a2a2db28-929c-47df-9fdc-0b00d06b2707 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1037-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06388-2014-1                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 99.11.; 125.11.1.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 11 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus UAB „Antakalnio bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Antakalnio Å«kis“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko IÄ® „J.

O. vaistinė“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė Kreditorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 216,56 Lt skolos, 5 % dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi kreditoriui nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi kreditoriaus UAB “Antakalnio bÅ«stas” pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui IÄ® „J. O. vaistinė“ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad kreditorius per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo, kuriame nurodė, jog remiantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi kreditorius prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokių įrodymų neprideda.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CPK 433 straipsnio 3 dalis netaikoma bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Pirmos instancijos teismas priimdamas teismo įsakymÄ kartu iÅ¡spręsdamas ir papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , kuris nenumatytas CPK 431 ir 433 straipsniuose, privalo juos tikrinti ir vertinti vadovaujantis bendromis CPK normomis, o Å¡iuo konkrečiu atveju CPK 98 straipsnio nuostata, kuri numato imperatyvų draudimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jeigu jos nėra pagrįstos, bÅ«tinos ir susijusios su nagrinėjama byla bei nėra galimybės teismui patikrinti (Å iaulių miesto apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje 2S-265-267/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1190-345/2012).

Teismas nurodė, jog nereikalauja kreditoriaus pagrįsti atlyginimo dydį ar pateikti duomenų teikimo sutartį, t. y. vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, tačiau kreditorius privalo pateikti įrodymus, kad kreditorius tikrai tikrino vieÅ¡ame registre esančius duomenis, t. y. kad pasinaudojo registro paslaugomis ir dėl to patyrė iÅ¡laidų. Kadangi kreditorius 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytų trÅ«kumų nepaÅ¡alino, jo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjui.

                                             III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Antakalnio bÅ«stas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį.            Kreditorius prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokių įrodymų nepridėjo, remdamasis CPK 433 straipsnio 3 d. PrieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ kreditorius patikrina duomenis registruose, todėl preziumuojama, kad patiria iÅ¡laidas už registrų teikiamas paslaugas.

Teismas neatsižvelgė, kad tarp Å¡alių nėra susiklostę sutartiniai santykiai. Butų savininkų administratorius asmeniÅ¡kai nepažįsta ir neturi apie namo gyventojus, tame tarpe ir skolininkÄ , jokios informacijos, iÅ¡skyrus tÄ , kuriÄ galima gauti iÅ¡ viešųjų registrų. Nekilnojamojo turto registras yra vienas iÅ¡ pagrindinių valstybės registrų, šį registrÄ tvarko įstatymuose nustatytos institucijos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad atlyginimo už naudojimÄ si registrų duomenimis dydį ir tvarkÄ nustato Vyriausybė, kurios 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 84 punkte nustatyta, kad registro duomenys duomenų gavėjams gali bÅ«ti teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, o 86 punkte nustatyti atlyginimo už naudojimÄ si registro duomenimis dydžiai.

Pagal Valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Nekilnojamojo turto registro tipinės duomenų teikimo sutartys bei atlyginimų dydžiai vieÅ¡ai skelbiami registrų tvarkytojų interneto svetainėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį duomenų gavėjas moka 1 Lt už vienÄ paieÅ¡kÄ duomenų bazėje ir 2 Lt už vieno registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane. Å is atlyginimas skaičiuojamas už kiekvienÄ adreso paieÅ¡kos veiksmÄ ir kiekvieno iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane.

Duomenų gavėjui kiekvieno mėnesio pradžioje yra pateikiama PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuriÄ reikia apmokėti per 10 dienų nuo jos gavimo dienos. Teismo reikalavimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pažeidžia imperatyvias teisės normas. Priežastis atmesti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl nepagrįstų 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų peržiÅ«rėjimÄ prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.                          IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas kreditoriui, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo įsakymo iÅ¡davimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo institutais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, jog kreditorius pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo taip pat prašė priteisti iÅ¡ skolininko ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 11,00 Lt žyminio mokesčio, 72,60 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas ir 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieÅ¡kÄ ir vieno registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane.

Kreditorius pateikė žyminio mokesčio bei 72,60 Lt už teisines paslaugas sumokėjimo įrodymus, tačiau nepateikė teismui, jokių įrodymų apie 3,00 Lt mokestį Nekilnojamojo turto registrui. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.).

Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais. Be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

Tačiau CPK 433 straipsnio 3 dalies ir CPK 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateikiančio kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimų pagrįstumo, kai tuo tarpu CPK 433 ir 435 straipsnių nuostatos neatleidžia kreditoriaus (ir skolininko) nuo pareigos įrodyti procesinio pobÅ«džio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pan.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Todėl kreditorius, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo privalo pateikti savo bylinėjimosi iÅ¡laidų įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kreditoriui, prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , patikrinus duomenis registruose, bÅ«tų galima preziumuoti teisės aktais ir sutartimis numatytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tačiau tam, kad teismas remtųsi tokia prezumpcija, kreditorius privalo pateikti įrodymÄ , jog jis tikrai tikrino duomenis vieÅ¡ajame registre, tai yra privalo pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Kreditorius nepateikė teismui minėto iÅ¡raÅ¡o, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo pagrįstai pripažintas nepaduotu ir grÄ Å¾intas kreditoriui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė