Legislator Case Law & Legislation
2020-12-22 Nr. AB-24394-3-61-3-02966-2020-0 AI generated

2020-12-22 Nr. AB-24394-3-61-3-02966-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-12-22 Nr. AB-24394-3-61-3-02966-2020-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2020-12-22 Nr. AB-24394-3-61-3-02966-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-5192-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02966-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-114 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje motyvas – pavojus gyvybei (duomenys neskelbtini) dėl jo politinių įsitikinimų bei veiklos. Pareiškėjas 2005 metais pareiškė, jog planuoja (duomenys neskelbtini), dėl to buvo melagingai apkaltinas ir nuteistas kalėti daugiau nei 6 metams. Pareiškėjas teigė, kad 2010 metais jis buvo sumuštas, o 2017 metais į jį 2 kartus šaudė iš automobilio užtamsintais langais, taip pat atvirai grasino žmonės iš (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, atsakovas nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo politinis aktyvumas 2010–2015 metais pasižymėjo dalyvavimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė išsamų ir detalų pasakojimą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nepagrįstai šiai pasakojimo daliai nepritaikė abejonės privilegijos principo ir nepripažino nustatytu faktu. Pareiškėjas vertino, jog jam atvirai reiškiant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos buvo suinteresuotos (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasikėsinant į jo gyvybę.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Kadangi pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (dėl „konvencinių“ priežasčių – politinių įsitikinimų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 str. 1 d.). Pareiškėjas vertino, jog tai turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad jog tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjo pažiūros yra (duomenys neskelbtini), veikla pasireiškė išskirtinai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra varžomos žmogaus teisės ir laisvės, žmonės atsargiai kalba politinėmis temomis, opozicijos atstovai dažnai gali būti stebimi. Pavojus būti įkalintam dėl politinių priežasčių daugiausiai kyla asmenims, aktyviai dalyvaujantiems opozicijos veikloje, matomiems žmonėms, žurnalistams. Tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo veikla būtų viešai matoma, kad jis būtų (duomenys neskelbtini), t. y. atsižvelgus į tai, nenustatyta, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kiltų pavojus dėl jo politinių įsitikinimų, todėl jo baimė (duomenys neskelbtini) būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina pagrįsta ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

7. Atsakovas teigė, jog pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini). Tačiau nenustačius, jog pareiškėju galėtų būti domimasi (duomenys neskelbtini) dėl jo politinių įsitikinimų, bei nenustačius, kad pareiškėjas yra visuotinai žinomas aktyvistas, rašytojas, nėra pagrindo prielaidai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu su juo būtų bandoma susidoroti dėl jo politinių įsitikinimų. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad į jį 2 kartus šovė, bei tai, jog jis buvo kelis kartus susitikęs su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, nepasižymėjo išsamumu ir detalumu. Įvertinus informaciją apie pareiškėją bei informaciją apie kilmės valstybę, Migracijos departamentas konstatavo, kad mažai tikėtina, jog juo galėjo domėtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai dėl (duomenys neskelbtini), kaip ir mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai galėjo norėti juo naudotis tam, kad jis (duomenys neskelbtini).

8. Įvertinęs pareiškėjo teiginius apie pasikėsinimus į jį bei (duomenys neskelbtini) susidomėjimą juo, kurie nebuvo patvirtinti įrodymais, ir Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėją, atsakovas konstatavo, kad jo pasakojimas apie jam nutikusius įvykius, jų kontekstą ir įžvelgiamas grėsmes negali būti laikomas patvirtintu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo politiškai aktyvus, matomas (duomenys neskelbtini) visuomenėje, į tai, kad (duomenys neskelbtini), bei į (duomenys neskelbtini), atsakovas vertino, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas nenustatė pagrindo manyti, kad pareiškėjas bando sukčiauti arba sąmoningai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją.

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nebus kankinamas ar kitaip nebus suvaržoma jo laisvė, atsakovas nurodė, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Migracijos departamentas vertino, jog jis atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vyresnioji specialistė 2019 m. balandžio 9 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl užsieniečio grąžinto pagal Dublino III reglamentą“ (Pareiškėjo prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 9 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą grąžintas pareiškėjas. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. pateikė prieglobsčio prašymą. 2020 m. liepos 14 d. atlikta pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas, pasakodamas apie grėsmes (duomenys neskelbtini), nurodė, jog ten jį 2 kartus bandė nušauti, buvo sumuštas, kilmės šalyje jis dirbo (duomenys neskelbtini) (buvo renginių organizatoriumi, nepriklausomo stebėjimo koordinatoriumi). Pareiškėjas aiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog nuo 2005 metų iki 2010 metų atliko laisvės atėmimo bausmę, kadangi buvo melagingai apkaltintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog jį melagingai apkaltino, kad jis daugiau nevykdytų (duomenys neskelbtini). 2010 metais, kai išėjo į laisvę ir po to, kai praėjo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Į ligoninę bijojo kreiptis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog į jį 2 kartus (2015 ir 2017 metais) šaudė. 2015 ar 2016 metais pareiškėjas bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais (vienas pristatė „M.“). Pokalbio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta (duomenys neskelbtini), tačiau šis atsisakė. Tada pareiškėjui buvo priminta, jog (duomenys neskelbtini). Vėliau pareiškėjas išėjo iš darbo, išvyko į (duomenys neskelbtini). 2017 metais (duomenys neskelbtini) jį rado (duomenys neskelbtini), grasino, jog sudegins katilinėje. Po to pareiškėjas grįžo į kilmės valstybę, kur pasidarė vizą ir išvyko į (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nustatė, jog Sprendime nurodyta, kad įvertinus tyrimo metu pareiškėjo pateiktą informaciją, tikėtina, jog jis kritiškai vertina (duomenys neskelbtini). Jo įrašai sulaukė vos kelių paspaudimų „patinka“ arba iš viso nesulaukė jokios reakcijos. Atviruose šaltiniuose nerasta informacijos apie pareiškėjo politinį aktyvumą, politines pažiūras, taip pat nerasta ir (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo teiginius apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) bei organizacijos (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, nenustatyta, kad pareiškėjas priklausytų (duomenys neskelbtini), tačiau neatmestina, jog minėtai partijai jis galėjo priklausyti nuo 1999 metų iki 2001 metų, iki pareiškėjo persikėlimo į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini), bei į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, tikėtina, jog vieno iš (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjas galėjo susidurti su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, kurie panaudojo smurtą prieš jį.

14. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, jog į jį 2 kartus šovė, bei apie susitikimus su (duomenys neskelbtini) pareigūnais nepasižymėjo išsamumu ir detalumu. Pareiškėjo daromos prielaidos dėl tariamų persekiotojų motyvų ir tikslų bei jo įžvelgiami priežastiniai ryšiai yra tarpusavyje nesuderinami (kėsinosi siekiant susidoroti, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir (ar) siekiant pagąsdinti ir priversti jį dirbti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vertė (duomenys neskelbtini), nes jis praeityje yra (duomenys neskelbtini), (ar) nes norėjo „pakišti“ ar įkalinti) ir nėra tikėtini. Nei pareiškėjo profilis, nei jo veikla, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga ir (ar) (duomenys neskelbtini) juo domisi bei įžvelgia jo veikloje ir (ar) asmenyje potencialią grėsmę esamai santvarkai, reikalaujančią neutralizavimo (fizinio susidorojimo, įkalinimo). Tyrimo metu nenustatyta tikėtinų tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ar (duomenys neskelbtini) motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją tiek dėl jo politinių įsitikinimų, tiek dėl kitų priežasčių.

15. Sprendime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau, įvertinus jo profilį (pasyvus (duomenys neskelbtini), pastaruosius dešimtmečius dalyvavęs tik (duomenys neskelbtini) bei teikiamus paaiškinimus apie tariamų persekiotojų motyvus ir tikslus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas apie įvykius kilmės valstybėje, kuris nėra patvirtintas rašytiniais įrodymais ar iš kitų šaltinių surinkta informacija apie pareiškėją, vertintinas kritiškai. Tikėtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo subjektyvus situacijų vertinimas nelaikytinas pagrįstu ir tikėtinu. Pareiškėjo teiginiai, neva juo domėjosi (duomenys neskelbtini), nes jis yra (duomenys neskelbtini), nelaikytini patikimu ir įrodomąją galią turinčiu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Tyrimo metu nenustatyta tikėtinų tariamo persekiotojo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją tiek dėl jo politinių įsitikinimų, tiek dėl kitų priežasčių. Tad nenustatyta rizikos, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) patirs persekiojimui prilygstančius veiksmus, todėl jo baimė (duomenys neskelbtini) būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina visiškai pagrįsta ir šiuo pagrindu pabėgėlio statusas jam nesuteiktinas.

16. Sprendime pažymėta, jog atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas pagrįstai bijo (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nenustatyta pagrindo prielaidai, jog tai būtų nulemta pareiškėjo rase, religija, tautybe, jo priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas, pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jam nesuteiktina ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visiškai pagrįstos baimės buvimo ir individualaus pobūdžio persekiojimo aspektais, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punktą ir atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas savo baimę būti persekiojamas savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) siejo su politiniais įsitikinimais, sutiko su atsakovo pozicija, kad šie politiniai pareiškėjo veiksmai nėra tokio intensyvumo ir pobūdžio, kurie galėtų būti laikomi pagrindu suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) yra varžomos žmogaus teisės ir laisvės, žmonės atsargiai kalba politinėmis temomis, opozicijos atstovai dažnai gali būti stebimi, pavojus būti įkalintam dėl politinių priežasčių daugiausiai kyla asmenims, aktyviai dalyvaujantiems opozicijos veikloje, matomiems žmonėms, žurnalistams. Tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo veikla būtų viešai matoma, kad jis būtų aktyvus opozicijos atstovas, t. y. pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina pagrįsta ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

18. Teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad į jį 2 kartus šovė, bei tai, kad jis buvo kelis kartus susitikęs su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, nepasižymėjo išsamumu ir detalumu. Teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini), sutiko su atsakovo pateiktu pareiškėjo pasakojimo vertinimu, jog mažai tikėtina, kad pareiškėju galėjo domėtis (duomenys neskelbtini) pareigūnai dėl jo (duomenys neskelbtini) veiklos, kaip ir mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai galėjo norėti juo naudotis tam, kad jis (duomenys neskelbtini).

19. Teismas vertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

20. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 21. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo veikla būtų viešai matoma, kad jis būtų (duomenys neskelbtini), t. y. atsižvelgus į tai, nenustatyta, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kiltų pavojus dėl jo politinių įsitikinimų, todėl jo baimė (duomenys neskelbtini) būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina pagrįsta. Pareiškėjas atsakovui nurodė, kad jo politinis aktyvumas (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl 2015 metų įvykių (kuomet buvo pasikėsinta į pareiškėjo gyvybę šaudant iš automobilio) ir 2017 metų įvykių (buvo pasikėsinta į pareiškėjo gyvybę šaudant iš važiuojančio motociklo) yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir nėra grindžiami tik menka ar neapibrėžta tikimybe, priešingai nei konstatavo atsakovas (teismas pritarė), jog pareiškėjas įžvelgia ryšius tarp įvykių, kurių sąryšis yra mažai tikėtinas;

22.2. Pareiškėjo persekiotojo tikslai ir motyvai yra labiau nei akivaizdūs – pareiškėjui atvirai reikšiant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, atsižvelgiant į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo suinteresuotos (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasikėsinant į jo gyvybę. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo, o teismas nepagrįstai tam pritarė;

22.3. Nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų kontekste;

22.4. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

22.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, atmesdamas pareiškėjo skundą, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Migracijos departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-114 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, dėl kurių jo gyvybei (duomenys neskelbtini) kyla pavojus (pareiškėjas 2005 metais pareiškė, jog (duomenys neskelbtini), dėl to buvo melagingai apkaltinas ir nuteistas kalėti daugiau nei 6 metus, 2010 metais buvo sumuštas, o 2017 metais jį 2 kartus apšaudė iš automobilio tamsintais langais, 2010–2015 metais dalyvavo (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini), byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo veikla būtų viešai matoma, kad jis būtų (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kiltų pavojus dėl jo politinių įsitikinimų, todėl jo baimė (duomenys neskelbtini) būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina pagrįsta. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo persekiojimo tikslai ir motyvai yra labiau nei akivaizdūs – pareiškėjui atvirai reiškiant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, atsižvelgiant į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo suinteresuotos (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasikėsinant į jo gyvybę.

26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinant pareiškėjo išsakytą baimę, kad Baltarusijoje jis bus įkalintas dėl politinių įsitikinimų, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo baimė Baltarusijoje būti įkalintam dėl jo politinių įsitikinimų nelaikytina pagrįsta ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

31. Atsakovas šiuo aspektu surinko aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo nurodomą veiklą bei politinius įsitikinimus, nustatė, jog pareiškėjo įvardyti politiniai veiksmai nėra tokio intensyvumo ir pobūdžio, kurie galėtų būti laikomi pagrindu suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) yra varžomos žmogaus teisės ir laisvės, žmonės atsargiai kalba politinėmis temomis, opozicijos atstovai dažnai gali būti stebimi, tačiau pavojus būti įkalintam dėl politinių priežasčių daugiausiai kyla asmenims, aktyviai dalyvaujantiems opozicijos veikloje, matomiems žmonėms, žurnalistams. Nustatyta, kad pareiškėjo politinės pažiūros yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis nelaikytinas (duomenys neskelbtini), kuris būtų matomas ir (ar) žinomas valstybėje, šalies regionuose, užsienyje. Pareiškėjo politinė veikla pastaruosius dešimtmečius iš esmės apsiribojo jo dalyvavimu (duomenys neskelbtini), t. y. tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo veikla būtų viešai matoma, kad jis būtų (duomenys neskelbtini).

32. Sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, jog į jį 2 kartus šovė, bei apie susitikimus su (duomenys neskelbtini) pareigūnais nepasižymi išsamumu ir detalumu, o pareiškėjo daromos prielaidos dėl tariamų persekiotojų motyvų ir tikslų bei jo įžvelgiami priežastiniai ryšiai yra tarpusavyje nesuderinami (kėsinosi siekiant susidoroti, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir (ar) siekiant pagąsdinti ir priversti jį dirbti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) vertė (duomenys neskelbtini), nes jis (duomenys neskelbtini), (ar) nes norėjo „pakišti“ ar įkalinti) ir nėra tikėtini surinktos informacijos visumos kontekste. Įvertinęs pareiškėjo teiginius apie pasikėsinimus į jį bei (duomenys neskelbtini) susidomėjimą juo, kurie nebuvo patvirtinti įrodymais ir atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėją, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam nutikusius įvykius, jų kontekstą ir įžvelgiamas grėsmes vertintinas kritiškai ir negali būti laikomas patvirtintais. Pažymėtina, kad atsakovas pagrįstai tokio pobūdžio pareiškėjo pasakojimus vertino, atsižvelgdamas pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

33. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini).

34. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstos ir teisėtos.

35. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis jam nesuteikta ir papildoma apsauga.

36. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus ir netaikė pareiškėjui abejonės privilegijos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

38. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė