a29dfea6-c1df-4b3b-bc1f-41b5beb724c5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1501-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22438-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.; 3.3.2.2.;3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens L. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30021-294/2014 pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo L.

C.; suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Antstolis I. Gaidelis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė iÅ¡spręsti teismo įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės L. C. taikymo klausimÄ .              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių atsakovas (skolininkas) įpareigotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Jei atsakovas (skolininkas) per nurodytÄ laikotarpį neįvykdytų teismo įpareigojimo ir negautų statybÄ leidžiančio dokumento, jis įpareigojamas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ ir pertvarkytÄ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra buto patalpos, ir sutvarkyti statybvietę. Per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui nepaÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinių – negavus statybÄ leidžiančio dokumento ar neatkÅ«rus statinio dalies į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį, teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsakovo (skolininko) lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Atsakovas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdė įsiteisėjusio teismo įpareigojimo ir nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kos statybos padarinių. 2013 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-4398-905/2013, o 2014 m. sausio 9 d. praÅ¡ymu Inspekcija kreipėsi į antstolį praÅ¡ydama pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymÄ . 2014 m. vasario 6 d. suraÅ¡ytas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.Antstolis 2014 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kimu dėl įpareigojimo nevykdymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkui klausimÄ , nurodydamas, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimas reikÅ¡tų rekonstrukcijos darbų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, atlikimÄ , o Inspekcija (suinteresuotas asmuo) negali įgyvendinti statytojo teisių ir objektyviai taikyti sprendime nustatytų pasekmių, paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino antstolio praÅ¡ymÄ . Teismas nustatė įstatymo pagrindÄ skirti skolininkui baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laikė bÅ«tent drausminamÄ jį baudos poveikį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas L. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutartį ir antstolio Irmanto Gaidelio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo L. C. atmesti.Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais:1. Apie teismo posėdį atsakovui praneÅ¡ta nebuvo, atsakovui nebuvo įteiktas antstolio praÅ¡ymas, todėl atsakovas negalėjo pateikti motyvuoto atsiliepimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta, kadangi yra absoliutÅ«s jos negaliojimo pagrindai.

2. Priimta teismo nutartis prieÅ¡tarauja CPK 771 str. 5 d. nustatytoms baudos taikymo sÄ lygoms bei Å¡iuo pagrindu suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.3. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iÅ¡ bÅ«dų pasiekti, kad teismo sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir visiÅ¡kai įvykdytas - leisti jį įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobÅ«džio. Teismas, iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas sprendimÄ , gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius - tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Å iuo atveju teismo sprendime buvo nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. veiksmus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas (iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytÄ ir pertvarkytÄ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra buto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę) leista įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojui.4. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininkÄ atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti iÅ¡imtinai tik pats skolininkas arba juos atliekant kitiems asmenims, iÅ¡ esmes keistųsi įvykdymo kokybė.

Å iuo atveju teismo nustatytÄ pareigÄ nugriauti statinius gali atlikti ne tik atsakovas, bet ir iÅ¡ieÅ¡kotojas, teismui jam tokiÄ teisę suteikus.5. Atsakovui neteisėtai paskirta bauda, t. y. 28,96 Eur (100 Lt) per dienÄ , yra aiÅ¡kiai per didelė ir neproporcinga. Be to, kad atsakovui bauda iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti paskirta, atsakovas yra bedarbis, turi nepilnamečių vaikų, jo gyvenamoji patalpa yra socialinis bÅ«stas. Teismas priimdamas nutartį skirti baudÄ nesilaikė civilinėje teisėje galiojančių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsakovo ir jo Å¡eimos narių padėtis yra sunki, griauti namo jis negali, nes jį nugriovus, neturėtų, kur gyventi.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja inspekcija.

Minėtas straipsnis kaip iÅ¡imtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau rekonstrukcijos atvejo nenumato. Pagal 2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4398-905/2013, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas reikÅ¡tų rekonstrukcijos darbų atlikimÄ . Pagal nuo 2013-09-08 aktualiÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ redakcijÄ â€“ „priestatas - tai prie esamo pastato pristatyta nauja Å¡io pastato dalis, turinti su Å¡iuo pastatu bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡ Å¡ios naujos pastato dalies yra tiesioginis įėjimas į pastatÄ , ar ne“, todėl priestato (statinio dalies) griovimas priskirtinas statinio rekonstrukcijos darbų atlikimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusio naujojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatos netiesiogiai įtvirtina Inspekcijos teisę šalinti savavališkos statybos padarinius statytojo lėšomis tik naujos statybos atvejais ir nenumato galimybės šalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.

Pažymi, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui, savavaliÅ¡ko rekonstravimo padarinius paÅ¡alinti gali tiktai pats skolininkas L. C. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo padarinius, kai skolininkas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (CPK 771 str. 5 d.), aiÅ¡kinimo ir taikymo.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau - TPSVPÄ®) – vieÅ¡osios teisės aktas, sudarytas laikantis imperatyviojo teisinio reguliavimo metodo.

AiÅ¡kinant ir taikant šį įstatymÄ svarbu nustatyti, kokios teisės konkretiems subjektams yra suteikiamos, nes jie galės veikti tik nevirÅ¡ydami tiesiogiai apibrėžtų įgaliojimų. Bet kokie kiti veiksmai ar neveikimas, tiesiogiai nenustatyti įstatyme, yra draudžiami. Atsižvelgiant į tai, kad TPSVPÄ® 15 straipsnio 3 dalyje Inspekcija įgaliota organizuoti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, siekiant nustatyti, ar Inspekcija turi teisę nugriauti namo priestatÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai kvalifikuoti, ar tokie darbai laikytini statinio (jo dalies) griovimu, ar rekonstrukcija.

Tam pirmiausia vertintina statinio statybos rÅ«Å¡is, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ir tokio statinio statybos padarinių paÅ¡alinimo kvalifikavimas – ar tai griovimas, ar rekonstrukcija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – iÅ¡ardyti (iÅ¡montuoti) visas statinio konstrukcijas (iÅ¡skyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio rekonstravimas įstatyme apibrėžiamas kaip statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Statinio statybos rÅ«Å¡is ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rÅ«Å¡ims, nustatančio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 punkte įtvirtinta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl Å¡io priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9.5 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ nuostatos teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog pagrindinis požymis, dėl kurio statybos darbai laikomi rekonstrukcija, yra aplinkybė, ar atliekant tokius darbus pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016).

Nagrinėjamu atveju apelianto savavaliÅ¡ka statyba pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, savavaliÅ¡kai nuardė dalį stogo, įrengė pastogę bei didelius tÅ«rinius stoglangius, tokiu bÅ«du padidindamas statinio techninius parametrus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, tokie statybos darbai Å¡iuo atveju laikytini ne nauja statyba, o statinio rekonstrukcija. Tai reiÅ¡kia, kad tokius savavaliÅ¡kos statybos padarinius Inspekcija paÅ¡alinti neturi teisės, ir tai yra asmeninė skolininko prievolė.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu už akių dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Inspekcijai ir leido įvykdyti skolininko pareigÄ , jeigu jis jos per nustatytÄ terminÄ neįvykdytų, tačiau, pažymėtina, jog, nustatydamas iÅ¡ieÅ¡kotojai tokiÄ teisę, teismas netyrė ir nevertino, ar iÅ¡ieÅ¡kotoja turės realiÄ galimybę ja pasinaudoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 771 str. 5 d., skolininkui baudÄ už savo pareigos nevykdymÄ paskyrė teisėtai ir pagrįstai.Apelianto teigimu, jam paskirta bauda - 28,96 Eur (100 Lt) per dienÄ - yra aiÅ¡kiai per didelė ir neproporcinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal CPK 771 str. 5 d., teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Atsižvelgtina į skolininko elgesį, nagrinėjant bylÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos, taip pat priimant bei vykdant byloje teismo sprendimÄ , kurį įvertino kasacinis teismas, nurodydamas, jog iÅ¡ byloje esamų duomenų matyti, kad skolininkas vengė priimti teismo Å¡aukimus į teismo posėdžius, juose nedalyvavo ir į teismÄ kreipėsi tik tuomet, kai buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius bei sprendimas pradėtas vykdyti.

Teismas priimtu sprendimu sudarė skolininkui galimybę įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad jis siekė įvykdyti teismo sprendimÄ ir atliko kokius nors veiksmus savavaliÅ¡kai statybai įteisinti, iÅ¡skyrus jo paties teiginius, kad savavaliÅ¡kus darbus jis privalėjo atlikti kaip kapitalinį patalpų remontÄ , ir jo reiÅ¡kiamus reikalavimus valstybės (savivaldybės) institucijoms dėl Å¡ių pareigos sutvarkyti jo gyvenamas patalpas, kuriuos jis argumentavo tuo, kad pats savavaliÅ¡kos statybos padarinių negali paÅ¡alinti, nes bute gyvena su nepilnamečiais vaikais.

Skolininkas, Å¡iame procese formaliai aiÅ¡kindamas CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, teikia argumentus, kad jam negali bÅ«ti taikomos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymÄ , tačiau nenurodo, kodėl jis gera valia nevykdo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija iÅ¡ teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su skolininko elgesiu, sprendžia, kad skolininkas piktnaudžiauja susiklosčiusia faktine ir teisine procesine padėtimi ir nepageidauja geranoriÅ¡kai, bendradarbiaudamas su Inspekcija, spręsti klausimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016).

Tačiau byloje esantis 2016-01-14 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l.

70) patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia, kad jis finansiÅ¡kai bÅ«tų pajėgus mokėti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ 28,96 Eur (100 Lt) baudÄ , todėl ji mažintina iki 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ teismo įpareigojimo nevykdymo dienÄ , atsižvelgiant ir į sudrausminantį baudos poveikį.Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai esminės reikÅ¡mės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutartį pakeisti, todėl atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis keistina, sumažinant apeliantui paskirtÄ baudÄ nuo 28,96 Eur (100 Lt) iki 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ teismo įpareigojimo nevykdymo dienÄ .Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, sumažinant L. C. paskirtÄ baudÄ nuo 28,96 Eur iki 14,48 Eur už kiekvienÄ teismo įpareigojimo nevykdymo dienÄ . Teisėja                                                                                                Eglė Surgailienė