė, kad vienkartinis prekių pardavimas neįrodo, kad pareiškėjas iki Projekto pateikimo nepertraukiamai vykdė žemės ūkio produktų perdirbimo ir / arba rinkodaros veiklą ir gavo iš šios veiklos pajamas ne trumpiau kaip 1 metus. Nurodė, kad Agentūra buvo įpareigota iš naujo įvertinti duomenis dėl minėtu laikotarpiu įmonėje dirbusių darbuotojų skaičiaus ir dokumentais patvirtinti išmokėtų atlyginimų dydį bei įvertinti kitus būtinus duomenis ir dokumentus. Pareiškėjas pateikė atsakovui pažymas apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., iš kurių matyti, kad darbuotojams apskaičiuota darbo užmokesčio per mėnesį suma yra nuo 7,04 iki 7,88 Eur, darbo sutartyse nurodyta 1 darbo valandos savaitė. Pareiškėjas neįrodė, jog ataskaitiniais 2014 metais vykdė žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkte nurodytų tinkamumo gauti paramą sąlygų reikalavimo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė ginčo aplinkybes ir išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Digits Pro“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-251 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo projektas „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto reikalavimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 31 d. pateikė paraišką Nr. 17PP-KK-15-1-06341-PR001 projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ įgyvendinti. Agentūra 2016 m. sausio 13 d. Projektą įvertino teigiamai, tačiau Projektas Komitete nesvarstytas, kadangi 2016 m. sausio 22 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas „Dėl Projekto įgyvendinimo vietos keitimo“ iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Agentūra 2016 m. kovo 4 d. raštu informavo pareiškėją, jog prašymas dėl Projekto įgyvendinimo vietos keitimo netenkintas.

Pareiškėja 2016 m. kovo 10 d. pateikė raštą Agentūrai, kuriame nurodė, jog nesutinka su minėtu Agentūros sprendimu ir informavo, jog Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo gautą skundą Nr. 3JA-131 (8.14), pateikė 2016 m. balandžio 11 d. nuomonę, kurioje nurodė, jog tuo atveju, kai prašymo keisti projekto įgyvendinimo vietą motyvai yra pagrįsti, pareiškėjas ne vėliau kaip iki paramos sutarties pasirašymo privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad turtas, į kurį leista investuoti, valdomas teisėtais pagrindais ne trumpiau kaip 10 metų nuo teisėtą valdymą įrodančių dokumentų įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos, bei nurodė Agentūrai pakartotinai įvertinti minėtame prašyme nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą.

Agentūra 2016 m. balandžio 11 d. Projekto ataskaitą Nr. (SV)-25 pateikė svarstyti Komitetui. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 15 d. pateikė pakartotinį prašymą „Dėl projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo“, kuriame pareiškėjas prašė leisti keisti Projekto įgyvendinimo vietą. Išaiškėjus papildomoms su Projekto vertinimu susijusioms aplinkybėms ir posėdžio metu pateikus pastabas, Komitetas 2016 m. balandžio 29 d. grąžino Agentūrai pareiškėjo Projektą vertinti iš naujo. Agentūra 2016 m. gegužės 4 d. informavo pareiškėją ir Ministeriją, kad neprieštarauja, jog Projekto įgyvendinimo vieta būtų perkelta į (duomenys neskelbtini).

Agentūra pareiškėjui siuntė 2016 m. gegužės 23 d. raštą, kuriame prašė pagrįsti, ar iki Projekto pateikimo ir šiuo metu vykdoma veikla yra susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla, prašant pagrįsti finansinių prognozių prielaidas. Pareiškėjas, atsakydamas į paklausimą, nurodė, kad 2014 ir 2015 metai buvo skirti susipažinti su vaisių ir daržovių perdirbimo – rinkodaros sektoriumi, todėl apyvarta šiuo laikotarpiu nebuvo didelė. Agentūra atliko prevencinį rizikos vertinimą bei nustatė aukštą (83 proc.) projekto rizikingumą.

Agentūra įvertino pareiškėjo Projektą ir pateikė Ministerijai 2017 m. sausio 26 d. paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones vertinimo rezultatų suvestinę Nr. (SV)-10, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo Projektas yra tinkamas gauti paramą. Komitetas 2017 m. balandžio 12 d. surašė išvadą Nr. 8D-171 (5.50), kurioje nurodė, kad Projektas yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 ir 14.9 punktų reikalavimų. Ministerija Įsakymu nutarė, kad Projektas yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 ir 14.9 punktų reikalavimų.

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjos Projektas buvo administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės). Projektas buvo vertintas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis.

15. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 95 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 47, 48 punktais ir nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose Ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas turi atlikti savarankišką vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas Agentūros siūlymas dėl Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Be to, realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą, Ministerija nėra ribojama Agentūros siūlymo, tačiau saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad Ministerijos sudarytas Komitetas pagrįstai vertino pareiškėjo Projekto atitiktį Įgyvendinimo taisyklių reikalavimams.

16. Teismas, pasisakydamas dėl Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto pažeidimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė 2014 m. ir 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pasirašytus tiek pareiškėjo vadovo, tiek pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Teismas iš esmės pritarė atsakovo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pateikti 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio nustatyto reikalavimo, kadangi nebuvo pasirašyti vyriausiojo buhalterio ar kito įgalioto asmens.

Tačiau teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nustatyti trūkumai – dokumentai pasirašyti tik įmonės direktoriaus, jų nepasirašė asmuo, galintis tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau šių finansinės atskaitomybės dokumentų trūkumų negalima laikyti esminiais, kurie patys savaime lemtų Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai ir Ministerijai duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas sudaro balansą, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitas.

Teismas nurodė, kad byloje nepateikti duomenys, kurie įrodytų, jog pareiškėjo buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos sudarytos nesivadovaujant apskaitos standartais, neatspindėtų faktinių pareiškėjo finansinės veiklos aplinkybių. Teismas vertino, kad, siekiant konstatuoti pareiškėjo neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto reikalavimui, būtina nustatyti aplinkybes, kurios sudarytų vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjo finansinės ataskaitos neatitinka tikrovės, yra sudarytos esant esminiams turinio ar formos trūkumams arba iš viso nėra vedama buhalterinė apskaita.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai neatitiko Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio reikalavimų, tačiau nenustatytos aplinkybės, kurios leistų abejoti pareiškėjo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų turinio pagrįstumu ir teisingumu. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens parašo pateikimas nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės nepakeičia pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentų turinio. Teismas vertino, kad pareiškėjo 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų neatitikimas teisės aktų reikalavimams turi būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas.

Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto taikymas nagrinėjamoje situacijoje neatitinka proporcingumo principo. Atsakovui nenustačius aplinkybių, jog pareiškėjo finansinės ataskaitos neatitinka tikrovės, yra sudarytos esant esminiams turinio ar formos trūkumams, arba iš viso nėra vedama buhalterinė apskaita, teismas panaikino Įsakymo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.7 punkto reikalavimo.

17. Teismas, pasisakydamas dėl Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto pažeidimo, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 3.4 punktu (žemės ūkio produktų rinkodara – tai žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, apdirbimas, rūšiavimas, pakavimas ir pardavimas), pažymėjo, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktą pareiškėjas turi vykdyti veiklą iki Projekto pateikimo bent 1 metus. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Projektą pateikė 2015 m. liepos 31 d., todėl, teismo teigimu, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktu, turi būti vertinama pareiškėjo veikla nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

Teismas pažymėjo, kad, siekiant įvertinti, ar Projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktą, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo veiklą nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Sp. ZOO „Zargar“ 2014 m. liepos 1 d. sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2014-07-01/1, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo nupirkti prekes (obuolius) už 2 316,96 Eur iš pardavėjos Sp. ZOO „Zargar“. Byloje pateiktas 2014 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO-001, iš kurio duomenų matyti, kad pareiškėjas už minėtas prekes sumokėjo 8 000 Lt (2 316,96 Eur).

Minėtos 2014 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 2014-07-01/1 tikrumą patvirtino pardavėja Sp. ZOO „Zargar“. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ir SIA „Vasam“ 2014 m. liepos 2 d. sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2014-07-02/1, pagal kurią pareiškėjas pardavė SIA „Vasam“ prekes (obuolius) už 3 000 Eur. Pareiškėjas išrašė SIA „Vasam“ 2014 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DGS00001 3 000 Eur sumai. Pareiškėjo pateiktas 2014 m. liepos 2 d. kasos pajamų orderis Nr. KIO-0002 patvirtina aplinkybę, kad SIA „Vasam“ už suteiktas prekes pareiškėjui sumokėjo 10 358,40 Lt (3 000 Eur).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. gegužės 3 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl žemės ūkio produktų pardavimo su L. R., pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iš L. R. nupirkti 4 t obuolių už 3 200 Lt, yra neįgyvendinta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos vykdymą yra iš esmės nukreipti į ateitį, tuo metu Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto reikalavimas skirtas taikyti atsižvelgiant į jau vykdomą veiklą. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės vykdė ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą, o prekybinę veiklą, 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. liepos 2 d. sudaręs du prekių (obuolių) įsigijimo ir pardavimo sandorius.

Tuo metu laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas neatliko veiklos, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Teismas vertino, kad vienkartinis prekių pirkimas ir pardavimas neįrodo, jog pareiškėjas Projekto pateikimo metu nepertraukiamai vykdė žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą ir gavo iš šios veiklos pajamas ne trumpiau kaip 1 metus. Pareiškėjo pateikiami argumentai, jog 2014 m. jis analizavo rinką ir ieškojo tiekėjų, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjo veikla iš esmės neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto reikalavimo.

Pareiškėjas pateikė 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. spalio 19 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2017 m. balandžio 3 d. ketinimų protokolus dėl šaldytų žemės ūkio produktų saugojimo ir pardavimo; pateiktos žemės sklypo, kuriame planuojame vykdyti Projektą, nuomos sutartys; pateikta 2016 m. gegužės 10 d. rangos darbų sutartis Nr.(5.1)-16-20, pagal kurią rangovas įsipareigojo parengti elektrinės dalies techninį projektą šaldymo sandėliui įrengti. Teismas pabrėžė, kad siekiant įvertinti, ar Projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktą, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo veiklą nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.

Teismas, aiškindamas Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktą, pažymėjo, kad turi būti užtikrintas žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos tęstinumas, o ne veiklos pradėjimas ar ketinimų užtikrinimas. Teismas nurodė, kad duomenys dėl pareiškėjo ketinimų protokolų bei sutarčių sudarymo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. nėra reikšmingi, vertinant Ministerijos argumentus, susijusius su Projekto atitikimu Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto reikalavimams.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d. jis vykdė žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymo dalis, kurioje konstatuota, jog Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto, yra teisėta ir pagrįsta.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas skunde įvertinti duomenis, kokią žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą vykdė kiti pareiškėjai, kurių projektai buvo pripažinti tinkamais, nėra susijęs su nagrinėjama byla. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatytos byloje reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo vykdytos veiklos. Visos nagrinėjamoje byloje daromos išvados buvo pagrįstos byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjo veiklą visuma. Šių aplinkybių vertinimo negali pakeisti kitose paraiškose vertintos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją atlikti Projekto vertinimą iš naujo.

20. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir išaiškino pareiškėjui, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Įsakymo dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“, įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą priimti sprendimą skirti paramą Projektui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“; priteisti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjo naudai jo patirtas proceso išlaidas (kurių apskaičiavimas ir pagrindimas bus pateiktas vėliau).

22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įgyvendinimo taisyklės 14.9 punkto reikalavimus, pažeidė Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos nuostatas, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 809/2014, Administravimo taisykles, netinkamai įvertino byloje pateiktus pareiškėjo tinkamumo gauti paramą pagal pateiktą paraišką įrodymus, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus.

22.2. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad šiuo atveju byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad skundžiamas Įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, t. y. Įsakyme nebuvo argumentuotai pagrįstas pareiškėjo paraiškos atmetimas, Įsakymas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus aplinkybių ir dokumentų, pateiktų pareiškėjo paraiškoje ir papildomuose paaiškinimuose.

22.3. Teismas pažeidė ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą Agentūros ir Ministerijos kompetenciją skirstant ES paramą. Teismas neįvertino, kad Ministerija priėmė sprendimą atsisakyti skirti paramą vadovaudamasi išimtinai savo vidinės institucijos – projektų atrankos komiteto, neatlikusio ir negalinčio iš naujo atlikti projektų tikrinimo bei vertinimo, rekomendacija, nepateikusi jokių argumentų, kodėl nesivadovauja Agentūros išvada. Teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. birželio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-940/2013) apskritai nebuvo vertintas Ministerijos atsisakymas skirti paramą, esant teigiamai Agentūros išvadai ir neigiamai Komiteto rekomendacijai.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl to, kokiais pagrindais Ministerija gali priimti neigiamą sprendimą, ir ar ji turi teisę atlikti pakartotinį paraiškos tikrinimą. Ministerija, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija, savarankiškai sprendžia dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, tačiau tokiu atveju, priimdama sprendimą neskirti paramos, ji gali jį motyvuoti tik pagrindais, nesusijusiais su Agentūros tikrinamais paraiškos atitikimo kriterijais, jeigu yra teigiama Agentūros išvada. Ministerija turi pateikti aiškias ir itin motyvuotas, teisės aktais pagrįstas bei lygiateisiškumo principą užtikrinančias tokio sprendimo išvadas.

Šiuo atveju Įsakyme tokių išvadų nebuvo pateikta, ir Ministerijos sudaryto projektų vertinimo komiteto išvados, kuriomis Ministerija rėmėsi priimdama skundžiamą Įsakymą, taip pat negali būti laikomos pagrįstomis ir motyvuotomis, sudarančiomis pagrindą priimti Agentūros išvadas paneigiantį sprendimą. Vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, būtent Agentūra kaip akredituota ir paskirtoji institucija tiesiogiai atlieka pareiškėjų pateiktų paraiškų tikrinimą ir vertinimą. Agentūra yra vienintelė Lietuvoje akredituota institucija pagal ES reglamentą Nr. 1306/2013.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-310 patvirtinto Projektų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto pavyzdinio darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 2 punkte numatyta, kad Komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Ministerija priėmė Įsakymą išimtinai Komiteto, kuris net neatliko jokio paraiškos vertinimo ir tikrinimo, rekomendacijos pagrindu.

22.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto reikalavimų, klaidingai įvertino pareiškėjo vykdytą veiklą kaip prekybinę veiklą, o ne žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą, bei nepagrįstai neatsižvelgė į papildomus pareiškėjo pateiktus dokumentus, liudijančius tokios veiklos tęstinumą. Dar daugiau, teismas nepagrįstai nevertino byloje pateiktų reikšmingų duomenų apie tai, kokią žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą vykdė kiti pareiškėjai, kurių projektai buvo pripažinti tinkamais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1, 6 dalių, 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, galiausiai – paneigdamas esminį projektų atrankos kriterijų nustatomą lygiateisiškumo principą. Teismas tiesiog atkartojo sąraše nurodytus Komiteto argumentus.

22.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2014 m. supirko, paruošė realizacijai, supakavo ir užklijavo etiketes bei tiesiogiai pardavė klientams žemės ūkio produktus. Taisyklių 14.9 punkte nėra nurodyta, kokiu dažnumu pareiškėjas per 1 metus turi būti atlikęs rinkodaros sampratą atitinkančius veiksmus, ir to teisės aktai neapibrėžia. Pareiškėjo įmonė veikė nepertraukiamai 1 metus iki paraiškos pateikimo. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 3.4 punktu, žemės ūkio produktų rinkodara nereiškia pareigos vykdyti visų Įgyvendinimo taisyklių 3.4 punkte įvardintų veikų, o šios veikos vykdytinos pasirinktinai.

Įgyvendinimo taisyklės nesieja žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos vykdymo su konkrečių žemės ūkio produktų supirkimu, tų produktų tam tikro privalomo kiekio supirkimu ir realizacija, ar juo labiau su privalomu įvykdyti pardavimų normatyvu. Paramos pareiškėjui iš esmės pakanka įrodyti pačios žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos vykdymo faktą. Pagrindą, kad pareiškėjo vykdyta veikla laikytina rinkodaros veikla pagal Įgyvendinimo taisyklių 3.4 punktą, patvirtina taip pat Statistikos departamento parengtas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kuriame pateiktas išaiškinimas dėl paslaugų teikimo užsakomosios veiklos klasifikavimo.

Klasifikatoriaus 2 priedo „Gamybos procesą užsakančių (outsourcing) vienetų klasifikavimo taisyklės ir apibrėžimai“ dalyje „Terminologija“ užsakomoji veikla (outsourcing) apibrėžiama kaip sutartinis susitarimas, pagal kurį rangovas turi atlikti užsakovui tam tikras užduotis, pvz., atlikti tam tikras gamybos proceso operacijas arba netgi visą gamybos procesą, teikti įdarbinimo ar kitas verslui būdingas paslaugas. 2 priedo 2 skyriuje „Klasifikavimo taisyklės“ pateiktu išaiškinimu dėl paslaugų teikimo užsakomosios veiklos atveju nurodyta, kad (a) „užsakovas, sudarantis sutartį su kitu vienetu daliai paslaugų teikti, klasifikuojamas kaip viso paslaugų teikimo proceso vykdytojas.

Rangovas klasifikuojamas atsižvelgiant į jo teikiamų paslaugų dalies pobūdį, (b) jeigu užsakovas sudaro sutartį su kitu vienetu visoms paslaugoms teikti, tiek užsakovas, tiek rangovas yra klasifikuojami pagal šių paslaugų pobūdį.“ Ginčo atveju pareiškėjas (užsakovas) dalį žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą apibūdinančių veikų, tokių kaip produkcijos supirkimas, paruošimas realizacijai, supakavimas, paženklinimas pareiškėjo etiketėmis, užsakė atlikti Lenkijos įmonėje „Zargar“ Sp. ZOO, kaip pas rangovą.

Tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip užsakomosios gamybos užsakovas, turi būti traktuojamas kaip žemės ūkio produkcijos rinkodaros veiklos vykdytojas. Pareiškėjo nurodyta veikla nėra vienkartinis prekių pardavimas, kadangi, kaip patvirtina pateikti dokumentai, pareiškėjas supirko, paruošė realizacijai, supakavo ir užklijavo etiketes bei tiesiogiai pardavė klientams žemės ūkio produktus.

22.6. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į kitus pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkto reikalavimams: aplinkybes dėl pareiškėjo vykdytos rinkos analizės, derybų su kontrahentais, dėl objektyvių aplinkybių neįvykusių sandorių, projekto tęstinumo, t. y. toliau vykdomos žemės ūkio produktų rinkodaros bei aktyvių ir kryptingų veiksmų, siekiant įgyvendinti projektą. Pareiškėjas neginčija, kad tam tikri veiksmai atlikti jau po paraiškos pateikimo, tačiau šie įrodymai byloje liudija rimtus ir realius pareiškėjo ketinimus vykdyti veiklą pagal numatytą projektą, todėl teismas turėtų į juos atsižvelgti, o ne formaliai vienu sakiniu nurodyti, esą tokie pareiškėjo teiginiai nukreipti į ateitį ir todėl byloje nevertinami. Kita vertus, teismas apskritai nevertino ir iki paraiškos pateikimo ne tik tiesioginių rinkodaros sampratą atitinkančių pareiškėjo veiksmų, tačiau ir aktyvių iki paraiškos pateikimo pareiškėjo atliktų veiksmų, nukreiptų į projekto įgyvendinimą.

23. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Ministerija mano, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame Įsakyme yra adekvatus, aiškus, todėl Įsakymas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

26. Agentūra nurodo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, darytina išvada, jog buvo vykdoma prekybinė veikla, o ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla, todėl pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkte nurodytų tinkamumo gauti paramą sąlygų reikalavimo. Agentūra, vertindama paraišką, vadovavosi teisės aktų numatyta tvarka, ir pažymi, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 95 punktu, tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai Ministerijoje yra sudaromas projektų atrankos komitetas, Agentūra Ministerijai teikia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kuriose pateikiama trumpa informacija apie numatomus įgyvendinti projektus. Pagal Administravimo taisyklių 87 punktą, sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal programos priemones, dėl kurių Ministerija sudaro projektų atrankos komitetus, priima Ministerija. Agentūra, atsižvelgdama į Ministerijos Įsakymą, 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. BRK-1654 „Dėl paramos neskyrimo“ informavo pareiškėją, kad Projektas yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-251 dalies, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Apeliantas taip pat prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą priimti sprendimą skirti paramą Projektui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

29. Vertindama apelianto argumentą, jog jo prašymą dėl paramos skyrimo Ministerija nepagrįstai atmetė, esant teigiamai Agentūros išvadai, o pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 47 punktą, Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai, o pagal 48 punktą Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas (toliau – PAK) svarsto projektus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir (arba) nefinansuotinų projektų. Vadovaujantis PAK rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ir (arba) neskyrimo priima ministras ar jo įgaliotas asmuo. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad priimdamas sprendimą ministras įvertina/vadovaujasi PAK rekomendacijomis. Ministras nėra saistomas Agentūros parengtomis nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitomis. Todėl apelianto argumentai, kad esą ministras negali priimti sprendimo nepateikęs argumentų kodėl nesivadovauja Agentūros išvada, atmetami. Kartu pažymėtina, kad Agentūra pagal minėtą teisinį reguliavimą teikia ne išvadą, o tik nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas.

30. Apeliantas teigia, kad Komitetas neatliko jokio paraiškos vertinimo ir tikrinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-310 patvirtinto Projektų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto pavyzdinio darbo reglamento 7 punkte numatyta, jog Komitetas yra kolegiali Žemės ūkio ministerijos patariamoji institucija priimant sprendimus dėl projektų finansavimo; Komiteto funkcijos – suteikti kvalifikuotas rekomendacijas dėl projektų atrankos ir jų finansavimo, svarstyti Agentūros parengtą paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę bei atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas; rengti ir teikti ŽŪM rekomendacijas dėl Komiteto posėdyje svarstomų projektų: paramos projektams skyrimo arba neskyrimo, paramos skyrimo atidėjimo, projektų grąžinimo vertinti pakartotinai ar papildomai. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Komitetas atlieka keletą funkcijų, tarp kurių nėra pareigos tikrinti paraišką taip, kaip supranta apeliantas. Be to, Komiteto sprendimai pagal aptartą teisinį reguliavimą yra rekomendacinio pobūdžio.

31. Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino kitų pareiškėjų, kurių projektai buvo pripažinti tinkamais, atmestinas, nes kitų pareiškėjų projektų atžvilgiu priimti sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viena iš sąlygų paramai gauti yra reikalavimo, įtvirtinto Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkte, įvykdymas: pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai turi veikti (vykdoma žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 1 metus. Įgyvendinimo taisyklių 3.4 punkte pateikta Žemės ūkio produktų rinkodaros samprata – žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, apdirbimas, rūšiavimas, pakavimas ir pardavimas, o 3.5 punkte Žemės ūkio veikla apibūdinama taip – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą.

33. Pareiškėjo teigimu, paramos pareiškėjui iš esmės pakanka įrodyti pačios žemės ūkio produktų rinkodaros veiklos vykdymo faktą. Tai, kad jis (užsakovas) dalį žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą apibūdinančių veikų, tokių kaip produkcijos supirkimas, paruošimas realizacijai, supakavimas, paženklinimas pareiškėjo etiketėmis, užsakė atlikti Lenkijos įmonėje „Zargar“ Sp. ZOO, kaip pas rangovą, reiškia, kad jis pats turi būti traktuojamas kaip žemės ūkio produkcijos rinkodaros veiklos vykdytojas, nes pagal Statistikos departamento parengtą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių užsakovas, sudarantis sutartį su kitu vienetu daliai paslaugų teikti, klasifikuojamas kaip viso paslaugų teikimo proceso vykdytojas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad rinkodarą nagrinėjamu atveju apibūdina Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmiausia Įgyvendinimo Taisyklių 3.4 punkte pateikta Žemės ūkio produktų rinkodaros samprata – „žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, apdirbimas, rūšiavimas, pakavimas ir pardavimas“. Ši žemės ūkio produktų rinkodaros samprata nagrinėjamos bylos kontekste aiškintina kartu su Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punktu, pagal kurį „pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai turi veikti (vykdoma žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 1 metus”. Esminis elementas rinkodaros veiklos laiko prasme Įgyvendinimo taisyklių 14.9 punkte yra nurodytas jos nepertraukiamumas visus metus. Byloje nėra duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė „Digits Pro“ veikė nepertraukiamai visus metus laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vienkartinis prekių pirkimas ir pardavimas neįrodo, jog pareiškėjas Projekto pateikimo metu nepertraukiamai vykdė žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą ir gavo iš šios veiklos pajamas ne trumpiau kaip 1 metus nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Su tokiu teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka ir kartu atmeta apelianto argumentus dėl jo vykdytos rinkos analizės, derybų su kontrahentais, dėl objektyvių aplinkybių neįvykusių sandorių, tam tikrų veiksmų atlikimo jau po paraiškos pateikimo, nes tai neturi teisinės reikšmės galutiniam priimamam sprendimui.

35. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digits Pro“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė