a2a2ebcd-d142-48f2-8fe2-29ce43525eb9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-174-1033/2018Proceso Nr. 1-01-1-39266-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui,kaltinamajam R. V.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, iÅ¡siskyręs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas n u s t a t ė: R. V. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieÅ¡ savo sugyventinę J. M., koridoriuje sudavė jai vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu į deÅ¡inį skruostÄ , po ko kaire ranka sugriebęs už plaukų tempė juos žemyn, taip paguldydamas J.

M. ant grindų ir, laikydamas pastarÄ jÄ už plaukų gulinčiÄ ant grindų, spyrė kojomis ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is spyrius į veidÄ , ne mažiau kaip penkis spyrius į plaukuotÄ jÄ galvos dalį, ne mažiau kaip vienÄ spyrį į deÅ¡inės rankos žastÄ ir vienÄ spyrį į kaklÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmÄ bei padarydamas kÅ«no sužalojimus: kairės akies vokų kampų, kairio smilkinio, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, virÅ¡ugalvio, kaklo deÅ¡inės pusės poodines kraujosruvas, kaktos deÅ¡inės pusės poodinę kraujosruvÄ su nubrozdinimu, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamasis R.

V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad J. M. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno apie mėnesį. Susipažino dar prieÅ¡ mėnesį, susitarė ir pradėjo gyventi kartu, buvo bendra buitis, gyveno kaip Å¡eima. Ä®vykio metu, kai kilo konfliktas, buvo dviese. Jis supyko ant sugyventinės ir neiÅ¡tvėręs sudavė pora kartų. Ji iÅ¡kart iÅ¡bėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad nori jÄ nužudyti ir pan. Kaimynas išėjo ir tuo viskas baigėsi. Daug smurto veiksmų nebuvo, tik keletas sumuÅ¡imų.

Kaimynas R. pradėjo jį raminti, Å¡aukti ant jo: „kÄ tu darai nesÄ mones?“. Tada jis susirinko savo daiktus ir išėjo, nes nebuvo prasmės toliau kartu gyventi. Konfliktas įvyko, nes J. M. pradėjo jį provokuoti, priekaiÅ¡tauti, kad jis girtuokliauja. Rugpjūčio 10 d. buvo jo gimtadienis, bet nusprendė keliomis dienomis atÅ¡vęsti anksčiau, nes buvo atvažiavęs jo krikÅ¡tasÅ«nis, kuris turėjo iÅ¡važiuoti į komandiruotę, todėl iÅ¡gėrė po Å¡ampano taurę, simboliÅ¡kai atÅ¡ventė.

Buvo susitarę, kad J. M. 17.00 val. užeis pas jį į darbÄ paimti telefono pakrovėjo ir ateis namo, tačiau jos nebuvo keturias valandas. Po to ji atėjo ir pradėjo kelti skandalÄ . PirmÄ kartÄ jis papuolė į tokiÄ situacijÄ . J. M. galvojo, kad jis bus girtas ir neatėjo laiku, kaip susitarė. Tai ir buvo provokacija. Dabar tiksliai neatsimena kokiais žodžiais, bet žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. Nepripažįsta, kad spardė sugyventinę, nes ji iÅ¡kart iÅ¡bėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad jÄ užmuÅ¡.

Ji pati nugriuvo, kai bėgo prie durų. Gulėdama ant žemės rėkė: „mane užmuÅ¡, užmuš“. Jis nematė, kodėl J. nugriuvo, bet kai išėjo į koridorių pamatė, kad ji nugriuvusi. Buvo mėlynių, dantis nuskilęs. Sutinka, kad blogai padarė suduodamas ranka du smÅ«gius, tačiau neiÅ¡tvėrė, buvo įtampa, negalvojo, kad kils toks skandalas. Liudininkę J. R. susitiko gatvėje, prie namo. Ji nieko nematė ir nieko paliudyti negali. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, sudarė susitarimÄ ir moka žalÄ dalimis.

Nukentėjusios J. M. ieÅ¡kinys yra per didelis, todėl su tokiu ieÅ¡kiniu nesutinka. Jis tiek neuždirba, gauna minimaliai. Nukentėjusioji jam buvo paraÅ¡iusi žinutę, kad jeigu jis sumokės 5000 eurų, tai nutrauks bylÄ . Jam tai panaÅ¡u į pinigų iÅ¡muÅ¡inėjimÄ . Jeigu teismas priteis ieÅ¡kinį- mokės dalimis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Nuo 2017 m. liepos 19 d. gyvena su J. M., jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pradėjus kartu gyventi buvo bendra buitis, vedė bendrÄ Å«kį. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pas juos į svečius buvo atvažiavęs jo krikÅ¡to sÅ«nus. J. M. sakė, kad grįš į namus 17.00 val., tačiau sugrįžo tik 21.00 val., tuo metu namuose jis buvo vienas. Grįžusios J. M. klausinėjo kur ji buvo, o ji atsakė, kad kur norėjo ten ir buvo, kad jis namuose ne Å¡eimininkas. J. M. jam liepė susikrauti savo daiktus ir iÅ¡eiti. Tokie žodžiai jį supykdė ir buto koridoriuje sudavė jai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ .

Kur tiksliai pataikė, neprisimena, kažkur į apatinę veido dalį. Nuo smÅ«gio J. M. nugriuvo ant grindų. Kai ji atsistojo, jis dar sudavė vienÄ smÅ«gį iÅ¡orine plaÅ¡takos dalimi J. M. į veido Å¡onÄ . Po Å¡io smÅ«gio sugyventinė iÅ¡bėgo iÅ¡ buto Å¡aukdama: „padėkit, padėkit, muÅ¡a“. Ä® koridorių iÅ¡bėgo kaimynas ir pradėjo klausinėti kÄ jis daro. Tuomet jis susirinko savo daiktus ir išėjo. J. M. nespardė, o tik sudavė du smÅ«gius ranka. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė J.

M. fizinį skausmÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Su Vilniaus teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis (b. l. 73-74, 86-87).Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad R. V. ji priėmė gyventi, nes jam simpatizavo, bet jis bute elgėsi kaip Å¡eimininkas. 2017 m. rugpjūčio 2 d. R. V. išėjo į darbÄ , po to, skambino jai ir prašė pasitikti, nes blogai jautėsi. Ji atėjo R. V. pasitikti, kartu grįžo namo. Po to ji iÅ¡važiavo į sodÄ , o R. V.

į miestÄ . DienÄ jai paskambino R. V. ir pasakė, kad pas juos atvažiuos svečių – jo krikÅ¡to sÅ«nus. Ä® tai ji atsakė, kad nenori svečių, nes padirbėjusi sode bus pavargusi. IÅ¡ sodo sugrįžo apie 16.30 val., matė, kad stalas jau padengtas, bet svečių dar nebuvo. R. V. jai paaiÅ¡kino, kad viskÄ suruošė, svečiai tuoj ateis. Toks R. V. savivaliavimas jai nepatiko, todėl paaiÅ¡kino, kad tai jai nepatinka ir pyksta. Paskui R. numetė jai pinigus, kad ji nuėjusi į jo darbÄ sumokėtų bendradarbiui, nes jis atsiprašė iÅ¡ darbo visai dienai.

Ji nuėjo ir sumokėjo, kaip prašė R. V.. Po to nuėjo į parkÄ , nes negalėjo grįžti namo, jai buvo skaudu, sėdėjo ir verkė. Jai pasirodė neatsakinga ir žiauru, kad žmogus, kuriam leido gyventi savo namuose, taip elgiasi, nors tarėsi gražiuoju, kad taip nebus. Jai paskambino draugė, pasakė, kad važiuoja namo, todėl ji pasiprašė pas draugę, nes nenorėjo eiti į namus. Iki 21.00 val. buvo pas draugę J. R., o apie 21.30 val. grįžo namo. Kai atrakino duris, kambarys buvo sutvarkytas, prieÅ¡kambaryje stovėjo R.

V.. Jis nieko neklausė, o tik priekaiÅ¡tavo, kodėl ji nedalyvavo susitikime ir iÅ¡ karto trenkė jai kumščiu į akį. Po to R. V. stvėrė jÄ už plaukų ir pradėjo spardyti kojomis. Kai suÅ¡uko, kad buvo pas J., tada jÄ paleido. Spyrė jai ne mažiau kaip 6 kartus, pataikė į lÅ«pÄ . Ji kiek galėjo rankomis dengė veidÄ , visa galva buvo su guzais, žandikaulis sulaužytas. Ji buvo Å¡oko bÅ«senoje, stvėrė telefonÄ , buvo nuspaudusi draugės J. numerį. Jos draugė per telefonÄ girdėjo, kaip ji maldavo, kad nemuÅ¡tų.

Po to, draugė atbėgo pas jÄ Ä¯ namus. Kai R. V. jÄ paleido, ji iÅ¡bėgo į koridorių ir prašėsi pagalbos, beldė į visas duris. Vienintelis kaimynas iÅ¡ 43 buto išėjo ir paklausė kas atsitiko. Ji kaimynui aiÅ¡kino, kad jos draugas jÄ muÅ¡a. Bėgdama praÅ¡yti pagalbos nugriuvusi nebuvo, R. V. jos nesivijo. Jis pasiėmė krepÅ¡ius ir norėjo kuo greičiau iÅ¡eiti. Ji suprato, kad jis jau buvo susikrovęs krepÅ¡ius ir laukė to momento, kada ji sugrįš, kad galėtų greit iÅ¡eiti.

Nesupranta, kodėl jÄ mušė, galėjo ramiai iÅ¡eiti, ji konflikto neprovokavo. Jau grįžusi iÅ¡ sodo apie 16.30 val. ji pasakė R. V., kad nenori, jog kviestųsi gimines į jos namus, tam yra kavinės. Be to R. V. turi savo namus. Su R. V. buvo pažįstami tris dienas, kai pradėjo gyventi kartu, atsirado bendrų tikslų ir interesų, tuoktis nesitarė. R. V. 2017 m. liepos 19 d. atėjo pas jÄ Ä¯ svečius ir nuo tada pradėjo kartu gyventi. Ä®vykio metu R. V. iÅ¡ ryto iÅ¡gėręs buvo, atėjo iÅ¡ darbo ir nebuvo prasiblaivęs, nes 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo gerai iÅ¡gėręs. 2017 m. rugpjūčio 2 d.

R. V. atsiprašė nuo darbo, nes jam buvo negera ir buvo dar neiÅ¡siblaivęs, o vėliau vakare jau buvo gerokai iÅ¡gėręs. Ji buvo taip sudaužyta, kad net žandikaulis sulaužytas, numuÅ¡ti keramikiniai dantys. R. V. pargriovė jÄ ant grindų ir spardė kojomis, jis buvo su batais. Iki tol jokių sužalojimų ji neturėjo. Buvo pas draugę J., grįžtant namo jos niekas neužpuolė. R. V. su ja žiauriai pasielgė, ji labai nukentėjo – du mėnesius valgė per Å¡iaudelį trintÄ maistÄ , įsidėjo laikinus dantis, nes turėjo atsistatyti dantenos.

Savo 3600 eurų civilinį ieÅ¡kinį palaiko. R. V. matė jÄ praėjus trims dienoms visÄ sudaužytÄ , su surakintu žandikauliu. Paklaustas kodėl taip padarė, pasakė, kad nežino. SiÅ«lė R. V. taikytis, prašė atlyginti moralinę ir turtinę žalÄ , kad nereikėtų teismo. Tyrėja jai pasakė, kad gali paraÅ¡yti žinutę. Paskaičiavusi ji prašė 5000 eurų žalos atlyginimo. Po konflikto jos veidas buvo sudaužytas, padaryti nubrozdinimai, bėgo kraujas, policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Greitoji nuvežė į Lazdynus, darė rentgenÄ , smegenų sutrenkimo nebuvo. KitÄ dienÄ iÅ¡ ryto važiavo paimti abdukcijos. Atsikėlusi iÅ¡ ryto savęs nepažino. Dabar jai įstatyti laikini dantys, dantenos atsistatė į vietÄ , žandikaulis sugijo, jau gali įsidėti nuolatinius - keramikinius dantis. Ji leidosi vaistus nuo skausmo, buvo baimė ir nerimas, prastai miegojo, ilgÄ laikÄ buvo Å¡oko bÅ«senoje, dar jaučia galvos skausmÄ , nes visa galva buvo su guzais. Turtinę žalÄ sudaro 1600 eurų, moralinę – 2000 eurų.

Kreipėsi į odontologus, kurie nustatė, kad pradinė suma dėl dantų - 1000 eurų. Å iai dienai iÅ¡leido 200 eurų laikiniems dantims. Ji įsidarbino, reikia bendrauti su žmonėmis, o be dantų to negali daryti. 1000 eurų suma yra vidutinė kaina, bet dantys jai tikrai kainuos daugiau. Dėl R. V. smurto jai teko daug iÅ¡kentėti, prarado daug sveikatos, patyrė daug skausmo, smurto poveikis jautėsi du mėnesius. Dar ir dabar vartoja vaistus, buvo pažeistas jos orumas, sužlugdyta sveikata. Pateikia nuotraukÄ , kaip atrodė praėjus 5 dienoms ligoninėje (b. l. 140).

Jai labai apmaudu, kad kaltinamasis, kuriuo pasitikėjo, nepripažįsta viso smurto, todėl norėtų, kad jis už savo veiksmus bÅ«tų nubaustas ir padengtų visÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad su R. V. susipažino 2017 m. vasarÄ , pradėjo draugauti, o nuo 2017 m. liepos 19 d., R. papraÅ¡ius, kad leistų gyventi pas jÄ , jie apsigyveno kartu jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su R. pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, jis į butÄ atsivežė savo rÅ«bus.

Pradėjus kartu gyventi, R. pradėjo vežiotis jÄ pas savo giminaičius ir kviestis pas jÄ Ä¯ butÄ savo gimines, kas jai nepatiko. Ji pasakė R., kad viskas vyksta per greitai, kad jis „stabdytų“. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ji buvo sode. Jai paskambino R. V. ir pasakė, kad pas jį ateis krikÅ¡to sÅ«nus, jie iÅ¡gers kavos. Ji atsakė, kad jo giminaitis pabÅ«tų neilgai, nes ji grįš iÅ¡ sodo pavargusi. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.30 val. ji grįžo į namus ir pamatė, kad namuose padengtas stalas, pridėta maisto ir alkoholinių gėrimų.

Akivaizdu buvo, kad R. laukia ne vieno svečio. Jis pasakė, kad atvyks ne vienas krikÅ¡to sÅ«nus, o trys jo giminaičiai. R. paprašė jos nuneÅ¡ti į jo darbÄ kolegai pinigus, kad kolega padirbtų už jį tÄ vakarÄ . Ji nuėjo į prekybos centrÄ (duomenys neskelbtini), kur dirbo R., ir padavė jo kolegai pinigus. Po to namo negrįžo, nes nenorėjo susitikti su R. giminaičiais. Be to jai buvo pikta, kad R. pasikvietė savo giminaičių lyg į savo butÄ . Ji pavaikščiojo parke, paskui nuėjo pas draugę J.

R.. Po 21.15 val. išėjo į namus. Namuose buvo apie 21.30 val. Grįžusi rado R. stovintį prieÅ¡kambaryje. Matė, kad stalas buvo nudengtas, svečių namuose nebuvo. Jai uždarius buto duris, R. nieko nesakęs deÅ¡inės rankos kumščiu smogė jai į veidÄ , į deÅ¡inį skruostÄ . Dėl kokios priežasties buvo muÅ¡ama nesuprato. Sudavęs smÅ«gį, jis kaire ranka griebė jÄ už plaukų ir tempdamas žemyn paguldė ant grindų. Koridoriuje paguldęs jÄ ant grindų, keikė įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, kaire ranka laikydamas už plaukų spardė kojomis.

R. buvo apsiavęs batus, todėl spyriai buvo itin stiprÅ«s, spardė abiem kojomis, spyrė ne mažiau Å¡eÅ¡ių spyrių į veidÄ . Ji pradėjo dengtis rankomis veidÄ , o R. spardė jai į plaukuotÄ jÄ galvos dalį. Ä® galvÄ spyrė ne mažiau penkių smÅ«gių. Nuo spyrių jai labai skaudėjo kairį skruostÄ , kaip vėliau sužinojo - lūžo žandikaulis. R. spirdamas jai į veidÄ pataikė į lÅ«pas. Nuo Å¡io spyrio jai nulūžo dvi priekinių virÅ¡utinių dantų keraminės karÅ«nėlės. Dantų neiÅ¡mušė, tik numušė keramines karÅ«nėles.

R. taip pat spyrė ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės rankos žastÄ ir vienÄ kartÄ spirdamas pataikė į kaklÄ . Nuo visų spyrių ji juto stiprų fizinį skausmÄ . Kai jÄ spardė, ji maldavo, kad liautųsi, pradėjo sakyti, kad buvo pas draugę J.. Tai iÅ¡girdęs jis nustojo muÅ¡ti. Kai R. mušė, ji Å¡aukėsi pagalbos: „mane muÅ¡a, kvieskit policijÄ â€œ. Nuo tokio R. elgesio jai buvo Å¡okas, patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę žalÄ . Kai jis nustojo muÅ¡ti, ji atsistojo nuo grindų ir, pagriebusi savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , iÅ¡bėgo į koridorių ir pradėjo belsti kaimynams į duris.

Kaimynas R. iÅ¡ Nr. 43 buto atidarė duris ir ji pasakė: „gelbėk mane, nes mane muÅ¡a“. Ji pradėjo skambinti policijai. Kas vyko toliau nelabai atsimena, nes buvo Å¡oke. Prisimena, kad atvažiavo jos draugė J., kad R. iki atvykstant policijai pabėgo su visais savo daiktais. Kaimynas R. dar padėjo R. iÅ¡sineÅ¡ti savo daiktus iÅ¡ jos buto. Atvykę policijos pareigÅ«nai R. jau nerado. Kodėl R. jÄ sumušė nežino, nes kai jÄ mušė jis tik keikė įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, bet priežasties kodėl muÅ¡a, nesakė.

Kiek teko bendrauti su R., ji negalėtų pasakyti, kad jis turi psichikos sutrikimų. BÅ«damas blaivus jis buvo dėmesingas, atneÅ¡davo kavÄ Ä¯ lovÄ , elgėsi draugiÅ¡kai. Jai su R. gyvenant kartu (per 2 savaites), jis vartojo alkoholį saikingai, pasivaiÅ¡indavo bÅ«damas svečiuose, bet nepiktnaudžiavo. Kad jis vartotų narkotikus, nepastebėjo. Po Å¡io įvykio R. rašė jai SMS žinutes, kad atsipraÅ¡o. Å iai dienai R. ji neatleido. Ji nežino kiek kainuos įstatyti dvi dantų karÅ«nėles, kurias R. spirdamas nulaužė.

Vienos karÅ«nėlės įstatymas gali kainuoti apie 500 eurų, tačiau tikslesnę sumÄ galės įvardinti vėliau. Dėl R. elgesio ji patyrė ir moralinę žalÄ , patyrė stiprų fizinį skausmÄ , tapo labai jautri, nervinga, sutriko miegas, dėl žandikaulio lūžio jau penkios savaitės negali normaliai maitintis, jaučia diskomfortÄ dėl sutvirtinto žandikaulio. Kadangi yra bedarbė ir registruota darbo biržoje, negali įsidarbinti, nors turi paklausiÄ specialybę. Dėl patirtos moralinės žalos reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 14-15).Liudytoja J.

R. teisme parodė, kad J. M. jai paskambino dienÄ ir pasakė, kad atvažiavo iÅ¡ sodo, R. nori žmones susikviesti, o ji nenori pasilikti namie, parke vaikÅ¡to. Ji (liudytoja) sugrįžo namo apie 19.00 val. ir pasikvietė J. M. pas save namo. Su J. M. buvo iki 21.00 val. Kai J. M. susiruošė į namus, paprašė, kad grįžusi paskambintų, nes jautė, kad gali bÅ«ti kažkas negerai. Vėliau skambino J. M., bet Å¡i neatsiliepė. Po 22.00 val. J. M. paskambino, tačiau nekalbėjo, ji tik girdėjo J.

M. žodžius: „R., maldauju nereikia“, paskui: „mane muÅ¡a, kvieskite policijÄ â€œ. Ji iÅ¡sigando ir greitai bėgo į stotelę, nes reikėjo iki J. M. namų važiuoti dvi stoteles. Atbėgus prie lifto, atsidarė durys ir išėjo R. V. su J. M. kaimynu. Ji paklausė kas vyksta, o R. padėjo krepšį ir pasakė jai: „nori snukin?“. Ji greitai įlipo į liftÄ ir nuvažiavo pas J. M.. Durys buvo atidarytos, J. M. sumuÅ¡ta, buvo visur mėlynės, nuskilęs dantis, kraujavo kakta, buvo gumbas, visa iÅ¡tinusi.

Atvažiavo policija, J. M. sÅ«nus ir greitoji pagalba. Policija jau nerado R. V.. Atėjo J. M. kaimynas, kurio policijos pareigÅ«nai klausė, kodėl neužstojo moters. Kaimynas atsakė, kad bijojo, nes gali atkerÅ¡yti. J. M. pasakojo, kad jÄ sumušė R., namuose daugiau nieko nebuvo. Kai J. M. buvo pas jÄ užėjusi, viskas buvo gerai, jokių sumuÅ¡imų nebuvo. Vėliau po įvykio ji bendravo su J. M., jai buvo lūžęs žandikaulis, buvo dideli nepatogumai, kurie ilgai tęsėsi, buvo sunku valgyti, labai skaudėjo fiziÅ¡kai, psichologiÅ¡kai.Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.

R. davė parodymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus, kaip ir teisme (b. l. 34).Liudytojas R. V. teisme parodė, kad tÄ vakarÄ kaimynė J. M. pasibeldė į duris. Atidaręs pamatė, kad ji verkia, buvo iÅ¡sigandusi, pasakė, kad jÄ užpuolė, prašė iÅ¡kviesti policijÄ . Jis pasakė, kad pastovės, tegul ji kviečia policijÄ . Tada J. M. paskambino į policijÄ . Jos buto durys buvo atidarytos. IÅ¡ buto išėjo R. V. su kuriuo J. M. pradėjo bartis. R. V. norėjo spirti su koja J. M., bet jis atstÅ«mė R.

V. ir liepė jam iÅ¡eiti. R. V. užėjo į J. M. butÄ , paėmė savo daiktus ir norėjo iÅ¡eiti, bet negalėjo visko paneÅ¡ti, todėl paprašė jo (liudytojo) padėti iÅ¡sineÅ¡ti daiktus. Jis palydėjo R. V. iki stotelės, kur R. V. sėdo į autobusÄ ir iÅ¡važiavo. Kai R. V. išėjo, J. M. jam pasakė, kad sugyventinis iÅ¡mušė dantį. Danties nerodė, tik pasakė, buvo labai iÅ¡sigandusi. J. M. nebuvo kruvina, buvo mėlynė, bet koridoriuje tamsoka, todėl nelabai matėsi.

Su J. M. bendravo po įvykio, buvo susitikę, kai ji buvo grįžusi iÅ¡ ligoninės, tada parodė dantis, matėsi pasekmės. Ä®vykio vakarÄ R. V. buvo agresyvus, norėjo įspirti su koja J. M., bet jis sutrukdė. Tada R. V. pagrasino jam, kad turės problemų, kokių nesakė. Paskui, kai jis palydėjo R. V., prie durų sutiko J. M. draugę, kuriai R. V. kažkÄ sakė agresyviai. Po įvykio jis dirbo vienÄ dienÄ su R. V. (abu dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje), tačiau apie įvykį nieko nekalbėjo.

Suklupusi ar nugriuvusi J. M. nebuvo. Iki J. M. pasibeldė į jo duris, triukÅ¡mo jis negirdėjo, kadangi kaimynė gyvena kitoje koridoriaus pusėje ir nieko nesigirdi. PolicijÄ kvietė pati kaimynė, jis tik stovėjo Å¡alia, po to ji paskambino sÅ«nui.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. davė parodymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus, kaip ir teisme (b. l. 36).Ä®vykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 22.06 val. užfiksuotas J. M. iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei papildoma informacija apie praneÅ¡imo patikrinimÄ .

Moteris iÅ¡vežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 13).IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡ J. M. buvo paimtas pareiÅ¡kimas, ji apklausta ir apžiÅ«rėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). J. M. pareiÅ¡kė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.15 val. jai grižus į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis pradėjo kelti žodinį konfliktÄ , porÄ kartų, tikslaus skaičiaus neatsimena, kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų.

Jai gulint ant grindų, sugyventinis R. koja spyrė kelis kartus, tikslaus skaičiaus neatsimena, į galvos sritį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ ir sutrikdė sveikatÄ . PraÅ¡o dėl Å¡io įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Pas nukentėjusiÄ jÄ ant kaktos deÅ¡inėje pusėje matosi patinimas ir poodinė hematoma, taip pat nuskeltas priekinis dantis ir nudaužta priekinio danties karÅ«nėlė. Nukentėjusioji skundžiasi žandikaulio skausmais. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu fotolentelėje Nr. 1 buvo užfiksuotas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vaizdas, bendra tvarka bute nepažeista (b. l. 4-6, 10-11).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal iÅ¡kvietimÄ 2017 m. rugpjūčio 2 d.

į įvykio vietÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigÅ«nai S. S. ir A. S. nustatė, kad J. M. sugyventinis R. V. prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ . Kaip paaiÅ¡kino J. M., neblaivus sugyventinis supyko, kad ji vėlai parėjo namo ir pradėjo smurtauti – smogė kumščiu į veido sritį dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tada jai spyrė koja į galvÄ ir sulaužė dantį. Užfiksuoti smurto požymiai – nukentėjusiajai ant deÅ¡inės galvos pusės matosi gumbas, ant kaktos nubrozdinimai, tarp akių mėlynė ir lūžęs dantis.

Iki pareigÅ«nų atvykimo R. V. pasiÅ¡alino. Pridedamos J. M. veido nuotraukos (b. l. 63-64, 66).IÅ¡ vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pagal iÅ¡kvietimÄ 2017 m. rugpjūčio 2 d. į įvykio vietÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykusius policijos pareigÅ«nus S. S. ir A. S. pasitiko J. M., kuriai buvo sumuÅ¡tas veidas (iÅ¡tinusi kakta, ant kaktos guzas, iÅ¡muÅ¡tas dantis, veido sritis nubrozdinta). J. M. paaiÅ¡kino, kad sugyventinis R. V. konflikto metu pradėjo rėkti, kumščiais smÅ«giuoti į veidÄ , jai parkritus kojomis kelis kartus spyrė į veidÄ ir iÅ¡kart pasiÅ¡alino.

J. M. paaiÅ¡kino kur dirba ir gyvena sugyventinis. Nuvykus į R. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ niekas durų neatidarė. J. M. dėl patirtų sužalojimų nuvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 65).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2487/2017(01) patvirtina, kad J. M. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kairės akies vokų kampų, kairiojo smilkinio, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko, virÅ¡ugalvio, kaklo deÅ¡inės pusės poodinės kraujosruvos, kaktos deÅ¡inės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ narinės ataugos lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Å ie sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 2 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais į nurodytas kÅ«no sritis. Å ie sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus (b. l. 42-43).BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Pagal BPK 38 straipsnį asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.Bylos duomenimis R.

V. ir J. M. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendrų planų, abu turėjo raktus nuo buto ir juo naudojosi, todėl buvo sugyventiniai.IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad R. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę J. M., t. y. rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į veidÄ , galvÄ , kaklÄ ir žastÄ , kaip nurodyta kaltinime, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J.

M. fizinį skausmÄ bei padarydamas kÅ«no sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Nors kaltinamasis R. V. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino iÅ¡ dalies, t. y. pripažino, kad sudavė rankos kumščiu ir iÅ¡orine plaÅ¡takos dalimi du smÅ«gius J. M. į veidÄ , bet jos nespardė, tačiau jo kaltė įrodyta J. M. pareiÅ¡kimu ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, liudytojų J. R. ir R. V. parodymais, įvykio registracijos kortelės informacija, tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto iÅ¡vada, fotonuotraukomis, teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu dėl sužalotos J.

M. gydymo iÅ¡laidų. R. V. parodymus, kad jis nukentėjusios nespardė teismas vertina kritiÅ¡kai ir laiko jo gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji pati bėgo ir nugriuvo, tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais netiki ir vadovaujasi J. M. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad R. V. trenkė jai į veidÄ , griebė už plaukų ir, temdamas žemyn pargriovė jÄ ant grindų, gulinčiÄ kojomis spardė į veidÄ ir galvos sritį.

Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas R. V., kuris iÅ¡kart po įvykio matė, kad kaltinamasis išėjo iÅ¡ J. M. buto piktas ir agresyviai nusiteikęs, necenzÅ«riniais žodžiais vadino nukentėjusiÄ jÄ , norėjo jai įspirti. Liudytoja J. R. patvirtino, kad iÅ¡kart po įvykio jai užėjus į butÄ kitų asmenų bute nebuvo. Nukentėjusiosios parodymus atitinka ir specialisto iÅ¡vada, kad J. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir tokiems sužalojimams nebÅ«dingas vienkartinis griuvimas ant kieto pavirÅ¡iaus.

Tuo tarpu kaltinamojo versijos dėl buvusio konflikto ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo prieÅ¡taringos. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad kilus konfliktui jis vienÄ kartÄ sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajai į apatinę veido dalį ir nukentėjusioji nuo smÅ«gio nukrito, po to ji atsistojo ir jis sudavė dar vienÄ smÅ«gį iÅ¡orine plaÅ¡takos dalimi į veido Å¡onÄ , po ko, moteris Å¡aukdama iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Duodamas parodymus teisme R. V. teigė, kad konflikto metu sudavė porÄ kartų į veido sritį, o nukentėjusioji nugriuvo bėgdama prie durų.

Pati nukentėjusioji J. M. teigė, kad jÄ ant žemės pargriovė R. V. temdamas už plaukų. Liudytojas R. V., kuris pirmasis pamatė konfliktÄ išėjęs į laiptinę, patvirtino, kad nematė, jog nukentėjusioji bÅ«tų suklupusi ar nugriuvusi. Liudytoja J. R. teigė, kad iki 21.00 val. J. M. buvo jos namuose ir jokių sužalojimų neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki R. V. smurto J. M. bÅ«tų konfliktavusi su kitais asmenimis, patyrusi kÅ«no sužalojimų, kad bÅ«tų pati susižeidusi ir pan.

Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad J. M. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais ir nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. R. V. taip pat neteisingai nurodė, kad po konflikto iÅ¡eidamas liudytojÄ J. R. sutiko gatvėje prie namo, kai pati liudytoja ir liudytojas R. V. parodė, jog R. V. liudytojÄ J. R. sutiko daugiabutyje prie lifto. Tai irgi patvirtina, kad R. V. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi, juos reikia vertinti kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad R. V. savo veiksmais padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skiriant bausmę kaltinamajam R. V. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sunkumÄ ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis smurtinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (rankomis ir kojomis smÅ«giavo į žmogui pavojingÄ gyvybei vietÄ â€“ galvÄ ), į padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri nėra atlyginta, sveikatos sužalojimo mastÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vis dėl to, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , nėra baustas administracine tvarka, dirba, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali bÅ«ti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus, suteikiant jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant nuo visuomenės.R. V. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 88-89), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.Civilinė ieÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 258,41 Eur sumai žalai dėl nukentėjusiosios J.

M. gydymo patirtų iÅ¡laidų atlyginti (b. l. 50-53). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. V. pateikė 2017 m. spalio 24 d. sudarytÄ Å½alos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2242, pagal kuriÄ jis įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 258,41 Eur žalÄ per 5 (penkis) mėnesius, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d., kas mėnesį mokant po 51 Eur. Pirmos įmokos suma 54,41 Eur, kuri turi bÅ«ti įmokėta iki 2017 m. lapkričio 20 d. (b. l. 58-61).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa su R. V. susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1600 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 16-30). Ieškinyje nurodė, kad nuo patirtų smūgių veido srityje jai buvo susiformavusios kraujosruvos, lūžo žandikaulis, buvo nuskelta priekinių dantų keramika.

Dėl patirtų sužalojimų bÅ«tina atstatyti nuskeltų 4 priekinių dantų metalo keramikos vainikėlius, atstatymo darbų orientacinė kaina 1500 eurų. Dar 100 eurų sudarė iÅ¡laidos vaistams ambulatorinio gydimo metu. Jai buvo taikytas gydymas, lūžęs žandikaulis fiksuotas įtvarais, po ko, ambulatorinis gydymas tęsėsi 6 savaites, kol buvo nuimti žandikaulio įtvarai. Dėl užpuolimo metu ji patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ ir stresÄ , pablogėjo gyvenimo kokybė.

VisÄ gydymo laikotarpį ji kentė didelius skausmus, galėjo maitintis tik trintu maistu per Å¡iaudelį. Iki Å¡iol jÄ lydi sužalojimų padariniai – jaučiama vidinė įtampa, nesaugumo ir baimės jausmas, sutrikusi ramybė ir miegas. Iki įvykio ji buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau dėl patirtų sužalojimų, buvo apribotos jos galimybės pasirinkti norimÄ darbÄ ir turėti pastovų pragyvenimo Å¡altinį.Teismo posėdyje J. M. savo ieÅ¡kinį palaikė, prašė teismo jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad dabar jai įstatyti laikini dantys, dantenos po sumuÅ¡imo atsistatė į vietÄ ir jau galėtų įsistatyti nuolatinius dantis. Jau yra iÅ¡leidusi 200 eurų laikiniems dantims. Ji įsidarbino ir reikia bendrauti su žmonėmis, o be dantų to padaryti negali. Dėl patirto smurto teko daug iÅ¡kentėti, patyrė daug skausmo, prarado daug sveikatos, dar vartoja vaistus.Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

J. M. civilinis ieškinys dėl 1600 eurų turtinės žalos yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. V. veiksmų, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta, todėl nukentėjusios reikalavimas dėl 1600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas (BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. padarė nukentėjusiajai J. M. kÅ«no sužalojimus, įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis nesutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, teigė, kad praÅ¡oma suma yra per didelė, jis tiek neuždirba, gauna minimalų atlyginimÄ .

Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo, darbo galimybių sumažėjimÄ ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų sunkumÄ ir pasekmes, į kaltinamojo amžių, darbingumÄ , turtinę padėtį (dirba dvejose darbovietėse), į tai, kad savanoriÅ¡kai neatlygino nukentėjusiajai nė dalies padarytos žalos, į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusios J.

M. praÅ¡oma 2000 Eur neturtinė žala nėra per didelė, todėl iÅ¡ kaltinamojo R. V. priteisia J. M. naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.250 str.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant R.

V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai J. M. ne mažiau kaip pusę priteistos 3600 eurų žalos sumos.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Civilinės ieÅ¡kovės J.

M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. V. J. M. 3600 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Rolandas Bužinskas