2019-12-04 Nr. AB-22840-3-61-3-01480-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2704-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01480-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 27 000 Eur žalos (b. l. 23–39).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Kameroje buvo laikoma per daug asmenų, todėl pareiškėjui tekdavo per mažai gyvenamojo ploto. Be to, plotą mažino kameroje esantys baldai. Neužtikrinamas nuteistųjų užimtumas, nėra kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos renginių. Pareiškėjui neužtikrinta judėjimo laisvė, jis negalėjo sportuoti lauke ir pakankamai – patalpose. Taip pat neužtikrinta tinkama ventiliacija, natūrali šviesa ir grynas oras, kamerose jaučiama didelė drėgmė, neužtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje.

Natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinis apšvietimas – silpnas, pats išjungti šviesos neturėjo galimybės. Neužtikrinta tinkama temperatūra, neleidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų buvo pelėsis, grybelis, jos buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną. Taip pat pareigūną išsikviesti sudėtinga siekiant būti išvestam į gyvenamąją patalpą iš dušo patalpos.

Teigė, kad teisė į vienos valandos pasivaikščiojimą prieštarauja teigiamai praktikai, pareiškėjui turėtų būti suteikiama teisė būti lauke ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Pasivaikščiojimo kiemeliai taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų, čia nėra įrengta šiukšlių kibirėlių, peleninių, jie (kiemeliai) yra purvini, yra pelėsio, suoliukai – sulaužyti. Teigė, kad kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jei dulka – nelaistomi, be to, pasivaikščiojimo kiemelių stoge yra asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne – išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo vieną virtuvinį rankšluostį.

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotažą plaudavo tik jei suimtasis turėjo specialų skalbimo maišą. Jeigu neturi pinigų, suimtasis priverstas vaikščioti su purvinais drabužiais du mėnesius iki kito galimo nemokamo rūbų išplovimo, atskirais atvejais už rūbų plovimą administracija liepdavo sumokėti. Pareiškėjui buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai yra prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl tekdavo nuolat užuosti nemalonų kvapą. Taip pat nesudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, be to, dušo patalpos neatitinka reikalavimų, jos yra nešvarios, dušo praustuvai yra sulaužyti.

Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Maistas nepakankamai kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą nešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Pareiškėjui neužtikrinti ilgalaikiai pasimatymai viso sulaikymo metu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs psichologinius sukrėtimus, kančią, nepilnavertiškumo jausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–59).

4. Paaiškino, kad vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose nustatytus reikalavimus atitiko. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atkreipė dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra prilaikyti. Oro temperatūra atitinka teisės aktų reikalavimus, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis normas. Asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga suimtieji (nuteistieji) gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus 1 kartą per sezoną.

Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami. Tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytą bendrą tvarką. Paaiškino, jog pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui yra barstomi. Maistas yra subalansuotas, atitinka fiziologines mitybos normas, patiekalų kokybė yra tikrinama Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, turi kreiptis į savo būrio viršininką. Atkreipė dėmesį, kad nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose.

Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kurioje galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Lukiškių TI-K teigimu, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal grafiką. Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose nuo 2017 m. buvo įrengta nauja aliarminio iškvietimo sistema.

Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K gauta nebuvo. Ginčo laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, pareiga suteikti ilgalaikius pasimatymus Lukiškių TI-K nebuvo nustatyta. Lukiškių TI-K manymu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui J. Š. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (b. l. 103–115).

6. Teismas iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nusprendė, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį (nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d.), kada jam skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,78 kv. m iki 8,6 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.

7. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, t. y. Nr. 112, 128, 132, 139, 150, 172, 175, 180, 190, buvo įrengtos užuolaidos, turėjusios užtikrinti privatumą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, o 7 posto kamerose nuo Nr. 252 iki 257, t. y. kamerose Nr. 253 ir 257, sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vertinant, ar pareiškėjo privatumas tokiu būdu buvo užtikrintas, pažymėta, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, išskyrus tą laiką, kai pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 253 ir 257, t. y. nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2018 m. sausio 30 d., nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., iš viso 385 paras.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamose užsiėmimuose, ar kad būtų atsisakyta tai daryti. Lukiškių TI-K administracija atsiliepime patvirtino pareiškėjo teisę dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose ar užsiimti kita veikla, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas tokio noro nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui kalinimo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti lauke, taip pat pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą užsiimti fizine veikla sporto salėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nusprendė, jog Lukiškių TI-K dušo patalpų įrengimas higienos reikalavimus atitinka. Dušo patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lengvai valomi. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Patalpos yra kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę ir tai, jog dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, o dušų įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo teiginių dėl kameroje esančios temperatūros, šviesos ir ventiliacijos, visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra ir ventiliacija, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m), visose kamerų langų angose įrengtos grotos, pareiškėjui paaiškinta, kad įkalinimo įstaigoje nėra galimybės įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus, taip išvengiama pelėsio veisimosi, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Byloje duomenų, jog pareiškėjas butų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), taip pat nebuvo. Taigi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų šiuo aspektu.

11. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertinti kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada konkrečiai jis susidūrė su sunkumais, siekiant išsikviesti pareigūną tam, kad būtų išleistas iš dušo patalpos. Pareiškėjas nenurodė, koks konkretus pareigūnas galimai atsisakė išleisti pareiškėją iš dušo patalpos ar kitaip netinkamai bendravo, ar atliko kitus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus. Tokios aplinkybės nesudarė pagrindo perkelti visos įrodinėjimo naštos Lukiškių TI-K administracijai. Todėl bendro pobūdžio, nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai atmesti.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jam buvo suteiktas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimo laikas, atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K neturėjo pareigos suteikti pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip valandą, ir tai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo klausimu nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

14. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ir laistomi. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus paaiškinimus, pasivaikščiojimo kiemelius nuolat valo kiemsargis ir nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti. Byloje nebuvo duomenų, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų; dar daugiau, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esą, netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K pareigos pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti šiukšliadėžes ir pelenines, tačiau nustato pareigą patiems suimtiesiems po pasivaikščiojimo sutvarkyti kiemelius. Taigi, jei pasivaikščiojimo kiemeliuose būdavo šiukšlių, už tai atsakomybę turi prisiimti patys suimtieji.

15. Papildomai dėl pareiškėjo nurodomo pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose esančio asbesto pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1. punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose, nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Byloje objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai nebuvo, todėl pareiškėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmesti kaip nepagrįsti.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė ar minkštasis inventorius buvo netinkamas naudoti. Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi higienos normų reikalavimų. Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad visiems atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems yra išduodami pagalvės ir antklodės, čiužiniai, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo neindividualizuotos, bendro pobūdžio, taip pat nepagrįstos byloje esančia medžiaga, o byloje esantys duomenys patvirtino Lukiškių TI-K jam nustatytų pareigų vykdymą, neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo klausimu nenustatyta.

17. Teismas iš Lukiškių TI-K atsiliepimo nustatė, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai šiuo klausimu nereiškė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerose aptiktų tarakonų bei pelių objektyviai nepagrįsti, bendro pobūdžio, nedetalizuoti, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Lukiškių TI-K administracija neskalbdavo jo drabužių, teismas vadovavosi byloje esančiu Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu, kuriame nurodoma, jog asmeniniai skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga suimtieji (nuteistieji) gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktų skalbimo paslauga, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus 1 kartą per sezoną. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais teiginiais, tokia Lukiškių TI-K drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarka neprieštarauja atitinkamais laikotarpiais aktualių teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentai šiais aspektais atmesti kaip nepagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, spręsdamas Lukiškių TI-K kalinamo asmens teisės į ilgalaikius pasimatymus įgyvendinimo klausimą, pabrėžė, jog aplinkybė, kad įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes suimtiesiems / kalinamiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas yra pozityvi valstybės pareiga. Kita vertus, pastebėta, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų negalėjo būti apribota, nes pareiškėjas dėl tokių pasimatymų suteikimo į Lukiškių TI-K nesikreipė. Byloje nebuvo medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir kad Lukiškių TI-K administracija būtų atsisakiusi įgyvendinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas savo skundą grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais, jog jo teisė į privatų gyvenimą buvo pažeista, tačiau nepateikė jokių konkrečių teiginių ar įrodymų dėl Lukiškių TI-K atsisakymo suteikti pareiškėjui galimybę gauti ilgalaikį pasimatymą. Tokio bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neteisėtiems atsakovo veiksmams nustatyti ir neturtinei žalai atlyginti. Pažymėta, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo teisės objektyviai negalėjo būti pažeistos, nes Lukiškių TI-K, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui, kurių jis neprašė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis turėdavo valgyti atšalusį maistą, jis nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, teismas pažymėjo, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, maisto pristatymas pareiškėjui į kamerą atitiko teisės aktų reikalavimus ir neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo Lukiškių TI-K poveikio jo psichikai ir sveikatos būklei, teismui nepateikė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nebuvo duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 385 paras. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Toks kalinimo laikotarpis, teismo vertinimu, buvo pakankamai ilgas ir sudarantis pagrindą atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais. Priteistinam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nagrinėjamu atveju taip pat aktuali aplinkybė, kad pareiškėjas dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, kas lemia, kad pareiškėjo privatumas šiais laikotarpiais galėjo būti pažeistas tik dėl pareigūnų kontrolės stebint pareiškėja pro duryse esantį langelį. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 385 dienos, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiškėjas reikšmingą kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistas 750 Eur neturtinės žalos dydis.

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 119–125).

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors ir EŽTT jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek anksčiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 tokie standartai nėra numatyti. Atsakovas pažymi, kad užuolaidos įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos, vidaus tvarkos taisyklių bei stengiasi nepažeisti mandagumo ir etikos principų.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų jam padarytą žalą. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas J. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 130–133).

27. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė ploto normos pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, laisvas kameros plotas siekia vos 2 kv. m, o likusį plotą užima baldai, sanitarinis mazgas.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino ir kitų aplinkybių, kurios turėjo reikšmės neturtinės žalos nustatymui. Nurodo, kad visi gultai yra dviejų aukštų ir jie neturi kopėtėlių. Tualetas yra įrengtas prie pat įėjimo į kamerą ir aiškiai matosi prižiūrėtojui žiūrint pro langelį.

29. Teismas neatkreipė dėmesio į visus kitus nusiskundimus dėl: antisanitarinių patalpų, temperatūros ir drėgmės lygio neužtikrinimo, nekokybiško maisto ir netinkamo (neskanaus) maitinimo, labai mažo kalorijų kiekio, netinkamo aprūpinimo patalyne, jų trūkumo, nešvarios pagalvės, antklodės, čiužinio, saugumo neužtikrinimo ir kameroje neįmontuotų pareigūno iškvietimo mygtukų, baisių ir netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių, nepriimtino ir netinkamo, įžeidinėjančio pareigūnų elgesio, netinkamo dušų patalpų įrengimo ir dušuose neįrengtų pertvarų, nepriimtino dušo organizavimo (tik 15 min. per savaitę) ir kt.

30. Pareiškėjas mano, kad Seimo kontrolierių pažymos dėl Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų yra pakankami įrodymai pareiškėjo teiginiams pagrįsti.

31. Pareiškėjo manymu, neturtinės žalos dydžio mažinimui jokių pagrindų nėra.

32. Pareiškėjas J. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 139–142).

33. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K unitazas buvo kameroje (bendroje patalpoje, kur buvo stalas ir lovos), prie durų, atskirtas tik plona, nedidele sienele (apie 1,5 m aukščio). Pareiškėjo teigimu, labai dažnai būdamas tualete jis buvo stebimas pareigūnų.

34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b. l. 143–146).

35. Atsakovo teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 385 paras trukusį privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šalys pateikė apeliacinius skundus: pareiškėjas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir tenkinti jo skundą pilnai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos nustatymui, neatkreipė dėmesio į visus jo skunde nurodytus nusiskundimus, nepagrįstai nepripažino pažeidimo, susijusio su vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto užtikrinimu. Pareiškėjo teigimu, Seimo kontrolierių pažymos dėl Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų yra pakankami įrodymai jo teiginiams pagrįsti; atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl nustatyto pažeidimo – privatumo naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais neužtikrinimo, taikytino neturtinės žalos atlyginimo būdo, taip pat teigia, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jam padarytos neturtinės žalos.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

42. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

43. Nors veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (Lukiškių TI-K) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

44. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).

45. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

46. Taigi, vadovaujantis minėta teismų praktika, atsakovo atstovo argumentai, kad Lukiškių TI-K sanitarinių mazgų įrengimas (kai įrengta tik 1,5 m aukščio pertvara, taip pat yra užuolaidos), atitinkantis teisės aktų reikalavimus, užtikrina pareiškėjo privatumą naudojantis tokiu sanitariniu mazgu, nepagrįsti ir atmestini.

47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ploto normos pažeidimo, kadangi laisvas kameros plotas siekė vos 2 kv. m, o likusį plotą užėmė baldai, sanitarinis mazgas, pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ploto, turinčio tekti vienam kalinamam asmeniui įkalinimo įstaigose, dydį reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punktas nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuostata dėl minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos paprastai aiškinama kaip nereikalaujančia taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Skaičiuojant plotą, į sanitarinį mazgą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).

49. Įvertinusi atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir asmenų tose kamerose skaičių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto.

50. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į visus kitus skunde nurodytus nusiskundimus dėl antisanitarinių sąlygų patalpose, temperatūros ir drėgmės lygio neužtikrinimo, nekokybiško maisto ir netinkamo (neskanaus) maitinimo, labai mažo maisto kalorijų kiekio, netinkamo aprūpinimo patalyne, jų trūkumo, nešvarios pagalvės, antklodės, čiužinio, saugumo neužtikrinimo ir kameroje neįmontuotų pareigūno iškvietimo mygtukų, baisių ir netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių, nepriimtino ir netinkamo, įžeidinėjančio pareigūnų elgesio, netinkamo dušų patalpų įrengimo ir dušuose neįrengtų pertvarų, nepriimtino dušo organizavimo (tik 15 min. per savaitę) ir kt.

Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių skunde nurodytų pareiškėjo nusiskundimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo, nėra pagrindas teigti, kad teismas ginčą išsprendė netinkamai. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas.

Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aplinkybių dėl, kaip teigiama, patiriamų nepatogumų naudojantis dviejų aukštų lovomis, nenurodė, todėl tokio pobūdžio teiginiai, nurodyti apeliaciniame skunde, nevertintini.

51. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, nurodė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose jokių kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytais pažeidimais, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniuose skunduose nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip.

52. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad netinkamas sąlygas Lukiškių TI-K kamerose įrodo Seimo kontrolieriaus pažymos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad kiekvienoje individualioje byloje yra vertinamos su konkrečia byla susijusios faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai. Ginčo atveju pareiškėjas nei teigė, kad teikė skundus Seimo kontrolieriams dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nei nurodė, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas faktinės aplinkybes galėtų patvirtinti Seimo kontrolieriaus pažymos, surašytos atlikus tyrimus pagal kitų asmenų skundus, nei pateikė tokias pažymas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad teismas turėjo jas (Seimo kontrolieriaus pažymas) vertinti, nėra pagrįsti.

53. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo parinkto neturinės žalos atlyginimo būdo ir nustatyto jos dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

54. Nustatęs, kad pareiškėjas 385 paras buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti jo nurodomos neigiamos pasekmės, o atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo patyrė orumo pažeminimą ir kitus nepatogumus.

55. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Įvertinusi nustatytų pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

56. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

57. Atsižvelgdama į byloje esančią medžiagą, į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį ir CK 6.250 straipsnį) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl byloje konstatuoto pažeidimo (privatumo naudojantis sanitariniai mazgais neužtikrinimas 385 paras) pareiškėjui sukeltų nepatogumų pobūdį, jo (pareiškėjo) nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi tai, kad kiti pažeidimai bei tai, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatyti, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl privatumo pažeidimo priteistinas neturtinės žalos atlyginimo sumas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui nustatyta pinigų suma (750 Eur) tokio pobūdžio neturtine žalai atlyginti nėra pagrįsta, todėl didintina iki 1 155 Eur.

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, atsakovo – atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant 1 155 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. Š. (J. Š.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) 1 155 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan