2022-03-10 Nr. AB-5598-4-45-3-00432-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1587-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00432-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Y. A.-O., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. A.-O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. A.-O. prašymą dėl sulaikymo pripažinimo neteisėtu ir jo peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis Y. Y. A.-O. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas), kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo šioje byloje, 2) skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) (Pabradėje) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis paaiškino, jog jis ilgą laiką faktiškai sulaikytas, gyvena kaip kalėjime – apgyvendintas (duomenys neskelbtini) bendruomenei skirtoje vietoje, negali iš jos išeiti. Nurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis buvo sveikas, Lietuvoje sulaikytas serga depresija ir vartoja vaistus. Užsienietis neturi tikslo pabėgti, nori sulaukti sprendimų jo atžvilgiu, turėti galimybę išeiti iš teritorijos.

3. Teismo posėdžio metu, Užsieniečio atstovas nurodė, jog palaiko prašymą, prašo pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pabrėžė, jog sąlygos, kuriomis gyvena Užsienietis prilygsta sulaikymui, patalpos skirtos (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariams, kurios yra mažesnės už kitas. Tokiomis sąlygomis Užsienietis gyvena jau beveik šešis mėnesius, yra pažeidžiamas asmuo, todėl Užsienietis neturėtų būti taip ilgai sulaikytas. Atstovas teigė, jog Seimo kontrolieriaus raštas įrodo, kad tokios gyvenimo sąlygos atitinka sulaikymą. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir grąžino prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš naujo, todėl yra tikimybė, kad Migracijos departamentas Užsieniečio prašymas bus patenkintas. Teigė, jog Užsienietis suinteresuotas sulaukti sprendimo prieglobsčio byloje, jam žinoma, kad negalėtų prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje ir būtų grąžintas atgal.

4. VSAT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad Užsienietis yra apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog tokios apgyvendinimo sąlygos prilygsta alternatyvioms sulaikymui priemonėms. Užsieniečio pateiktas Seimo kontrolieriaus raštas neteigia, jog apgyvendinimo sąlygos atitinka sulaikymo sąlygas. Užsienietis yra neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra jokių išimčių, kurios leistų neriboti jo laisvės. Nors Užsienietis nurodo esantis (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, tačiau tai nėra išimtinė aplinkybė, kaip ir vaistų vartojimas, dauguma užsieniečių adaptacijos laikotarpiu turi psichologinių problemų. Atstovė akcentavo, jog aplinkybė, kad Užsieniečiui yra (duomenys neskelbtini). Įstatymo (1408 str. 5 d.) nustato, jog šešių mėnesių terminas, per kurį turi būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje, skaičiuojamas nuo užsieniečio užsiregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Todėl terminas nagrinėjamoje byloje baigiasi ne 2022 m. vasario 1 d., o 2022 m. vasario 20 d. Atstovė pabrėžė, kad Užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės ribojimai, kitu atveju, jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Užsieniečio pareiškimą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis remiantis Įstatymo (5 str. 6 d.) buvo apgyvendintas VSAT. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, nes Migracijos departamentas dar nėra išnagrinėjęs prašymo dėl prieglobsčio.

7. Apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas nurodė, kad Užsienietis yra apgyvendintas Centre, jis turi galimybę laisvai judėti stovyklos (sektoriaus) teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų giminystės ryšių ar kitų artimų asmenų Lietuvos Respublikoje, o reikalavimas, kad visi tretieji asmenys, norintys susitikti su centre apgyvendintais asmenimis, gautų leidimus, negali būti vertinamas kaip esminis asmens laisvės suvaržymas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto (faktiškai) sulaikymą. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl užsieniečių apgyvendinimo pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, teismas Užsieniečio prašymą pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu, nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., netenkino.

8. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų manyti, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo apgyvendinti Užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vien tai, kad Užsienietis (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jam taikomi asmens laisvės suvaržymai yra neproporcingi.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmens laisvę laisvai judėti varžanti priemonė gali būti taikoma aiškiai apibrėžtą laiko tarpą (Įstatymo 5 str. 8 p.). Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.).

III. 10. Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu, nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo klausimo šioje byloje; 2) skirti Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre (Pabradėje) netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) įpareigoti VSAT pateikti su apgyvendinimo centru susijusius duomenis: prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpų (modulinių namelių) plotą; sektoriaus „E“, kuriame apgyvendinti (duomenys neskelbtini) asmenys, plotą; asmenų, gyvenančių paskirtoje teritorijoje, skaičių; asmenų, gyvenančių moduliniame namelyje, skaičių; bendras taikytinas saugumo priemones; kaip organizuojamas individualių užsieniečių judėjimas centro teritorijoje; ar įmanomas užsieniečio judėjimas tarp skirtingų sektorių ir kaip jis organizuojamas; kaip organizuojamas individualių užsieniečių judėjimas centro teritorijoje; kiek moduliniuose nameliuose gyvena asmenų, kurie yra sulaikyti teismo sprendimu; kiek moduliniuose nameliuose gyvena asmenų, kuriems yra pritaikyta alternatyvi sulaikymo priemonė ir apgyvendinimas be teisės išeiti už Centro ribų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Užsienietis apgyvendintas Centre, kuris yra riboto patekimo, griežtai saugoma ir aptverta teritorija. Centro viduje Užsienietis yra apgyvendintas modulinių namelių aptvertoje zonoje, kurioje judėjimo laisvė yra dar labiau apribota. Užsienietis gali judėti Centro teritorijoje, bet tik ypač nedideliame plote. Išeiti už sektoriaus ribų Užsienietis negali, kadangi įėjimą į sektorių saugo ginkluoti pareigūnai. Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota jau ir taip formaliai apribotoje teritorijoje. Judėjimo laisvės apribojimas yra tik vienas iš sulaikymo bruožų. Svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir jų intensyvumą.

11.2. Bendras Centre esančių sąlygų intensyvumas ir jų visuma apgyvendinimo vietoje prilygsta de facto sulaikymui. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos nesiskiria nuo 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) didžiosios kolegijos sprendime FMS ir kt., C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU konstatuotų apgyvendinimo sąlygų, todėl reikia vadovautis nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais.

11.3. Vadovaujantis EŽTT praktika, norint apriboti asmens laisvę yra būtina atsižvelgti į viena svarbiausių, teisinio saugumo, principų, kuris suponuoja, kad laisvės apribojimo sąlygos ir priežastys turi būti aiškiai įvardintos nacionalinėje teisėje, tam, kad asmuo galėtų numatyti tokių nuostatų taikymo rezultatą. Užsieniečio atveju nebuvo priimtas formalus sprendimas dėl sulaikymo, jam nebuvo suteiktas teisė tokį sprendimą apskųsti bei nebuvo įvertintos individualios pareiškėjo aplinkybės, t. y. jo pažeidžiamumas, bendradarbiavimas su institucijomis ir patikimumas, sulaikymo kontekste, todėl pareiškėjo situacija turėtų būti taip pat pripažinta neteisėtu sulaikymu.

11.4. Centras Pabradėje, kuriame yra apgyvendintas Užsienietis, yra ypatingai saugoma ir specifiškai išplanuota teritorija, prieglobsčio prašytojai Pabradėje gyvena ne tik aptvertoje teritorijoje, kurioje valgo ir leidžia visą savo laiką, bet ir gyvena tvarkaraštyje nurodytais laikais: nurodytu laiku valgo, susitinka su advokatais, šeimos nariais. Net ir apsisprendus grįžti į kilmės šalį, to savanoriškai padaryti negali. Pagal išvystytą ESTT, EŽTT praktika bei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – ir JTVPK) gaires, galima daryti prielaidą, kad apgyvendinimo sąlygos Centre Pabradėje, jų intensyvumas ir visuma prilygsta de facto sulaikymui, o ne priemonei, alternatyviai sulaikymui.

11.5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vadovavosi teismų praktika, pagal kurią sąlygos Centre Medininkuose negali būti laikomas de facto sulaikymu. Sulaikymo klausimas yra fakto klausimas, todėl Centro Medininkuose ir Centro Pabradėje sąlygų sulyginimas yra klaidinanti praktika, kadangi abu centrai iš esmės vadovaujasi kitokiomis apgyvendinimo išplanavimo schemomis bei turi skirtingas veikimo sistemas, taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino Pabradėje esančių užsieniečių apgyvendinimo sąlygas bei jų intensyvumą.

11.6. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, todėl, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, gali būti sulaikytas tik ypatingais atvejais, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamo asmens interesus.

11.7. Pasisakydamas apie Užsieniečio (duomenys neskelbtini). Užsienietis yra ne tik pažeidžiamas asmuo, bet ir bendradarbiauja su institucijomis sprendžiant prieglobsčio Lietuvoje suteikimo klausimą. Be to, Užsieniečio prieglobsčio byloje įvardintas tikslas – apsauga ir saugumas, o sprendžiant iš to, kad Migracijos departamento komisija panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir priėmė naują sprendimą persvarstyti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Vertinant užsieniečio pažeidžiamumą sulaikymo sąlygų kontekste, pirmiausia privalu įvertinti kitų alternatyvių sulaikymo priemonių taikymą individualioje situacijoje. Teismas ne tik nevertino asmens pažeidžiamumo sulaikymo sąlygų visumoje, bet ir netaikė švelnesnių sulaikymo priemonių alternatyvos pareiškėjo profiliui.

11.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Užsieniečio sulaikymo be teismo sprendimo. Pareiškėjas be jokio teismo sprendimo yra sulaikytas ilgiau negu pusę metų, nors tai pažeidžia Konstitucijos nuostatas.

11.9. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti apribota proporcingai, atitinkamai užtikrinant, kad priemonės taikymas netrukdytų keliamiems tikslams, o toks asmens laisvės suvaržymas netruktų ilgiau nei būtina įstatyme numatytam tikslui pasiekti prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui, nes Konstitucijos 20 straipsnis suponuoja, kad bet kokiam sprendimui dėl asmens judėjimo laisvės apribojimo po 48 val. yra būtinas teismo sprendimas. Sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo nebuvo priimtas, o pats Užsieniečio profilis (bendradarbiauja su institucijomis, jo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas) nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, todėl sulaikymas nėra būtinas.

11.10. Užsienietis buvo sulaikytas be jokio teismo sprendimo, toks sulaikymas prieštarauja Konstitucijai, pažeidžiant viena iš esminių teisių – asmens judėjimo laisvę. Sulaikymas be teismo sprendimo yra savavališkas ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Kadangi teismas nevertino šių apelianto argumentų ir nepasisakė dėl VSAT sprendimo teisėtumo Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos atžvilgiu, toks sprendimas yra netikslingas, todėl turi būti panaikintas

11.11. Užsieniečiui negali būti taikomos Įstatymo 1408 straipsnio nuostatos dėl sulaikymo, kadangi šios nuostatos skirtos prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka, o šiuo metu pareiškėjui yra taikoma bendra prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka, todėl nuo pat pradžių nebuvo ir nėra pagrindo sulaikyti pareiškėją. Migracijos departamento komisija panaikino pirmąjį Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, tai įrodo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl jo prašymas dabar nagrinėjimas bendra tvarka, t. y. neturi Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, todėl jis yra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalį, taigi, teisinis reguliavimas, kuris nukreiptas į spartų nepagrįstų prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą bei tokių prieglobsčio prašytojų sulaikymą negalėjo ir negali būti taikomas Užsieniečiui.

11.12. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra įleistas į Lietuvos Respubliką, jo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl jam negali būti taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad asmenims, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, jiems gali būti taikomis tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės ir tik išimtinu atveju gali būti sprendžiama dėl švelnesnės priemonės taikymo būtinybės.

11.13. Norint teisėtai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, turi būti taikomi Įstatymo 14017 straipsnyje nurodyti pagrindai. Įstatymo 14017 straipsnio 1 punkte nurodyti pagrindai nėra taikytini Užsieniečio atvejui, o 2 punkte nurodytam pagrindui neužtenka tik fakto, kad prieglobsčio prašytojas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

11.14. Vadovaujantis JTVPK išaiškinimu, vien dėl to, kad asmuo siekia prieglobsčio, ar atvyko į valstybę ar joje buvo nelegaliai, automatiškai nesuteikia valstybei galios sulaikyti, ar kitais būdais apriboti užsieniečio judėjimo laisvės. Vadovaujantis ESTT praktika (2020 m. birželio 25 d. sprendimo byloje C‑36/20 PPU 100 p.), prieglobsčio prašytojas negali būti sulaikytas tik dėl to, kad jis pasiprašė tarptautinės apsaugos.

11.15. Teismas klaidingai nepripažino, kad pareiškėjo padėtis prilygsta sulaikymui. Sprendžiant sulaikymo klausimą, pagal JTVPK bei EŽTT ir ESTT standartus reikia atsižvelgti į faktinę prieglobsčio prašytojo situaciją bei ribojimų intensyvumą. Remiantis Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita, galima teigti, kad pareiškėjo apgyvendinimo vieta prilygsta sulaikymo sąlygoms, o kai kuriais aspektais, net ir intensyvesnėms. Taip pat, priimant sprendimą dėl sulaikymo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Užsieniečiui iš esmės buvo taikytina pirmiausia vienintelė griežčiausia priemonė – sulaikymas, o tai prieštarauja prieglobsčio teisės praktikai. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Užsieniečio situacija prilygsta sulaikymui, o šis sulaikymas yra neteisėtas ir tokiu išlieka.

12. Centras, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas bylos faktines aplinkybes, prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Centras pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Užsieniečio prašymą iš naujo vertina kiekvieną atvejį individualiai, o tai suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašymo motyvai gali keistis, tuo pačiu tai nereiškia, kad bus priimtas Užsieniečiui teigiamas arba neigiamas sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau galutinai išaiškinti. Tokiu atveju yra proporcinga taikyti užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus, kadangi priešingu atveju, kaip rodo praktika, užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

14. Centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais, kad apgyvendinimo sąlygos Centre Pabradėje yra de facto sulaikymas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad tokio apgyvendinimo sąlygos prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymo priemonei – apgyvendinimui VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, arba gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas.

15. Centras teigia, kad Centre lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, kurie vertino kaip yra užtikrinamos laisvės apribojimo vietose esančių asmenų žmogaus teisės ir laisvės, tačiau nepasisakė apie tai, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos gali būti prilyginamos sulaikymo sąlygoms.

16. Centras pabrėžia, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, jis nėra sulaikytas, o buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritorija ir apgyvendintas Centre. Jis gyvena konteineriniame miestelyje, o ne vien uždaroje patalpoje, turi galimybe kada tik nori išeiti į lauką ir būti lauke 24 val. per parą miestelio teritorijoje, pasinaudoti visa įrengtą miestelio infrastruktūra bei asmeniniu išmaniuoju telefonu. Miestelio teritorijoje yra bendro naudojimo šilti, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, tualetai, dušai bei virtuvė. Miestelyje yra atskira patalpa su sporto treniruokliais. Centre dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, medicinos personalas, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie padeda centro gyventojams spręsti įvairius klausimus ir ne tik susijusius su sveikatos sutrikimais. Maitinimas Centre atitinka teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad Užsienietis apgyvendintas uždaroje teritorijoje ir negali iš jos išeiti, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis sulaikytas, nes tokios užsieniečių apgyvendinimo sąlygos numatytos teisės normose.

17. Centras akcentuoja, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Šioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio reikalavimai – pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo nagrinėjamoje byloje; skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre (Pabradėje), netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Apeliantas prašo įpareigoti VSAT pateikti su apgyvendinimo centru susijusius duomenis – prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpų (modulinių namelių) plotą; sektoriaus E, kuriame apgyvendinti (duomenys neskelbtini) asmenys, plotą ir kt. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, visi įrodymai teikiami ir tiriami pirmosios instancijos teisme, o pagrindų, nustatytų šioje teisės normoje, priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nėra. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma priimti apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus.

20. Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus – Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimą dėl įleidimo ir apgyvendinimo, 2022 m. vasario 7 d. specialiosios kolegijos nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-5/2022. Teismas įvertinęs, kad šie dokumentai neegzistavo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir yra susiję su nagrinėjama byla, nutarė prijungti šiuos dokumentus prie bylos.

21. Apeliantas prašo persvarstyti 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S64938. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad sutinkamai su ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujas pareiškėjo reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teismo nagrinėtais reikalavimais, be to Migracijos departamentas net nėra proceso dalyvis. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakys.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pasisakant dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimo esmės, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Įvertinus Užsieniečio nurodytas jo apgyvendinimo sąlygas Centre spręstina, kad Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

24. Byloje nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nepriimtas ir jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne dėl (duomenys neskelbtini) gresiančio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, o dėl konkrečių aplinkybių, susijusių su organizuojamos kelionės maršrutu. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Byloje nenustatyta, kad būtų pažeidžiamos užsieniečio teisės į laisvę ir saugumą, taip pat nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui galėtų būti netaikomas judėjimo laisvės apribojimas. Užsienietis kaip išimtinę aplinkybę nurodo tai, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) socialinei grupei, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra išimtinė, nes, kaip nustatyta iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, užsienietis apgyvendintas su asmenimis, priklausančiais šiai socialinei grupei, ir dėl to nėra pagrindo vertinti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos ar kiltų grėsmė jo saugumui. Užsienietis taip pat nurodo, kad, būdamas apgyvendintas, susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, lankosi pas medikus ir vartoja jam paskirtus vaistus, t. y. gauna tinkamą gydymą, todėl ši aplinkybė nėra išimtinė, dėl kurios būtų pagrindo netaikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų.

25. Be to, 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų panaikintas. Galiojantis Migracijos departamento sprendimas taip pat yra savarankiškas pagrindas netenkinti skundo.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Teismas vertina, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo šioje byloje, atsižvelgiant į jo skundo turinį nėra savarankiškas reikalavimas, o yra motyvų dalis, todėl šioje byloje yra kitokia situacija nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022, todėl nėra pagrindo šioje dalyje bylą nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. A.-O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius