2025-01-15 Nr. AB-813-3-61-3-03652-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1081-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03652-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 24S156413 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą ir vertindamas, ar asmeniui turi būti suteikiama tarptautinė apsauga, privalo surinkti reikiamą kilmės valstybės informaciją ir ją vertinti individualaus prieglobsčio prašymo kontekste. Iš Migracijos departamento Sprendimo yra akivaizdu, kad atsakovas nerinko jokios kilmės valstybės informacijos, jos nevertino, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas.

2.2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, nesiekė išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti. Be to, Migracijos departamentas niekada nesiekė išsiaiškinti tikrųjų pareiškėjo politinių įsitikinimų. Migracijos departamentui tinkamai neatlikus tyrimo, nebendradarbiaujant su pareiškėju ir nesiekiant išsiaiškinti visų su jo prieglobsčio prašymu susijusių argumentų, buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas, kuris turi būti panaikintas.

2.3. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.4. Migracijos departamentas tinkamai neįvertino (duomenys neskelbtini) esančių grėsmių dėl (duomenys neskelbtini), kurie kelia realią grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas 2020 m. birželio 8 d. pateikė pirmą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Informavus pareiškėją apie galimybę savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, šis nurodė, kad su sprendimu sutinka ir nori grįžti savo lėšomis. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Remiantis EURODAC sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio. 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas buvo perduotas Lietuvai iš (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas).

4.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. antrą kartą pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S65062 nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir nusprendė išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į SIS įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atmetė jo skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.3. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paskesnį (trečią) prieglobsčio prašymą „dėl naujų išaiškintų aplinkybių“. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 22S127213 nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą, Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo. Pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. pateikė ketvirtą prašymą suteikti prieglobstį dėl blogėjančios situacijos šalyje.

4.4. Pareiškėjas skunde deklaratyviai ir nepagrįstai teigia, jog Sprendime nėra surinkta informacija, t. y. nenurodo kokios konkrečiai kilmės informacijos Migracijos departamentas nesurinko. Pareiškėjas 2024 m. birželio 26 d. apklausoje pats prisipažino, kad jis tiesiog „tempia laiką“. Paprašius paaiškinti, ką jis turi omenyje, pareiškėjas teigė, kad, jo manymu, šansų gauti prieglobstį Lietuvoje jis neturi ir jis padarė didelę klaidą 2020 m. pateikdamas prašymą, dabar jis darytų kitaip. Prieglobsčio prašytojo teigimu, Lietuvos Respublikoje įstatymas yra pažeidžiamas ir dabar jis neturi kitų variantų. Taigi, paskesnis pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra grindžiamas naujais esminiais motyvais, o ketvirto prašymo suteikti prieglobstį pateikimas po to, kai dėl ankstesnių prašymų buvo priimti galutiniai (po dviejų teisminių instancijų peržiūros) sprendimai, vertintinas, kaip piktybiškas naudojimasis teise kreiptis dėl prieglobsčio, siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymą. Prieglobsčio prašytojo elgesio modelis (kelis kartus, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), iš kur buvo grąžintas, bei pateikė paskesnį akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį) apibūdina prieglobsčio prašytoją kaip asmenį, piktnaudžiaujantį prieglobsčio procedūra, ir atitinkamai kelia abejonių dėl jo bendro patikimumo.

4.5. Sprendime buvo įvertintos paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateiktos aplinkybes ir, palyginus su antro bei trečio prašymų suteikti prieglobstį pateikta bei išnagrinėta informacija, nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas nepateikė Migracijos departamentui naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti ankstesnių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tyrimo metu nenustatyta naujų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje gresia persekiojimas, bei turėtų įtakos kitoms išvadoms, nei buvo padarytos Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 22S65062 bei Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. 22S127213. Atsižvelgus į tai, pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio bei jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad su juo nebuvo bendradarbiauta. Pareiškėjas buvo apklaustas dėl ketvirto paskesnio prašymo 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. birželio 26 d., 2024 m. birželio 26 d. apklausos metu pareiškėjas pripažino tiesiog „tempiantis laiką“.

4.7. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad nepagrįstai jam atsisakyta suteikti papildomą apsaugą. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesutektinos papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Vadovaujantis aktualia kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. B. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad jam kyla pavojus gyvybei ir sveikatai dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 83, 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105.4 papunkčiu. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad, įvertinus paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu A. B. pateiktą informaciją, konstatuota, jog ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant asmens antrą ir trečią prašymus suteikti prieglobstį. Teikdamas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, A. B. nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei nulemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį. Pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad jam kyla pavojus gyvybei ir sveikatai dėl (duomenys neskelbtini).

7. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 181 dalies, 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, Tvarkos aprašo 22, 97, 99 punktų nuostatas.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kreipiasi dėl prieglobsčio ketvirtą kartą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021, teismas pažymėjo, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Teismas nurodė, kad aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos teismų sprendimuose nagrinėjant pareiškėjo prašymus, iš naujo nevertinamos ir dėl jų nepasisakoma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

9. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pritarė Migracijos departamento padarytai išvadai, kad paskesnio (ketvirto) prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra siejami su bendra situacija šalyje bei nėra individualizuoti – pareiškėjo nurodyta grėsmė ((duomenys neskelbtini)) nėra siejama nei su konkrečiu persekiojimo vykdytoju, nei su jo individualiomis savybėmis – rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Todėl pareiškėjo nurodyti motyvai savaime nepagrindžia poreikio gauti pabėgėlio statusą.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Trečiame prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, jog pagrindinė „nauja“ priežastis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paskesnis (ketvirtas) prašymas nėra grindžiamas naujais esminiais motyvais. Iš pareiškėjo apklausos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro, o ne individualaus pobūdžio teiginiais, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės.

11. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė jau ketvirtą prieglobsčio prašymą, į jo apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad jis „tiesiog tempia laiką“ bei į tai, jog dėl ankstesnių prašymų buvo priimti galutiniai teismų sprendimai, kuriais pareiškėjo prašymai dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo tenkinti, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas, kaip piktybiškas naudojimasis teise kreiptis dėl prieglobsčio siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau du kartus buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), iš kurios abu kartus buvo grąžintas Lietuvai.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, nesiekė išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui pateikus ketvirtą prieglobsčio prašymą, buvo atliekamos dvi pareiškėjo apklausos (2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. birželio 24 d.), kurių metu buvo užduodami klausimai apie tai, kokios yra prieglobsčio prašymo teikimo priežastys, ką pareiškėjas gali nurodyti. Pareiškėjas turėjo galimybę pasakyti prieglobsčio prašymo motyvus, juos patikslinti ar nurodyti kitas, jo manymu, svarbias aplinkybes. Pareiškėjas 2024 m. birželio 24 d. apklausos metu pasakė, kad, jo manymu, šansų gauti prieglobstį Lietuvoje jis neturi ir padarė didelę klaidą teikdamas prašymą 2020 metais ir dabar „tiesiog tempia laiką“.

13. Įvertinęs Migracijos departamento tyrimo metu surinktą ir Sprendime nurodytą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai laikė, jog šiuo atveju nėra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus surinktus duomenis, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 15. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Migracijos departamentas nesurinko jokios kilmės valstybės informacijos ir jos nevertino. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas turėjo pagrindą teikti naują (pakartotinį) prieglobsčio prašymą, todėl turėjo pareigą surinkti kilmės valstybės informaciją ir tinkamai atlikti tyrimą, tačiau to nepadarė.

16.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kad jo (duomenys neskelbtini) paskyra yra užblokuota (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime apie tai nepasisakė ir nenagrinėjo šių įrodymų, kurie pagrindžia individualią grėsmę.

16.3. Migracijos departamentas nebendradarbiavo su pareiškėju, nesiekė išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvų, neprašė jų patikslinti ir plačiau paaiškinti. Migracijos departamentui tinkamai neatlikus tyrimo, nebendradarbiaujant su pareiškėju ir nesiekiant išsiaiškinti visų su jo prieglobsčio prašymu susijusių argumentų, buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas, o padarytų klaidų pirmosios instancijos teismas neištaisė.

16.4. Migracijos departamentas nurodė, kad nėra papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai neįvertino (duomenys neskelbtini) esančių grėsmių dėl (duomenys neskelbtini), kurie kelia realią grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, o šių klaidų pirmosios instancijos teismas neištaisė.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, jog pareiškėjo pateikti papildomi duomenys apie tai, kad jo tinklapį užblokavo (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros reikalavimu, nepatvirtina apie jam individualiai gręsiantį persekiojimą. Šiuo pagrindu yra uždaromi kontaktai, bet pareiškėjas nepateikia duomenų ir įrodymų, kad būtent dėl šio pagrindo jam yra pateikti įtarimai ar pradėta baudžiamoji byla. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 24S156413 teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

20. Sprendime konstatuota, kad sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad įvertinus paskesnio (ketvirtojo) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu A. B. pateiktą informaciją, konstatuota, kad ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant asmens antrąjį ir trečiąjį prašymus suteikti prieglobstį. Teikdamas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, A. B. nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį. A. B. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį motyvai siejami su bendra situacija šalyje bei nėra individualizuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio bei jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Sprendime taip pat konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs antrąjį A. B. prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į SIS įspėjimą. Migracijos departamentas, konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui dėl veiklos internete (socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“) gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Prieglobsčio prašytojo skundai teismui dėl Migracijos departamento sprendimo atmesti.

22. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs trečiąjį A. B. prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Migracijos departamentas, įvertinęs paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu A. B. pateiktą informaciją, konstatavo, kad ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant asmens antrąjį prašymą suteikti prieglobstį. Įvertinus naujus motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį (bus (duomenys neskelbtini)), nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Prieglobsčio prašytojo skundai teismui dėl Migracijos departamento sprendimo atmesti.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendime nurodytais motyvais.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė nagrinėti paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, tačiau nerinko jokios kilmės valstybės informacijos, jos nevertino. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kad jo paskyra socialiniame tinkle yra užblokuota (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime apie tai nepasisakė ir šių įrodymų, kurie pagrindžia individualią grėsmę, nenagrinėjo.

25. Atsakovas dėl minėto argumento pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti papildomi duomenys apie tai, kad jo tinklapį užblokavo (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros reikalavimu, nepatvirtina apie jam individualiai gręsiantį persekiojimą. Šiuo pagrindu yra uždaromi kontaktai, bet pareiškėjas nepateikia duomenų ir įrodymų, kad būtent dėl šio pagrindo jam yra pateikti įtarimai ar pradėta baudžiamoji byla.

V. 26. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412) nustatyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

27. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir 2013/32/ES Direktyva) konstatuojamos dalies 36 punkte nustatyta, kad kai prašytojas pateikia paskesnį prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą. Tais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę atmesti prašymą kaip nepriimtiną pagal res judicata principą.

28. 2013/32/ES Direktyvos 2 straipsnio q) paskesnis prašymas – vėlesnis tarptautinės apsaugos prašymas priėmus galutinį sprendimą dėl ankstesnio prašymo, įskaitant atvejus, kai prašytojas tiesiogiai atsiėmė savo prašymą, ir atvejus, kai sprendžiančioji institucija atmetė prašymą po to, kai jis buvo netiesiogiai atsiimtas pagal 28 straipsnio 1 dalį.

29. 2013/32/ES Direktyvos 33 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad valstybės narės gali laikyti tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, tik jeigu prašymas yra paskesnis prašymas, kai neatsirado naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu, ar prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES arba prašytojas jų nepateikė.

30. 2013/32/ES Direktyvos 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES.

31. Be kita ko, primintina, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2005/8515 konstatuojamosios dalies, kai prašytojas vėliau dar kartą paduoda prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą, tad tokiais atvejais joms turėtų būti leidžiama pasirinkti procedūrą, numatančią garantijų, kurių paprastai suteikiama prašytojams, išimtis (Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-239/14, 46 p.).

32. Nagrinėjant klausimą, ar paskesnis prašymas grindžiamas nauja informacija arba duomenimis, susijusiais su nagrinėjimu, ar prašytojas atitinka sąlygas būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95, reikia tik patikrinti, ar grindžiant šį prašymą yra informacijos ar duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo ir kuriais tas res judicata galią įgijęs sprendimas negalėjo būti pagrįstas (Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas byloje C-921/19 Rechtbank Den Haag, zittingsplaats’s-Hertogenbosch , 51 p.).

33. Bet kuris dokumentas, kurį prašytojas pateikė tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti, turi būti laikomas jo pateikta informacija, į kurią reikia atsižvelgti pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 1 dalį, todėl aplinkybė, kad negalima įrodyti šio dokumento autentiškumo arba objektyviai patikrinti jo šaltinio, savaime nepateisina atsisakymo atlikti tokio dokumento nagrinėjimą, sprendžiančiajai institucijai privalomą pagal Direktyvos 2013/32 31 straipsnį (Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas byloje C-921/19 Rechtbank Den Haag, zittingsplaats’s-Hertogenbosch 44 p.).

34. Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 44 punkto, dokumentas, net jei negalima įrodyti jo autentiškumo ir objektyviai patikrinti šaltinio, yra įrodymas, pateiktas prašymui pagrįsti, atitinkama valstybė narė, pagal tą pačią nuostatą bendradarbiaudama su prašytoju, privalo įvertinti šį dokumentą (Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas byloje C-921/19 Rechtbank Den Haag, zittingsplaats’s-Hertogenbosch 61 p.).

35. Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalį, siejamą su Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 2 dalimi, reikia aiškinti taip: pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bet kuris dokumentas, kurį tarptautinės apsaugos prašytojas pateikia paskesniam prašymui pagrįsti, automatiškai nelaikomas „nauja informacija ar duomenimis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šio dokumento autentiškumas arba šaltinis negali būti objektyviai patvirtintas (Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas byloje C-921/19 Rechtbank Den Haag, zittingsplaats’s-Hertogenbosch 54 p.).

36. Nors Direktyvos 2013/32 40 straipsnio formuluotėje nepatikslinta sąvoka „nauja informacija arba duomenys [naujos faktinės aplinkybės]“, kuriomis būtų galima pagrįsti paskesnį prašymą (2021 m. birželio 10 d. Sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Nauja informacija arba naujos faktinės aplinkybės), C-921/19, EU:C:2021:478, 29 punktas), vis dėlto šio 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad ši nauja informacija arba šios naujos faktinės aplinkybės, kuriomis galėtų būti grindžiamas toks prašymas, „atsirado“ arba „prašytojas [jas] pateikė.“ (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje XY prieš Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl, 35 p.).

37. Taigi šiose nuostatose aiškiai nurodyta, kad paskesnis prašymas gali būti grindžiamas tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado priėmus sprendimą dėl ankstesnio prašymo, tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pirmą kartą pateikė prašytojas (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje XY prieš Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl, 36 p.).

38. Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad formuluotė „nauja informacija arba duomenys [faktinės aplinkybės]“, kurios „atsirado arba [kurias] prašytojas pateikė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, apima informaciją ir faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo galutinai užbaigta ankstesnio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra, bei informaciją ir faktines aplinkybes, kurios egzistavo dar prieš užbaigiant procedūrą, tačiau kurių prašytojas nenurodė (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje XY prieš Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl, 44 p.).

39. Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, analizuojama kartu su šios direktyvos 40 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į apskundimo procedūrą, turi būti aiškinama taip, kad skundą dėl sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjantis teismas iš esmės privalo įvertinti tarptautinės apsaugos suteikimo pagrindus ar faktus, kuriais, nors jie ir susiję su įvykiais arba pavojais, tariamai įvykusiais ar atsiradusiais iki apskųsto sprendimo dėl atsisakymo priėmimo ar net iki tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo, pirmą kartą remiamasi per skundo nagrinėjimo procedūrą; tokius pagrindus ir faktus teismas turi vertinti kaip „naujus pareiškimus“, prieš tai paprašęs sprendžiančiosios institucijos juos išnagrinėti. Tačiau teismas neprivalo taip elgtis, jei jis konstatuoja, kad šie pagrindai ar faktai pateikti vėlyvojoje skundo nagrinėjimo stadijoje arba apibūdinti nepakankamai aiškiai, kad galėtų būti tinkamai išnagrinėti, arba jeigu jis konstatuoja, kad nurodyti faktai nėra reikšmingi ar pakankamai nesiskiria nuo tų, į kuriuos jau galėjo atsižvelgti sprendžiančioji institucija (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Ahmedbekova C-652/16 103 p.).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime S. H. prieš Maltą (pareiškimo Nr. 37241/21) sprendė, kad yra pažeistas Konvencijos 13 straipsnis, siejant su Konvencijos 3 straipsniu, išsiunčiant pareiškėją į Bangladešą iš naujo neišnagrinėjus jo prieglobsčio prašymo. Sprendime akcentuotas būtinumas motyvuoti, jeigu yra neatsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus įrodymus, būtinumas kruopščiai individualiai vertinti pareiškėjo situaciją nagrinėjant paskesnius prieglobsčio prašymus.

VI. 41. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nepatenkintas pareiškėjo paskesnis (ketvirtasis) prašymas suteikti prieglobstį.

42. Nagrinėjant šį prašymą pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, kad jo paskyra socialiniame tinkle yra užblokuota (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime apie tai nepasisakė ir šių įrodymų, nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl įrodymų, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui.

43. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismo posėdžio metu teismas uždavė proceso šalims klausimus, susijusius su naujais įrodymais. Teismo posėdžio garso įrašas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas po šalių pasisakymų prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus, tačiau teismas šio prašymo nesprendė, nurodė, kad prašymas jau negali būti teikiamas, bus išklausytos baigiamosios kalbos.

44. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalis, nustatanti paskesnio prašymo suteikti prieglobstį sąvoką, kuri aiškinama atsižvelgiant į 2013/32/ES Direktyvos tikslus ir sąvokas, kurių aiškinimas atskleidžiamas Teisingumo Teismo praktikoje, patvirtina, kad paskesnis prašymas gali būti grindžiamas tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado priėmus sprendimą dėl ankstesnio prašymo, tiek nauja informacija arba naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pirmą kartą pateikė prašytojas. Taigi nagrinėjant paskesnį prieglobsčio prašymą nauja informacija ar duomenys apima informaciją ir faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo galutinai užbaigta ankstesnio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra, bei informaciją ir faktines aplinkybes, kurios egzistavo dar prieš užbaigiant procedūrą, tačiau kurių prašytojas nenurodė.

45. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad bet kuris dokumentas, kurį prašytojas pateikė tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti, turi būti laikomas jo pateikta informacija, į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat yra pažymima, kad skundą dėl sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti tarptautinės apsaugos suteikimo pagrindus ar faktus, taip pat ir tuos, kuriais, pirmą kartą remiamasi per skundo nagrinėjimo procedūrą, nebent pagrindai ar faktai pateikti vėlyvojoje skundo nagrinėjimo stadijoje arba apibūdinti nepakankamai aiškiai, arba nurodyti faktai nėra reikšmingi.

46. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevertino pareiškėjo, pateikusio paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, teismui pateiktų įrodymų, kurie, pareiškėjo tvirtinimu, pagrindžia individualią grėsmę, teismas nepasisakė, kodėl nevertina šių įrodymų, nors nagrinėjant paskesnį prieglobsčio prašymą šis vertinimas yra reikšmingas teisingam prašymo išsprendimui. Teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskesnio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, taigi nepatikrino tinkamai sprendimo teisėtumo (ABTĮ 3 straipsnis).

47. Teismas, nagrinėdamas bylą netinkamai taikė proceso teisės normas ir tuo požiūriu, kad nesprendė prieš baigiamąsias kalbas papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimo, nors ABTĮ 81 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai. Akcentuotina, kad, remiantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, nauji įrodymai gali būti įvertinti ir baigiamųjų kalbų ar po jų pripažinus, kad tai yra būtina padaryti konkrečioje byloje. Taigi teismo pastaba pareiškėjui, kad prieš baigiamąsias kalbas negali būti teikiami įrodymai, buvo neteisinga.

48. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė