a2aed0aa-4682-46b7-853b-b136195e1edc · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-32-725/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02170-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)    KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Živilė BliÅ«džiuvienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Juknevičienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. O., jo atstovui advokatui E. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R.

O. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-125851151-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-125851151-17 R. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

R. O. nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 8 d., 22.55 val., vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,43 promilės etilo alkoholio.R. O. pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-125851151-17, kuriuo praÅ¡o minėtÄ nutarimÄ panaikinti.Skunde R.

O. nurodė, kad 2017 m. spalio 8 d. 23.45 val., t. y. praėjus 50 min., medicinos įstaigoje – Kauno klinikose – jis pridavė kraujÄ ir tyrimo atsakymas parodė, jog R. O. yra visiÅ¡kai blaivus. PraÅ¡o panaikinti nutarimÄ (b. l. 3).Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas A. B. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo R. O. skundo netenkinti ir palikti galioti 2017 m. spalio 30 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų bei iÅ¡ R.

O. paaiÅ¡kinimo, pareiÅ¡kėjas teigė, kad tÄ dienÄ bei prieÅ¡ 20 min. iki sustabdymo nevartojęs alkoholio, tačiau, pamatęs alkoholio matuoklio rodmenis, jau teigė, kad gėrė alaus, tačiau nesitikėjo, kad galėtų bÅ«ti neblaivus, ir todėl vairavo. R. O. skunde mini, kad savo iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, jis, praėjus 50 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, buvo blaivus. Akcentuotina, kad vartojant alkoholį, Å¡i medžiaga patenka į kraujÄ . Nuo jos atsiradimo organizme, prasideda jos Å¡alinimas.

Daugiau nei 90 proc. skaldoma bei Å¡alinama per kepenis, kita dalis – per Å¡lapimÄ , defekacijÄ . Kaip yra žinoma, žmogaus organizmas gali Å¡alinti nuo 0,05 iki 0,40 prom. per 1 val. etilo alkoholio (nuo 0,05 prom. esant komai, 0,40 prom. kitais atvejais, aktyvumas nebÅ«tinas). Todėl galima teigti, kad po 50 min, kaip kad teigia pats pareiÅ¡kėjas, atlikto tyrimo metu natÅ«ralių organizmo procesų dėka jam nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje už ANK 422 str. 5 d. numatytÄ pažeidimÄ , asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie vertinti yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

PareigÅ«nas, priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ administracinės teisės pažeidimÄ , jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 str. 5 d. nubaustas pagrįstai ir teisėtai, nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), Å¡iais savo veiksmais padarydamas pažeidimÄ , numatytÄ ANK 422 str. 5 d. (b. l. 6–7).Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.

O. teismo posėdžio metu prašė skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog alkoholio nevartoja, kadangi sportuoja. 2017 m. spalio 8 d. vakare buvo pas draugę namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jam jau besiruoÅ¡iant iÅ¡važiuoti, grįžo draugės tėvas E. B., su kuriuo tÄ dienÄ ir susipažino. E. B. pasiÅ«lė pažinties proga iÅ¡gerti, R. O. sakė, kad negeria, tačiau iÅ¡ pagarbos draugės tėvui iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius 4° stiprumo saldaus alaus, tada atsisveikino su drauge, apsirengė ir sėdęs į prie namo stovintį automobilį iÅ¡važiavo.

Tai truko gal 5 minutes. Nuo draugės namų iki tos vietos, kur jį iÅ¡ karto nusileidusį nuo kalno (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigÅ«nai, yra apie 1 km atstumas. PareigÅ«nai važiavo jam iÅ¡ paskos ir sustabdė įjungę Å¡vyturėlius. Patrulis atėjo iki pareiÅ¡kėjo automobilio, paprašė dokumentų, jis parodė, tada patrulis paklausė, ar yra iÅ¡gėręs. Niekada nebuvo susidÅ«ręs su tokia situacija, todėl iÅ¡sigandęs pasakė, kad negėrė, nes buvo iÅ¡gėręs maÅ¾Ä kiekį ir nemanė, kad alkotesteris gali tiek parodyti.

