a2aef46f-2b54-4f4a-853b-1d7e04128e1d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2792-865/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34829-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei StankevičiÅ«tei, kaltinamajam V. J. (V. J.), jo gynėjui advokatui Viliui Žilioniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, V.

J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis - iÅ¡siskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu, Teismas n u s t a t ė : V. J. 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 01.40 val., Vilniuje, Taurijos gatvėje, 69-ojo namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad bandė susitaikyti su buvusia sutuoktine, paskui sužinojo, kad ji gyvena su kitu vyru, tad taip ir atsitiko. Nurodė, kad gėrė degtinę, su alkotesterio rodmenimis sutinka. Vairavo motinai priklausantį automobilį, kurio vertė – 3500 eurų.

Ketino važiuoti pas buvusiÄ sutuoktinę. Pažymi, jog dėl to gailisi, be to, nurodo, kad vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 16 metų. Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja J. J. parodė, kad yra kaltinamojo V. J. motina. Pažymėjo, kad sÅ«nus visÄ laikÄ buvo geras vaikas. Tai pirmas kartas. Jis matyti tikėjosi, kaip ir aÅ¡ su tėvu, nugyventi visÄ gyvenimÄ kartu su sutuoktine. Ä®vyko skyrybos, yra vaikas. Ta moteris kaip ir norėjo taikytis, tačiau sužinojo, kad ji turi kitÄ vyrÄ . Taip ir išėjo.

Mes su sutuoktiniu visÄ laikÄ esame kartu, o sÅ«nus, matyt, taip pat taip tikėjosi gyventi. Užsiimu individualia veikla. Nesu teista, bausta, sÅ«nus dabar gyvena su mumis. Turiu dar dukrÄ . Pažymėjo, jog dabar sÅ«nus pasikeitė į geresnę pusę, bando dar daugiau padėti. Man reikia iÅ¡laikyti visÄ Å¡eimÄ , nes tėvas serga, močiutė taip pat serganti. Jis pats supranta, kad reikia padėti Å¡eimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 15 d. kaltinamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad parodymus duos kitÄ kartÄ (b. l. 53). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 3 d. kaltinamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 00.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugÄ A. A.. Vairavo automobilį Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Kai susitiko su A. A., sėdėdami automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. jau buvo girtas, jis iÅ¡gėrė pora stiklinių trauktinės. Vėliau apie 01.00 val. nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvė, kur gyvena jo buvusi žmona.

Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis buvo už vairo ir A. A. sėdėjo keleivio vietoje. Kai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių teritorijoje, jis vairuodamas automobilį apgadino ratus. Kai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis gėrė trauktinę. Nežino ar alkohoio vartojimo faktÄ matė A. A., mano, kad jis galėjo nepastebėti. Vėliau pastebėjo, kad vairuojamo automobilio ratai yra nuleisti. Tada paliko automobilį ir nusprendė eiti link (duomenys neskelbtini).

Netrukus atvažiavo policininkai ir buvo sulaikytas. Pripažįsta inkriminuojamÄ veikÄ , labai gailisi. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b. l. 55). Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. V. J. papildomai parodė, kad paliko stovėti automobilį ir iki sulaikymo vartojo energetinį gėrimÄ . Vėliau skardinę Å¡io gėrimo iÅ¡metė (b.l.56). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. I. apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d, apie 01.58 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M.

M. iÅ¡ Vilniaus apskiries Vyriausiojo Policijos Komisariato OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Antakalnio sen., Vilniaus m. sav.. Tarp 71 ir 69 važinėjo galimai neblaivus 2 jaunuoliai požymiai (vienas juodai apsirengęs, kitas Å¡ortais ir pilkas megztinis), atsitrenkė su automobiliu FORD (baltas universalas) į bordiura, vėliau pastatė automobilį prie DUBURIO g. 9 namo. Dabar Å¡alinasi link (duomenys neskelbtini) gatves, rankose turi alaus butelius. Atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko pranešėjas L.

T., kuris paaiÅ¡kino, kad apie 01:40 val. pastebėjo, kaip į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ Ä¯važiuojant automobilį FORD MONDEO Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos, spalvos kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo V. J. gim. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važinėjo po namo kiemÄ , važiuodamas vinguriavo kliudė Å¡aligatvio bortelį, dėl to, pranešėjas pagalvojo, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl paskambino į 112. MinėtÄ pil. sutiko prie savo automobilio, transporto priemonės dokumentu pilietis nepateikė, nes kaip jis paaiÅ¡kino, kad prie savęs transporto priemonės dokumentų neturi.

Netoli automobilio taip pat buvo A. A., kuris dar bandė Å¡alintis. A. A. rankoje turėjo alkoholinį gėrimÄ - alaus butelį. Pirmasis tikrinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 02.58 val. su alkotesteriu ALCOTEST 6810 NR. Arfm-0442 patikros sertifikato Nr. 0973892 buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Antrasis tikrinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 03.16 su alkotesteriu ALCOTEST 6810 NR. Arfm-0442 patikros sertifikato Nr. 0973892 buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas. V. J. apie 03.00 val. buvo sulaikytas ir pasodintas į jų tarnybinį automobilį, paaiÅ¡kino V.

J., kad jis dabar yra sulaikytas ir bus pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto OVS. V. J. buvo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS. Automobilis FORD MONDEI Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pl.

21. Automobilis buvo fotografuotas. Eismo įvykio nebuvo, užvažiavo ant bortelio, apgadino, tik savo automobilį - pradūrė 2 dešinės puses padangas (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. T. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.30 val., jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), važinėjo FORD markės automobilis. Kadangi automobilis važinėti chuliganiškai, todėl jis pradėjo pro vaizdo stebėjimo kameras stebėti, kas vyksta lauke, nes jų bendrijos yra įrengusios kameras lauke.

Jis pamatė, kad sustojo FORD markės automobilis ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vyras - vairuotojas rankoje laikė skardinę galimai alaus ir pradėjo gerti. Baigęs gerti skardinę iÅ¡metė. Tada jis po kelių minučių atsisėdo atgal už vairo į automobilį ir pradėjo važiuoti į kitÄ kiemo galÄ , apsisuko vėl grįžo atgal ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Po kelių minučių jis vėl atvažiavo į kiemÄ tuo pačiu automobiliu ir atsistojo į automobilių vietÄ . Vairuotojas ir keleivis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Keleivis nuėjo link 69 namo, o vairuotojas paėmęs nuo žemės skardinę jÄ pastatė ant kito automobilio stogo ir nuėjo pas savo draugÄ - keleivį. Tada jie kieme elgėsi chuliganiÅ¡kai - Å¡ukavo. Vairuotojas paėmė iÅ¡ keleivio butelį, iÅ¡gėrė ir iÅ¡metė butelį tolyn. Jie toliau paėjo, keleivis nusiÅ¡lapino, nuėjo ant kelio, pastovėjo, grįžo atgal ir parÅ«kė. Tada jie nuėjo toliau už namų. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Vairuotojas ir keleivis pradėjo bėgti į laukus.

Jis paskambino 112 ir pasakė, kad gali policijos pareigÅ«nams nurodyti, kur pabėgo vairuotojas ir keleivis, tačiau policijos pareigÅ«nai greitai pagavo keleivį, o po to ir vairuotojÄ . Po to pas jį atėjo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų ir jis pasakė, kad turi vaizdo medžiagÄ ir jÄ galės pateikti policijai. Tada policijos pareigÅ«nai iÅ¡vežė sulaikytus (b. l. 15). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val. susitiko su savo draugu V. J. prie bažnyčios (duomenys neskelbtini).

V. J. atvažiavo su automobiliu "Ford Mondeo" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kam priklauso Å¡itas automobilis jis nežino. Jis buvo iÅ¡gėręs ir negali nurodyti, dėl V. J. girtumo. Jam pasirodė, kad jis blaivus. Jis atsisėdo į keleivio vietÄ ir V. J. nuvežė juos kažkur į (duomenys neskelbtini) pusę. Naujų namų kvartale V. J. važinėjo ratais. Vėliau suprato, kad V. J. atvažiavo pasikalbėti su buvusia žmona. Prie kažkurio namo (gatvės nežino) V. J. per balkonÄ apsižodžiavo su buvusia žmona.

Matė, kad V. J. gėrė kažkokį gėrimÄ iÅ¡ skardinės. IÅ¡ pradžių V. J. vartojo energetinį gėrimÄ , kÄ jis gėrė vėliau negaliu nurodyti. Jis buvo girtas ir turėjo alaus ir degtinės. Alus buvo "Kalnapilis original", skardinės buvo žalios spalvos. Vėliau V. J. pasakė, kad "Ford Mondeo" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratai nuleisti. Kadangi pakeisti ratų nebuvo galimybės, jie paliko automobilį ir išėjo pėsčiomis link (duomenys neskelbtini). Kai ėjo link miesto kartu su V.

J. vartojo alkoholį. Kiek iÅ¡gėrė, nepamena. Vėliau atvažiavo policininkai ir juos sulaikė. Daugiau nieko paliudyti negali, nes viskÄ prisimena "per miglÄ " (b. l. 19). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėtos skaitmeninės laikmenos su 6 vaizdo įraÅ¡ais, matyti, kad apžiÅ«ros metu nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as įraÅ¡ytas vaizdo kamera, priklausančia pastato bendrijai ir įrengta adresu (duomenys neskelbtini). Filmuojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (duomenys neskelbtini), įvažiavimai ir iÅ¡važiavimai. Vaizdo įraÅ¡as Nr. 1(1).DeÅ¡iniajame virÅ¡utiniame kampe yra nustatyta data ir laikas, 2019/08/15 01:30:02 thu.

Kairiajame apatiniame kampe nurodyta 69 pietine PTZ. 2019/08/15 01:56:58 thu į automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) įvažiuoja lengvasis automobilis baltos spalvos valst. Nr. nesimato, automobilyje sėdi du vyrai. 2019/08/15 02:02:35 thu iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės link (duomenys neskelbtini) pusės eina du vyrai pagal iÅ¡vaizdÄ atitinkantys V. J. ir A. A.. V. J. laiko rankoje baltos spalvos butelį ir iÅ¡gėręs jo turinį, iÅ¡metÄ Ä¯ laukus. A. A. laiko žalios spalvos skardinę.

Vėliau V. J. ir A. A..vaikšto (duomenys neskelbtini) gatvės apylinkėse. 2019/08/15 02:14:38 atvyksta patrulis V1781 ir vyksta sulaikymas. Kituose įrašuose fiksuojamos iš esmės analogiškos aplinkybės, kitu rakursu (b. l. 23-24). Iš Vį ,,Emprekis duomenimis‘‘ duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio FORD MONDEO Turnier 1.6 TDCi Start-Stopp, metai 2011, kaina Lietuvoje 4934 Eur., kaina su PVM 5970 Eur (b. l. 25). Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų nustatyta, kad automobilio FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, V.

J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Iš 2019 m. rugpjūčio 15 d., dienos matyti atlikta automobilio FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimas ir apžiūra (b. l. 38). Iš 2019 m. rugpjūčio 15 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. J. pirmojo patikrinimo, kuris atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 02.58 val. metu nustatyta 1.71 promilės etilo alkoholio iškvėpime, antrojo patikrinimo, kuris atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 03.16 val. metu nustatyta 1.61 promilės etilo alkoholio iškvėpime (b. l. 41,42,43).

IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 15 d. matyti, kad suraÅ¡ytas Vilniaus pas. VPK KP NVRS tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1). Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ . Å ie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai, parodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatyto aktas bei kiti bylos duomenys, todėl visi Å¡ie duomenys sutampa bei sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę. Taigi, kaltinamojo V. J. veika baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo V. J. atsakomybę Å¡velnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo Kaltinamasis V. J. pateikė mamos J. J. praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį mamos atsakomybėn. Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja, kaltinamojo mama J. J. parodė, kad yra kaltinamojo V. J. motina. Pažymėjo, kad sÅ«nus visÄ laikÄ buvo geras vaikas. Tai pirmas kartas. Jis matyti tikėjosi, kaip ir ji su tėvu, nugyventi visÄ gyvenimÄ kartu su sutuoktine. Ä®vyko skyrybos, yra vaikas. Ta moteris kaip ir norėjo taikytis, tačiau sužinojo, kad ji turi kitÄ vyrÄ .

Taip ir išėjo. Jie su sutuoktiniu visÄ laikÄ yra kartu, o sÅ«nus, matyt, taip pat taip tikėjosi gyventi. Užsiima individualia veikla. Nėra teista, bausta, sÅ«nus dabar gyvena su jais. Turi dar dukrÄ . Pažymėjo, jog dabar sÅ«nus pasikeitė į geresnę pusę, bando dar daugiau padėti. Jai reikia iÅ¡laikyti visÄ Å¡eimÄ , nes tėvas serga, močiutė taip pat serganti. Jis pats supranta, kad reikia padėti Å¡eimai. RaÅ¡ytiniame praÅ¡yme J. J. nurodė, kad jai yra žinoma, jog V. J. kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Yra žinoma, kad V. J. dėl jam pareikÅ¡to įtarimo yra davęs objektyvius ir faktinę situacijÄ visiÅ¡kai atitinkančius parodymus. Be to, dėl padarytų veiksmų parodymus davė laisva valia, niekuo neverčiamas, atvirai, apie savo atliktus veiksmus, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Nurodė, kad jai yra suprantamas ir aiÅ¡kus V. J. pareikÅ¡to kaltinimo turinys ir veiksmų dėl kurių padarymo V. J. kaltę pripažino, esmę, padarymo aplinkybės ir pobÅ«dis. Taigi, J. J., remdamasi V.

