a29c8a36-665c-4c0a-b208-e32c2336009f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3954-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00206-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

V., jo atstovui advokatui A. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3400 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas V. V. skunde nurodė, kad TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigÅ«nas 2015 m. sausio 28 d. jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 86P-24992482-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 30 d. apie 22.50 val. vairuodamas lengvÄ jį automobilį „S. F.“ TelÅ¡ių rajone, kelio Å iauliai-Palanga 69,08 km., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ greta kelio esančios degalinės „Baltic Petroleum“ nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Citroen C3 Picasso“ ir su juo susidÅ«rė, bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie įvykį policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015 pareiÅ¡kėjas V. V. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį bei nubaustas subendrinta 1000,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Skunde nurodoma, kad nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo dienos pareiÅ¡kėjas V. V. nepripažino padaręs atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato inkriminuojamų administracinių nusižengimų, todėl apskundė pirmosios instancijos teismo nutarimÄ Å iaulių apygardos teismui, kuris 2015 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-433-282/2015 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015 panaikino ir administracinę bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus administracinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.- 4-187/2016 pareiÅ¡kėjo V. V. atžvilgiu administracinė byla pagal atsakovo įgalioto pareigÅ«no 2015 m. sausio 28 d. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 86P-24992482-15, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutraukta, konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo V. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamų pažeidimų įvykio ir sudėties.

Å is pirmosios instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 2 d., Å iaulių apygardos teismui 2016 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-112-616/2016 atmetus atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ . Skunde ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teisinio iÅ¡silavinimo jis neturi, nežino ir nesupranta tiek materialinės, tiek proceso teisės normų galiojimo, taikymo klausimų, todėl viso administracinio proceso eigoje naudojosi teisine advokato pagalba.

Viso proceso metu jis patyrė 3400,00 Eur dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Å ių pareiÅ¡kėjo turėtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo sprendžiamas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pareigÅ«nų neteisėti veiksmai buvo įrodyti galutiniu Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-112-616/2016, paliekant nepakeistÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4- 187/2016, kuriuo administracinė byla buvo nutraukta nesant inkriminuojamų pažeidimų įvykio ir sudėties.

PareiÅ¡kėjas V. V. buvo iÅ¡teisintas pagal atsakovo įgaliotų pareigÅ«nų kaltinimus, pareikÅ¡tus suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Be to, atsakovo įgaliotų policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ eismo įvykio tyrimo metu neginčijamai patvirtina ir TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartyje nurodyti Å¡iurkÅ¡tÅ«s procesiniai pažeidimai. Dėl atsakovo įgaliotų policijos pareigÅ«nų neteisėtų aktų pareiÅ¡kėjas buvo priverstas gintis nuo nepagrįstai jam mestų kaltinimų padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje administracinius nusižengimus.

Realizuodamas teisę turėti atstovÄ bei naudodamasis teisine pagalba pareiÅ¡kėjas viso proceso eigoje patyrė 3400,00 Eur iÅ¡laidų advokatui. Valstybės valdžios institucijų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimas nėra ribojamas tam tikro dydžio suma, todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteistos visos iÅ¡laidos, turėtos dministracinio teisės pažeidimo procese dėl atsakovo įgaliotų policijos pareigÅ«nų suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo. PareiÅ¡kėjo V.

V. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Atsakovės atstovas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 1 d.). Å is straipsnis numato, kad turėtos iÅ¡laidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams.

ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos iÅ¡laidos. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 3021 straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigÅ«no) nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje ir Å¡iÄ bylÄ nutraukė, grÄ Å¾inamos iÅ¡ieÅ¡kotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grÄ Å¾inti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio areÅ¡to paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, ATPK patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų reglamentavimo nėra, tačiau konstituciniai principai garantuoja bÅ«tinumÄ atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę žalÄ , Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), tačiau, kai minėta, ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos iÅ¡laidos.

ATPK 272 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui, ATPK nenumato. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų.

Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali bÅ«ti taikoma tik tai atvejais, kai tokiÄ galimybę nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Taigi ATPK pagal įstatymo analogijÄ leidžia taikyti tik BPK normas, BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Taigi pareiÅ¡kėjas, pasikviesdamas atstovÄ ginti jo interesus teisme, prisiėmė asmeninę rizikÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Telšių apskrities VPK pareigūno 2015 m. sausio 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 86P-24992482-15 V. V. buvo teisėtas. LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Vien administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nėra pagrindas konstatuoti valstybės institucijų (konkrečiu atveju TelÅ¡ių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniojo specialisto P. Z., suraÅ¡iusio administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ) veiksmų neteisėtumo kaip pagrindo žalos atlyginimui. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad TelÅ¡ių apskrities VPK viso teisminio nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. kovo 2 d. neįžvelgė pareigÅ«nų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iÅ¡keliant bei nagrinėjant pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Mano, kad administracinė teisena nutraukta tik dėl to, jog Å iaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. priimdamas tokiÄ neskundžiamÄ nutartį, administracinę teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepilnai, neobjektyviai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, remiantis tik paties administracinės teisės pažeidimÄ padariusio asmens ir jo bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais ir jo naudai, visiÅ¡kai neįvertino fakto, kad V. V. buvo atpažintas eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų tiek iÅ¡ nuotraukos, tiek gyvai teisminio proceso metu.

Taip pat nepagrįstai suteikė prioritetinę reikÅ¡mę tam faktui, kad nebuvo nustatyta, kam priklauso eismo įvykyje dalyvavęs automobilis (duomenys neskelbiami), dėl ko teismas, remdamasis principu in dubio pro reo, visas abejones ir neaiÅ¡kumus aiÅ¡kindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. TelÅ¡ių aps. VPK siekdamas apginti Å¡io teisminio nagrinėjimo kontekste pareigÅ«nų teisėtus ir pagrįstus veiksmus renkant ir tiriant įrodymus 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

PareiÅ¡kėjo V. V. skundas tenkintinas. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ jis kildina iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės pareigÅ«nų veiksmų, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir tiriant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Byloje nustatyta, kad TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas 2015 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 86P-24992482-15 administracinėn atsakomybėn traukiamam V.

V. dėl to, kad „vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos, nepraleido keliu važiavusios motorinės transporto priemonės ir su ja susidÅ«rė. Ä®vykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs policijai, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos ir draudimo dokumentų“. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4-187/2016) administracinę bylÄ pagal 2015 m. sausio 28 d. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 86P-24992482-15 dėl 2014 m. gruodžio 30 d. pažeidimų pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant V.

V. veikoje Å¡ių pažeidimų įvykio ir sudėties. Å iuo nutarimu buvo konstatuota, kad nėra pakankamai nenuginčijamų įrodymų, jog 2014 m. gruodžio 30 d. V. V. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimÄ , atpažinimas atliktas pažeidžiant imperatyvias asmenų atpažinimo nuostatas, liudytojams buvo parodyta tik vieno asmens – V. V. nuotrauka, tyrėjas neturėjo teisės formuoti liudytojų nuomonės apie galimai kaltÄ asmenį.

Teismas pažymėjo, kad atliekant fotonuotraukos, darytos degalinės kameromis, ekspertizę, joje pareiškėjas nebuvo atpažintas. Taip pat byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „S. F.“, angliški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbiami), priklauso V. V.. Byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog transporto priemonės savininkas nežinomas. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi (administracinė byla Nr. ATP-112-616/2016) konstatavo, kad teisena administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nesant V.

V. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti.

Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sÄ lygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018). Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į atsakovų profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtÄ civilinės atsakomybės taikymo specifikÄ .

Dėl to nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti institucijos veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi.

Tiek Å¡ioje nutartyje, tiek TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu buvo konstatuota, jog suraÅ¡ant 2015 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 86P-24992482-15 nebuvo nustatyta, kam priklauso įvykyje dalyvavęs automobilis, nebuvo apklaustas jo savininkas, atliekant asmens atpažinimo procedÅ«ras buvo pažeistos imperatyvios asmenų atpažinimo nuostatos, nebuvo vertinti liudytojų, nurodžiusių, jog įvykio vakarÄ pareiÅ¡kėjas buvo tėvų namuose, parodymai, nevertinti V.

V. pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi tokį patį, kaip įvykyje dalyvavęs automobilis, tačiau kitais valstybinais numeriais. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas protokolÄ ir tirdamas administracinio teisės apžeidimo bylÄ , nesurinko pakankamai įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas V. V. padarė administracinį nusižengimÄ . Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (nutarimÄ ), neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas.

Konstatavus policijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija nurodo, kad svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjui padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis). PareiÅ¡kėjas teigia, kad turėjo iÅ¡laidų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo apskundimo, skundų rengimo pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose, jo interesų atstovavimo teismo posėdžiuose, todėl patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 3400 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimÄ . Minėto kodekso 103 straipsnyje numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro:

1. Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti;

2. Liudytojams ir nukentėjusiesiems iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo;

3. Ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;

4. Daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos;

5. Kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas šioje konkrečioje situacijoje nėra taikomas, o minėtos žalos atlyginimui yra taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. PareiÅ¡kėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į profesionalų teisininkÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos pareiÅ¡kėjÄ tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose dėl administracinio teisės pažeidimo atstovavo advokatas S. Å ., pareiÅ¡kėjo turėtos iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateikta 2016 m. kovo 10 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 062 bei 2018 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 734140. SÄ skaitoje už teisines paslaugas nurodytas teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dis, t. y. konsultavimas, gynimas, įrodymų rinkimas ir atstovavimas klientui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-175-941/2015; konsultavimas ir apeliacinio skundo parengimas administracinio teisės pažeidimo byloje Å iaulių apygardos teisme; konsultavimas, gynimas ir atstovavimas klientui grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4-187/2016; konsultavimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas Å iaulių apygardos teisme byloje Nr. ATP-112-616/2016.

Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nustatytos ir įrodytos visos trys sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl V. V. skundas tenkintinas, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjui priteisiant 3400 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas, nagrinėjant administracinę bylÄ dėl turtinės žalos.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas A. K. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 909835, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas advokatui sumokėjo 600 Eur.

Kaip nurodė advokatas, Å¡i suma apima skundo parengimÄ ir kliento atstovavimÄ bylÄ nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma už suteiktas paslaugas nevirÅ¡ija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, Å¡i suma (600 Eur) priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. V. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3400 Eur (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai Eur) turtinei žalai atlyginti. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. V. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius Jarūnė Sedalienė