Nežinojo, kad alkotesteris gali fiksuoti kvapÄ iÅ¡ burnos. Kai pareigÅ«nas parodė alkotesterio parodymus, pasakė, kad kÄ tik iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius. AntrÄ kartÄ pÅ«sti į alkotesterį pareigÅ«nas nedavė. 2017 m. spalio 9 d. 00.05 val. LSMUL Kauno klinikose R. O. pridavė kraujo mėginį, kuris parodė, jog kraujyje etilo alkoholio nerasta.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. O. atstovas advokatas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog alkotesterio parodymų neginčija, tačiau mano, kad, kadangi R.

O. gurkÅ¡telėjo 2-3 gurkÅ¡nius lengvo alaus prieÅ¡ sėsdamas už vairo, tÄ kelio atkarpÄ galima įveikti per 3-5 minutes, jį sustabdžius pareigÅ«nams ir matavimo alkotesteriu metu kažkiek alkoholio galėjo bÅ«ti burnoje. 2017 m. spalio 8 d. 22.55 val. alkotesteris parodė 0,43 prom., o 2017 m. spalio 9 d. 00.05 val. LSMUL Kauno klinikose pridavus kraujo mėginį, paaiÅ¡kėjo, jog R. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 0,43 prom. alkoholio negalėjo iÅ¡garuoti per valandÄ laiko, kol R. O. nuvyko į medicinos įstaigÄ .

Esminė aplinkybė – kokiu bÅ«du nustatytos skirtingos promilės. Eksperto teigimu, normalaus žmogaus organizmas per 1 valandÄ gali iÅ¡skaidyti 0,2–0,3 prom., todėl akivaizdu, kad iÅ¡ R. O. organizmo per 1 valandÄ negalėjo iÅ¡sivėdinti 0,43 prom. Tikrinant alkotesteriu, bÅ«tina pasiteirauti, ar asmuo prieÅ¡ 20 min. gėrė ir jei taip, nematuoti, nes bus netikslÅ«s parodymai. R. O. iÅ¡ karto neprisipažino gėręs, tačiau, kai po aptikrinimo pasakė, kad gėrė, buvo galima palaukti 15–20 min. ir pamatuoti antrÄ kartÄ .

GalbÅ«t alkotesteris suveikė dėl to, kad burnoje buvo alkoholio. Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos R. O. naudai. R. O. intensyviai sportuoja, jis nėra girtuoklis ir pastoviai alkoholio nenaudoja, jo organizmas neįpratęs skaidyti alkoholį. Liudytojas E. B., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, jog R. O. yra jo dukros draugas. 2017 m. spalio 8 d. apie 22.00–22.30 val. jis grįžo iÅ¡ darbo namo, rado pas dukrÄ atvažiavusį R. O.. Liudytojas pasiÅ«lė pirmai pažinčiai iÅ¡gerti, tačiau R.

O. atsisakė, pasakė, kad sportuoja ir alkoholio nevartoja. Tada pasiÅ«lė iÅ¡gerti nors alaus. R. O. iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius silpno, 4° stiprumo alaus, pabuvo neilgai, gal 10 min., gal trumpiau. Liudytojas užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ persirengti, o kai nulipo žemyn, dukra pasakė, kad R. O. iÅ¡ karto išėjo.Liudytojas T. S., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti 2017 m. spalio 8 d., apie 20.00–24.00 val., patruliuodami su kolege važiavo (duomenys neskelbtini) link Jurbarko ir maždaug ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo prieÅ¡ais, link miesto centro, įtartinai lėtai važiuojantį automobilį, kurio stiklai buvo aprasoję.

IÅ¡ karto apsisukę ir pasiviję automobilį, jį sustabdė. Liudytojas priėjo prie vairuotojo, kolegė liko tarnybiniame automobilyje. Sustabdytame automobilyje buvo vienas vairuotojas. Liudytojas patikrino dokumentus. Bendraujant vairuotojas buvo susijaudinęs, vengė akių kontakto, buvo juntamas alkoholio kvapas, todėl kilo įtarimas, kad gali bÅ«ti neblaivus. Paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, abu nuėjo prie tarnybinio automobilio, vairuotojas tikrintis girtumÄ sutiko, naujÄ alkotesterio antgalį iÅ¡ pakuotės iÅ¡plėšė pats.

PrieÅ¡ tikrinant paklausė vairuotojo, ar jis nevartojęs alkoholio. Rezultatas buvo virÅ¡ 0,4 prom., tikslaus rezultato nepamena. Pamatęs patikrinimo rezultatÄ , vairuotojas pasakė, kad vis dėl to vartojo alkoholio. Buvo suraÅ¡ytas protokolas, vairuotojas nuÅ¡alintas nuo vairavimo. PaaiÅ¡kino, kad per 1 val. laiko vairuotojas gali papildomai pasitikrinti neblaivumÄ gydymo įstaigoje. AtstumÄ nuo (duomenys neskelbtini) namo iki tos vietos, kur sustabdė automobilį, galima nuvažiuoti per 3-5 minutes, jei važiuojant papildomai nesustojama.

Pokalbis su vairuotoju nuo jo sustabdymo iki patikrinimo alkotesteriu truko maždaug 15 min. Negalima matuoti, jei žmogus maždaug prieÅ¡ 2-3 min. rÅ«kė ar prieÅ¡ 15 min. vartojo alkoholį. Jei vairuotojas iÅ¡ karto pasakytų, kad prieÅ¡ 15 min. gėrė, tada palauktų 15-20 min. prieÅ¡ matuodami, o Å¡iaip antrÄ kartÄ nematuoja, pasiÅ«lo vairuotojui vykti į medicinos įstaigÄ . Jei asmuo atrodytų akivaizdžiai neblaivus, o alkotesteris rodytų nulius, tada kiltų įtarimas, kad kažkas ne taip ir matuotų antrÄ kartÄ .

Alkotesteriams bÅ«na atlikta metrologinė patikra, prie jų bÅ«na pridėti sertifikatai. Nepasibaigus patikrai, alkotesteris parodymų neiÅ¡kreipia. Apie alkotesterio apsaugas, kurios suveiktų, esant alkoholiui burnoje, neteko girdėti, alkotesteris arba parodo, arba ne.Liudytoja A. G., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad galėjo bÅ«ti 2017 m. spalio 8 d. apie 23 val., dirbant naktinėje pamainoje, su kolega važiuodami (duomenys neskelbtini) link Raudondvario, pastebėjo prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas sulėtino greitį ir sukėlė įtarimÄ .

Jie apsisuko ir sustabdė vairuotojÄ su Å¡vyturėliais. Su vairuotoju bendravo kolega, ji sėdėjo automobilyje. Vaikinas į alkotesterį kažkiek įpÅ«tė, ribÄ virÅ¡ijo nedaug. Paprastai neblaivumÄ du kartus tikrina, jei asmuo iÅ¡ karto pasako, kad 20 min. bėgyje vartojo alkoholį ar rÅ«kė. Jei po pÅ«timo į alkotesterį asmuo pasakytų, kad neseniai gėrė, bÅ«tų galima duoti pÅ«sti antrÄ kartÄ , tačiau forminti reikėtų pirmojo pÅ«timo rezultatÄ .Teismo medicinos ekspertas J.

V., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nų naudojamiems alkotesteriams yra atliekama patikra, tai nėra mėgėjiÅ¡ki prietaisai, jie turi apsaugas. Pirmoje iÅ¡kvepiamo oro dozėje pajutęs alkoholį, prietaisas sustoja, blokuojasi. Jei alkoholio kvapas bÅ«tų tik iÅ¡ burnos, alkotesteris turėjo užsiblokuoti. Jei pareigÅ«nų naudotame prietaise tokios apsaugos nėra, galimas variantas, kad fiksuojama tarÅ¡a iÅ¡ burnos. Laikoma, kad 0,1–0,3 prom. alkoholio kraujyje redukuojasi per 1 val. laiko, iÅ¡skirtiniais atvejais gali paÅ¡alinti iki 0,4 prom., tačiau statistiniam žmogui paÅ¡alinti 0,2–0,25 prom. per valandÄ yra geras rezultatas.

Aparatas gali suklysti 0,017 prom. Å iuo konkrečiu atveju svarbiausias elementas yra laiko klausimas. Jei asmuo, kurio kÅ«no masė 83 kg, neturi problemų su virÅ¡kinamojo trakto sistema, tuo metu jam nebuvo atlikta burnos higiena (ar atlikta seniai), yra sportuojantis, prieÅ¡ tai nevartojęs alkoholio, iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius 4° stiprumo alaus, užtruko kelyje apie 15 min., ir 22.55 val. užfiksuotas patrulių jo neblaivumas 0,43 prom., t .y. 25 g gryno alkoholio, tai pavyzdžiui 40° stiprumo degtinės reikia iÅ¡gerti apie 60 g, o alaus – visÄ blokÄ .

Jei svarstant optimistiÅ¡kai ir R. O. naudai, jis turėtų pasiteisinimÄ dėl 0,38 prom., tačiau lieka dar 0,04 prom., kurios kiekį daro kriminalizuotÄ . Jei tiriant kraujo mėginį, kai po kablelio nesudaro vieneto, gal chemikai (tyrėjai) turi teisę sakyti, kad nieko nėra, tokį kiekį traktuoja kaip nulinį. Jei organizmas per 1 val. sudegintų 0,3 prom., 0,05 prom. kažkur trÅ«ktų, R. O. vis tiek turėtų teisintis dėl 0,413 prom., nes tai daugiau nei leistina. Geriausiu atveju 1.10 val. intervalas suteikia Å¡ansÄ pateisinti 0,38 prom.

Todėl pasakojimuose kažkas nesutampa, tiek iÅ¡sivėdinti negalėjo, nebent prietaisas buvo be apsaugos. Skundas tenkintinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. O. už administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ buvo skirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17073431607, b. l. 3).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius.

Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi Å¡io numatyto pažeidimo sudėties bÅ«tinas požymis yra asmens neblaivumas.

Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog pagal Å¡iÄ normÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Policijos pareigÅ«nai neblaivumo patikrinimÄ paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktÄ asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.

Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigÅ«nų metrologiÅ¡kai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieÅ¡taravimams Å¡alinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad bÅ«tų nustatyta, ar per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡ asmens organizmo galėjo pasiÅ¡alinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016).

Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimÄ , ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, kadangi aplinkybes paaiÅ¡kino teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas. Tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebÅ«tinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016).

Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas Å¡iuo atveju ne tik prieÅ¡tarautų proceso greitumo ir ekonomiÅ¡kumo principams, bet ir netikslingas, kadangi prie teismo psichiatrijos ekspertizės uždavinių (nurodytų Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2013 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-616 5 punkte) Å¡iuo metu nėra priskirta uždavinio teikti teismui iÅ¡vadÄ dėl asmens medicinos apžiÅ«ros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti.Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai R.

O. neblaivumÄ alkotesteriu patikrino 2017 m. spalio 8 d. 22.55 val., ir jam buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumo laipsnis. Blaivumo testas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu metrologinę patikrÄ (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17073431607 b. l. 5). Pažeidimo užfiksavimo momentu R. O. su alkotesterio parodymais sutiko, raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, jog su pažeidimu sutinka, iÅ¡gėrė trečdalį skardinės alaus, nesitikėjo, kad pripÅ«s (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17073431607, b. l. 1).

Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis savo draugės namuose iÅ¡gėrė 2–3 gurkÅ¡nius 4° stiprumo alaus, praėjus maždaug 15-20 min. jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nas klausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, tačiau jis manė, kad nuo tokio mažo kiekio alkotesteris nieko nerodys, todėl pasakė, kad nėra vartojęs. PareigÅ«nui užpildžius protokolÄ bei nuÅ¡alinus jį nuo vairavimo, jis susirado vairuotojÄ , kuris nuvarė jo automobilį, o pats nuvyko į LSMUL Kauno klinikas duoti kraujo (b. l. 19).

Policijos pareigÅ«nas T. S. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17073431607, b. l. 7), tiek apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog patikrinus R. O. blaivumÄ , alkotesteris parodė 0,43 prom. neblaivumo laipsnį. PrieÅ¡ patikrinimÄ jis paklausė R. O., ar jis 20 min. bėgyje yra vartojęs alkoholinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, R. O. paaiÅ¡kino, kad nieko negėrė, ir tik po patikros nurodė, kad iÅ¡gėrė trečdalį skardinės alaus. Tas pačias aplinkybes savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė ir policijos pareigÅ«nė A.

G. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17073431607, b. l. 6).Teismo medicinos ekspertas J. V., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad policijos pareigūnų naudojami alkotesteriai turi apsaugas ir pirmoje dozėje iškvepiamo oro pajutęs alkoholį prietaisas blokuojasi, tačiau jei pareigūnų naudotame prietaise tokios apsaugos nebuvo, galimas variantas, kad tai buvo tarša iš burnos.Liudytojas T. S., teismo posėdžio metu paaiškino, jog naujuose alkotesteriuose būna, kad, pvz., panaudojus burnos skalavimo skystį, alkotesteris rašo, jog tai „burnos alkoholis“.

Todėl tikėtina, kad prietaisas, kuriuo buvo tikrinamas R. O. blaivumas (alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423), pagal savo technines galimybes neaptinka burnoje esančio alkoholio ir nefiksuoja tokių atvejų, ekrane užraÅ¡ydamas „burnos alkoholis“. Å iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų institucija, priėmusi nutarimÄ , teismui nepateikė.LSMUL Kauno klinikose 2017 m. spalio 9 d. 00.05 val. paimtas R. O. kraujas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 104182017(01) konstatuota, kad R.

O. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19). Nuo etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui praėjo 1.10 val. Teismo medicinos eksperto teigimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinant R. O. duomenis, per šį laikotarpį alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti 0,38 prom., t. .y vis tiek lieka 0,04 prom. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad kažkuris dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba literatūroje pateikiamos konstantos.

Taigi, ekspertui pateikus iÅ¡vadÄ , prieÅ¡taravimai dėl alkotesteriu atlikto pirminio R. O. neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatytų kraujo tyrimo rezultatų, lieka nepaÅ¡alinti. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra, yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikÅ¡mingas iÅ¡ esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrÄ laiko tarpÄ iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Nagrinėjamu atveju, net ir praėjus 1.10 val., iš R. O. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl aplinkybė, jog praėjus 1.10 val. užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,43 prom. iki visiško blaivumo, kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tai, kad kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija, arba literatūroje pateikiamos konstantos, konstatavo ir teismo medicinos ekspertas, apklaustas teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad R. O. vairavo neblaivus (0,43 prom.) ir taip padarė administracinį nusižengimÄ , negalima. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir minėta LSMUL Kauno klinikose atlikus pakartotinį R. O. neblaivumo patikrinimÄ suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 10418/2017(01), kurioje konstatuota, kad R. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018.Teismo nuomone, akivaizdu, jog Å¡ioje byloje padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

O. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko paÅ¡alinti abejonių dėl R. O. neblaivumo, todėl teismas negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad R. O. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent jai, tačiau Å¡ioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog R.

O. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus.Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog R. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla R. O. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a :

R. O. skundÄ patenkinti.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 30 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-125851151-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                         Živilė BliÅ«džiuvienė