J. praÅ¡ymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, praÅ¡o perduoti jai sÅ«nų pagal laidavimÄ . Nurodo, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant tam tikroms sÄ lygoms. Asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju V. J. padarė neatsargų nusikaltimÄ ir yra pirmÄ kartÄ kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. V. J. niekada nėra buvęs įtariamasis, kaltinamasis, ko pasėkoje jam bÅ«tų pareikÅ¡ti įtarimai ar kaltinimai kitoje baudžiamojoje byloje.

VisiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K- 685/2012, 2K-137/2015).

Nagrinėjamu atveju V. J. visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo ir gailisi jį padaręs t.y V. J. sutinka bei neginčija policijos pareigÅ«nų veiksmų, nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Ä®tariamasis kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, dėl savo prieÅ¡ingo teisei elgesio, jaučiasi visiÅ¡kai atsakingas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri įtariamÄ jį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ä®tariamasis V. J. nuosekliai papasakojo apie įvykį ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ , nuo pat pradžių padėjo teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis jo padarytÄ nusikaltimÄ , bendradarbiavo, o atvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , susipažinęs su visa bylos medžiaga, dar kartÄ patvirtino jog nėra jokių abejonių, jog dėl nusikaltimo padarymo V. J. yra kaltas, savo kaltės neneigia, kaltinamasis dar kartÄ , nori pareikÅ¡ti, jog dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių visiÅ¡kai sutinka, jų neneigia, bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jo padarymo.

Galima laiduotoja dėl asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo papildomai nurodė, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Å iuo atveju, praÅ¡ymÄ laiduoti reiÅ¡kia įtariamojo artimiausias Å¡eimos narys - motina - J. J.. Laiduotoja J. J. paaiÅ¡kina, kad ji yra įtariamojo - V.

J. motina, jie kartu gyvena. Pati ji yra menininkė, prekybininkė bei parodų kuratorė. PrižiÅ«ri bei aptarnauja ir vadovauja keletai priekybviečių vietų, esančių Vilniaus mieste. Mano, kad ji yra tinkamas asmuo laiduoti už įtariamÄ jį V. J., jos moralinės normos aukÅ¡tos, stengiasi dorai gyventi, neabejoja, kad ji gali jam padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi yra jo autoritetas. Laiduotoja J. J. labai tiki įtariamuoju - V. J., kad Å¡is pasielgė netinkamai tik kartÄ ir daugiau niekada jos nebenuvils.

J. J. visų charakterizuojama teigiamai, todėl verta visapusiÅ¡ko pasitikėjimo. Atsakingai žiÅ«ri į darbÄ ir vykdomas svarbias pareigas, siekia užsibrėžtų tikslų ir juos įgyvendina. Laiduotojos J. J. autoritetas, asmeninės savybės, veiklos pobÅ«dis ir galimybės bendravimo su V. J. metu leis nuolat ir tiesiogiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ Ä¯tariamajam laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltinamojo V. J. elgesys anksčiau nebuvo vertintinas kaip nusikalstamas, o po įvykio ir nusikalstamos veikos padarymo dar labiau akivaizdžiai pagerėjo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog motina J.

J. gali ir daro esminę ir tik teigiamÄ Ä¯takÄ . Visos aukščiau iÅ¡vadintos asmens savybės leidžia manyti, jog J. J. turi ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam V. J.. J. J. tiek asmeninės savybės, tiek sukaupta gyvenimiÅ¡ka patirtis patvirtina aplinkybes, kad ji kaltinamojo padarytÄ nusikaltimÄ vertina ypač kritiÅ¡kai. J. J. teismui nurodo, jog galės daryti teigiamÄ Ä¯taka savo sÅ«nui įtariamajam V. J., kadangi santykiai su sÅ«numi - įtariamuoju yra labai geri, tarp asmenų yra stiprus tarpusavio ryÅ¡ys, o įtariamasis V.

J. jaučia ir elgiasi su didelę pagarbÄ savo motinai. Po įvykio J. J. kalbėjosi su sÅ«numi - kaltinamuoju V. J. kuris jai nurodė, jog labai gailisi dėl savo poelgio. Yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad V. J. nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti įvairÅ«s faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju, vertinant V. J. ankstesnio elgesio aplinkybes matome, jog įtariamasis visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų (kas susiję su asmens administracine atsakomybe ir baudžiamÄ ja atsakomybe), įstatymų sÄ moningai neignoruoja, vertina galimas sunkias Kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymo pažeidimų pasekmes, ir nėra joms abejingas. Å is baudžiamasis procesas asmeniui sukėlė didžiules pasekmes ir tai įtariamasis vertina kaip vertingÄ , bet labai skaudžiÄ jam suteiktÄ pamokÄ .

Ä®tariamasis ypač kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, rÅ«pestingai žiÅ«ri į savo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo pareigas. Aptartos aplinkybės yra reikÅ¡mingos vertinant įtariamojo V. J. asmenybę ir darant iÅ¡vadÄ , ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sÄ lygų (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Papildomai, yra teikiami duomenys, kurie įrodo, jog V.

J. gali bÅ«ti vertas teismo pasitikėjimo ir paskutinės galimybės įrodyti, jog kaltinamasis pasimokė iÅ¡ savo klaidų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir apskritai laikysis įstatymų numatytų pareigų. IÅ¡ bylos matyti, kad V. J. anksčiau teistas nebuvo, jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , duomenų, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra. Be to, įtariamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , žalos savo veiksmais niekam nepadarė.

Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobÅ«džio, o po nusikaltimo padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Manytina, jog visos aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad teismui atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat manytina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurioms esant asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sÄ lygų visumÄ , kurioms esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl V.

J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . V. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Yra pagrindo manyti, kad V. J., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo mama kuri sutinka bÅ«ti laiduotoja, sÅ«nų apibÅ«dino teigiamai, jie dabar kartu gyvena. Po Å¡io įvykio jie abu kalbėjosi, sÅ«nus dėl nusikalstamos veikos gailisi.

Nusikalstama veika padaryta spontaniÅ¡kai, lengvabÅ«diÅ¡kai, todėl tokie veiksmai visiÅ¡kai nėra bÅ«dingi jos sÅ«nui V. J.. Taigi, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad V. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju V. J. laiduotoja praÅ¡o bÅ«ti paskirta jo mama. Teismo manymu, galima daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo mama yra verta teismo pasitikėjimo; teismo posėdžio metu ji nurodė kritiÅ¡kai vertinanti sÅ«naus elgesį, nuoÅ¡irdžiai jaudinosi dėl įvykio.

Laiduotojos vertybinė orientacija pozityvi, asmenybė charakterizuotina teigiamai. Manytina, kad ji gali daryti V. J. teigiamÄ Ä¯takÄ (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prokurorė nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl laidavimo instituto taikymo, laiduotoja paskiriant kaltinamojo motinÄ . Kadangi, kaltinamojo mama atitinka visas sÄ lygas, ji parodė, kad rÅ«pinsis, kad tai daugiau nebepasikartotų. Teismo nuomone, jog atsižvelgus į motinos pasiryžimÄ , tikėtina, jo ji kaltinamajam darys teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl Å¡ioje situacijoje užstatas nėra reikalingas.

Taigi, nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sÄ lygas V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant laidavimo terminÄ , lygų įstatymo nustatytam dvejų metų terminui, netaikant užstato. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ V.

J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, praeityje yra baustas už KET pažeidimus (b. l. 57), todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad V. J. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

NusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo ne tik iÅ¡vengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, tikslinga V. J. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iÅ¡ kaltininko <...> iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimÄ neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal teismų praktikÄ darant Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytÄ veikÄ panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtÄ veikÄ , baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iÅ¡ esmės bÅ«tinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ Regitra ir VšĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio FORD MONDEO Turnier 1.6 TDCi Start-Stopp, metai 2011, kaina Lietuvoje 4934 Eur., kaina su PVM 5970 Eur (b. l. 25). Be to, VĮ Regitra duomenimis automobilis FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 26). Pats kaltinamasis nurodė, jog automobiliu naudojasi ir kiti šeimos nariai, padedant ligotam tėvui ir kartu gyvenantiems neįgaliems seneliams, be to, visgi atsižvelgtina į tai, jog praeityje jis nėra teistas ir baustas už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 57), nedirbantis, registruotas Užimto tarnyboje, nežymiai viršijo vidutinio apgirtimo aplinkybę, dėl to manytina, kad tikslingiau konfiskuoti mažesnę pinigų vertę nei yra automobilio vertė, t.y. konfiskuotina iš kaltinamojo 1000 Eur, t.y. dalis jam priklausančio automobilio vertės. Dėl kitų procesinių klausimų V.

J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-61; 62-63; 64, 65-66), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. V. J. skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui - FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29, 30-32), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti V. J. (V. J.) baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. ir 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Paskirti kaltinamajam V. J. (V. J.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ bei konfiskuoti 1000 Eur valstybės naudai. Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimÄ perduoti VÄ® „Regitra“.

Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui - FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. J. (V. J.), kad 1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, 2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irma Randakevičienė