2018-06-14 Nr. AB-11973-3-64-3-00360-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-36-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00360-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.1; 60.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015 pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. P. 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2018 m. gegužės 30 d. ir grindžia jį ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad procesas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ir Mažeikių rajono apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjamas darbdavio, valstybinės įmonės Mažeikių urėdijos ieškinys pareiškėjui dėl žalos atlyginimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą konstatavo, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla pareiškėjui vykdant darbines funkcijas. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendime nustatė, kad pirminis užklimpimas miške susijęs su darbo funkcijų atlikimu, taip pat konstatavo, kad autoįvykis įvyko ne dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet dėl mašinos vairo ir stabdžių sugadinimo, kurie atsirado ištraukiant mašiną iš įklimpimo vietos miške. Mažeikių rajono apylinkės teismas pareiškėjo ieškinį, nurodydamas, kad darbdavys yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Šį teismo sprendimą, apskundus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo jis buvo paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi taip pat paliko galioti teismų sprendimus. Taigi 2017 m. balandžio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime buvo konstatuotas faktas, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pareiškėjui vykdant darbines funkcijas.

Pareiškėjo teigimu, administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015 susiklostė neeilinė situacija, kai paaiškėjo esminės naujos aplinkybės (nustatytos Mažeikių rajono apylinkės teismo ir paliktos galioti tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi), susijusios su pareiškėjui įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, su pripažinimu, kad nelaimingas atsitikimas įvyko jam vykdant darbines funkcijas.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis rašytinio proceso tvarka priimta 2018 m. balandžio 5 d., todėl įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas šiuo atveju nėra praleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo galutinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo (įsiteisėjimo), t. y. nuo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo, dienos, o ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties paskelbimo dienos. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2018 m. gegužės 30 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą jo pateikimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, bet ne fakto klausimus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytu termino skaičiavimu bei teiginiais, kad termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo jis nepraleido.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju praleido ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Kaip minėta, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir neprašo atnaujinti praleisto termino (kadangi, jo nuomone, jis nėra praleidęs šio termino), tačiau šis terminas šiuo atveju atnaujintas ir negalėtų būti, kadangi pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo galutinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo (įsiteisėjimo), t. y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties paskelbimo dienos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o prašymas dėl termino atnaujinimo negalėtų būti tenkinamas, kadangi nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, paduodant prašymą teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio. Pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui 2018 m. gegužės 30 d. už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015 pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui J. P. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio (2018 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė