a29ff85d-8aa5-4ea7-b320-d96d6cea4f6e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-307-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00018-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

A., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bei trečiojo asmens Viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1532-275/2021 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. A. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Valstybinė ligonių kasa), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3 223 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. jo mama I. A. (toliau – pacientė) dėl įtariamo (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (toliau – VÅ¡Ä®) „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ (toliau ir – Klinikinė ligoninė, VMKL). Nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. pacientė buvo gydoma Klinikinėje ligoninėje.

3. Klinikinėje ligoninėje taikytas gydymas buvo sėkmingas, pacientės sveikatos būklė gerėjo, todėl 2020 m. balandžio 11 d. pacientė tolimesniam gydymui buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių.

4. Gydantis (duomenys neskelbtini) skyriuje būklė toliau gerėjo, tačiau 2020 m gegužės 9 d. ieškovas buvo informuotas, kad pacientei diagnozuota COVID-19 liga ir ji pervežta į VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas“ (toliau – Santaros klinikos).

5. Ieškovas nurodė, kad Santaros klinikose pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo ir (duomenys neskelbtini) ji mirė. Medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra COVID-19 liga. Tai, ieškovo vertinimu, neginčytinai patvirtina, kad pacientės mirtis yra COVID-19 ligos, o ne buvusių susirgimų pasekmė.

6. IeÅ¡kovo manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19 liga (šį faktÄ patvirtina jai 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. atliktas tyrimas), tačiau Å¡ia infekcija buvo užkrėsta Klinikinėje ligoninėje ir tai įvyko dėl to, kad Klinikinėje ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tai, ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje pateikta informacija, kad Klinikinėje ligoninėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. iÅ¡ viso nustatyti 36 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Vilniaus departamentas Klinikinėje ligoninėje pradėjo operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė esminius sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus:

1) netinkamai organizuojamas personalo darbas, 2) netinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės, 3) nepasirūpinta atskira infrastruktūra karščiuojantiems ligoniams.

7. IeÅ¡kovas nurodė, kad mirus pacientei, dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau – Komisija). 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu Komisija ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino. Komisija nusprendė, kad žala pacientei buvo padaryta, tačiau žala neatitinka Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAÄ®) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sÄ lygų. Komisija, remiantis pacientei nustatytomis ligomis, nusprendė, kad pacientės mirtis laikytina pacientės turėtų ligų (duomenys neskelbtini) dėl kurių ji buvo atvežta į Klinikinę ligoninę pasekmė, o Å¡ios žalos nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį.

8. Su Komisijos iÅ¡vada ieÅ¡kovas nesutinka ir mano, kad Komisija neteisingai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nesurinko papildomų įrodymų (Santaros klinikos medicinos dokumentų, ekspertų iÅ¡vadų, NVSC patikrinimo iÅ¡vadų), kuriuos surinkti KomisijÄ Ä¯pareigoja teisės aktai.

9. IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti jam patirtÄ 3 223 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro laidojimo, kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, bei 15 000 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo teigimu, jo ryÅ¡ys su mama buvo ypač artimas ir glaudus. Mama gyveno ieÅ¡kovui priklausančiame bute. IeÅ¡kovo brolis mirė (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovas buvo vienintelis artimasis, kuris rÅ«pinosi mama. IeÅ¡kovo teigimu, mamÄ jis lankydavo reguliariai (bent kartÄ per savaitę). Mamai susirgus, gyvendavo pas jÄ .

Visas Å¡ventes mama Å¡vęsdavo su ieÅ¡kovu. Mamos netektis ieÅ¡kovui yra labai skaudi. Iki karantino ieÅ¡kovo mamos sveikata buvo nebloga, ji buvo pakankamai aktyvi, gyveno normalų socialinį gyvenimÄ â€“ pati eidavo į parduotuves, bendraudavo su draugėmis, esant poreikiui važiuodavo visuomeniniu transportu, vykdavo pailsėti į sanatorijÄ , kurios iÅ¡laidas apmokėdavo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo teigimu, nors pacientė turėjo (duomenys neskelbtini) ligų, tačiau jos buvo kontroliuojamos ir leido jai gyventi visavertį gyvenimÄ .

10. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa, atsiliepime į ieškinį prašė R. A. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

11. Atsakovės nuomone, Komisija tinkamai vertino žalÄ ir tinkamai įvertino, kad Å¡iuo atveju žala buvo neiÅ¡vengiama. Nurodė, kad pacientė turėjo daug ir sunkių ligų, kuriomis ji sirgo iki žalos atsiradimo. BÅ«tent dėl Å¡ių ligų ir įvyko pasekmės – mirtis, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį. Tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) (tai yra (duomenys neskelbtini).

12. Trečiasis asmuo VMKL atsiliepime prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad pacientės mirtis buvo neišvengiama ir atsirado dėl aplinkybių, kurių Klinikinė ligoninė negalėjo objektyviai numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp Klinikinės ligoninės pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei atsiradusios žalos (pacientės mirties). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 5 000 Eur neturtinės ir 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 6 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 600 Eur atstovavimo išlaidų.

14. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, pacientė atvyko į Klinikinę ligoninę nesirgdama COVID–19 liga, tačiau Å¡ioje ligoninėje buvo užkrėsta Å¡ia infekcija ir tai įvyko dėl to, kad ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Komisija, nustačiusi, kad pacientei COVID – 19 ligos teigiamas atsakymas buvo gautas jÄ patikrinus kartu su kitais skyriaus pacientais dėl galimo kontakto su COVID–19 liga sergančia paciente, turėjo atlikti tyrimÄ , su kuria iÅ¡ pacienčių galėjo turėti kontaktÄ pacientė, kada galėjo užsikrėsti, kokiu bÅ«du į (duomenys neskelbtini) skyrių pateko serganti COVID–19 pacientė ir ar nuo jos galėjo užsikrėsti pacientė.

Kadangi Komisija neatliko jokio tyrimo dėl pacientės užsikrėtimo COVID – 19 liga aplinkybių, nenagrinėjo ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, teismas nusprendė, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas priimtas netinkamai atlikus pareiÅ¡kėjo R. A. praÅ¡ymo tyrimÄ .

15. Bylos nagrinėjimo metu teismas, remdamasis Klinikinės ligoninės pareiktais duomenimis nustatė, kad pacientei ir kartu su ja vienoje palatoje besigydžiusiai pacientei G. G. buvo nustatyta COVID-19 liga. Pacientė G. G. 2020 m. balandžio 16 d. buvo persiųsta iš Santaros klinikų (pacientė (duomenys neskelbtini)) ir paguldyta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientei G.

G. viruso SARS-CoV-2 PGR testai atlikti 2020 m. balandžio 16 d. (testas neigiamas) ir 2020 m. gegužės 8 d. (testas teigiamas). Tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, perkėlus jÄ iÅ¡ kito skyriaus (duomenys neskelbtini) ir neatlikus jai SARS-CoV-2 PGR tyrimo, galimai dėl to nenustačius susirgimo laiku, teismo vertinimu galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo motinos užsikrėtimo Å¡altiniu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad pacientus perkeliant iÅ¡ vieno ligoninės skyriaus į kitÄ , turėjo bÅ«ti atliekami viruso tyrimai, tačiau pacientei G.

G. toks tyrimas, jÄ perkėlus 2020 m. balandžio 23 d. į (duomenys neskelbtini) skyrių, atliktas nebuvo dėl tos priežasties, kad ji buvo tiriama dėl viruso 2020 m. balandžio 16 d. ir buvo gautas atsakymas dėl jos užsikrėtimo virusu, jis buvo neigiamas. Å ių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad prieÅ¡ perkeliant G. G. į (duomenys neskelbtini) skyrių jai turėjo bÅ«ti atliktas viruso tyrimas, Å¡io tyrimo neatlikimas galėjo bÅ«ti viruso (duomenys neskelbtini) skyriuje plitimo priežastimi.

16. Tai, kad vienoje palatoje (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo paguldyta pacientė G. G., kuri karščiavo, skundėsi kosuliu, dusuliu ir ieÅ¡kovo motina, kuriai nebuvo pasireiÅ¡kę Å«miai kvėpavimo takų infekcijai bÅ«dingi ligos simptomai, teismo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo buvo pažeisti Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendime Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nustatyti reikalavimai ir tai galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su pacientės užsikrėtimu COVID–19 virusu, todėl teismas nusprendė, kad vykdant nurodyto sprendimo reikalavimus, galima buvo iÅ¡vengti pacientės užsikrėtimo COVID–19 virusu ir dėl to iÅ¡vengti žalos – jos mirties.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NVSC 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 16.1.17 E) PA-1491 konstatavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387, 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. V-754, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimus Klinikinėje ligoninėje. Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nebuvo susiję su galimu pacientės užkrėtimu COVID-19 liga, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tyrusios Komisijos sprendimu nepaneigus ryÅ¡io tarp pažeidimų ir pacientės užkrėtimo, teismas pripažino Komisijos sprendimu padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad žala buvo neiÅ¡vengiama, nepagrįsta, dėl to ieÅ¡kovui žala turi bÅ«ti atlyginta.

18. Vertindamas, kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nustatytinas ieÅ¡kovui, teismas atsižvelgė į tai, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos ypatingu laikotarpiu – paskelbus epidemijÄ Å¡alyje ir visame pasaulyje, todėl nusprendė, kad Klinikinės ligoninės padaryti pažeidimai, kurie galėjo bÅ«ti pacientės užkrėtimo priežastimi, negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidimai teikiant paslaugas normaliomis gyvenimo ir gydymo sÄ lygomis. Å ių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovui priteistina žala, nustatyta pagal Žalos atlyginimo tvarkos apraÅ¡o kriterijus, gali bÅ«ti mažinama ir nustatoma 5 000 Eur atlygintina neturtinė žala ir 1 000 Eur atlygintina turtinė žala. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. IeÅ¡kovas R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės aktai numato baigtinį pagrindų sumažinti atlygintinÄ Å¾alÄ sÄ raÅ¡Ä . PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žala gali bÅ«ti neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis tik tuo atveju jeigu yra nustatyta, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo. Å iuo atveju teismo sprendime nurodyti pagrindai atlygintinos žalos dydžio sumažinimui nėra susiję su pagrindu, įvardintu PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalyje, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinos atlyginti turtinės ir neturinės žalos dydį.

21. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa ir trečiasis asmuo VMKL atsiliepimuose į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Trečiasis asmuo papildomai praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

22. Atsiliepimuose nurodoma, kad ieÅ¡kovas pernelyg siaurai vertindamas ir aiÅ¡kindamas PTŽSAÄ® bei ApraÅ¡o nuostatas nepagrįstai nurodo, jog teismas neturėjo teisės sumažinti praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio, nustatyto pagal ApraÅ¡e įtvirtintus kriterijus. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ApraÅ¡e įtvirtinti žalos dydžiai turi bÅ«ti skiriami atsižvelgiant ne tik į ApraÅ¡e nurodytÄ formaliÄ Å¾alos atlyginimo metodikÄ , bet ir įvertinant konkrečiÄ paciento sveikatos bÅ«klę, kitas svarbias aplinkybes bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas teismas priteisdamas mažesnį žalos atlyginimÄ nei nurodyta ApraÅ¡e jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

23. Atsakovės atstovė Valstybinė ligonių kasa apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1 Teismas neįvertino to, kad byloje konstatuotas užsikrėtimas COVID–19 liga savaime nelemia žalos sveikatai, bei tai, esant užsikrėtimui Å¡ia liga, pasibaigusiam mirtimi, turi bÅ«ti vertinama pacientų esamų (duomenys neskelbtini) visuma. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pacientė sirgo daugybe ligų, į gydymo įstaigÄ atvyko sunkios bÅ«klės, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad vienintelė pacientės mirties priežastis yra COVID–19 liga. 24.2 Teismo iÅ¡vada, kad žala pacientei kilo dėl Klinikų ligoninėje padarytų sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo pažeidimų, nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡ias iÅ¡vadas paneigia Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. IBPS-V-457181-21, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . 24.3 Teismas remdamasis prielaidomis nepagrįstai konstatavo, kad Klinikinėje ligoninėje galimai padaryti Sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo pažeidimai lėmė pacientės užsikrėtimÄ COVID–19 liga bei mirtį. Nesustačius nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp Klinikinės ligoninės teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ir kilusios žalos, sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. 24.4 Spręsdamas byloje kilusį klausimÄ teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje teigiama, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyvias ribas, jas nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. 24.5 Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ .

Vadovaujantis PTŽSAÄ® nuostatomis, tokiÄ teisę turi tik paciento iÅ¡laikomi asmenys arba po mirties turėję teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , arba paciento vaikai, gimę po jo mirties. Be to, turtinę žalÄ gali sudaryti tik tiesioginiai nuostoliai, susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu.

25. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1 Komisija priimdama sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ remdamasi gydytojų specialistų iÅ¡vadomis konstatavo, jog pacientės mirtis laikytina pacientės turėtų ligų (duomenys neskelbtini) pasekmė, Å¡ios žalos nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos sprendimÄ ir / ar ekspertų iÅ¡vadas, todėl teismas turėjo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 25.2 Teismas neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Klinikinė ligoninė padarė Sveikatos apsaugos sistemos reguliavimo normų pažeidimus, nors byloje pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡ias iÅ¡vadas paneigia. 25.3 Teismas neįvertinęs ekspertų iÅ¡vadų ir kitų įrodymų padarė įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19 liga, o ja užsikrėtė bÅ«tent Klinikinėje ligoninėje nuo kitos pacientės. 25.4 COVID-19 ligos plitimo joks asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negali nei numatyti, nei sukontroliuoti, nei užkirsti tam kelio, todėl COVID-19 ligos plitimas ir galimos Å¡ios ligos atsiradimo pasekmės patenka į PTŽSAÄ® 2 straipsnyje pateiktÄ neiÅ¡vengiamos žalos sampratÄ ir tokia žala nėra atlyginama.

27. Ieškovas R. A. atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

28. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1 Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose remiasi kasacinio teismo praktikÄ dėl gydytojų ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilinės atsakomybės ypatumų, tačiau naujasis žalos atlyginimo institutas iÅ¡ esmės skiriasi nuo civilinės atsakomybės instituto, nes žalos atlyginimas gali bÅ«ti iÅ¡mokamas net ir nesant neteisėtų veiksmų. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ neturi bÅ«ti nustatinėjamos Klinikinės ligoninės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl atsakovės ir trečiojo asmens cituojama kasacinio teismo praktika bylai nėra reikÅ¡minga. 27.2 IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad oficialiame dokumente – Medicininiame mirties liudijime nurodyta pagrindinė liga (COVID-19 liga) sukėlusi mirtį, nereiÅ¡kia, kad pacientė mirė bÅ«tent dėl pagrindinės ligos.

Medicininis mirties liudijimas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį yra COVID-19 liga. 27.3 IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos Klinikinėje ligoninėje buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, neatitinka teisybės: atlikus operatyviÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyti esminiai sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurių Klinikinė ligoninė neginčijo. 27.4 PTŽSAÄ® 13 straipsnyje, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nėra numatyta, kad pilnamečiai vaikai neturi teisės į turtinės žalos atlyginimÄ dėl tėvų mirties.

Toks teisės gauti turtinės žalos atlyginimÄ apribojimas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

30. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos, kilusios dėl trečiojo asmens veiksmų teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė be kaltės už žalÄ paciento sveikatai, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 31. 2020 m. balandžio 3 d. pacientė I. A. (ieškovo mama), greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. 2020 m. balandžio 3 d. epikrizėje Nr. 2020/53203 pažymėta, jog pacientė, kuri yra senyvo amžiaus (duomenys neskelbtini) skundžiasi 4 dienas blogėjančia būkle (duomenys neskelbtini). Pacientė nurodė, jog atvyko dėl (duomenys neskelbtini), pablogėjo pieš 3 paras, prieš 5 dienas (duomenys neskelbtini).

Pacientės atvykimo į Klinikinę ligoninę (2020 m. balandžio 3 d.) metu jai nustatytos tokios diagnozės kaip (duomenys neskelbtini), nepatikslintas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pacientė dėl sunkios bÅ«klės buvo iÅ¡ karto paguldyta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. 2020 m. balandžio 8 d. Pacientei buvo atlikta SARS-COV-2 viruso sukeltos COVID-19 ligos diagnostika, viruso nerasta. VMKL pacientės bÅ«klė jÄ gydant (duomenys neskelbtini) skyriuje sparčiai gerėjo: (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. balandžio 11 d. pacientė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo perkelta į Klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. (duomenys neskelbtini) skyriuje pacientės bÅ«klė toliau gerėjo. 32. 2020 m. gegužės 8 d.

VMKL iÅ¡ Santaros klinikų, gavo praneÅ¡imÄ (telefonu), jog pacientei S. Č., kuri buvo gydyta VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje (2020 m. balandžio 28 d. – 2020 m. gegužės 7 d.), patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Atlikus epidemiologinę analizę VMKL Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos nurodymu 2020 m. gegužės 8–11 d. buvo organizuotas visų VMKL (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientų ir darbuotojų viruso SARS-CoV-2 PGR testavimas. Gavus viruso SARS-CoV-2 PGR testavimo rezultatus, nustatyta: 8 (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientams ( tarp jų – I.

A. ir G. G.) ir 7 (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams COVID-19 liga.

33. Pacientės I. A. ir G. G., kurioms COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo nustatyta iki 2020 m. gegužės 9 d. (imtinai)) gulėjo (duomenys neskelbtini) palatoje. Pacientė G. G. 2020 m. balandžio 16 d. buvo persiųsta iÅ¡ Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) ir paguldyta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. balandžio 23 d. pacientė G. G. buvo perkelta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių. Pacientei G. G. viruso SARS-CoV-2 PGR testai atlikti 2020 m. balandžio 16 d. (testas neigiamas) ir 2020 m. gegužės 8 d. (testas teigiamas), simptomai nustatymo metu jau buvo iÅ¡nykę, stebėta teigiama tyrimų dinamika. Klinikiniai COVID-19 ligos simptomai pacientams ir 7 (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams nepasireiÅ¡kė, iÅ¡skyrus 1 darbuotojÄ I. Å ., kuri (duomenys neskelbtini), neatvyko į darbÄ ir viruso SARS-CoV-2 PGR testÄ atliko mobilioje stotelėje.

34. Visi pacientai (taip pat ir I. A.) kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija 2020 m. gegužės 9 d. perkelti į Santarų klinikas. I. A. (duomenys neskelbtini) mirė.

35. IeÅ¡kovas kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo R. A. praÅ¡ymÄ atlyginti 2 723 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalÄ , motyvuodami tuo, kad Å¡i žala buvo neiÅ¡vengiama. Dėl žalos atlyginimo pagrindų ir sÄ lygų 36. Ginčui aktuali LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neiÅ¡vengiama žala. Komisija sprendimÄ atlyginti žalÄ priima nevertindama asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir jÄ padariusio sveikatos priežiÅ«ros specialisto kaltės.

37. IeÅ¡kovas teigia, kad naujasis žalos atlyginimo modelis iÅ¡ esmės skiriasi nuo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nes žala atlyginama net ir nesant neteisėtų sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiksmų. Jo teigimu, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ neturi bÅ«ti nustatinėjamos VMKL civilinės atsakomybės sÄ lygos, netaikytina ir atsakovės bei trečiojo asmens cituojama kasacinio teismo praktika dėl gydytojų neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės kontekste.

38. Atsakovė bei VMKL teigia, kad žala ir taikant atsakomybės be kaltės modelį atlygintina tik nustačius VMKL neteisėtus veiksmus.

39. Taigi, nagrinėjamu atveju, tarp šalių kyla ginčas, ar naujoji žalos pacientams atlyginimo be kaltės tvarka reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė kyla ne tik nesant jos kaltės, bet ir neteisėtų veiksmų.

40. Teisėjų kolegija, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama PTŽSAÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintÄ apraÅ¡o „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Žalos apraÅ¡as) normas, sprendžia, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , tebėra bÅ«tina įrodyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir žalos pacientui.

41. Tokia iÅ¡vada darytina, nes pagal PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalį numatyta, jog nėra atlyginama neiÅ¡vengiama žala. PTŽSAÄ® 2 straipsnio 91 punktas numato, kad neiÅ¡vengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. NeiÅ¡vengiamos žalos kriterijus nustato Žalos apraÅ¡as, vadovaujantis jo 9.2.2 punktu, žala laikoma neiÅ¡vengiama, jei ji atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo apraÅ¡uose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sÄ lygų, farmakologinių savybių (Žalos apraÅ¡o 9.2.2.1 – 9.2.2.3 papunkčiai).

Taigi, vadovaujantis Žalos apraÅ¡u, žala yra neiÅ¡vengiama, kai ji bÅ«tų kilus, net jei sveikatos priežiÅ«ros įstaiga bÅ«tų paslaugÄ suteikusi tinkamai, vertinant pagal medicinos ir farmacijos mokslo standartus. Žala taip pat turi bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiksmais ir taip pat nėra atlyginama, kai žala yra nulemta specifinės asmens sveikatos bÅ«klės iki sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurios medicinos mokslas neturi priemonių pagerinti.

42. Apibendrinus aptartÄ reguliavimÄ pasakytina, kad Lietuvos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimÄ ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos iÅ¡vengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima iÅ¡vengti veikiant pagal sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikÄ ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos bÅ«klės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kuriÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaiga neatsako.

43. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog atsakomybė už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ kyla tik nustačius sveikatos priežiÅ«ros įstaigos neteisėtus veiksmus ir aplinkybę, kad padaryti pažeidimai yra susiję teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusia žala. Dėl VMKL neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io 44. Kadangi žala be kaltės yra atlyginama tik tuo atveju, jei veikiant pagal medicinos mokslo reikalavimus kilusios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, spręstina, kad Komisijai priėmus sprendimÄ , jog žala ieÅ¡kovui neatlygintina, nes buvo neiÅ¡vengiama, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad gydymo įstaiga galėjo žalos iÅ¡vengti, jei bÅ«tų veikusi pagal medicinos mokslo standartus koronaviruso ligos kontekste, t. y. turi įrodyti neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus.

45. IeÅ¡kovas VMKL neteisėtus veiksmus kildina tik iÅ¡ aplinkybės, kad pacientė 2020 m. balandžio 3 d. atvyko į Klinikinę ligoninę nesirgdama COVID-19 liga, buvo užkrėsta ligoninėje Å¡ia infekcija ir tai įvyko dėl to, kad ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

46. Vertindama pacientės atvejį, Komisija iÅ¡vadÄ , kad žala pacientei buvo neiÅ¡vengiama, Santaros klinikų 2020 m. spalio 5 d. raÅ¡te Nr. SR-4373 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) 2020 m. spalio 13 d. raÅ¡te Nr. S(1.29-9696) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktomis nuomonėmis, kad COVID-19 liga yra ypač užkrečiama liga ir neiÅ¡vengiamai plinta viso pasaulio medicinos įstaigose, net ir taikant maksimalias asmenines apsaugos priemones (VUL SK atsakymas į 5, 9 kl., LSMUL KK atsakymas į 5 kl.) bei tai, kad pats užsikrėtimas COVD-19 liga automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia žalos sveikatai atsiradimo, kadangi užsikrėtę asmenys gali neturėti jokių klinikinių simptomų, gali sirgti lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia ligos forma (VUL SK atsakymas į 6 kl., LSMUL KK atsakymas į 6 kl.).

Remiantis LSMUL KK atsakymu į 7 klausimÄ , medicininiame mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi COVID-19 liga nurodoma, remiantis galiojančiomis mirties liudijimo pildymo rekomendacijomis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pacientas mirė dėl COVID-19 ligos arba vien dėl COVID-19 ligos. Esant užsikrėtimui COVID-19, turėtų bÅ«ti vertinama esamų patologijų visuma.

47. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Komisijos iÅ¡vada ir nustatė, kad VMKL neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (galiojusio laikotarpiu, kai buvo teikiamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos I. A.) pažeidimu, nes Å¡io teisės akto 1.2.4. punktas numatė, kad teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, jų teikimas organizuojamas laikantis principo (1.2.4.1.papunktis) jog pacientai, kuriems nėra pasireiÅ¡kę Å«miai kvėpavimo takų infekcijai bÅ«dingi ligos simptomai (kÅ«no temperatÅ«ra 37,3 laipsnio C ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) ir kuriems yra pasireiÅ¡kę Å¡ie simptomai, tačiau nenustatyta SARS-CoV-2 viruso RNR, suskirstomi į grupes (pagal palatas, skyrius ar pan.), kiekvienai grupei priskiriama tik tÄ grupę aptarnaujanti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos personalo (gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, valytojai ir kt.).

Teismas sprendė, kad tai, jog vienoje palatoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo paguldyta pacientė G. G., kuri karščiavo, skundėsi kosuliu, dusuliu ir pacientė I. A., kuriai nebuvo pasireiÅ¡kę Å«miai kvėpavimo takų infekcijai bÅ«dingi ligos simptomai, galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su pacientės I. A. užsikrėtimu COVID-19 virusu ir darė iÅ¡vadÄ , kad vykdant nurodyto sprendimo reikalavimus, galima buvo iÅ¡vengti pacientės užsikrėtimo COVID-19 virusu ir dėl to iÅ¡vengti žalos – jos mirties.

48. Teismas taip pat rėmėsi NVSC 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 16.1.17 E) PA-1491, kuriame konstatuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387, 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. V-754, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimus VMKL.

49. NVSC nurodė, kad patekę į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, pacientai išskirstomi į karščiuojančius ir nekarščiuojančius, tačiau tiek vieniems, tiek kitiems priežiūros paslaugas teikia tie patys darbuotojai, nes atskiros komandos nesuformuotos. Darbuotojai yra kviečiami ir iš kitų skyrių, tačiau tai nėra žymima jų darbo grafikuose, o pateikti grafikai neparodo faktinio darbuotojų buvimo darbo vietoje, kas yra ypatingai svarbu, norint išsiaiškinti visus kontaktavusius asmenis ir atsekti galimai užsikrėtusius. Nebuvo pasirūpinta atskira infrastruktūra karščiuojantiems ir nekarščiuojantiems ligoniams.

50. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas civiliniame procese gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktÄ ). Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktÄ ).

51. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų viseto, konkrečiai atsakovės ir VMKL teiktų įrodymų, nepasisakė, kodėl jais nesiremia, nevertino ieškovo teikiamų įrodymų visų įrodymų kontekste.

52. Kaip minėta, Komisija, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ , kad žala buvo neiÅ¡vengiama, pateikė klausimus Santaros klinikoms ir LSMUL KK, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad pacientė atvyko į VMKL nesirgdama COVID-19 liga, ar pacientės užsikrėtimo koronavirusu buvo galima iÅ¡vengti atsižvelgiant į Å¡ios ligos užkrečiamumo specifikÄ ir ligoninės sÄ lygas, taip pat ar gretutinės ligos turi įtakos mirtingumui nuo COVID-19 ligos, ir rėmėsi Å¡iomis specialistų iÅ¡vadomis.

53. Byloje taip pat yra įrodymai, kurie kelia hipotezę, kad yra tikimybė, jog pacientė jau atvyko į VMKL sirgdama COVID-19. VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. IS-1587/20 (2.10) „Dėl I. A. medicininių dokumentų pateikimo“ teigiama, kad virusas gali būti nustatytas tik praėjus 4–7 d. po viruso patekimo į nosiaryklę, todėl šiuo atveju 2020 m. balandžio 8 d. pirmasis pacientei darytas COVID-19 testas galėjo ir neparodyti teigiamo testo rezultato, nors ji galėjo juo sirgti dar iki atvykimo į VMKL; kad pacientė I.

A. taip pat karščiavo, kankino kosulys ir dusulys. Byloje taip pat yra VMKL 2021 m. gegužės 21 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. birželio 30 d. raštai (pateikti VLK 2021 m. kovo 12 d. raštu Nr. 4K-2249), kuriuose pateikiama informacija apie tai, kad gydymo įstaigoje nuo pat karantino paskelbimo pradžios, buvo imtasi reikalingų priemonių, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Valstybės operacijų vadovo sprendimus.

54. Byloje taip pat yra Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. IBPS-V-457181-21 „Nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€œ, kuriame pateikiama informacija, kad VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo parengtas ir patvirtintas ekstremalių situacijų valdymo planas, sudaryta ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų valdymo komisija, sudarytos pakaitinės darbuotojų brigados, taip pat atskirti karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautai, matuojama kÅ«no temperatÅ«ra.

Personalas naudojo asmens apsaugos priemones, buvo nuolat atliekama patalpų dezinfekcija. Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad vertinant ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00216-20 surinktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog NVSC Vilniaus departamento 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 16.17) PA-1491 nustatyti tam tikri pažeidimai nulėmė COVID-19 ligos iÅ¡plitimÄ VMKL (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Remiantis tuo, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00216-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 277 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Vertinant ieÅ¡kovo teiktÄ Ä¯rodymÄ apie NVSC nustatytÄ LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje“ punkto 1.2.4 pažeidimÄ VMKL atsakovės pateikto įrodymo kontekste, labiau tikėtina, kad NVSC nustatytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) skyriuje žalos atsiradimo metu nebuvo.

55. Papildomai pažymėtina, kad NVSC atliktas tyrimas, kuriuo remiasi ieškovas, nebuvo skirtas konkrečiai šiam ginčo atvejui ištirti, laiko požiūriu atliktas jau po nagrinėjamo įvykio, bet to skirtas ne (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklai, o bendrai VMKL, todėl jo įrodomoji reikšmė yra netiesioginė.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad VMKL pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.2.4 punktÄ , tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nepadarius Å¡io pažeidimo žalos pacientei bÅ«tų iÅ¡vengta.

57. Byloje liko nepaneigta tikimybė, nustatyta specialistų išvadomis, kad ir laikantis visų prevencinių priemonių užsikrėtimo koronavirusu nepavyktų išvengti. Tikėtina, kad pacientė galėjo užsikrėsti ir nuo trečiųjų asmenų gulėdama (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ieškovo mama, tikėtina, kontaktavo ne tik su paciente G. G., bet ir su (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojais, kuriems 2020 m. gegužės 8–11 d. taip pat buvo diagnozuota COVID-19 liga. Šie asmenys turėjo kontaktų ne tik VMKL (duomenys neskelbtini) skyriuje, bet ir už darbovietės ribų, todėl nėra galimybės patikimai nustatyti jų susirgimo pradžios ir įvertinti galimus užsikrėtimo šaltinius.

58. Pagal aptartas Santaros klinikų ir LSMUL KK specialistų išvadas nėra galimybės patikimai apsisaugoti nuo COVID–19 viruso plitimo dėl pavėluotos diagnostikos – besimptomių atvejų bei skirtingų inkubacinių periodų skirtingiems asmenims, todėl spręstina, kad pagal dabartinį sveikatos priežiūros metodikų raidos lygį apsaugoti pacientus nuo apsikrėtimo COVID–19 liga sveikatos priežiūros įstaigose nėra įmanoma.

59. Ä®vertinus įrodymų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad VMKL paties užsikrėtimo COVID–19 liga sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje fakto pagal dabartinį medicinos mokslo raidos lygį negalėjo iÅ¡vengti net ir laikydamasi visų prevencinių priemonių. Dėl pacientės gretutinių ligų įtakos žalos atlygintinumui 60. Kaip minėta, ginčui aktualus Žalos apraÅ¡o 9.2.2.1 punktas neiÅ¡vengiamÄ Å¾alÄ apibrėžia kaip ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmę ar komplikacijÄ , kurios nebuvo galima iÅ¡vengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ jÄ medicinos praktikos patirtį. IeÅ¡kovo teigimu, pacientės mirties priežastis buvo iÅ¡imtinai COVID–19 liga, o ne ligos, kuriomis ji sirgo iki užsikrėtimo COVID–19, jo nuomone, šį teiginį įrodo jos mirties liudijimo formuluotės.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad Santaros klinikų ir LSMUL KK raštuose, Higienos instituto rekomendacijose dėl Medicininio mirties liudijimo pildymo COVID–19 ligos atveju ir Komisijos sprendime pateikiama identiškas mirties liudijimo pildymo tvarkos vertinimas. Pacientui sirgus COVID–19 liga ir mirus, vertinama buvusių iki mirties patalogijų visuma. Minėtose rekomendacijose taip pat nurodyta, jog mirties liudijimo grafoje „pagrindinė mirties priežastis“ įrašyta COVID–19 diagnozė nereiškia, jog būtent tai ir lėmė asmens mirtį. Pagal jas, visiems užsikrėtusiems COVID–19 liga ir turintiems lydinčių lėtinių ligų pagrindinė diagnozė nurodoma COVID–19 liga. Kitokia pagrindinė diagnozė rašoma tuomet, jei COVID–19 ligos simptomai būtų lengvi, o žmogus mirtų nuo kitos ūmios būklės.

62. Medicininiame pacientės mirties liudijime Nr. 20-18675266 nurodyta: tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini); Pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – COVID–19 liga; kitos svarbios patologinės bÅ«klės, sÄ lygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi – (duomenys neskelbtini).

63. Byloje nustatyta, kad pacientė sirgo šiomis lėtinėmis ligomis (VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinimo 6 punktas): (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriuje nustatyta tokia klinikinė diagnozė (VMKL 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinimo 6 punktas): (duomenys neskelbtini).

64. Aptartos diagnozės, Komisijos specialistų įvertintos kaip sunkios būklės, ir mirties liudijime suformuluota mirties priežastis nuo daugybinių ligų paneigia ieškovo teiginį, kad pacientės gretutinės ligos nebuvo sveikatos blogėjimo ir mirties esmine priežastimi užsikrėtus COVID – 19 liga. Tai patvirtina ir Santaros klinikų ir LSMUL KK specialistų teikti paaiškinimai, kad COVID – 19 virusu sunkiai serga tik penki procentai visų užsikrėtusiųjų, ši liga pavojinga senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis.

Todėl darytina išvada, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pacientė buvo senyvo amžiaus, sirgo sunkiomis (duomenys neskelbtini) ligomis iki faktinio žalos atsiradimo – užsikrėtimo COVID – 19 liga. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl šių ligų sukeltos sunkios sveikatos būklės pacientė ir buvo atvežta į VMKL (duomenys neskelbtini) skyrių, kas papildomai patvirtina, jog būtent iki apsikrėtimo koronovirusu buvusi pacientės sveikatos būklė ir buvo tiesioginė pacientės mirties priežastis.

65. Kaip jau minėta, pagal naujÄ jį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatomas sveikatos priežiÅ«ros paslaugų profesinio standarto nesilaikymas, galimybė žalos iÅ¡vengti Å¡io standarto laikantis, vertinant pagal tuometinę medicinos mokslo raidÄ , ir tai, kad žala nėra nulemta iÅ¡imtinai paciento sveikatos bÅ«klės buvusios iki paslaugos suteikimo. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad užsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje nebuvo galima iÅ¡vengti net ir taikant visas prevencines priemones, bei kad pacientė sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis užsikrėtus Å¡iuo virusu, spręstina, kad žala ieÅ¡kovui neatlygintina, nes tai yra neiÅ¡vengiama žala (PTŽSAÄ® 24 straipsnio 6 dalis, 2 straipsnio 91 punktas).

66. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako, nes atsižvelgiant į pasikeitusį bylos rezultatÄ jie nebeaktualÅ«s. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo 67. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

68. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, trečiasis asmuo dalyvavęs byloje atsakovo pusėje įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

69. IÅ¡ trečiojo asmens VMKL pirmosios instancijos teismui pateikto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei prie jo pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, 2021-04-23 – 2021-04-23 banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o) matyti, kad trečias asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ . Trečiojo asmens nurodytos iÅ¡laidos procesine prasme laikytinos pagrįstomis, jų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyto dydžio (už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį – 3 810,50 Eur). Todėl, įvertinus, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo panaikinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi iÅ¡ esmės atmestas, trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

70. Patenkinus atsakovės atstovės Valstybinės ligonių kasos ir trečiojo asmens VMKL apeliacinius skundus, o ieÅ¡kovo R. A. apeliacinį skundÄ atmetus, trečias asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡ pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad trečias asmuo už apeliacinį skundÄ sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį. Apie kitas iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme trečias asmuo duomenų nepateikė. Trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 135 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

71. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iÅ¡ viso trečiajam asmeniui VMKL iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. priteistina 861 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečio asmens patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsniu, nusprendė: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. A. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (juridinio asmens kodas 302692454) iÅ¡ R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 861 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Teisėjai Asta Radzevičienė Agnė TikniÅ«tė Vigintas ViÅ¡inskis