a2a23c12-e95a-484c-b856-3838f9b6e009 · Vilniaus apygardos teismas

? Teikimas Nr. 1S-105-932/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-29 netaikyti lygtinio paleidimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 23 d. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d.

Kardomoji priemonė – 15 000 Eur dydžio užstatas panaikinta ir paskirtas suėmimas, suimant nuteistÄ jį teismo posėdžių salėje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistajam S. S. leista pradėti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi S. S. apeliacinis skundas atmestas.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 23 d., 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. kovo 23 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-29 nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo. Komisija atsižvelgė į žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 32 balus (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių – 30), tačiau vertino ir polinkį į nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , asmeninės naudos siekimÄ , nepakankamÄ savo veiksmų pasekmių įvertinimÄ , bÅ«dingÄ problemų identifikavimo įgÅ«džių stokÄ , įvykdytus 5 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nemotyvuotumÄ dirbti pataisos įstaigoje, pasižymėjimÄ kategoriÅ¡kumu, neigiamas nuostatas į priežiÅ«rÄ .

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo skundÄ atmetė. Priimdamas tokį sprendimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko žema, tačiau dinaminiai veiksniai yra linkę didėti, vertino likusiÄ neatliktÄ didelę bausmės dalį, padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir savo vaidmens jame minimalizavimÄ , pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo teisės pažeidimų istorijÄ , nuteistojo emocinę gerovę (teigiamÄ savęs vertinimÄ bei pasitikėjimÄ savimi, nereiÅ¡kiamÄ motyvacijÄ savo asmeninio elgesio ir asmenybės bruožų trÅ«kumų analizei, sunkumus save vertinant objektyviai), mÄ stymo ir elgesio problemas (kategoriÅ¡kumÄ ir gynybinę pozicijÄ analizuojant nusikalstamÄ elgesį, įgÅ«džių stokÄ identifikuojant savo problemines sritis, nepakankamÄ savo veiksmų pasekmių įvertinimÄ ), vieningÄ Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nutarė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra iÅ¡nykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimÄ .

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir praÅ¡ymai 5. Nuteistasis S. S. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi ir pateikė aukÅ¡tesniajam teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį bei Komisijos nutarimÄ , taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, skirti BK 75 straipsnyje, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus ar pareigas arba įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo klausimÄ . 5.1. Pasak nuteistojo, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi priimta neatsakius į esminius pateikto skundo argumentus, nesigilinant į lygtinio paleidimo lokalizavimÄ teisės sistemoje, neindividualizuojant asmens byloje pateikiamų duomenų iÅ¡ OASys metodikos esmės, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje keliamus reikalavimus, pažeidžiant įstatymų bei teismų praktikos privalomumo reikalavimÄ , nukrypstant nuo įstatymu įtvirtinto bausmių vykdymo politikos kryptingumo.

Teismas palaikė Komisijos pozicijÄ ir kategoriÅ¡kai atmetė nuteistojo pateiktus argumentus dėl jų nepasisakydamas, taip įvykdydamas „pasyvųjį“ teisingumÄ . 5.2. Akcentuoja, kad, vadovaujantis OASys metodika, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 32 balai (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių veiksnių – 30). 5.3. Nuteistojo manymu, Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų nuomonė negalėjo bÅ«ti perkelta į skundžiamos teismo nutarties motyvus.

IÅ¡kilus neaiÅ¡kumams, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir nustatyti objektyvias aplinkybes, o, negalėdamas to padaryti pagal pateiktus dokumentus turėjo tenkinti praÅ¡ymÄ ir priimti nutartį Komisijos nutarimÄ naikinti ir įpareigoti, iÅ¡taisius klaidas, iÅ¡ naujo svarstyti jo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo. 5.4. Nuteistasis Komisijos veiklÄ prilygina vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiklai. Jo manymu, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos nutarimai nagrinėjami BPK 360, 364 straipsnių tvarka, nėra realizuojamas vieÅ¡ojo administravimo kokybės valdymas ir nėra veiksmingai užtikrinamas piliečio teisių gynimas.

Nuteistojo įsitikinimu, Komisijos nutarimams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir teismo baigiamiesiems aktams. 5.5. Nuteistasis teigia, kad skundžiamu Komisijos nutarimu ir teismo nutartimi jis yra diskriminuojamas, nes jam netaikytas lygtinis paleidimas, nors žinomi atvejai, kai esant didesniems pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balams, pritaikytas lygtinis paleidimas. Jis taip pat pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ (toliau – Rekomendacijos) 18 ir 20 straipsnis nustato, jog „kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“.

Å iuo atveju nenustatyta, kad jis neatitinka aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikti to įrodymai. Akcentuoja, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Be to, pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje netgi neigiama įstatymų leidėjo valia, iÅ¡reikÅ¡ta 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XIII-2264. 5.6. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – asmuo ir toliau atlieka teismo paskirtÄ bausmę su taikomais atitinkamais draudimais ir apribojimais, t. y. atitinkamu elgesio režimu.

Atkreipia dėmesį bausmę atliekantis lengvosios grupės sÄ lygomis, yra ne kartÄ skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra gana žema ir intensyviai mažėjanti, todėl nėra aplinkybių, pateisinančių lygtinio paleidimo netaikymÄ . Nors teismas pažymėjo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nepasiekti, tačiau, kaip pabrėžiama skunde, lygtinis paleidimas yra bausmių vykdymo teisės, o ne baudžiamosios teisės institutas. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi bÅ«ti vadovaujamasis pataisymo tikslu, o ne teikiamas prioritetas asmens nubaudimui. 5.7.

Nuteistasis taipogi pažymi, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kritikuoja aukÅ¡tesnių teismų suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus (antai, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ), taip pat tikina teismÄ nesivadovavus precedentais (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 1S-202-337/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 1S-845-593/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 1S-1-873/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 1S-11-337/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis Nr. T-76-1058/2019).

6. ProkuratÅ«ra atsiliepimo į skundÄ nepateikė. III. AukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Skundas atmetamas 7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

8. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi, įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaiÅ¡tingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

10. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad S. S. atitinka formalias sÄ lygas, kurios yra bÅ«tinos svarstant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo. Visgi bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar egzistuoja materialiosios lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygos – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o taip pat ar jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų 2020 m. vasario 25 d. suraÅ¡ytoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-22 nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai (statinių veiksnių – 2 balai, dinaminių veiksnių – 30 balų). Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizika laikytina žema, kai yra nustatoma 0-40 balų. Nuteistajam S. S. nustatyta nusikalstamo elgesio rizika patenka į šį intervalÄ , todėl laikytina, kad pastarojo nusikalstamo elgesio rizika laikytina žema.

12. Toliau sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina pažymėti, kad S. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso du kartus. Pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas 2019 m. birželio 28 d., kai nuteistasis atliko bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Šio vertinimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika sudaro 17 balų (statinių veiksnių balai – 2, dinaminių veiksnių balai – 15).

Tokie pirminiai rezultatai, lyginant su paskutiniu vertinimu, leistų teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu didėja. Vis tik pastarojoje Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų surašytoje socialinio tyrimo išvadoje yra pažymima, kad rizikos balų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu pastaruoju metu bei naujai pasireiškusiomis probleminėmis sritimis, pokyčiai išskirtinai nustatyti vertinant objektyvius, iki tol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi paskutiniu nusikalstamo elgesiu rizikos vertinimu (32 balai), nelygindamas tokio vertinimo su ankstesniu ir, juo labiau, nespręsdamas apie minėtos rizikos didėjimÄ bausmės atlikimo metu.

13. Vertindamas tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ buvo pakankama ir sudaranti pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, nuteistojo, siekiančio lygtinio paleidimo, elgesys bausmės atlikimo metu turėtų bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingas. Tuo tarpu sprendžiant iÅ¡ pateiktos medžiagos laikyti, jog S. S. bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, visgi negalima.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra vienÄ kartÄ skatintas (skunde neteisingai nurodoma esÄ skatinimų bÅ«ta ne kartÄ ), tačiau taip pat pastarasis penkis kartus baustas už įvairius režimo pažeidimus. Nors visos nuobaudos Å¡iuo metu laikomos nebegaliojančiomis, tačiau jos visumoje neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. BÅ«tina pastebėti, kad dalis padarytų režimo pažeidimų sÄ moningai buvo nukreipti į savo asmeninių tikslų ir poreikių tenkinimÄ (nuteistasis du kartus atsisakė gyventi jam priskirtame bÅ«ryje, kartÄ skambindamas naudojosi kitam nuteistajam priklausančiais telefono kortelės kodais), dėl vieno iÅ¡ pažeidimų buvo priimtas sprendimas 6 mėnesiams bausmę atlikti drausmės grupės sÄ lygomis, visi pažeidimai padaryti per pakankamai trumpÄ (maždaug pusės metų) laikotarpį, į fiksuotus nusižengimus nuteistasis reaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai, atsisakydavo raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus.

Matyti, kad nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus ėmė reikÅ¡ti pretenzijas ir nepasitenkinimÄ , pareiÅ¡kė atsisakantis atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuteistojo elgesyje atsispindėjo kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kos. Dėl S. S. iÅ¡sakomų ketinimų žaloti kitus nuteistuosius, su kuriais Å¡is teigė nesutariantis, siekiant iÅ¡vengti konfliktų bei smurto, buvo priimtas sprendimas perkelti nuteistÄ jį tolimesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Kybartų pataisos namus.

Nepaisant to, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės yra susijusios su ankstesniu elgesiu bei jau buvusiais pažeidimais, už kuriuos skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau objektyvÅ«s faktai apie nuteistojo negebėjimÄ prisitaikyti prie jam taikytinų ribojimų verčia ypač atidžiai pasverti, ar Å¡iuo momentu nuteistojo elgesio pokyčiai yra pilnai pakankamai ir nebereikalaujantys jokios korekcijos. BÅ«tent tokios iÅ¡vados teismas daryti dar negali, kadangi iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad ir Å¡iai dienai, analizuojant nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, pastebimas gynybiÅ¡kumas bei atsiribojimas; esant nepalankiai situacijai ar siekiant sau naudingų tikslų, S. S. gali priimti nepakankamai apgalvotus sprendimus bei neįvertinti tolesnių pasekmių; nuteistasis negeba identifikuoti probleminių sričių savo gyvenime, ne visuomet geba pasirinkti konstruktyvius iÅ¡kylančių sunkumų sprendimo variantus, nenumato galimų sunkumų įgyvendinant savo tikslus, be to, ir dabartiniu momentu pastarajam yra bÅ«dingi įsitikinimai bei nuostatomis, kuriomis nuteistasis vadovaujasi ir nesistengia koreguoti.

Dar iÅ¡ pateikto skundo turinio matyti, jog nuteistasis, cituodamas tos pačios socialinio tyrimo iÅ¡vados atskiras dalis, stengiasi apie save suformuoti iÅ¡imtinai teigiamÄ Ä¯spÅ«dį, aiÅ¡kiai vengdamas analizuoti konstatuotas problemines sritis. Pabrėžtina, kad net ir pačioje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodoma, kad S. S. yra linkęs save vertinti teigiamai bei pasitikėti savimi. NuteistÄ jį tyrę specialistai atitinkamai pažymėjo, kad siekiant didinti nuteistojo resocializacijos progreso sėkmės galimybes yra tikslinga intervencinių priemonių pagalba lavinti pastarojo savęs pažinimo įgÅ«džius bei objektyvesnį savęs vaizdÄ .

14. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės, paremtos objektyviais pateiktos medžiagos duomenimis, socialinio tyrimo išvadomis, neleidžia kol kas daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis maksimaliai pakeitė savo elgesį, kas leistų spręsti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Abejonių dėl to, ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama, nepadeda paÅ¡alinti ir paties nuteistojo iÅ¡reiÅ¡kiamas požiÅ«ris į jo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip anksčiau minėta, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad nuteistasis vengia analizuoti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei savo vaidmenį jame, iÅ¡lieka gynybiÅ¡kas. TokiÄ specialistų iÅ¡vadÄ patvirtina ir pateikto skundo turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad S. S. net ir Å¡iai dienai neiÅ¡reikia bent kiek kritiÅ¡ko požiÅ«rio į padarytÄ nusikaltimÄ .

Nepaisant to, kad nuteistojo versija buvo paneigta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, S. S. ir toliau laikosi pozicijos, kad neketino pardavinėti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kanapes esÄ planavo suvartoti pats. Be jokios abejonės, neneigtina nusikaltimu kaltinamo asmens teisė pasirinkti tokiÄ gynybos taktikÄ , kokia jam atrodo priimtina, tačiau tai, kad nuteistasis tos pačios versijos laikosi net ir tada, kai ji įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo aiÅ¡kiai paneigta, be to, jau praėjus pusei paskirtos bausmės laiko, sudaro pagrindo abejoti kritiÅ¡ku nuteistojo požiÅ«riu į padarytÄ nusikaltimÄ .

16. Sprendžiant dėl galimybių sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ buvimo, negalima ignoruoti konstatuotų iÅ¡vadų, rodančių, jog Å¡iuo metu vis dar yra pakankamas spektras veiksnių, kuriuos objektyviai galima eliminuoti ar bent jau sumažinti, kas neabejotinai teigiama linkme prisidėtų sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų taikymo. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai, iÅ¡ kurių statinių (nekintamų) veiksnių dalį sudaro 2 balai, o dinaminių veiksnių (kintamų, juos galima sumažinti) – 30 balų.

Taigi didžiÄ jÄ dalį S. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro bÅ«tent dinaminių veiksnių balai, kuriuos nuteistasis turi visas galimybes sumažinti. Dinaminiai balai yra susiję su nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu, orientavimusi į savo poreikių patenkinimÄ , nepakankamus problemų sprendimo įgÅ«džius bei nepakankamÄ gebėjimÄ laikytis nustatytų taisyklių pataisos įstaigoje (socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.2. punktas). Visos Å¡ios probleminės sritys gali bÅ«ti teigiamai koreguotinos – nuteistajam įvykdžius Komisijos nurodytas rekomendacijas, nukreiptas į nemokamo darbo atlikimÄ pataisos įstaigoje bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos balai neabejotinai turėtų pakisti teigiama linkme.

17. Pažymėtina, kad nuteistasis savo skunde gausiai remiasi teismų praktikos pavyzdžiais, kurie jo manymu, pagrindžia, kad jam taipogi turėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas analizavo nuteistojo nurodytas nutartis, iÅ¡ jų matyti, kad S. S. nurodomais teismų praktikos pavyzdžiais visgi negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai remiasi nagrinėjamu atveju. Antai, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. 1S-202-337/2018 yra nustatyta, kad nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika – 49 balai, iÅ¡ jų 29 dinaminiai, tačiau drausminėmis nuobaudomis moteris nebausta, bausmės atlikimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, dirbo pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje Nr. 1S-845-593/2018 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika – 51 balas, jis 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartÄ 2015 m.), tačiau skatintas 18 kartų, dirbo visÄ bausmės atlikimo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 8 d.), nuolat mokėsi įvairių specialybių, nepastebėta, kad laikosi subkultÅ«ros. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 1S-1-873/2019 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas, iÅ¡ jų statiniai – 40, dinaminiai – 21, ankstesnio vertinimo metu buvo nustatyti 65 balai, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus, pataisos namuose įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , mokydamasis įgijo įvairių specialybių.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 1S-11-337/2019 nustatyta, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika 69 balai, iÅ¡ jų dinaminiai – tik 29, moteris nebausta drausminėmis nuobaudomis, mokėsi, pataisos namuose atlieka Å«kio darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. T-76-1058/2019 nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai (20 – statinių, 32 – dinaminių), po paskutinio vertinimo rizika sumažėjo 4 balais, režimo reikalavimus pažeidė 17 kartų, už kÄ buvo baustas 14 kartų, 3 kartus įspėtas žodžiu, nuobaudos negalioja, skatintas 4 kartus, bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi (įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , baigė (duomenys neskelbtini) mokyklos avalynės gamintojo profesinius mokymus, yra iÅ¡klausęs duonos gaminių kepėjo neformaliojo profesinio mokymo programos kursÄ , pataisos namuose įgijo staliaus kvalifikacijÄ ).

Nagrinėjamu atveju skundÄ padavęs asmuo visas Å¡ias nutartis nurodė, siekdamas parodyti, kad teismai lygtinį paleidimÄ yra pritaikę ir tiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (didesnė nei jo), o, netaikant lygtinio paleidimo, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis yra neva diskriminuojamas. Su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Nė vienas iÅ¡ iÅ¡vardintų teismų procesinių sprendimų neleidžia įžvelgti, jog klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo S. S. iÅ¡spręstas nuteistÄ jį diskriminuojant, bet greičiau kaip tik atskleidžia tai, ko pritrÅ«ko, kad ir skundÄ padavusiam asmeniui bÅ«tų pritaikytas lygtinis paleidimas.

Kaip matyti, nors pateiktuose pavyzdžiuose iÅ¡ tiesų asmenų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai didesnė negu nagrinėjamu atveju, tačiau vertinant tik dinaminius veiksnius (kuriuos asmenys gali pakeisti ir sumažinti), Å¡i rizika pateiktų pavyzdžių atveju yra panaÅ¡i arba netgi mažesnė nei S. S. Be to, matyti, kad teismai nustatė tai, ko negalima konstatuoti S. S. situacijoje, t. y. asmeninę motyvacijÄ , siekį keistis pačiam, įgyti naujus gebėjimus. Teismo vertinimu bÅ«tent tai esmingai skiria pateiktus pavyzdžius nuo skundÄ padavusio S. S. situacijos, dėl ko nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai remtis ankščiau iÅ¡vardintomis teismų nutartimis, kaip esÄ pagrindžiančiomis bÅ«tinybę ir nagrinėjamu atveju taikyti lygtinį paleidimÄ .

18. IÅ¡ skunde nurodomo argumento, jog Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų nuomonė negalėjo bÅ«ti naudojama kaip skundžiamos nutarties motyvas, galima suprasti, kad nuteistasis tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kia kritikÄ tam, jog teismas, atmesdamas jo skundÄ , kaip vienÄ iÅ¡ tokio sprendimo motyvų nurodė vieningÄ Komijos narių nuomonę. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad į lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali bÅ«ti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besÄ lyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-932-810/2018).

Teismo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ galima atsižvelgti į Komisijos nuomonę, tačiau, be jokios abejonės, Komisijos nuomonei (nuomonės vieningumui) neturėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitas nurodytam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į Komisijos nuomonę (pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Komisija sprendimÄ priėmė ne vieningai, bet balsų dauguma), tačiau vertino ir kitas svarbias aplinkybes, kas rodo, kad Komisijos nuomonei prioritetas suteiktas nebuvo.

19. Dėl kitų skundo argumentų teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju nenustatyti Rekomendacijų pažeidimai. Taipogi nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuluoto teisės aiÅ¡kinimo, kadangi minėtoje nutartyje yra pažymimi lygtinio paleidimo instituto privalumai, tačiau jokiu bÅ«du nepaneigiama Komisijos ir teismų teisė atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka formaliųjų ir (ar) materialių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų, kas nustatyta bÅ«tent Å¡iuo konkrečiu atveju. Taip pat pabrėžtina, kad nuteistajam įstatymu buvo suteikta teisė skųsti jam nepalankų Komisijos, o vėliau ir teismo sprendimÄ , todėl jo teisės niekaip nebuvo suvaržytos.

20. Teismas iÅ¡ esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ neturi bÅ«ti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobÅ«dis, į kÄ skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.

S. S. įvykdytas nusikaltimas, už kurį jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingas, juo keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Apygardos teismo vertinimu, nusikaltimo pavojingumas ir neatlikta bausmės, paskirtos, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dalis apylinkės teismo nebuvo sureikÅ¡minti, įvertinti visų aplinkybių kontekste, pabrėžtina, jog nusikaltimo sunkumas vertintas kartu su tuo, kaip pats nuteistasis mato savo vaidmenį tokio pobÅ«džio nusikaltimo padaryme, taigi, apylinkės teismo iÅ¡vada dėl negalimumo taikyti nuteistajam S. S. lygtinį atleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nebuvo nulemta nei nusikaltimo pavojingumo, nei neatliktos bausmės dalies, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma.

Koreguotinas tik skundžiamos nutarties teiginys dėk nuteistojo dinaminių veiksnių didėjimo, kadangi, kaip jau pasisakyta anksčiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, dinaminiai veiksnių didėjimas yra susijęs su objektyviais, iki tol neįvertintais su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusiais kriminogeniniais poreikiais, o ne reiškia pablogėjusį nuteistojo elgesį ar naujai pasireiškusias problemines sritis.

21. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo įgyvendinti formalÅ«s BVK 157 straipsnio 1 – 3 dalyse numatyti kriterijai, bÅ«tini svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ . Vis dėl to, aukščiau aptarti argumentai rodo, jog yra objektyvus pagrindas abejoti nuteistojo S. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip pat tuo, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesudarė pagrindo aukÅ¡tesnės instancijos teismui daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymo nei tai konstatuota skundžiamoje nutartyje, todėl atitinkamai kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai ir laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė