2024-10-02 Nr. AB-14072-3-61-3-00204-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-522-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00204-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, E. P., G. K., J. Š., mažoji bendrija „Asortiveta“, mažoji bendrija „Kambo kombucha“, mažoji bendrija „Ledinukas“, mažoji bendrija „Šuns ritmu“, S. K., S. V., uždaroji akcinė bendrovė „ARV-Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltisches Haus“, uždaroji akcinė bendrovė „Kilminė“, uždaroji akcinė bendrovė „Pilėnų vaistinė“, V. Z.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas (toliau – ir pareiškėjas, Kooperatyvas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. spalio 1 d. raštą Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 1SS-2240-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsisakyti tvirtinti 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintoms Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms (toliau – ir Taisyklės); nusprendus, jog minėtas prašymas negali būti tenkinamas – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos pavesti projekto iniciatorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ ištaisyti projektą pagal Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo pateiktus pasiūlymus, t. y.:

a) pakoreguoti Projektą taip, kad jame būtų įterpti sprendiniai, kuriais būtų užtikrinta, jog po sklypų pertvarkymo nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, ir Projekto sprendiniuose būtų pažymėta, kad pastatui eksploatuoti yra skirta 0,7464 ha;

b) pakoreguoti Projektą taip, kad jo sprendiniai atitiktų Taisyklių nuostatas: projekto sprendiniuose pažymėti visus esamus statinius ir saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis; nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus;

c) Projekto sprendiniuose panaikinti naujo servituto S2 siūlymą nesant elektros transformatorinės savininkų valios.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Organizatorius) 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SD-1065 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo Kooperatyvą apie gautą UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir Iniciatorius) prašymą organizuoti 0,7464 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) ir 0,9703 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 būtų sujungti į vieną žemės sklypą.

2.2. Kooperatyvui nuosavybės teise priklauso dalis pastato – prekybos centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) bei dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė; tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Žemės sklype Nr. 1. Be to, 2004 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (nuomotojo teises ir pareigas yra perėmęs Iniciatorius) pagrindu pareiškėjui yra išnuomota Žemės sklypo Nr. 1 dalis, sudaranti 0,7210 ha.

2.3. Kooperatyvas Projekto viešinimo laikotarpiu pateikė pasiūlymus dėl Projekto sprendinių (toliau – ir Pasiūlymai), tačiau Organizatorius 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. SD-2972 „Dėl pasiūlymų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (ZSFP-73576)“ (toliau – ir Skundžiamas raštas, Raštas) nepritarė Kooperatyvo Pasiūlymams ir nurodė, kad Projektas neprieštarauja Taisyklėms ir kitų teisės aktų nuostatoms.

2.4. Kooperatyvas, nesutikdamas su Rašte nurodyta išvada, pateikė skundą NŽT. NŽT skundžiamu 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) iš dalies tenkino tik vieną iš pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, nurodydamas, jog Projektas koreguotinas įterpiant sprendinius, kuriais būtų užtikrinta, kad po Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 pertvarkymo (sujungimo) nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis, skirta Pastatui eksploatuoti. NŽT Sprendime pažymėjo, kad Projekto sprendiniai turi būti patikslinti, aiškiai nurodant projektuojamo žemės sklypo ribas ir plotą, kuris yra naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomai Projekto sprendinių brėžinyje.

2.5. Skundžiamu sprendimu nėra užtikrinama, kad Projektu nebūtų pažeisti Kooperatyvo teisėti interesai. Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti Projektą, nes NŽT neįsigilino į tikrąjį jo tikslą. Iniciatorius Projektu siekia sumažinti Žemės sklype Nr. 1 Pastatui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą Taisyklių 44 punkte numatytu būdu, t. y. sujungiant Žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir naujai suformuoto žemės sklypo projekto sprendiniuose sumažinant Pastatui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, visa 0,7464 ha Žemės sklypo Nr. 1 teritorija yra užstatyta, pažymint, kad visas Žemės sklypas Nr. 1 yra skirtas Pastato eksploatacijai. Projekto sprendiniuose nurodyta, kad, sujungus Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, užstatyta teritorija užima ne 0,7464 ha, bet 0,6931 ha. Akivaizdu, kad Iniciatorius siekia sumažinti Pastatui eksploatuoti skirtą žemės plotą ir naujai suformuotą 0,0533 ha žemės sklypą naudoti savo reikmėms, o ne Pastatui eksploatuoti. Akivaizdu, kad, sumažinus Pastatui eksploatuoti skirtą sujungtų žemės sklypų plotą, bus pabloginama asmenų, taip pat ir pareiškėjo, galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą Pastate, nes nebus užtikrinama, kad Pastato eksploatacijai būtų skirtas būtent toks plotas, koks turi būti pagal šiuo metu galiojančią dokumentaciją, taip pažeidžiant Taisyklių 33 punkto nuostatas.

2.6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklype Nr. 1 be Pastato yra ir kitų statinių: kiemo aikštelė, tvora, tačiau minėtieji objektai nėra pažymėti Projekto sprendiniuose. Sprendime nurodyta, kad kiti statiniai yra pateikiami Projekto dokumentuose (brėžinyje ir aiškinamajame rašte). Dėl nurodytų priežasčių Projektas neatitinka Taisyklių 52 punkto nuostatų, nes jo dokumentuose nėra matomi kiti statiniai, esantys Žemės sklype Nr. 1.

2.7. Projektas neatitinka Projekto reikalavimuose suformuluotos sąlygos rengiamam Projektui, t. y., kad Projekte būtų pažymėti saugomi medžiai. Projekte taip pat nėra tinkamai pažymėta kelio apsaugos zona, nes ji pažymėta neatsižvelgus į valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai rekonstrukciją.

2.8. Projekto sprendiniuose nurodyti naujai suformuotame žemės sklype esančių, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai neatitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotų, kurie yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, taip pažeidžiant Taisyklių 53 punkto reikalavimus.

2.9. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad yra planuojama nustatyti servitutą po elektros transformatorine S2 (tarnaujantis daiktas), tačiau dėl jo reikalingumo nėra išreikšta tarnaujančiais tapsiančių daiktų savininkų, t. y. AB „Elektros skirstomieji tinklai“ ir Pastato savininkų valia, todėl tokio pobūdžio servituto kaip S2 nustatymas iš viso nėra galimas, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas nurodė, kad Projektu siekiama sumažinti Pastatui eksploatuoti skirtą žemės plotą, kadangi Projekte numatyta užstatyta teritorija yra nurodyta ne 0,7464 ha, o 0,6931 ha, tačiau Projektu formuojamo žemės sklypo Nr. 1 žemės naudmenos yra nustatytos faktiškai esančios, t. y. užstatyta teritorija – 6930 kv. m, kita žemė – 4858 kv. m, žemės ūkio naudmenos – 5378 kv. m ir tai nereiškia žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, sumažinimo. Atsakovas nurodė, kad, sujungiant sklypus, Žemės sklypas Nr. 1 iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, išorinės ribos nei Žemės sklypo Nr. 1, nei po sujungimo Projektuojamo žemės sklypo nekeičiamos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami.

5. Atsakovas paaiškino, kad žemės ploto (dydžio), reikalingo Pastato eksploatacijai, ir žemės sklypo kadastro duomens – žemės naudmenos (užstatytos teritorijos) identifikavimas ir apskaičiavimas yra skirtingi procesai (dalykai) ir negali būti tapatinami.

6. Atsakovo teigimu, Projekto aiškinamajame rašte yra detaliai nurodytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y., jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (toliau – ir SŽNSĮ), naikinama Žemės sklype Nr. 1 įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga „Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje“. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog Želdinių inventorizavimo kortelėje užfiksuoti duomenys nėra aktualūs. Aplinkybė, kad Projekte, kaip nurodo pareiškėjas, yra pažymėti visi medžiai, nereiškia Projekto reikalavimų pažeidimo. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl medžių pažymėjimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, servitutų pažymėjimo yra nesusiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.

7. Atsakovas paaiškino, kad Projekte siūlomas servitutas nereiškia servituto nustatymo. Servitutas yra tik projektuojamas (siūlomas nustatyti).

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT atsisakyti tvirtinti Projektą, o nusprendus, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, įpareigoti NŽT pavesti Projekto Iniciatoriui ištaisyti Projektą pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus negali būti tenkinami, nes tai reikštų nepagrįstą NŽT įgaliojimų perėmimą.

9. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo priimtas Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla dėl jo panaikinimo turėtų būti nutraukta.

10. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundo netenkinti.

11. NŽT pažymėjo, kad Projekto tikslas yra sujungti į vieną kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus, t. y. Žemės sklypą Nr. 1, kuriame yra Pastatas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Žemės sklypą Nr. 2. Pareiškėjo nurodytas Taisyklių 44 punktas nėra taikytinas, kadangi Žemės sklypas Nr. 1, kuris reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nedalijamas.

12. NŽT teigimu, Taisyklių 4.2.3 papunktyje nurodyta, kad rengiant Projektą žemės sklypai gali būti pertvarkomi sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Todėl NŽT padarė išvadą, kad teisės aktai numato, jog rengiant Projektą gali būti sujungiami keli bendras ribas turintys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai į vieną, ir nenumato išimčių, kad statiniams eksploatuoti suformuoti žemės sklypai negali būti sujungiami, todėl nėra teisinio pagrindo prieštarauti Projekto rengimui, kurio sprendiniuose suprojektuotas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sujungimas į vieną žemės sklypą (projektinis Nr. A).

13. NŽT paaiškino, kad žemės naudmenų plotas Projekto sprendiniuose bei nuomojamo Žemės sklypo Nr. 1 plotas yra skirtingi dalykai, kurie negali būti tapatinami (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintos Žemės valstybinės apskaitos taisyklės). Skunde daroma prielaida, kad nurodant Projekto sprendiniuose užstatytos teritorijos plotą (0,6930 ha) mažesnį nei nuomojamą Žemės sklypo Nr. 1 plotą (0,7464 ha), siekiama sumažinti šio žemės sklypo nuomojamą plotą, yra nepagrįsta.

14. Atsakovas nurodė, kad rengiant Projektą yra galimybė siūlyti nustatyti servitutus ir servituto įbraižymas Projekto sprendiniuose nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas.

15. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Taisyklių 52-53 punktų nuostatomis, Projekto sprendiniuose nėra privaloma pažymėti saugomus medžius, tačiau pažymėjo, kad pateiktame Projekto papildomame sprendinių brėžinyje yra atvaizduoti medžiai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, todėl pateiktame Projekto papildomame sprendinių brėžinyje atvaizduoti esami statiniai.

16. Atsakovas nurodė, kad Projekto Organizatorius kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl Žemės sklypo Nr. 1 abriso, o šis informavo, jog tarp turimų Žemės sklypo Nr. 1 suformavimo dokumentų abriso nėra.

17. NŽT pažymėjo, kad Projekto sprendiniai 2020 m. lapkričio 6 d. buvo pakeisti atsižvelgiant į valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2E-11357 „Dėl prašymų derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ nurodytas pastabas, jog Projekto sprendiniuose ties esama autobusų sustojimo stotele nėra tinkamai įvertintas apribojimas, ir, kad formuojamam žemės sklypui (projektinis Nr. A) nustatyta mažesnė kelio apsaugos zona, nei numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. UAB „Baltisches Haus“ pritarė Administracijos pozicijai, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui pasekmių. Pareiškėjo argumentai dėl Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo turi būti nurodomi ne Projekto viešinimo (pasiūlymų pateikimo) stadijoje, bet priėmus galutinį sprendimą patvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Projektą. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, galės kreiptis į teismą ir ten ginčyti galutinį dokumentą dėl Projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams. NŽT Sprendimas taip pat nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes NŽT Sprendimu netvirtinamas Projektas, kuriuo Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 sujungiami į vieną.

20. UAB „Baltisches Haus“ vertinimu, Projekto viešinimo stadijoje, vadovaujantis Taisyklių 58-60 punktų reikalavimais Projekto organizatorius ir Projekto priežiūrą atliekanti institucija – NŽT detaliai įvertino pareiškėjo pasiūlymus ir pateikė motyvuotą atsisakymą šiuos pasiūlymus priimti.

21. UAB „Baltisches Haus“ įsitikinimu, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos neriboja galimybės sujungti du ar kelis žemės sklypus, iš kurių viename ar keliuose yra statinių, į vieną žemės sklypą.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Rašte aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypas Nr. 1 pertvarkomas ne padalijimo ar atidalijimo, bet sujungimo su Žemės sklypu Nr. 2 būdu, ir nuo Žemės sklypo Nr. 1 neatskiriamas žemės plotas. Pagal Projekto sprendinius visas Žemės sklypo Nr. 1 plotas tampa vientiso Projektuojamo žemės sklypo Nr. A, kuris yra komercinės paskirties, dalimi. Projekto dokumentuose nėra jokių duomenų (sprendinių), kad prieš sujungiant Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 atskiriama žemės sklypo Nr. 1 dalis (plotas), keičiamos žemės sklypo ribos ar kiti parametrai. Tai reiškia, kad Žemės sklypas Nr. 1, kaip nekilnojamasis daiktas, iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, išorinės ribos po sujungimo nesumažėja, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami. Projekto brėžinyje ir aiškinamajame rašte Žemės sklypo Nr. 1 dalyje nurodyti plotai (žalia veja, želdiniai), kuriuose nėra statinių ir kuriuose tiesiogiai nevykdoma Pastato eksploatacija, todėl tokie plotai negali būti apskaitomi kaip užstatyta teritorija.

23. UAB „Baltisches Haus“ pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kiemo statinių (aikštelės, tvoros) parametrai (kadastro duomenys) neužfiksuoti, taip pat šių statinių duomenų nėra Pastato kadastro duomenų byloje, todėl Projekto dokumentuose nurodyti faktiškai natūroje Žemės sklype Nr. 1 nustatyti ir apskaičiuoti duomenys bei statiniais užstatyta teritorija.

24. UAB „Baltisches Haus“ paaiškino, kad teisės aktuose nustatytas konkretus laikotarpis, kuriuo inventorizacijos metu užfiksuoti duomenys laikomi aktualiais. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė parengta 2019 m. rugpjūčio 15 d., o Projektas pradėtas rengti 2020 m. balandžio 27 d., todėl nėra jokio pagrindo atlikti Projektu formuojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją. Pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės duomenis, saugotini želdiniai yra pažymėti ir sunumeruoti Projekto brėžinyje. Projektuojamo žemės sklypo Nr. A dalyje, Žemės sklypo Nr. 1 ribose nekeičiamos esamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir Projekte nustatytos realiai egzistuojančios teritorijos, kuriose taikomos šios sąlygos. Projekto sprendiniai atitinka Taisyklių 53 punkto reikalavimus.

25. UAB „Baltisches Haus“ teigimu, nagrinėjamu atveju Projekte siūlomas servitutas gali būti nustatytas tik sandoriu, o ne administraciniu aktu. Pareiškėjo nurodyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta privalomoji servitutui nustatyti sąlyga, susijusi su valios išreiškimu, taikoma tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, t. y. NŽT sprendimu.

26. Apibendrindamas trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 sujungimas ir vieno žemės sklypo suformavimas neprieštarauja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nedaro įtakos žemės sklypo naudojimo teisės (nuomos teisės) atsiradimo, pakeitimo, panaikinimo sąlygoms, nepakeičia (nepadidina, nesumažina) pagal galiojančias nuomos sutartis išnuomoto žemės ploto bei šio žemės ploto nuomos sąlygų. Žemės sklypo savininkas turi teisę pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir šios savininko teisės įgyvendinimas nereiškia trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju nuomininkų) teisių pažeidimų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neprieštarauja Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 formavimui ir pertvarkymui, tačiau Projektas prieš jį patvirtinant turėtų būti pakoreguotas, atsižvelgiant į nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas naujas elektros tinklų apsaugos zonas, kurių ribose yra nustatytas ir įstatyme numatytas servitutas eksploatuoti elektros tinklus.

28. ESO teigimu, servitutas S2 po elektros transformatorine, suteikiantis teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype (elektros transformatorinę), ESO atžvilgiu nereikalingas. ESO atskiro pastato, kaip elektros transformatorinė, apskritai nėra, nes ESO valdo tik transformatorinį punktą (šį punktą sudarančius įrenginius), kuris yra vienoje iš Pastato dalių (patalpų). Pats Pastatas priklauso kitiems asmenims, o ESO nuosavybės teisių į Pastatą (ar jo dalį) neturi. ESO elektros tinklai Žemės sklype Nr. 1 esančiame Pastate yra įrengti teisėtai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalį, esamiems ESO elektros tinklams Pastate yra nustatytas įstatymo servitutas šių tinklų eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti. Patekimas prie ESO elektros tinklų numatytas EEĮ 75 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pilėnų vaistinė“ rašytiniame prašyme nurodė, jog palaiko pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. rašytiniame prašyme nurodė, kad palaiko pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas netenkino pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ iš pareiškėjo Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvo 3 993 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

31. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo patikslintas skundas dėl Skundžiamo rašto neteisėtumo iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su atsakovo argumentais dėl pareiškėjo pasiūlymų atmetimo, tačiau iš pareiškėjo patikslinto skundo pagrindų ir pareiškėjo pasiūlymų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija ne Skundžiamo rašto argumentų ir išvadų pagrįstumą, bet Projekto sprendinių teisėtumą. Teismas vertino, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra Skundžiamo rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo Pasiūlymus, tinkamas motyvavimas ir išsamumas, t. y., ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta išsamiai ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, nevertinant pačių atsakymų dėl Projekto sprendinių teisėtumo. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2014 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus ir NŽT atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

32. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju rengiamu Projektu sujungiami Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, turintys bendras ribas ir esantys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Minėtų žemės sklypų sujungimas nėra draudžiamas pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio ir Taisyklių 2, 4.2.3 punktų nuostatas, o viename iš sujungiamų žemės sklypų esatys statiniai nėra kliūtis žemės sklypus sujungti.

33. Įvertinęs atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Skundžiamo rašto turinį teismas konstatavo, jog buvo atsakyta į kiekvieną pareiškėjo pasiūlymą, išsamiai ir argumentuotai nurodant teisinį pagrindimą, kodėl negali būti priimti pareiškėjo pasiūlymai koreguoti parengtą Projektą pareiškėjo nurodytais būdais.

34. Teismo vertinimu, Administracija faktiniais ir teisiniais motyvais pagrindė atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui netvirtinti Projekto, paaiškindama pareiškėjui, jog Projekto dokumentuose (brėžinyje ir aiškinamajame rašte) nenumatyta ir nenurodyta, kad Pastato ir kiemo statinių eksploatacijai po Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sujungimo formuojamame žemės sklype išskiriamas (reikalingas) mažesnis žemės plotas, taip pat paaiškino, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos nedraudžia sujungti du ar kelis žemės sklypus, iš kurių viename ar keliuose yra statinių, į vieną žemės sklypą, nes tokiu atveju statiniams eksploatuoti reikalingas žemės plotas, kuris iki žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu buvo identifikuotas kaip statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas, nedalinamas, neatskiriamas į atskirą žemės sklypą, bet priešingai apjungiamas su kitu žemės sklypu suformuojant didesnių parametrų (plotų, ribų) žemės sklypą. Administracija pagrįstai ir argumentuotai nurodė, jog Projekto brėžinyje nurodytas užstatytos teritorijos plotas, t. y. 6 931 kv. m, negali būti vertinamas kaip žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, sumažinimas.

35. Teismo vertinimu, Kauno rajono savivaldybės administracija motyvuotai atsisakė pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekto sprendiniuose pažymėti visus statinius, Skundžiamame rašte išsamiai ir argumentuotai nurodydama, jog Projekto brėžinyje sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas Pastatas, taip pat kitu sutartiniu žymėjimu (plona juoda linija) pažymėti kiemo statinių, kurie nėra pastatai, kontūrai, raidėmis nurodytos vietos, kurios yra žvyro / asfaltbetonio aikštelės. Projekto brėžinyje, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matomi (nurodyti) visi pertvarkomame Žemės sklype Nr. 1 esantys objektai – Pastatas ir kiemo statiniai. Atsakovas pažymėjo, jog Pastato kadastro duomenų byloje – Namų valdos inventorizacijos byloje esančiame statinių išdėstymo plane kiemo statiniai nėra pažymėti, todėl Projekto brėžinyje nurodyti tie duomenys apie statinius, kurie užfiksuoti dokumentuose, nurodytuose Taisyklių 30 punkte.

36. Teismo vertinimu, Administracija argumentavo atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, nurodydama, kad pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 2 ir 3 punktus želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė parengta 2019 m. rugpjūčio 15 d., Projektas pradėtas rengti 2020 m. balandžio 27 d., todėl nėra jokio pagrindo pagal pareiškėjo pageidavimą atlikti Projektu formuojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją. Administracija pakankamai detaliai atliepdama į pareiškėjo konkretų pasiūlymą, nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus specialistai įvertino Žemės sklype 2 augančius želdinius ir pagal dendrologo sudarytą Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę nustatė saugotiniems priskiriamus želdinius. Visi šie duomenys užfiksuoti Projekto dokumentų sprendiniuose.

37. Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 30, 53 punktais, atsakydama į pareiškėjo siūlymą Projekte nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal realiai egzistuojančius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus, pažymėjo, jog plotai ne automatiškai perkeliami iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banko, bet pagal privalomai Projektui rengti naudojamą planinę ir tekstinę medžiagą, t. y. dokumentus ir duomenis, kurių sąrašas pateiktas Taisyklių 30 punkte, Projekto rengėjas iš naujo įvertina, nustato, apskaičiuoja teritorijas – apsaugos zonas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir nurodo šių teritorijų plotus. Visos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra esamos ir Projektu nenustatomos papildomos, nekeičiamos ir nenaikinamos tokios teritorijos. Todėl teritorijų – apsaugos zonų plotų patikslinimas vertintinas kaip techninio pobūdžio veiksmas (faktinis pagrindas), kurio metu panaudojus tikslią kartografinę medžiagą, naudojant skaitmenines grafines programas, taip pat įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatančias teritorijų – apsaugos zonų, kuriose taikomos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plotus (dydžius, atstumus), nustatomi tikslūs esamų, jau nustatytų teritorijų, plotai.

38. Teismas pažymėjo, kad Administracija Skundžiamame rašte dėl pareiškėjo pasiūlymo užtikrinti, kad būtų pateiktas Žemės sklypo Nr. 1 abrisas, konkrečiai ir motyvuotai nurodė, jog kreipėsi į NŽT, kurioje saugomi dokumentai, susiję su žemės sklypų formavimu, su servitutų projektavimu ir nustatymu, tačiau NŽT informavo, jog neturi dokumento dėl Žemės sklypo Nr. 1 abriso, todėl tokio dokumento pateikti nėra galimybės.

39. Teismas taip pat vertino, kad Administracija motyvuotai pagrindė atsisakymą tenkinti pareiškėjo siūlymą dėl servituto panaikinimo. Administracija paaiškino, jog Žemės sklype Nr. 1 ir Projekte formuojamame žemės sklype Nr. A yra elektros energetikos objektas – transformatorinė pastotė (viešpataujantis daiktas), kuri nėra centralizuota inžinerinė komunikacija, o tik objektas, skirtas aptarnauti konkretų vartotojų skaičių, todėl servitutas bus nustatomas ne administraciniu aktu, o sudarant sutartį dėl servituto nustatymo. Tad elektros transformatorinės savininkų valios išreiškimo NŽT Kauno rajono skyriui teikti nereikia, NŽT Kauno rajono skyrius jokių sprendimų dėl servituto nustatymo nepriims. Administracija, argumentuodama atsisakymą panaikinti naujai Projekte nustatytą servitutą S2, atkreipė dėmesį, kad Projekte numatytas servitutas yra tik projektuojamas (siūlomas nustatyti), nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.560 straipsnio nuostatomis žemės sklypo savininkas – nuomotojas privalo pranešti nuomininkui apie numatomą servituto nustatymą (teisių suvaržymą), bet neprivalo gauti žemės sklypo nuomininko sutikimą, pritarimą, suderinimą, valios išreiškimą dėl servituto nustatymo. Kadangi pagal Projekto sprendinius projektuojamas siūlomas servitutas reikalingas ne Pastato, bet kito daikto – transformatorinės (viešpataujančiojo daikto) tinkamam naudojimui užtikrinti, Pastato savininkų valia ar kitoks pritarimas servituto nustatymui nereikalingas.

40. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė išsamius, motyvuotus ir pagrįstus atsakymus atliepdama į kiekvieną pareiškėjo Pasiūlymą, Skundžiamo rašto turinys ir argumentai patvirtina, jog pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai suprato Organizatoriaus nepritarimo pasiūlymams argumentus, Skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui ir nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo jį naikinti. Teismo vertinimu, NŽT savo kompetencijos ribose išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo rašto panaikinimo, išsamiai bei motyvuotai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus (Taisyklių 59 punktas).

III. 41. Pareiškėjas Kooperatyvas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

42.1. Teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra taikoma tik tose bylose, kurių nagrinėjimo dalyką sudaro teismo vertinimas, ar planavimo organizatorius tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti atsakymus į visuomenės pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 5 straipsnyje nurodyti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji planai ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė Pasiūlymus dėl Projekto, kuris, remiantis Taisyklių 2 punktu, yra ne teritorijų planavimo, bet žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, nurodytus teisinius santykius (dėl organizatoriaus pareigos motyvuoti atsakymus į visuomenės pasiūlymus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto) reglamentuoja ne Teritorijų planavimo įstatymo, bet Taisyklių nuostatos, kurios nėra taikomos teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir viešinimui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad teismas vadovavosi teismų praktika, kuri apskritai neturėjo būti taikoma šioje byloje, todėl liko neįvertinti pareiškėjo pateiktame skunde nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo nesutikimas su Organizatoriaus argumentais dėl Pasiūlymų atmetimo. Šiuo atveju, net ir vadovaujantis teismo sprendime nurodyta teismų praktika, turėtų būti vertinama, kad Organizatoriaus rašte ir NŽT sprendime nurodyti motyvai, kuriais remiantis buvo nuspręsta atmesti pateiktus Pasiūlymus dėl Projekto, neatitinka jokių minėtoje teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, keliamų tokių motyvų turiniui.

42.2. Pareiškėjui pateikus skundą NŽT dėl Organizatoriaus rašto panaikinimo, NŽT sprendimu konstatavo, kad Projekto sprendiniuose nėra aiškiai nurodytos projektuojamo žemės sklypo dalies ribos ir plotas, kuris naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui. Todėl Projekto sprendiniai turėtų būti patikslinti, aiškiai nurodant projektuojamo žemės sklypo dalies ribas ir plotą, kuris bus naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomame sprendinių brėžinyje. Taigi, NŽT padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas pasiūlymas dėl žemės sklypo dalies, skirtos Pastatui eksploatuoti, ploto yra pagrįstas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai, teisės akto redakcija, kuri galiojo Pasiūlymų teikimo metu, nuo 2020 m. vasario 12 d.) 32.1.3.1. punktu turėtų būti vertinama, kad Projekto sprendiniais, kuriais yra mažinamas prieš tai Žemės sklypui Nr. 1 nustatytas užstatytos teritorijos plotas (0,6930 ha vietoje prieš tai buvusių 0,7464 ha), atitinkamai mažinamas ir šiuo metu esantis Žemės sklypo Nr. 1 plotas, kuris yra skirtas šiame Žemės sklype Nr.1 esančių statinių tiesioginiam eksploatavimui. Iš Organizatoriaus rašte nurodytų motyvų nėra suprantama, kodėl Organizatorius vertino, kad teisingi yra tik Projekto rengėjų Projekte nurodyti (ir teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtinti), bet ne Žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenų byloje ir Nekilnojamojo turto registre oficialiai pateikiami ir patvirtinti duomenys apie užstatytą Žemės sklypo Nr. 1 plotą, kurie pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

42.3. Organizatoriaus atsakymas, kad Projekto sprendiniai nepažeidžia jokių pareiškėjo interesų, kadangi sujungus žemės sklypus dėl tokio pertvarkymo nepasikeis Žemės sklypo Nr. 1 plotas ir išorinės ribos, neatitinka atsakymo išsamumo ir aiškumo reikalavimų. Sujungus žemės sklypus į vieną bendrą žemės sklypą, Projekto sprendiniais bus panaikinta riba, šiuo metu skirianti Žemės sklypą Nr. 1 nuo Žemės sklypo Nr. 2. Visas Žemės sklypas Nr. 1 šiuo metu yra naudojamas jame esančių statinių eksploatavimui. Todėl, Projektu panaikinus šią bendrą žemės sklypus skiriančią ribą, Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 sudarantys žemės plotai sudarys vieną bendrą plotą (bendrą 17.167 kv. m ploto žemės sklypą), kuriame, pagal parengtus Projekto sprendinius, nėra išskirta, kuri šio ploto dalis bus naudojama Žemės sklype Nr. 1 esančių statinių tiesioginiam eksploatavimui. Todėl Organizatorius, gavęs pareiškėjo pasiūlymą, kuriuo buvo siūloma ištaisyti tokią Projekto sprendiniuose šiuo metu esančią spragą ir papildyti šį Projektą sprendiniais, kuriais būtų aiškiai numatyta, kokia konkrečiai naujai formuojamo žemės sklypo dalis bus naudojama Žemės sklype Nr. 1 šiuo metu esančių statinių eksploatavimui, atitinkamai turėjo pareigą šiuos pasiūlymus išnagrinėti ir įvertinti, ar Projekto sprendiniuose yra išskirtos naujai formuojamo žemės sklypo dalys, skirtos minėtų statinių eksploatavimui, tačiau to nepadarė. Organizatoriaus rašte nurodyti motyvai apie tai, kad suformavus naują žemės sklypą dėl to nepasikeis dabartinės žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2) išorinės ribos, nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad tokiais Projekto sprendiniais yra užtikrinama turima teisė eksploatuoti Žemės sklype Nr. 1 esančius statinius tame Žemės sklypo Nr. 1 plote, kuris šiuo metu yra priskirtas tokių statinių eksploatavimui.

42.4. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 5 d. Projekto rengimo reikalavimų Nr. RFP-163 (toliau – ir Reikalavimai) 5.1. punkte nurodyta, kad formuojant žemės sklypą, reikia pažymėti esamos situacijos objektus pagal Taisyklių 25 punktą. Taisyklių 25 punkte numatyta, kad projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai.

Nekilnojamo turto registre nurodyti duomenys patvirtina, kad Žemės sklype Nr. 1 be pastato yra ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), tačiau Projekto sprendinių brėžinyje nurodyti kiemo statiniai nėra pažymėti. Atsakydama į pareiškėjo pasiūlymą pakoreguoti Projektą taip, kad Projekto sprendiniuose būtų pažymėti visi Žemės sklype Nr. 1 esantys statiniai taip, kaip tai yra numatyta Taisyklių 25 punkte, Administracija nurodė, kad Žemės sklype Nr. 1 esantys kiemo statiniai Projekto brėžinyje yra pažymėti. Be to Pastato kadastro duomenų byloje esančiame statinių išdėstymo plane nurodyti kiemo statiniai nėra pažymėti.

Projekto brėžinyje nurodyti tie duomenys apie statinius, kurie užfiksuoti dokumentuose, nurodytuose Taisyklių 30 punkte, kurių pagrindu rengiami Projekto sprendiniai, todėl teigti, kad Projekto sprendiniai neatitinka Taisyklių 52 punkte nuostatų nėra pagrindo. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl Organizatorius, spręsdamas dėl pareiškėjo pateiktų pasiūlymų, tam tikrais atvejais vertino, kad Žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenys nėra patikimi ir jais nereikia vadovautis rengiant Projektą, kitais atvejais laikėsi visiškai priešingos pozicijos, nurodydamas, kad tokie Žemės sklypui Nr. 1 atlikti kadastriniai matavimai yra tokie tikslūs, kad jais yra būtina vadovautis net ir atliekant esamos situacijos objektų fiksavimą pagal Taisyklių 52 punkto nuostatas.

Taisyklių 30 punkte, kurį nurodė Administracija, yra nurodyta, kad projekto rengėjas, rengdamas projektą, naudoja duomenis, kurie yra nurodyti projekto teritorijoje esamų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre (Taisyklių 30.9 p.), todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl Organizatorius vertino, jog remiantis Taisyklių 30 punktu ir 52 punktu Projekto grafiniame brėžinyje neturi būti pažymėti statiniai, kurie pagal Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pateikiamus duomenis, yra Žemės sklype Nr. 1. Įvertinus Projekto brėžinį ir šiame brėžinyje pateikiamą sutartinių ženklų lentelę yra akivaizdu, kad šiame brėžinyje yra sutartiniais ženklais žymimi tik esami pastatai, t. y. jokių žymėjimų, kuriais būtų pažymėti Žemės sklype Nr. 1 esantys kiti statiniai, Projekto brėžinyje nėra pateikiama.

NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundą, aplinkybių, susijusių su statinių pažymėjimu, netyrė ir nenagrinėjo.

42.5. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 punkte yra įtvirtinta teisės norma, kad saugotinais yra pripažintini tokie želdiniai, kurie pagal esamą situaciją, be ne pagal želdynų inventorizavimo metu surinktus duomenis, kurie tam tikrais atvejais gali būti net 10 metų senumo, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus augimo vietos, rūšies ir matmenų kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą pareiškėjas laikosi tokio vertinimo, kad saugomi medžiai Projekte turėjo būti pažymėti vadovaujantis Projekto rengimo metu esančiais duomenimis apie projektuojamo žemės sklypo plote esančių medžių būklę (skersmenį, rūšį), bet ne tais duomenimis, kurie yra nurodyti Želdynų inventorizavimo kortelėje, kadangi tokie duomenys Projekto rengimo metu nebuvo aktualūs. Įvertinus tai, kad Projektas pradėtas rengti 2020 m. balandžio 27 d., o Želdynų inventorizavimo kortelėje nurodyti duomenys apie medžius yra nustatyti 2019 m., objektyvu, kad Projekto rengimo metu dalis Želdynų inventorizavimo kortelėje nurodytų medžių, kurių skersmuo 2019 m. buvo 19 cm., per šį laiko tarpą neabejotinai padidėjo ir dėl to tapo saugotinais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 6 punktu.

42.6. Pareiškėjas, įvertinęs Projekto sprendinius, kuriais yra teigiama, kad šiuo Projektu nėra nustatomos ar keičiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios galės būti tikslinamos kadastrinių matavimų metu, bei tai, kad Projekte pateikiama informacija apie šias sąlygas, kurios yra taikomos Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2, skiriasi nuo duomenų, kurie šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šiuo pagrindu pateikė Organizatoriui pasiūlymą, kuriuo siūlė pakoreguoti Projektą taip, kad jo sprendiniuose būtų tiksliai nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai, tačiau Organizatorius rašte nurodė, kad toks pasiūlymas nėra priimtinas ir todėl atmestinas, kadangi Projektu, neva, buvo atliktas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimas, kuris turėtų būti vertintinas kaip techninis veiksmas, kurio metu panaudojus tikslią kartografinę medžiagą, naudojant skaitmenines grafines programas, taip pat įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, buvo nustatyti tikslūs jau nustatytų teritorijų plotai. Pareiškėjo teigimu, Projekte apskritai nėra pateikiama tokios informacijos, kad šiuo Projektu buvo atliekamas esamų specialiųjų žemės naudojimų sąlygų ar jų plotų tikslinimas ir dar tokiu būdu, kaip tai yra nurodyta Organizatoriaus rašte, t. y. panaudojus kartografinę medžiagą, specialias programas ir kt. Projekte pateikiama informacija, kad naujai suformuotam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galės būti tikslinamos ne šio Projekto rengimo stadijos metu, bet kadastrinių matavimų metu, t. y. parengus Projektą. Tačiau Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rengiant žemės valdos projektus, prie kurių yra priskiriamas Projektas, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami tokie dokumentai, todėl pareiškėjui nėra aišku, kodėl Projekto rengimo metu nereikia vadovautis Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pateikiamais duomenimis apie Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir jų plotus (juo labiau įvertinus Projekte pateikiamą informaciją, kad tokie plotai šiuo Projekto rengimo metu nebus tikslinami).

42.7. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi toks servitutas (S2), kuris yra planuojamas Projekto sprendiniais, yra nustatomas ne sutartimi, bet administraciniu aktu, todėl iš Organizatoriaus rašte nurodytų motyvų nėra suprantama, kodėl Organizatorius (o vėliau – ir NŽT) vertino, kad Projektu suprojektuotas servitutas (S2) turėtų būti nustatomas sandoriu.

43. Apibendrindamas pareiškėjas pažymi, kad skundžiami sprendimai – Organizatoriaus raštas ir NŽT sprendimas – neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi yra nepagrįsti. Tokia išvada darytina įvertinus sprendimų turinį ir juose nurodytus motyvus, kurie neatitinka jiems keliamų aiškumo ir išsamumo reikalavimų – iš tokių motyvų turinio nėra aišku, kodėl buvo priimti tokie nurodyti institucijų sprendimai atmesti pareiškėjo pateiktus Pasiūlymus.

44. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

45. Administracija pažymi, kad savo sprendimą nepriimti pareiškėjo pasiūlymų dėl parengto Projekto pagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, detaliai ir pagrįstai nurodė, kodėl nėra tenkinamas kiekvienas iš pareiškėjo pateiktų pasiūlymų. Teikdamas skundą teismui pareiškėjas iš esmės nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. raštas Nr. SD-2972 bei jame padarytos išvados yra nepagrįsti. Tokių argumentų nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

46. Administracija laikosi skundžiamame Rašte išdėstytos pozicijos, kad teisės aktuose nėra nuostatų, draudžiančių sujungti du ar kelis žemės sklypus, iš kurių viename ar keliuose yra statinių, į vieną žemės sklypą, nes tokiu atveju statiniams eksploatuoti reikalingas žemės plotas, kuris iki žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu buvo identifikuotas, kaip statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas, nedalinamas, neatskiriamas į atskirą žemės sklypą. Sujungiant sklypus, Žemės sklypas Nr. 1, kaip nekilnojamasis daiktas, iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, išorinės ribos nei Žemės sklypo Nr. 1, nei po sujungimo Projektuojamo žemės sklypo Nr. A nekeičiamos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami.

Žemės ploto (dydžio), reikalingo Pastato eksploatacijai, ir žemės sklypo kadastro duomens – žemės naudmenos (užstatytos teritorijos) identifikavimas ir apskaičiavimas yra skirtingi procesai (dalykai) ir negali būti tapatinami. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas yra visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, be kitų šiame straipsnyje nurodytų duomenų, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis:

žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Nekilnojamojo turto kadastro 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai.

Nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (8 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos: užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 202 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.3.1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, Projekte po sujungimo formuojamo žemės sklypo Nr. A nustatytos faktiškai vietovėje esančios žemės naudmenos – užstatytos teritorijos 6930 kv. m, kita žemė 4858 kv. m, žemės ūkio naudmenos 5378 kv. m. Tai nėra žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti sumažinimas.

47. Administracija taip pat laikosi Rašte išdėstytos pozicijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

48. Administracijos teigimu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog želdinių inventorizavimo kortelėje užfiksuoti duomenys nėra aktualūs. Aplinkybė, kad projekte, kaip nurodo pareiškėjas, yra pažymėti visi medžiai, nereiškia Projekto rengimo reikalavimų Nr. RFP-163 pažeidimo.

49. Administracija taip pat pakartoja savo argumentą, kad Projekte siūlomo servituto pažymėjimas nereiškia servituto nustatymo.

50. Administracijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, susiję su medžių pažymėjimu, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu, servitutų pažymėjimu yra nesusiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.

51. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai pasisakė dėl kiekvieno skundo reikalavimo, konstatavo, kad Rašte nurodyti argumentai pagrįsti teisės aktais, yra motyvuoti.

52. Administracija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal Taisyklių 59–61 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą organizatoriaus atsisakymas priimti pasiūlymus nėra skundžiamas administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-414-442/2022).

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jo patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

54. UAB „Baltisches Haus“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, pagal kurią teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus atsakymų į visuomenės pasiūlymus klausimą, neturi teisės vertinti projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skirtingų rūšių planavimo dokumentų rengimą, visų šių skirtingų rūšių planavimo dokumentų (projektų) rengimo proceso sudėtinė privaloma stadija yra visuomenės informavimas ir supažindinimas su parengto dokumento (projekto) sprendiniais ir teisinis reguliavimas, nustatantis dokumento (plano, projekto) viešinimo stadiją – pasiūlymų pateikimą, nagrinėjimą, vertinimą, priėmimą / nepriėmimą, priimto sprendimo dėl pasiūlymų (ne)tinkamumo apskundimo tvarką yra vienodas, t. y. rengiamo planavimo dokumento rūšis ir jame nustatomi sprendiniai nedaro įtakos pasiūlymo pateikimo, jo nagrinėjimo, vertinimo ir sprendimo dėl jo tinkamumo priėmimo reglamentavimui, t. y. nedaro ir negali daryti šios procedūros skirtingos.

Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, t. y. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas įeina į Teritorijų planavimo įstatymo reguliuojamų santykių sritį (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio detaliajame plane nustatomą teritorijos naudojimo reglamentą, 1 dalies 7 punktą detaliajame plane nustatomos žemės sklypų ribos, t. y. detaliuoju planu gali būti pertvarkomi (t. y. ir sujungiami) žemės sklypai.

Tai reiškia, kad tam pačiam tikslui pasiekti – pertvarkyti žemės sklypus sujungimo būdu urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose gali būti rengiami Teritorijų planavimo įstatyme nurodyti skirtingų rūšių planavimo dokumentai – detalusis planas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (teritorijoje, kurioje detaliojo plano nėra) ir rengiant kiekvieną iš šių planavimo dokumentų (projektų), privalomai atliekama planavimo dokumento viešinimo procedūra ir jos privaloma stadija – pateiktų pasiūlymų nagrinėjimas, vertinimas, priėmimas / atsisakymas priimti.

Ir teritorijų planavimo dokumentų, ir žemės valdos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, numatančios viešinimo metu gautų pasiūlymų vertinimą ir sprendimo dėl jų tinkamumo priėmimą, yra vienodos.

55. UAB „Baltisches Haus“ laikosi pozicijos, kad ginčijamas Administracijos Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui pasekmių. Visi pareiškėjo argumentai dėl Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo teisių pažeidimo turi būti nurodomi ir vertinami ne Projekto viešinimo (pasiūlymų pateikimo ir nagrinėjimo) stadijoje, bet vėliau, t. y. po to, kai bus priimtas galutinis savivaldybės sprendimas – Projektą patvirtinti ar atsisakyti tvirtinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčijamų sprendimo teisėtumą tik jų išsamumo ir tinkamo motyvavimo prasme, laikantis priešingos pozicijos, byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

56. UAB „Baltisches Haus“ palaiko Administracijos poziciją, kad įstatymų nuostatose nėra įtvirtinta jokių apribojimų, draudžiančių disponuoti nuosavybės teisės objektais – žemės sklypais, suformuotais statinių eksploatacijai, juos sujungiant suformuojant vieną didesnių parametrų žemės sklypą. UAB „Baltisches Haus“ teigimu, Projekto dokumentuose nenurodomi (ir negali būti nurodomi) duomenys ir atitinkamai nesprendžiami klausimai, susiję su formuojamo žemės sklypo (jo dalies) perleidimu, išnuomojimu, perdavimu naudotis ir pan., t. y. neišskiriamos dalys, reikalingos atskirų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatacijai; nenurodomos išnuomojamos (jau nuomojamos) ar kitu būdu perleidžiamos naudotis (jau naudojamos) žemės sklypo dalys; nenurodoma siūloma arba jau nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes visi šie duomenys (klausimai) nėra susiję su konkretaus žemės sklypo formavimo / pertvarkymo procedūra ir neturi įtakos Projekte formuojamo žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto duomenims.

Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutartys yra galiojančios, jų sąlygose nurodytas žemės plotas, reikalingas kiekvienai Pastato ir Kiemo statinių daliai, priklausančiai konkrečiam savininkui, eksploatuoti. Žemės sklypo pertvarkymas nereiškia Nuomos sutarties pabaigos. Pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie Iniciatoriaus ketinimus sumažinti Pastatui ir Kiemo statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, turint aiškų ketinimą sutrukdyti savininkui sujungti Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 į vientisą objektą, yra ne kas kita, kaip žemės naudotojo piktnaudžiavimas teise, savo įgaliojimų akivaizdus viršijimas bei savininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

Remiantis Projekto duomenimis Žemės sklypas Nr. 1 kaip nekilnojamasis daiktas iki pertvarkymo ir po pertvarkymo savo plotu (dydžiu) nesumažėja, išorinės ribos nei Žemės sklypo Nr. 1 nei po sujungimo projektuojamo žemės sklypo Nr. A nesumažėja (nekeičiamos), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami. UAB „Baltisches Haus“ palaiko Administracijos poziciją, kad Žemės ploto (dydžio), reikalingo Pastato eksploatacijai, ir žemės sklypo kadastro duomens – žemės naudmenos (užstatytos teritorijos) identifikavimas ir apskaičiavimas yra skirtingi procesai (dalykai) ir negali būti tapatinami.

Įvertinus Projekto dokumentus (brėžinį, aiškinamąjį raštą), Žemės sklypo Nr. 1 suformavimo dokumentus, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, kad Žemės sklype Nr. 1 vietovėje yra plotai, kuriuose nėra statinių – tai žalia veja, želdiniai šiaurinėje ir pietvakarinėje Žemės sklypo 1 dalyse, kuriuose tiesiogiai nevykdoma Pastato, kaip nekilnojamojo daikto, eksploatacija ir atitinkamai komercinė veikla, todėl šie žemės plotai, atliekantys kitokią funkciją, negali būti apskaitomi kaip žemės naudmenos – užstatyta teritorija.

Be to, Pastato kadastro duomenų dokumentuose – Namų valdos techninės apskaitos kortelėje, parengtoje 1996 m. rugsėjo 16 d., nurodyta žemės ploto, reikalingo Pastatui eksploatuoti, sudėtis: užstatytas plotas – 3146 kv. m; kiemas – 3541 kv. m, visas naudojamas plotas – 6707 kv. m. Taigi, pagal Pastato kadastro duomenų bylą 1996 metais statiniais užstatytas plotas sudarė 3146 kv. m, o kieme – 3561 kv. m ploto nėra statinių (užstatymas nefiksuotas). Pastatų ir Kiemo statinių statybos pabaigos metai – 1984 ir jokių duomenų apie atliktą statinių rekonstrukciją padidinant jų parametrus, nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype Nr. 1 po 1996 metų teisės aktų nustatyta tvarka būtų pastatyti nauji statiniai, todėl pagal Pastato kadastro duomenų bylos dokumentus, kuriuose užfiksuoti Žemės sklype 1 esančių suformuotų statinių duomenys, užstatytas plotas nurodytas 3146 kv. m.

Pareiškėjas neturi ir į bylą nepateikė jokių dokumentų (duomenų), kuriuose būtų nurodyta, kokį plotą Žemės sklype Nr. 1 užima Kiemo statiniai, todėl Projektą rengiantis asmuo, turintis kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatė, kad vietovėje faktiškai statiniais (Pastatu ir Kiemo statiniais) užstatytas žemės plotas sudaro 6930 kv. m, kartu nenustatant ir nevertinant Kiemo statinių atitinkamo ploto Žemės sklype Nr. 1 teisėtumo. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Kiemo statinių (aikštelės, tvoros) parametrai (kadastro duomenys) neužfiksuoti, taip pat šių statinių duomenų nėra Pastato kadastro duomenų byloje.

Projekto dokumentuose nurodyti faktiškai natūroje (Žemės sklype Nr.

1) nustatyti ir apskaičiuoti duomenys (statiniais užstatyta teritorija). Projekto rengėjas, turintis įstatymo nustatytą kvalifikaciją ir dokumentą – kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, privalo visus Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, taip pat po pertvarkymo sujungimo būdu formuojamo žemės sklypo Nr. A duomenis fiksuoti, nustatyti ir pažymėti laikantis teisės aktų reikalavimų.

57. UAB „Baltisches Haus“ teigimu, Namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame statinių išdėstymo plane, parengtame 2004 m. vasario 12 d., Kiemo statiniai (aikštelė, tvora) nėra nurodyti, yra nurodytas Pastatu ir kitais statiniais (kiemu) užstatytas plotas 6707 kv. m ir pažymėtas užstatytos teritorijos (Kiemo statinių) kontūras. Būtent pagal šį sutartinį žymėjimą – kontūrą, Projekto brėžinyje sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas Pastatas, taip pat kitu sutartiniu žymėjimu – plona juoda linija pažymėti Kiemo statinių (inžinerinių statinių be stogo – aikštelės), kurie nėra pastatai, kontūrai (Schema Nr. 2), taip pat raidėmis nurodytos vietos, kurios yra žvyro / cementbetonio aikštelės. Projekto brėžinyje sutartinis žymėjimas, žymintis statinius Žemės sklype Nr. 1 visiškai atitinka statinių žymėjimą, užfiksuotą Žemės sklypo Nr. 1 plane. Be to, Projekto brėžinyje, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matomi (nurodyti) visi pertvarkomame Žemės sklype Nr. 1 esantys objektai – Pastatas ir Kiemo statiniai.

58. UAB „Baltisches Haus“ vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų (dokumentų) apie nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykusius želdynų ir želdinių, esančių Žemės sklype 2, būklės pakitimus: supuvimą, diametro padidėjimą, aplinkinėje teritorijoje praūžusių audrų pasekmes – nulūžusius želdynus ir želdinius ir pan. Pareiškėjo pastabos ir pasiūlymai yra siekis sutrukdyti žemės savininkui įgyvendinti nuosavybės teisės turinį, nes visi saugotini želdiniai yra išsidėstę Žemės sklype Nr. 2, todėl negali daryti jokios įtakos Pastato eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį.

59. UAB „Baltisches Haus“ nurodo, kad pagal Taisyklių 53 punkte įtvirtintą reglamentavimą rengiant Projektą teritorijų (apsaugos zonų), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plotai ne automatiškai perkeliami iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banko ir tiesiog susumuojami, bet pagal privalomai Projektui rengti naudojamą planinę ir tekstinę medžiagą, dokumentus, duomenis, kurių sąrašas pateiktas Taisyklių 30 punkte, Projekto rengėjas patikrina ir nurodo nustatytas (esamas) ir planuojamas nustatyti teritorijas – apsaugos zonas, kurių dydis numatytas SŽNSĮ, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat nurodo šių teritorijų plotus.

Būtent tokie veiksmai ir Projekto sprendiniai atitinka SŽNSĮ, Taisyklių ir Reikalavimų nuostatas. Projektuojamo žemės sklypo Nr. A dalyje – esamo Žemės sklypo Nr. 1 ribose visos teritorijos (apsaugos zonos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra pažymėtos prie esamų inžinerinių tinklų ir kitų objektų (transformatorinės), t. y. Projektu šioje žemės sklypo Nr. A dalyje nenustatomos papildomos, nenaikinamos, nekeičiamos teritorijos (apsaugos zonos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Todėl Projekto dokumentuose teritorijų – apsaugos zonų plotų nurodymas vertintinas kaip techninio pobūdžio veiksmas (faktinis pagrindas), kurio metu panaudojus tikslią kartografinę medžiagą, naudojant skaitmenines grafines programas, taip pat įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatančias teritorijų – apsaugos zonų, kuriose taikomos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plotus (dydžius, atstumus), nustatomos tikslūs esamų, jau nustatytų, teritorijų (apsaugos zonų) plotai. Pagal SŽNSĮ nuostatas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 151 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2023 m. sausio 1 d. (t. y. po Pasiūlymų pateikimo, Rašto ir Sprendimo priėmimo), teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra Nekilnojamojo turto registro objektas, bet ne žemės sklypo kadastro duomuo, kuris turi būti nustatomas žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto kadastre.

Pagal Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 aktualius Nekilnojamojo turto registro išrašus (11 punktas) nurodytos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos teritorijos (apsaugos zonos), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos; taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašų 8 punkte padarytos žymos apie nustatytas teritorijas (apsaugos zonas), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios dar neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, t. y. šioms teritorijoms įregistruoti reikės atlikti SŽNSĮ nustatytą procedūrą.

Tos teritorijos (apsaugos zonos), kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kaip registro objektas, bet ne kaip Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomuo, negali būti keičiamos nei pagal Pasiūlymus, nei kitus dokumentus. Projekto dokumentai (duomenys) iki jo patvirtinimo bus patikslinti Taisyklių 651 punkto nustatyta tvarka, nurodant Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotas teritorijas (apsaugos zonas), kitos teritorijos (apsaugos zonos), kurios nurodytos Projekte, bet kurios dar neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, bus nustatomos taip, kaip numatyta SŽNSĮ ir paaiškinta Rašte ir Sprendime, bet ne pagal Pasiūlymuose pateiktus duomenis (skaičiavimus).

60. UAB „Baltisches Haus“ remiasi Civilinio kodekso 6.560 straipsniu ir tvirtina, kad žemės sklypo savininkas turi teisę pertvarkyti, suvaržyti (pvz., nustatyti servitutą) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir tokios savininko teisės įgyvendinimas nereiškia trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju nuomininkų) teisių pažeidimų, t. y. nereiškia trečiojo asmens turimos teisės panaikinimo, pakeitimo (sumažinimo). Šiai savininko teisei įgyvendinti nuomininko sutikimas, pritarimas, suderinimas yra nereikalingi, savininkas privalo tik pranešti tretiesiems asmenims (nuomininkui) apie numatomus atlikti veiksmus, priimti sprendimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma pareiškėjo nurodoma Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto nustatymo, kadangi servitutas nebus nustatomas administraciniu aktu.

61. Apibendrindamas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltisches Haus“ nurodo, kad Rašte ir Sprendime yra pateikti aiškūs ir detalūs motyvai dėl kiekvieno pareiškėjo pasiūlymo nepagrįstumo ir nepriėmimo, todėl šie atsakymai į pareiškėjo pasiūlymus yra parengti ir pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šio sprendimo.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO pateiktame atsiliepime prašo nagrinėti apeliacinį skundą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

63. ESO pažymi, kad prieš priimant sprendimą dėl Projekto tvirtinimo Projektas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į naujas nustatytas elektros tinklų apsaugos zonas, t. y. Projekte turėtų būti nurodytos visos naujausios Nekilnojamojo turto registre registruotos žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančios apsaugos zonos. ESO pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darytina išvada, kad šiuo atveju servitutai elektros tinklų apsaugos zonos ribose jau yra nustatyti įstatymu.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

64. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 42.1 punkte, remiasi oficialia konstitucine doktrina, vadovaujantis kuria teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

65. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

66. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo formuojama tose bylose, kurių nagrinėjimo dalyką sudaro teismo vertinimas, ar planavimo organizatorius tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti atsakymus į visuomenės pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji planai ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė Pasiūlymus dėl Projekto, kuris, remiantis Taisyklių 2 punktu, yra ne teritorijų planavimo, bet žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.

68. Nutarties 67 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendime, kuriuo išspręstas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo, kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų toje byloje pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjų toje byloje skundas dėl minėto Administracijos atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, yra nurodoma, kad „nepaisant to, jog (...) pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, (...) teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui“.

69. Išplėstinė teisėjų kolegija minimame sprendime taip išaiškino tai bylai aktualią teisės taikymo taisyklę: „(...) nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės neatitiktų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese esmės ir nebūtų užtikrinama galimybė suinteresuotiems asmenims tinkamai pasinaudoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose jiems garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese“.

70. Remiantis Taisyklių 58 punktu, parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

71. Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad Organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.

72. Remiantis Taisyklių 60 punktu, asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris, kaip nustatyta Taisyklių 61 punkte, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą.

73. Vertindama šios Nutarties 70-72 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad vien teisinis faktas, jog Projektas yra ne teritorijų planavimo, bet žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, nepaneigia Projekto organizatoriaus pareigos gavus suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl Projekto sprendinių ir priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvus, visų pirma, atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (argumentai turi būti individualizuoti), jie turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek teisinio santykio dalyviams, tiek Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, ir teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl suinteresuotų asmenų pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog projekto organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Tokia pareiga turi būti vykdoma, o jos pažeidimas vertintinas, kaip suinteresuotų asmenų teisių pažeidimas.

74. Dėl šios Nutarties 73 punkte nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors teismo sprendime ir nurodydamas teismo precedentus, kurie suformuoti bylose, kuriose spręsti ginčai dėl pasiūlymų, pateiktų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, iš esmės teisingai vertino Projekto organizatoriaus teisių ir pareigų turinį priimant sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų Pasiūlymų.

75. Byloje nustatyta, kad išnuomotas 0,7464 ha ploto Žemės sklypas Nr. 1 Pastatams eksploatuoti, todėl pareiškėjas Pasiūlymų Projekto organizatoriui forma prašė, kad Projektas būtų pakoreguotas taip, jog Projekto sprendiniuose būtų įterpti sprendiniai, kuriais būtų užtikrinta, kad po sklypų pertvarkymo nebūtų sumažinta žemės sklypo dalis skirta pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, pažymėdamas, kad Projekto sprendiniuose nurodoma, jog užstatytos teritorijos plotas yra 0,6930 ha, ir manydamas, kad tokiu būdu siekiama sumažinti Pastatams eksploatuoti skirtą Žemės sklypo Nr. 1 plotą.

75.1. Šis Pareiškėjo pasiūlymas Projekto organizatoriaus atmestas nurodant tokius argumentus.

75.1.1. Statiniui pagal paskirtį eksploatuoti formuojamo žemės sklypo plotas visa apimtimi nepriskiriamas užstatytai teritorijai. Atsižvelgiant į tai, kokios paskirties atitinkame žemės plote eksploatuojamas statinys, į žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, ribas ir plotą įtraukiamos faktiškai vietovėje esančios žemės naudmenos, kurios pagal savo savybes reikalingos ne tik statiniui, kaip nekilnojamajam daiktui aptarnauti, t. y. statiniui kaip iš statybinių medžiagų sukurtų laikančiųjų konstrukcijų daiktui saugiai eksploatuoti, bet ir plotus, būtinus vykdyti pastate atitinkamą ūkinę ar kitą veiklą bei užtikrinti aplinkosaugos, eismo saugumo, kraštovaizdžio apsaugos ir kitus reikalavimus. Pareiškėjo kartu su pasiūlymu pateiktuose Pastato kadastro duomenų dokumentuose – Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta žemės ploto, reikalingo Pastatui eksploatuoti, sudėtis: užstatytas plotas – 3146 kv. m.; kiemas – 3541 kv. m, viso 6707 kv. m, t. y. ne visas Žemės sklypo 1 plotas – 7464 kv. m priskirtas užstatytai teritorijai. Ta aplinkybė, kad ankstesniu laikotarpiu nustatant Žemės sklypo 1 kadastro duomenis galimai netinkamai buvo nustatytos ir apskaičiuotos faktiškai vietovėje esančios žemės naudmenos, negali būti pagrindu kadastro duomenų netikslumą laikyti teisingais duomenimis ir jų nekeisti teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto rengėjas, turintis įstatymo nustatytą kvalifikaciją ir dokumentą – kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, privalo visus Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2, taip pat po pertvarkymo sujungimo būdu formuojamo žemės sklypo duomenis fiksuoti, nustatyti ir pažymėti laikantis teisės aktų reikalavimų.

75.1.2. Padaryta išvada, kad po sujungimo formuojamo žemės sklypo faktiškai vietovėje esančių žemės naudmenų – užstatytos teritorijos 6930 kv. m, želdinių 4859 kv. m, ariamos 5378 kv. m nustatymas ir apskaičiavimas negali būti ir nėra traktuojamas kaip žemės dydžio (ploto, žemės sklypo dalies), reikalingo Pastatui eksploatuoti, sumažinimu, Žemės sklypo, suformuoto Pastato eksploatacijai padalinimu, atidalinimu, negali turėti ir neturės įtakos esamam Pastatui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, o tai reiškia negali pažeisti Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų eksploatuoti Pastatą ir vykdyti jame prekybos centro veiklą.

75.2. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, dėl šio pasiūlymo atmetimo išdėstė tokius argumentus.

75.2.1. Žemės naudmenos apskaitomos laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės). Apskaitos taisyklių 5 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos, miestų, savivaldybių bei apskričių žemės fondo apskaitos duomenys rengiami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas žemės naudmenų rūšis bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatytas pagrindinės žemės naudojimo paskirties kategorijas ir žemės nuosavybės bei valdymo formas.

Žemės apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Žemės informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 (toliau – Žemės informacinės sistemos nuostatai), ir Apskaitos taisyklėmis. Apskaitos taisyklių 6 punkte nurodyta, jog žemės fondo apskaitos duomenys apie žemės naudmenas parengiami, nustatant šiuos rodiklius: bendras žemės plotas; žemės naudmenos (žemės ūkio naudmenos: ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miškai (miško žemė); keliai; užstatyta teritorija; vandenys; kita žemė: medžių ir krūmų želdiniai (atskirieji želdynai ir želdinių (medžių ir krūmų) plotai), pelkės, pažeista žemė, nenaudojama žemė), nusausinta žemė; drėkinama žemė; apleistos žemės ūkio naudmenos.

Apskaitos taisyklių 11.1 papunktyje pažymėta, kad žemės naudmenos nustatomos naudojantis Žemės informacinės sistemos nuostatų 17 punkte nurodytais erdviniais duomenimis. O Apskaitos taisyklių 11.2 papunktis nustato, kad minimalus žemės plotas, kuris Apskaitos taisyklėse nurodytais žemės apskaitos tikslais įtraukiamas į apskaitą kaip atskira žemės naudmena – žemės plotai prie statinių gali būti įtraukiami į apskaitą kaip užstatyta teritorija, neišskiriant atskirų žemės naudmenų, jeigu žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,15 ha.

Atsižvelgiant į tai, kad Projekte pažymėta užstatyta teritorija 0,6930 ha ploto yra didesnis kaip 0,15 ha, todėl formuojamas žemės sklypas turi būti išskirtas atskiromis žemės naudmenomis, šiuo atveju Projekto sprendiniuose pažymėta, kad užstatytos teritorijos plotas yra 0,6930 ha. Žemės naudmenų ploto pažymėjimas Projekto sprendiniuose bei nuomojamo Žemės sklypo Nr. 1 plotas yra skirtingi dalykai, kurie negali būti tapatinami. Daroma prielaida, kad nurodant Projekto sprendiniuose užstatytos teritorijos plotą (0,6930 ha) mažesnį nei nuomojamą Žemės sklypo Nr. 1 plotą (0,7464 ha), siekiama sumažinti šio žemės sklypo nuomojamą plotą, yra nepagrįsta.

75.2.2. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pažymėjo, jog tam, kad nebūtų pažeistos Taisyklių 32 ir 33 punkto nuostatos, Projekto sprendiniuose turėtų būti aiškiai nurodyta projektuojamo žemės sklypo dalies ribos ir plotas, kuris naudojamas ir nuomojamas jame esančių statinių eksploatavimui, tai aprašant Projekto aiškinamajame rašte ir pažymint papildomame sprendinių brėžinyje.

75.3. Byloje nustatyta, kad Projekto rengėjas atliko statiniais užstatyto ploto matavimus ir jų pagrindu Projekte pažymėjo užstatytą 0,6930 ha ploto teritoriją. Byloje nėra įrodymų, kad tikroji užstatytoji teritorija būtų kitokia (didesnė). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 22 d. išraše yra nurodyta, kad užstatyta teritorija yra 0,7464 ha.

75.4. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją.

75.5. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami (be kitų veiksmų) šie veiksmai: kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos: užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė) 32.1.3.1.

75.6. Šios Nutarties 75.3-75.5 punktuose nurodyti faktiniai duomenys ir teisinis reguliavimas suponuoja, kad patvirtinus Projektą yra privalomai atliekami kadastriniai matavimai, kurių metu kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Taigi, atlikus tokius kadastrinius matavimus bus tikslinamos užstatytos teritorijos ir keičiami NTK ir NTR duomenys. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad rengiamo Projekto sprendiniai dėl užstatytos teritorijos negali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registro duomenų.

75.7. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų argumentus dėl pareiškėjo pasiūlymo 73, 74 punktuose nurodyto teisės aiškinimo kontekste, prieina prie išvados, kad jis atitinka pagrįstumo bei teisėtumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį pagrįstai atmetė.

76. Dėl atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekto sprendiniuose pažymėti visus statinius.

76.1. Skundžiamame rašte atsakovas nurodė, kad Projekto brėžinyje sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas Pastatas, taip pat kitu sutartiniu žymėjimu (plona juoda linija) pažymėti kiemo statinių, kurie nėra pastatai, kontūrai, raidėmis nurodytos vietos, kurios yra žvyro/asfaltbetonio aikštelės. Projekto brėžinyje, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, matomi (nurodyti) visi pertvarkomame Žemės sklype Nr. 1 esantys objektai – Pastatas ir kiemo statiniai.

76.2. Atsakovas pažymėjo, jog Pastato kadastro duomenų byloje – Namų valdos inventorizacijos byloje esančiame statinių išdėstymo plane kiemo statiniai nėra pažymėti, todėl Projekto brėžinyje nurodyti tie duomenys apie statinius, kurie užfiksuoti dokumentuose, nurodytuose Taisyklių 30 punkte, kurių pagrindu rengiami Projektai.

76.3. Šį atsisakymą pritarti pareiškėjo pasiūlymui atsakovas grindė Taisyklių 52 punktu, kuriame nustatyta, kad Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos; valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; hidrografiniai objektai; statiniai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius.

76.4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad kiemo statinių žymėjimas Projekto sprendiniuose taip, kaip nurodyta Nutarties 76.1 punkte, pažeidžia Taisyklių 52 punkto nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovų atsisakymo pritarti jo pasiūlymui Projekto sprendiniuose pažymėti visus statinius, yra pagrįstas bei teisėtas.

77. Dėl atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti saugomus medžius.

77.1. Atsakovas, skundžiamame rašte atsisakydamas pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti saugomus medžius pagal aktualius Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, nurodė, kad Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 2 ir 3 punktuose, nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę; želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė parengta 2019 m. rugpjūčio 15 d., o Projektas pradėtas rengti 2020 m. balandžio 27 d., todėl jokio pagrindo pagal Pareiškėjo pageidavimą atlikti Projektu formuojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizaciją nėra.

77.2. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus specialistai įvertino Žemės sklype 2 augančius želdinius ir pagal dendrologo sudarytą Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę nustatė, kad saugotiniems priskiriami šie želdiniai (medžio, krūmo Nr. plane): 11, 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68. Nurodyti saugotini želdiniai yra pažymėti ir sunumeruoti Projekto papildomame brėžinyje. Pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę, saugotinų medžių (išskyrus saugotinus krūmus) yra 33. Visi šie duomenys užfiksuoti Projekto dokumentų sprendiniuose.

77.3. Šie atsakovo argumentai atitinka reikalavimus, kylančius Nutarties 73 punkte nurodyto teisės aiškinimo pagrindu, vertinant bei pateikiant atsakymą dėl suinteresuotų asmenų pasiūlymų dėl Projekto sprendinių.

77.4. Pažymėtina, jog laiko tarpas, praėjęs nuo želdinių inventorizavimo iki Projekto rengimo pradžios, yra pernelyg trumpas, kad tikroji reikalų padėtis galėtų iš esmės pasikeisti, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin reikšmingas teisinis faktas šios bylos kontekste.

77.5. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

78. Dėl atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti pareiškėjo pasiūlymui Projekte nurodyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotus pagal Nekilnojamojo turto registre užregistruotus plotus.

78.1. Vadovaujantis Taisyklių 53 punktu, sprendinių brėžinyje ar jo prieduose be kita ko nurodomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.

78.2. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

78.3. Byloje nėra įrodymų, kad rengiant Projektą jo sprendiniai pažeistų Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas projektuojamoje teritorijoje. Tai, kad rengiant Projektą patikslinti teritorijų – apsaugos zonų plotai, yra kartografuojamų objektų, dėl kurių nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų patikslinimo veiksmai dėl kurių patvirtinus Projektą jo iniciatoriui kyla pareigos, nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 8 straipsnyje.

78.4. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, atmesdamas pareiškėjo pasiūlymą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

78.5. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

79. Dėl atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti pareiškėjo pasiūlymui panaikinti Projekte nustatytą naują servitutą S2.

79.1. Vadovaujantis Taisyklių 58 punktu, pastabas dėl Projekto sprendinių turi teisę pateikti suinteresuoti asmenys.

79.2. Aiškindama suinteresuoto asmens sampratą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tam tikro specialiomis naudojimo sąlygomis apibrėžto teisinio režimo nustatymas konkrečiai žemės sklypo teritorijai turi daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir/ar teisėtiems interesams ir tik šioms sąlygoms esant asmuo pripažintinas suinteresuotu asmeniu, o jo teikiami pasiūlymai dėl Projekto sprendinių būtų nagrinėjimo dalykas, remiantis Taisyklių 59 punktu.

79.3. Byloje nenustatyta, kad projektuojamas servitutas darytų kokią nors įtaką pareiškėjo teisėms ir/ar teisėtiems interesams, todėl pripažintina, kad neįrodytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl Projekto sprendinio suprojektuoti servitutą, o tai savaime suponuoja pagrindą jo skundui atmesti (ABTĮ 5 str. 1 d.).

80. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

81. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).

82. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

83. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nenagrinėjamas, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno rajono vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Virginija Volskienė