a2a5ccfb-28f9-4ae2-9d13-6056eaf1e2b1 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                Administracinė byla Nr. I-4338-414/2016                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03014-2016-0                  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui V.

M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. M. skundu (jo patikslinimu, praÅ¡ymais; b. l. 1, 3, 16, 31, 32, 41; toliau – ir skundas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 3 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje Nr. 24, kurios plotas 18 kv. m. buvo laikomas (gydomas) kartu su kitais asmenimis, iš viso 9 žmonės, todėl vienam asmeniui teko 2 kv. m. ploto, neatskaičius baldų užimamo ploto. Dalį palatos ploto užėmė stalai, lovos, spintelės, kėdė. Indus turėdavo plauti šaltu vandeniu, indų plovimo priemonių neišduodavo, dėl to dažnai viduriuodavo.

Palatoje nebuvo ventiliacijos, todėl svaigdavo galva, buvo silpna. Palatoje visi rÅ«kydavo, kiekvienas po 10-20 cigarečių per dienÄ . Tualetas buvo neatitvertas, todėl kai kiti juo naudodavosi, jis jautė nemalonius kvapus ir garsus. Taip pat nurodė, kad tualetas atskirtas viena siena 100 x 50 cm, klozeto nėra, yra tik skylė grindyse. Palatos apÅ¡vietimas yra blogas, ji nėra plaunama. DuÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę, todėl kitomis dienomis buvo iÅ¡prakaitavęs ir smirdėjo. Patalynė ir čiužiniai seni, pilni parazitų, todėl negalėjo užmigti.

Maistas neatitinka svorio normos ir kaloringumo. Nurodė pasivaikščiojimo kiemelio plotÄ (250 x 500 cm) ir, kad juo vienu metu naudojasi 9 žmonės. Akcentavo, kad žalÄ kildina iÅ¡ nežmoniÅ¡kų laikymo sÄ lygų, o ne iÅ¡ sveikatos paslaugų teikimo. Jo gyvenimo sÄ lygos laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nežmoniÅ¡kos ir Lietuvos valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Tokios sÄ lygos sukėlė jam dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ , psichikÄ , pažeidė jo garbę ir orumÄ .

Prašė skundÄ iÅ¡nagrinėti greičiau dėl to, kad serga nepagydoma liga.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir atsakovas, ir Ligoninė) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 43-46) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24-oje kamerų tipo palatoje (toliau – ir palata), kurios plotas 21,25 kv. m. ir yra 4 lovos. Statistikos, kiek konkrečiai atskiromis dienomis palatoje gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatoje, negali pateikti.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui ir privalo užtikrinti izoliavimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjui maistas buvo tiekiamas įstaigos induose, kurie buvo surenkami plovimui, todėl iÅ¡duoti higienos priemones indams plauti nebuvo tikslinga. Visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir/ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti, todėl Ligoninės administracija tinkamai pasirÅ«pino draudimo rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje įgyvendinimu, nurodė teismų praktikÄ , kuri minėtÄ aplinkybę patvirtina.

Teisės aktai nenumato galimybės Ligoninėje besigydančius asmenis skirstyti į rÅ«kančiųjų ar nerÅ«kančiųjų palatas, nes draudimas galioja Ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. Palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) yra 1,5 m aukščio ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato, kad unitazas ar klozetas turi bÅ«ti uždengiamas. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau, visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotas Leidimas-Higienos pasas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Skunde minima depresija pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuota, gydymosi laikotarpiu skundų iÅ¡ jo negauta. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, nėra pagrįsta praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Atkreipė dėmesį, kad V. M. į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik metams nuo tariamai atsiradusios žalos, kai realiai patiriamas poveikis jau nėra skaudžiausiai ir labiausiai juntamas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninėje, atlyginimo.Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).LVAT savo nutartyse taip pat yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Ligoninei teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl jo skunde nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninės palatoje.

SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia palatos ploto trÅ«kumu ir dėl to kilusiais neigiamais iÅ¡gyvenimais.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. birželio 3 d., t. y. 7 dienas (b. l. 2), pareiÅ¡kėjas V. M. buvo laikomas Ligoninės Vidaus ligų skyriuje. Ginčo dėl to, kad jis buvo laikomas palatoje Nr. 24 byloje nėra.

Ginčas byloje kyla dėl palatos Nr. 24 ploto ir joje laikytų asmenų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad minėta palata buvo 18 kv. m. (ilgis 3 m., plotis 6 m.) ir joje kartu su juo buvo laikomi 9 žmonės, atsakovas atsiliepime nurodo, kad 24 palata yra 21,25 kv. m. ir joje yra 4 lovos. Pastebėtina, kad atsakovas įrodymų patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes dėl palatos dydžio ir joje laikytų asmenų skaičiaus nepateikė, o iÅ¡ į bylÄ pateiktų palatų nuotraukų (b. l. 68, 69) matyti, kad jose yra ir 6, ir 5 gulimos vietos.

Atsakovui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl palatos ploto ir joje laikytų asmenų skaičiaus nepaneigus, darytina iÅ¡vada, kad gydant V. M. Ligoninės palatoje Nr. 24, visÄ jo gydymo laikotarpį, t. y. 7 dienas, pareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama pakankamai palatos ploto, o palatos užstatymas baldais dar labiau suvaržė jo judėjimo galimybes. Argumentas, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės deliktinės atsakomybės konstatavimui, nes vieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo palatos siena 100 x 50 cm sienele, klozeto nebuvo, buvo tik skylė grindyse.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) yra 1,5 m., tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose). Atsakovo į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas (b. l. 66-67) patvirtina aplinkybę, kad minėtai institucijai atlikus kameros-palatos Nr. 24 patikrinimÄ buvo nustatyta, kad sanitariniai įrengimai, tualetai, įrengti praustuvai, tiekiamas Å¡altas vanduo atitiko Higienos normos HN 47:2011 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad santechniniai įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, Å¡varÅ«s. Tačiau iÅ¡ minėto patikrinimo akto negalima daryti iÅ¡vados, kad sanitarinio mazgo atitvarai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tualeto įrengimu turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos asmens privatumui, kad Å¡i vieta visada nebÅ«tų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

LVAT praktikoje taip pat ne kartÄ akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ ; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ ). Valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nepateikė jokių įrodymų (pvz., nuotraukų ar foto lentelių) patvirtinančių, kad sanitarinio mazgo sienelės aukÅ¡tis yra pakankamas asmens privatumo sanitariniame mazge užtikrinimui, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas sanitariniame mazge galėjo bÅ«ti matomas kitų kartu laikomų asmenų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, atsakovui jų nepaneigus, vertintinos kaip pareiÅ¡kėjo teisės naudotis privatumÄ užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimu.

Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ (Vilnius, 2012. 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra iÅ¡vietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „VieÅ¡ieji tualetai“ (patvirtinta 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė iÅ¡matoms ir neÅ¡variam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint. Atsižvelgiant į aptartÄ , darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose nėra nustatyti konkretÅ«s reikalavimai Ligoninėse įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl to, jog palatos sanitariniame mazge nebuvo įrengto klozeto.

Galiojantys teisės aktai nenumato, jog į palatas (sanitarinius mazgus) turi bÅ«ti tiekiamas Å¡iltas vanduo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad į palatÄ (sanitarinį mazgÄ ) tiekiamas tik Å¡altas vanduo pažeidžia teisės aktų reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad palatoje nebuvo ventiliacijos, buvo blogas apÅ¡vietimas.IÅ¡ atsakovo pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akto (b. l. 66-67) matyti, kad patikrinta Ligoninės kamera-palata Nr. 24 vėdinama per langus, yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tai atitiko Higienos normos HN 47:2011 40 punkto reikalavimÄ .

Byloje nėra jokių vėdinimo netinkamumÄ ar blogÄ apÅ¡vietimÄ ginčo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų, todėl pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl ventiliacijos palatoje nebuvimo ir blogo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti. V. M. nurodė, kad palatos nevalomos, sena patalynė ir čiužiniai, kurie pilni parazitų, maistas neatitinka svorio normos ir kaloringumo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 66-67) pažymėta, kad Ligoninės skyriams parengti patalpų valymo ir dezinfekcijos procedÅ«ros, valymo ir dezinfekcijos planai, pagrindinio patalpų valymo darbai registruojami žurnale.

Patikrinimo metu kameroje-palatoje Nr. 24 buvo vizualiai Å¡varu, sienų, grindų pavirÅ¡iai lygÅ«s, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 114 punkto reikalavimus. 2014 m. birželio 3 d. Ligoninės skalbinių skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 57-52, sudaryta tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir UAB „Rasa“ (toliau – ir Sutartis; b. l. 52-56), patvirtina aplinkybę, kad UAB „Rasa“ du kartus per savaitę priima neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ Ligoninės ir Å¡varius pristato atgal (Sutarties 3.6, 3.8 p.); iÅ¡skalbti skalbiniai neturi bÅ«ti pageltę, suplėšyti, sudažyti, su iÅ¡siskalbiančiomis dėmėmis ir skalbimo priemonių ar kitu paÅ¡aliniu kvapu, nesukelti pacientams alerginių reakcijų; skalbiniai neturi bÅ«ti drėgni, negali likti lyginimo metu neiÅ¡džiovintų vietų (Sutarties 3.9 p.); skalbinių apdorojimas turi užtikrinti pilnÄ jų nukenksminimÄ , taikant Å¡iluminę, Å¡iluminę cheminę skalbinių dezinfekcijÄ (Sutarties 3.5 p.).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 62-65). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys skalbinių, minkšto inventoriaus priežiūrai, kenkėjų monitoringui ir naikinimui.

PareiÅ¡kėjas teiginių dėl netinkamo maitinimo nepagrindė, ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo teisių pažeidimo į Ligoninės administracijÄ ar kitas institucijas nesikreipė, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, todėl teiginiai laikytini neįrodytais. Teismas pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas prižiÅ«rėdamas Å¡varÄ palatoje, iÅ¡duodamas pareiÅ¡kėjui patalynę, čiužinį ir teikdamas maistÄ , pažeidė galiojančius teisės aktus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Bylos duomenys (fotonuotraukos; b. l. 70, 71, 72) patvirtina kad Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Teismas vertina, kad Ligoninė ėmėsi veiksmų, jog bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose. Neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų, kad palatose bÅ«tų buvę rÅ«koma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo teisių pažeidimo į administracijÄ nesikreipė, todėl teismas neturi pagrindo neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimui.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kartÄ per savaitę galėjo naudotis duÅ¡u, pasivaikščiojimo kiemelio plotÄ bei juo besinaudojančių žmonių skaičių. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Pasivaikščiojimo kiemelių plotų teisės aktai nereglamentuoja, todėl atsakovas, suteikdamas teisę pareiÅ¡kėjui pasinaudoti duÅ¡u ir pasivaikščioti kiemelyje, neteisėtų veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjas prašė jo bylÄ iÅ¡nagrinėti greičiau dėl to, kad jis serga nepagydoma liga Pažymėtina, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal ABTÄ® normas. ABTÄ® nenumato galimybės administracine bylas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų motyvų nagrinėti greičiau, todėl nėra pagrindo tokį V.

M. praÅ¡ymÄ tenkinti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, todėl pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotos pasekmės. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, V.

M. subjektinės teisės – bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (teisų pažeidimÄ patyrė tik 7 dienas), nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant Ligoninėje bÅ«tų pablogėjusi dėl gyvenimo sÄ lygų, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 70,00 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Rimantas Giedraitis