2022-03-16 Nr. AB-6389-3-61-3-04772-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1572-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04772-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. A. A. (S. S. A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. A. A. (S. S. A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 21S36210 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1957 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad savo kilmės šalyje dirbo finansų srityje ir (duomenys neskelbtini). Dėl to sulaukė (duomenys neskelbtini), kuris pavirto į pareiškėjo tiesioginį persekiojimą bei nuolatinius grasinimus. Pareiškėjui ir jo tėvui grasinę asmenys yra (duomenys neskelbtini) organizacijos kovotojai. Pareiškėjas, bėgdamas nuo realios grėsmės, išvyko iš savo kilmės šalies į Lietuvos Respubliką, nes buvo skaitęs, kad Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje gerbiamos žmogaus teisės. Mano, kad šioje situacijoje pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies. Kadangi pareiškėjas dirba finansų valdymo buhalteriu ir savo organizacijoje yra atsakingas už savo darbdaviui ekonomiškai naudingų sprendimų priėmimą, jį galima priskirti socialinei grupei asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra teroristinė organizacija, kuri savo žiaurumu ir veiklos mastu išsiskiria iš daugelio kitų. (Duomenys neskelbtini) teroristinė organizacija yra įvykdžiusi daugybę teroristinių išpuolių prieš JAV kariuomenę ir taikius vietos gyventojus, o JAV kariuomenei pasitraukus iš (duomenys neskelbtini) (2021 m.) aktyviai plečia savo įtaką regione. Taigi nepritarė atsakovo išvadai, jog mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) teroristinės organizacijos nariai galėjo grasinti prieglobsčio prašytojui. Ši išvada nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais, klaidingai padaryta remiantis prielaida, o ne faktais. Departamentas neatliko pakankamai išsamaus tyrimo ir pareiškėjo liudijimo patikros, nepaneigė jo duotų parodymų tikrumo. Šiuo atveju pareiškėjui kylančios grėsmės faktas nebuvo paneigtas.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jo paaiškinimai yra abstraktūs ir migloti, nes pareiškėjo teigimu, jis itin detaliai nurodė faktines situacijos aplinkybes, išvykimo iš kilmės šalies motyvus, nurodė pagrįstas ir objektyvias priežastis, kurios lėmė pabėgimo iš šalies aplinkybes, aiškiai nurodė, kokių pasekmių bandė išvengti bėgdamas nuo (duomenys neskelbtini) teroristinės organizacijos persekiojimo. Tvirtino, kad kol pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta teroristinių organizacijų išpuoliai, o (duomenys neskelbtini) valstybė nesugeba suvaldyti jos teritorijoje vykstančių ne tik karinių, bet ir ekonominių interesų grupuočių konfliktų, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės tinkama apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį.

6. Pareiškėjas akcentavo, jog jo asmenybė identifikuota – pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Taigi atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo.

7. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad skunde nėra pateikta pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas prašė užtikrinti tiesioginį jo išklausymą, siekė, kad skundžiamo sprendimo nagrinėjimo procedūrą atsakovas organizuotų taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

8. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, kurie paneigia Departamento Sprendime padarytas išvadas.

9. Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė jį patenkinti. Papildomai pareiškėjo atstovė akcentavo, kad pareiškėjo apklausos metu nebuvo klausiama, ar jis (duomenys neskelbtini), nebuvo užtikrintas advokato dalyvavimas apklausiant pareiškėją, nebuvo vertinama aplinkybė, kad jo brolis yra gavęs prieglobstį (duomenys neskelbtini), taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini) ir galėjo legaliu būdu patekti į Lietuvą. Atstovė nurodė, kad neteisingai užfiksuota pareiškėjo sienos kirtimo data (turėjo būti liepos 16 d., o nurodyta rugpjūčio 2 d.), pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų kirsdamas sieną neatliko, nes pasiprašė prieglobsčio.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad grasinimų jis gali sulaukti iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė galėjo grasinti pareiškėjui, kadangi šios grupuotės taikiniai yra JAV pajėgos (duomenys neskelbtini) teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) valstybė. Nėra jokios informacijos, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi į pavienius (atskirus) (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tokius, kurie neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra viešas asmuo, nepriklausė jokiai politinei partijai, organizacijai ar ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos prieš (duomenys neskelbtini) ar veiklos, kuri galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) atstovų dėmesį, nėra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą susidoroti su pareiškėju. Taigi atsakovas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktus, bendro pobūdžio.

12. Atsakovo teigimu, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją ir nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėjo, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina prielaidos, kad pareiškėją galėtų persekioti jo nurodyta grupuotė. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl žodinio nagrinėjimo, teigė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu.

15. Atsakovo teigimu, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo S. S. A. A. (S. S. A. A.) skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį taip: „Uždrausti S. S. A. A. (S. S. A. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi S. S. A. A. (S. S. A. A.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Departamento Komisijos sprendimo dalį, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. liepos 16 d. pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje; 2021 m. spalio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; 2021 m. spalio 27 d. atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu, pareiškėjas papasakojo, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat papasakojo, kad dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini) buhalteriu, vėliau tapo vyriausiuoju buhalteriu. Ruošiantis vykdyti (duomenys neskelbtini). Pradžioje sulaukė skambučio, po to žmonės buvo atėję į darbą, vyko pas jo tėvą ir prašė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pats išsiaiškino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) grupuotės žmonės, ir tada suprato, kad tai grasinimai ir tikriausiai yra ieškomas, todėl į kilmės valstybę sugrįžti negali, nes bus persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės.

19. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 89 ir 99 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra sąlygotas konvencinių priežasčių, pareiškėjo persekiotojai nėra valstybiniai subjektai, todėl šiuo atveju pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas, nes pareiškėjas nenurodė jokių dėl jų individualių savybių ar priklausymo tam tikrai grupei atsirandančių aplinkybių, dėl kurių būtų persekiojamas.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Departamento surinkti duomenys patvirtina, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau jis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimo kilmės valstybės teritorijoje pareiškėjui kiltų grėsmė. Teismas vertino, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija, kuri yra aktuali nagrinėjamai bylai.

22. Dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje, teismas pažymėjo, jog pagal Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Pabrėžė, kad teisme vyko žodinis pareiškėjo bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

23. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl pakeitė šią Departamento sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakeitė ir aptariamo sprendimo dalį dėl duomenų į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo, nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą. Taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 25. Pareiškėjas S. S. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas prieglobsčio pasiprašė neteisėtai. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, šis gali pasislėpti, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių tokią prielaidą. Taip pat Departamentas negalėjo šiuo atveju konstatuoti neteisėto sienos pažeidimo, nes pareiškėjo patekimo į Lietuvos Respubliką datų ir aplinkybių sąmoningai nenurodė savo sprendimuose.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Departamentas tinkamai išsiaiškino visas aplinkybes, ir ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturi reikšmės galutiniam teismo sprendimui, nes pabėgėlio statuso jis kreipėsi dėl religinių motyvų. Pareiškėjo teigimu, teismo procesas užtruko kelias valandas, kol buvo išaiškintos aplinkybės apie pareiškėjo asmenybę. Be to, pareiškėjas aiškiai išdėstė argumentus, susijusius su jo atvykimu į Lietuvos Respubliką.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento ir Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamento sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.

34. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius duomenis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės dėl to, jog (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jam keletą kartu skambino žmonės, buvo atvažiavę pas jį asmeniškai ir prašė (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavę ne tik pas pareiškėją, bet ir jo tėvą. Pareiškėjas išsiaiškino, kad greičiausiai tai (duomenys neskelbtini) grupuotė ir nusprendė, kad jam grasinama, todėl negali sugrįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą pritaria Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam ar kankinamam.

Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniai yra JAV pajėgos (duomenys neskelbtini) teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) valstybė. Nepasitvirtino informacija, jog šios grupuotės taikytųsi į pavienius, atskirus (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač į tokius, kurie neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini). Departamentas, remdamasis informacija apie grupuotės veiklą ir jos taikinius, atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojas nėra viešas asmuo, nepriklauso jokiai politinei partijai, organizacijai arba ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos prieš grupuotę ar veiklos, kuri galėtų patraukti šios grupuotės dėmesį, pagrįstai konstatavo, jog mažai tikėtina, kad grupuotės turėjo tikslą susidoroti su pareiškėju.

Pareiškėjas asmeninių grasinimų iš šios grupuotės nėra sulaukęs, nurodė, jog nei vieno asmens iš šios grupuotės nepažįsta. Taigi, pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą yra abstraktus, grindžiamas bendro pobūdžio argumentais, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais, prieštarauja kilmės valstybės informacijai, be to, nėra sąlygotas konvencinių priežasčių, o pareiškėjo persekiotojai (galimai grupuotės (duomenys neskelbtini) atstovai) nėra valstybiniai subjektai, todėl pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas įrodytu.

Neindentifikavus nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas gali patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022, kurioje konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja nepriklauso jokiai organizacijai ar ginkluotai grupuotei, kuri priešintųsi (duomenys neskelbtini), pareiškėja nevykdo jokios veiklos prieš (duomenys neskelbtini), taip pat nevykdo jokios veiklos, kuri galėtų patraukti minėtos grupuotės atstovų dėmesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą susidoroti su pareiškėja.

Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietovėje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas, taigi atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti, kad pareiškėją persekiojo asmenys, nuo kurių gali būti suteikiama tarptautinė apsauga.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

42. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tyrimo metu nustatyta, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Ši informacija pateikta 2021 m. EPPB ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo, o pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Taigi, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini) – beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti nagrinėjant jo skundą Komisijoje, pažymėtina, jog pagal Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Pabrėžtina, kad teisme vyko žodinis pareiškėjo bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas nesiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad šių aplinkybių nustatymas neturi reikšmės galutiniam teismo sprendimui, nes prieglobstį pareiškėjas prašė suteikti dėl religinių motyvų.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog iš byloje pateikto prieglobsčio prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas prie prašymo suteikti prieglobstį motyvų skilties nurodė, kad dirbo įmonėje vyriausiuoju buhalteriu ir turėjo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), dėl to jam buvo grasinama. Manoma, (duomenys neskelbtini) grupuotės narių. Prieglobsčio prašymo skiltyje „Išpažįstama religija, jos kryptis, atšaka ir pakraipa“ pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini). Klausimą dėl to, kad pareiškėjo apklausos metu nebuvo klausiama, ar jis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atstovė iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priešingai, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjo atstovė, pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje teikė ne išpažįstamos religijos pagrindu, o būtent dėl tariamų (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini). Prašymo motyvuose pareiškėjas nenurodė, kad prašymą teikia dėl religijos, tik nurodė bendrą informaciją apie savo asmenybę: vardą, pavardę, gimimo datą, pilietybę, išpažįstamą religiją (duomenys neskelbtini) ir kt. Taigi, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti motyvų, tiesiogiai nesusijusių su pareiškėjo prieglobsčio prašymu, nes pareiškėjo prašymas šiuo atveju nebuvo grindžiamas religiniu motyvu.

46. Departamentas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Surinkti duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką nustatyto (sutrumpinto) termino. Šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

48. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo S. S. A. A. (S. S. A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė