a2a513b9-f294-4eb4-985f-ee45bfaa4e38 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-193/2012Teisėja Jolanta Raščiuvienė             Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00136-2011-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,išteisintajam D.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendžio, kuriuo D. B. iÅ¡teisintas pagal BK 243 str., jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).                 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,N U S T A T Ė : D. B. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 243 str. tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t.y.

KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nutartimi D. B. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus įpareigojant atlikti iki 2011-03-01, ir pradėjus nutarties vykdymÄ , jis 2010-12-10, 2010-12-17 ir 2011-02-15 Å¡aukiamas ir neatvykdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijÄ bei 2010-12-30, 2011-01-13, 2011-02-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos inspektorei nuvykus į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , D.

B. durų neatidarė. IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas, teismui konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį – D. B. pripažinti kaltu pagal BK 243 str. ir nubausti 45 parų areÅ¡to bausme.

Teigia, kad teismas neteisingai įvertino susidariusiÄ situacijÄ , nes D. B. kojÄ susilaužė 2011-01-02, tuo tarpu KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nubaustas jis buvo 2010-11-17, todėl D. B. turėjo galimybę nemokamus darbus atlikti iki savo susirgimo. Nurodo, kad pataisos inspekcija 2011-12-01 pradėjo vykdyti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria D. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus įpareigojant atlikti iki 2011-03-01.

Prokurorė pažymi, kad teismas nesiėmė priemonių, kad patvirtinti ar paneigti D. B. ir jo motinos parodymus, jog D. B. tuo laikotarpiu negalėjo vaikščioti, bes byloje esanti pažyma patvirtina tik tai, jog koja D. B. lūžo 2011-01-02 ir jis du kartus buvo operuotas. Taip pat teismas neatsižvelgė į liudytojos I. V. parodymus dėl Å¡aukimų siuntimo, jos lankymosi D. B. gyvenamojoje vietoje ir D. B. neatvykimo į pataisos inspekcijÄ . Prokurorės teigimu, teismas neįžvelgė D. B. elgesyje vengimo, t.y. jo objektyviosios pusės, tai, kad nuteistasis iÅ¡ viso nesiekė ir nerodė noro atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Pažymi, kad D. B. negalėjo paaiÅ¡kinti neatvykimo 2010-12-10 ir 2010-12-17 į pataisos inspekcijÄ , nepraneÅ¡imo jai priežasčių bei parodė, kad jokių svarbių priežasčių baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymui nebuvo, vėliau jau buvo lūžusi koja, sunkiai vaikščiojo. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. po nutarties nei karto nebuvo atvykęs į pataisos inspekcijÄ , nors praneÅ¡imus gaudavo. Prokurorė mano, kad D. B. suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, suvokė savo pareigÄ jÄ atlikti, ir suvokė, kad pažeidžia įstatymo reikalavimus.Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant D. B. kaltumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos ir D. B. pagal BK 243 str. iÅ¡teisino.Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka. Priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė D. B. iÅ¡teisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinimus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi kaltinamojo bei liudytojos D.

B. parodymais, kita bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties nebuvimÄ D. B. veiksmuose.BK 243 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Sutinkamai su teismų praktika, BK 243 str. negali bÅ«ti taikomas, jeigu asmuo nevengia Å¡ios pareigos (Å¡iuo atveju – atlikti nemokamus darbus), bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turėdamas galimybę įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę sÄ moningai to nedaro. Nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, apylinkės teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad D.

B. per teismo nustatytÄ nemokamų darbų atlikimo terminÄ (nemokamus darbus turėjo atlikti iki 2011-03-01) baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje teisingai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismo įsitikinimu, galima pripažinti tik sÄ moningÄ tyčinę veikÄ , kurios turinys rodytų, kad asmuo taip elgėsi siekdamas iÅ¡vengti teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo.

Apeliaciniame skunde, ginčijant nurodytÄ teismo suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , nurodoma, kad D. B. turėjo galimybę nemokamus darbus atlikti iki savo susirgimo. Tačiau byloje esantys įrodymai, nors ir nustatytas D. B. neatvykimas pagal Å¡aukimus į pataisos inspekcijÄ , nepatvirtina jo tyčinio vengimo atlikti nemokamus darbus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pataisos inspekcija nutartį dėl D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo gavo 2010-12-01 ir D. B. Å¡aukimais kvietė atvykti 2010-12-10, 2010-12-17, 2011-02-15 į pataisos inspekcijÄ , tačiau pastarasis neatvyko, taip pat lankėsi jo gyvenamojoje vietoje, kur Å¡io nerado.

Tačiau taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-01-02 D. B. lūžo koja ir jis buvo operuojamas. Sutinkamai su apeliacinės instancijos teisme apklausto jį gydžiusio liudytojo P. V. parodymais, D. B. nuo kojos lūžimo iki 2011-03-27 buvo nedarbingas. Netikėti Å¡iais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Buvęs nedarbingas parodė ir D. B. bei liudytoja D. B.. Tokiu bÅ«du, vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymas laikotarpiu nuo kojos lūžio 2011-01-02 iki nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino 2011-03-01 yra pateisinamas, nes D.

B. dėl objektyvių priežasčių neturėjo realios galimybės tuo metu atlikti nemokamų darbų. Nors prokurorė skunde teisingai pažymėjo, kad D. B. nemokamus darbus galėjo atlikti iki kojos lūžio, kas tesudaro gruodžio mėnesio laikotarpį, to nepakanka BK 243 str. inkriminavimui. Kaip minėta, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas buvo 2011-03-01, o kojos lūžis 2011-01-02 buvo netikėtas, neplanuotas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad kojai nelūžus D.

B. bÅ«tų vengęs ir neatlikinėjęs jam teismo skirtų nemokamų darbų, kuriems atlikti dar buvo laiko. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. B. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nustatytu laiku neįvykdė dėl objektyvių, svarbių, jos neįvykdymÄ pateisinančių priežasčių, o ne vengdamas jam nustatytos prievolės įvykdymo, yra pagrįsta.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D.

B. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str. požymių, ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje iÅ¡tirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis, iÅ¡teisinantis D. B. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl prokurorės apeliacinį skundÄ atmeta.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,N U T A R I A :Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas             Ričardas Gilys Teisėjai             Algirdas Gaputis                                                                    Valdas Petras Meidus