2018-03-02 Nr. AB-4730-3-61-3-00058-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1575-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00058-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad serga cukriniu diabetu, tačiau Lukiškių TI-K neskiria jam piniginės pašalpos, todėl pareiškėjas neturi galimybės nusipirkti saldainių, kurie leistų sureguliuoti insulino kiekį kraujyje. Lukiškių TI-K taip pat jam neskiria reikiamo kiekio pašto ženklų bei vokų. Teigė, kad neturi galimybės pavalgyti šilto maisto, nes patiekalai atnešami skirtingu metu, todėl atvėsta. Tvirtino, kad Lukiškių TI-K administracija atsisako registruoti pareiškėjo teikiamus skundus bei nereaguoja į prašymus. Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 6 d. jam pasidarė bloga, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai nesuteikė reikiamos medicininės pagalbos. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusia sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga, skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 7 d. buvo išduota 10 vokų, 15 rašomojo popieriaus lapų ir 3 pašto ženklai. Paaiškino, kad maistas yra gaminamas ir išduodamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Visi patiekalai, skirti konkrečiam maitinimui, išduodami iš karto.

II. 5.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Socialinės paramos nuteistiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų, nustatytų Socialinės paramos nuteistiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7 punkte, buvimo. Nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai, prievolė mokėti šias išmoką ir pašalpą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai – piniginės išmokos ar pašalpos neišmokėjimas dėl lėšų trūkumo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 2S-6842 ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui buvo išduota 10 vokų, 15 rašymo lapų ir 3 pašto ženklai. Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 2S-6433 nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 2 d. buvo išsiųstas pareiškėjo R. K. laiškas. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjui buvo išduoti pašto ženklai, taip pat vokai bei rašymo popierius, todėl pareiškėjo argumentai dėl vokų ir pašto ženklų neišdavimo atmestini.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbus, dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61, pietų dalinimas korpusuose vyksta nuo 12.10 val. iki 13.30 val. Nors pareiškėjas teigė, kad tarp skirtingų patiekalų patiekimo praeina daug laiko, todėl maistas spėja atvėsti, teismas pabrėžė, jog pietų laikas nustatytas tarp 12.10 val. ir 13.30 val., todėl patiekalai gali būti išduodami šiuo intervalu ir tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad dėl maisto kokybės ar kaloringumo pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos maisto kokybės teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai neleido pateikti skundų ar prašymų, todėl, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas netrukdomai pateikė skundą teismui, šias aplinkybes laikė subjektyvaus pobūdžio.

10. Dėl pareiškėjo argumento, jog pareigūnai jam nesuteikė būtinos medicininės pagalbos, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus Lukiškių TI-K administracija atliko ir pagrindo įrodinėjimo naštą, kad pareiškėjo medicininė priežiūra visą jo kalinimo laikotarpį buvo atliekama tinkamai, perkelti Lukiškių TI-K administracijai, nėra. Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 27 d. raštas Nr. 96-322 patvirtina, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojos, jam buvo siūloma iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pats pareiškėjas tą daryti atsisakė, šį faktą pripažįsta ir pats pareiškėjas skunde. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų nenustatyta, todėl civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsakovui nekyla ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo skundą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K per 4 mėnesius nei karto neskyrė pašalpos, išmokos, dėl ko jis negalėjo nusipirkti ledinukų, kad išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje, taip pat pašto ženklų, kad galėtų parašyti artimiesiems. Pažymi, kad 2016 m. lapkričio 2 d. laiškas buvo adresuotas gynėjui, todėl pašto ženklų nereikėjo. Paaiškina, jog skunde buvo nurodęs 2017 m. sausio mėnesio kelių dienų laikus, kuriais buvo dalinamas maistas. Pirmosios instancijos teismas, išreikalavęs vaizdo įrašą iš Lukiškių TI-K, būtų įsitikinęs dėl pareiškėjo argumentų pagrįstumo. Teigia, kad 2016 m. gruodžio 6 d. vakare, kai pareiškėjui pasidarė bloga, medicinos slaugės jau nebuvo darbe. 2016 m. gruodžio 7 d. jis rašė prašymą iškviesti gydytoją, o 2016 m. gruodžio 8 d. pakartotinis prašymas net nebuvo registruotas ir į jį nebuvo atsakyta 2 mėnesius. Tik 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas buvo iškviestas į medicinos punktą. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo vienašališkai, neperžiūrėjo vaizdo įrašų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius.

13. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijos įrangą bei iškviesti liudyti Seimo kontrolieriaus patarėją, su kuriuo pareiškėjas bendravo 2017 m. sausio 20 d. Lukiškių TI-K ir kuris medicinos punkte rado paslėptus pareiškėjo skundą ir prašymą, taip pat kuris turėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, kaip dalinamas maistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Lukiškių TI-K atsisakymu skirti pašalpą ir pašto ženklų, atšalusio maisto tiekimu, skundų neregistravimu bei medicininės pagalbos 2016 m. gruodžio 6 d. nesuteikimu.

15. Dėl pareiškėjo prašymo dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijos įrangą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

16. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtos veikos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo (2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) 7.1 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad diskrecijos teisė skirti tam tikro dydžio pašalpą yra suteikta laisvės atėmimo vietos direktoriui. Iš byloje esančių Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 2S-6842 (b. l. 3), Lukiškių TI-K 2017 m vasario 21 d. rašto Nr. 96-624 ir 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. 96-1072 (b. l. 66, 67) matyti, kad pareiškėjo prašymai skirti piniginę pašalpą nebuvo tenkinti, nes Socialinės paramos nuteistiesiems fonde lėšų nebuvo.

22. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 6 punktas numato, kad nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu skirti piniginę išmoką. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde taip pat neįvardijo konkretaus Lukiškių TI-K sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta skirti pareiškėjui minėtą išmoką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo neskiriant pareiškėjui pašalpos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo ar piniginės išmokos nenustatyta.

23. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo skirti pašto ženklai, pažymėtina, kad paties pareiškėjo pateikti duomenys – Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 2S-6842 (b. l. 3) ir 2016 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. 2S-6433 (b. l. 21-22) – patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 2 d. buvo išduota 10 vokų ir 20 rašymo popieriaus lapų, 2016 m. lapkričio 7 d. išduota 10 vokų, 15-16 rašymo popieriaus lapų, 3 pašto ženklai ir šratinukas, 2016 m. lapkričio 8 d. išduota 5 vokai, 10 rašymo popieriaus lapų ir 1 pašto ženklas, 2016 m. gruodžio 1d. išduoti 2 vokai ir 3 rašymo popieriaus lapai. Todėl minėtas pareiškėjo argumentas dėl pašto ženklų neišdavimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.

24. Nors pareiškėjas taip pat teigia, kad 2016 m. gruodžio 6 d. jam nebuvo suteikta būtina medicininė pagalba bei kad jo skundai nebuvo registruojami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, remiantis bylos duomenimis, 2016 m. gruodžio 6 d. nuo 20 val. 30 min. budinti bendrosios praktikos slaugytoja nebedirbo ir pareiškėjas atsisakė, jog būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 20, 32). Planine tvarka šeimos gydytojo pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2016 m. gruodžio 12 d., kuriam pareiškėjas nurodė nežinantis, dėl ko iškviestas, skundėsi nepastoviais kelių sąnarių skausmais (b. l 20, 42-43). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl Lukiškių TI-K atsisakymo suteikti jam medicininę pagalbą. Byloje esantis Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 27 d. raštas Nr. 96-322, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. skundus (b. l. 20), paneigia pareiškėjo argumentą, jog Lukiškių TI-K pareigūnai neregistravo pareiškėjo skundų.

25. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino ir iš to, kad jam buvo tiekiamas atšalęs maistas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis dėl anksčiau nurodytų Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nenustatyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas, ir jų nebekartoja. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kada Lukiškių TI-K yra dalinamas maistas, pažymėtina, kad vaizdo įrašas savaime negalėtų patvirtinti, ar paneigti pareiškėjo argumentų dėl maisto temperatūros, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų išreikalavimo.

26. Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudyti Seimo kontrolieriaus patarėją, kadangi byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadas, jog pareiškėjo nurodyti prašymai buvo registruoti Lukiškių TI-K ir į juos buvo atsakyta, taip pat kad maisto kokybė atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl liudytojo apklausa nepadarys įtakos bylos baigčiai.

28. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė