a294d4e5-99bb-46ac-b4e5-74c31dbd417f · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3215-887/2016;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04942-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10.; 1.3.5.3.2. (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d. Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rimai Å imankienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. V., jo atstovui advokatui Steponui Å pogiui, atsakovės UAB „Multivanas“ atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Multivanas“ dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, Teismas n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1250,96 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 0,7 procento (0,87 Eur) dydžio delspinigius nuo priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , skaičiuojant delspinigių terminÄ nuo 2014-10-15 iki dienos, kada atsakovas pilnai su ieÅ¡kovu atsiskaitys, 289,85 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. pagal darbo sutartį Nr. 154-124 jis įsidarbino pas atsakovÄ UAB “Multivanas” vairuotoju - kasininku ir dirbo Å¡ioje bendrovėje iki 2014 m. spalio 8 d. 2014 m. spalio 8 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu UAB „Multivanas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 1 dalį (pačiam praÅ¡ant).

Tačiau atsakovas atleidimo dienÄ pilnai neatsiskaitė ir neiÅ¡mokėjo jam priklausančių piniginių iÅ¡mokų už virÅ¡valandinį darbÄ , todėl liko skolingas 4315,83 Lt (1250,96 Eur) darbo užmokesčio. Å i darbo užmokesčio neiÅ¡moka susidarė dėl to, kad atsakovas nesilaikė DK 193 straipsnio nuostatų dėl virÅ¡valandinio darbo apmokėjimo, kur nurodyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, o darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį.

Be to, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ , kaip nurodyta DK 186 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal 2013-10-29 darbo sutartį Nr. 154-124, atsakovas turėjo mokėti darbo užmokestį po 1000,00 Lt (289,85 Eur) per mėnesį ir iÅ¡mokėti kitas priemokas, numatytas darbo sutartyje, mokamas sekančio mėnesio 16-20 dienomis, kaip tai buvo nurodyta sutarties 3 straipsnio 3.1-3.7 punktuose.

Tačiau atsakovas niekada su ieÅ¡kovu pilnai neatsiskaitydavo ir iki Å¡iol neatsiskaitė. Taip pat, atlyginimo paskaičiavimo lapeliai nebuvo įteikiami, kaip tai numatyta DK 202 straipsnyje, kur nurodyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį privalo raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinių darbų trukmę. Kadangi dėl atsakovo UAB „Multivanas“ kaltės ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (alga), atsakovas privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , t. y. 1000,00 Lt (289,85 Eur), atsiskaityti atsakovas turėjo 2014-10-08.

Vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, kurie numatyti Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalyje. Delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ .

Ä®statymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje, jeigu jos nėra, darbo sutartyje gali bÅ«ti numatytos darbuotojams palankesnės sÄ lygos. Tačiau Å¡ių iÅ¡lygų ar sÄ lygų ieÅ¡kovo sutartyje su UAB „Multivanas“ nebuvo, todėl atsakovas privalo sumokėti 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ .

Už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ atsakovas turi iÅ¡mokėti po 3,02 Lt (0,87 Eur) delspinigių nuo skolingos 4315,83 Lt (1250,96 Eur) sumos (4315,83 Lt (1250,96 Eur) x 0,07 % = 3,02 Lt (0,87 Eur). Kadangi delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo iÅ¡mokų, numatytų darbo sutartyje, mokėjimo dienos, todėl delspinigiai, turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 15 d. Kadangi tikslaus termino, kada atsakovas su manimi atsiskaitys, numatyti nėra galimybės, todėl tikslaus delspinigių dydžio priteistino iÅ¡ atsakovo, paskaičiuoti nėra galimybės, delspinigiai turi bÅ«ti paskaičiuoti nuo 2014-10-15 iki pilno atsiskaitymo su ieÅ¡kovu dienos (b. l. 68-70).IeÅ¡kovas E. V. 2016-10-18 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu pasirašė darbo sutartį, susitarė dėl 1000,00 Lt atlyginimo, mano, jog nuo Å¡ios sumos dar turėjo bÅ«ti atskaitomi mokesčiai, kokia tuomet gaudavosi suma nežino.

IeÅ¡kovas vairavo mikroautobusÄ Nr. 5 marÅ¡rutu Nemuno sodas – Geležinkelio stotis. AtlyginimÄ gaudavo už 8 darbo valandas, o dirbo 12 valandų, nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Dirbo 5 dienas per savaitę ir tekdavo dirbti kas trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį. Dirbo daugiau valandų, nes buvo toks marÅ¡rutas, niekas pas jį neprašė dirbti virÅ¡valandžių, bet nebÅ«davo kam pakeisti ir jis dirbo. Vadovui jokių pretenzijų dėl ilgesnio darbo laiko ir dėl per mažo atlyginimo mokėjimo su vadovu nekalbėjo, mano, kad vadovas pats viskÄ Å¾inojo.

Gaunant atlyginimÄ , atsiskaitymo lapelių negaudavo. Mano, kad virÅ¡valandžiai atsispindi tachografo kasos čekiuose. Atsakovo sudaryti grafikai neatitinka tikrovės, vairuotojai pagal grafikus nedirbo, tokių įrodymų teismui neteikia. Tachografo duomenis vairuotojai atiduodavo įmonei, o buhalterė teikdavo savivaldybei patikrinimui (b. l. 129). IeÅ¡kovas 2016-11-21 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡einant iÅ¡ darbo iÅ¡moka už nepanaudotas atostogas nebuvo sumokėta, jis tik pasirašė, kad gavo pinigus, taip pat ir ant algalapių pasiraÅ¡ydavo, bet pinigų neiÅ¡mokėdavo, mokėjimai vyko kitaip, kaip paaiÅ¡kinti negali.

Tačiau ieÅ¡kovas atsakovui pretenzijų neturi ir reikalavimo dėl iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas nereiÅ¡kia (b. l. 134). IeÅ¡kovo atstovas advokatas Steponas Å pogis teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir pagrindė juos teisiniais motyvais.Atsakovas UAB „Multivanas“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, jog su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IeÅ¡kovas dėl tų pačių piniginių sumų kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ , kuri 2015-05-12 sprendimu jo praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtu.

Šį darbo ginčų komisijos sprendimÄ ieÅ¡kovas apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau ir Alytaus rajono apylinkės teismas jo ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio 2015-08-17 nutartimi paliko nenagrinėtu. Å i teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015 yra įsiteisėjusi. Tokiu bÅ«du Å¡is ieÅ¡kovo individualus ginčas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo LR įstatymų nustatyta tvarka yra galutinai iÅ¡spręstas, todėl Å¡is pakartotinis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

Be to, remiantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti. Tačiau nežiūrint į tai, ieškovo teiginiai šiame ieškinyje dėl jam neva nesumokėto darbo užmokesčio yra visiškai nepagrįsti ir melagingi. Ieškovas savo ieškinyje melagingai nurodo, kad jam laiku nebuvo mokamas visas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, kad jam nebūdavo įteikiami atsiskaitymo lapeliai ir pan.

IeÅ¡kovas pas atsakovÄ Ä¯sidarbino 2013-10-29 ir dirbo iki 2014-10-08. Tačiau per Å¡iuos nepilnus metus ieÅ¡kovas įmonėje dirbo tik epizodiÅ¡kai, t. y. faktiÅ¡kai jis normaliai ir pilnai dirbo tik kelis mėnesius, o likusį laikÄ sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Negana to, savo nedarbingumo laikotarpiu jis sugebėjo pasinaudoti įmonės kreditine kortele ir iÅ¡ įmonės pavogti 580 litrų kuro už 2604,20 Lt (754,23 Eur) sumÄ bei šį kurÄ parduoti tretiesiems asmenims. Apskritai ieÅ¡kovas buvo problematiÅ¡kas ir nedrausmingas darbuotojas, dirbti nenorėjo ir visuomet ieÅ¡kojo bÅ«dų kaip nedirbti ir kaip iÅ¡ to dar pasipelnyti.

IeÅ¡kovui, kiekvienÄ mėnesį (nuo jo darbo laiko bendrovėje pradžios iki jo atleidimo iÅ¡ darbo), laiku ir darbo sutartyje nustatytais terminais buvo mokamas jam priklausantis darbo užmokestis, kaip kad ir kitiems įmonės darbuotojams. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai ir klaidingai nurodo, kad pagal darbo sutartį jam turėjo bÅ«ti mokamas 1000,00 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestis ir jis visas jam nebuvo mokamas. Taip teigdamas ieÅ¡kovas sÄ moningai ar iÅ¡ nežinojimo klaidina teismÄ , nes darbo sutartyje nurodytas 1000,00 Lt (289,62 Eur) užmokestis yra Bruto atlyginimas, t. y. toks koks jis yra priskaičiuotas su privalomais mokėjimais į valstybės biudžetÄ .

Mėnesinis Bruto darbo užmokestis - tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis samdomajam darbuotojui (neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, kuriuos moka darbuotojas). Tai populiariai tariant, atlyginimas popieriuje. Į rankas ieškovui buvo mokamas Neto atlyginimas. Neto darbo užmokestis - tai darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Jis apskaičiuojamas iš Bruto darbo užmokesčio išskaičiavus gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbuotojas iš savo atlyginimo.

Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visÄ asmuo gali naudoti savo reikmėms. Todėl „į rankas“ ieÅ¡kovas niekada negaudavo ir negalėjo gauti 1000,00 Lt (289,62 Eur) darbo užmokesčio. Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelės (darbuotojo kortelės) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. 8 d. (imtinai). Taip pat pastebima, kad 1000,00 Lt (289,62 Eur) Bruto atlyginimas (su mokesčiais) ieÅ¡kovui bÅ«tų skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų iÅ¡dirbęs atitinkamo kalendorinio mėnesio visas darbo dienas.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ jo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, bei iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio kortelės, per visÄ savo darbÄ Ä¯monėje laikotarpį jis tik keturis mėnesius (2013 m. 12 mėn., 2014 m. - 01, 02, 03 mėn.) iÅ¡dirbo visÄ mėnesio darbo dienų skaičių, o likusiais mėnesiais dirbo tik epizodiÅ¡kai arba iÅ¡ viso nedirbo (sirgo, atostogavo ir pan.). Tačiau ieÅ¡kovui kaip ir kitiems įmonės darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas laiku ir darbo sutartyje nurodytais terminais ir tai atsispindi įmonės kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose.

Å iuose žiniaraščiuose, gaudamas darbo užmokestį pasiraÅ¡ydavo ir ieÅ¡kovas E. V., tuo patvirtindamas, kad jam priklausantį darbo užmokestį jis gavo laiku ir į rankas. IeÅ¡kovas dėl darbo užmokesčio dydžio ar jo neteisingumo, ar jo mokėjimo nesavalaikiÅ¡kumo atsakovui niekada nereiÅ¡kė pretenzijų, o Å¡ios jo pretenzijos atsirado tik praėjus daugiau kaip pusei metų nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo, kai antstolis pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ E. V. už pavogtÄ Ä¯monės kurÄ pagal jo paties pasiraÅ¡ytÄ vekselį.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, mano kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas (b. l. 10-13).Atsakovo UAB „Multivanas“ atstovas advokatas Vytautas Kucevičius palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindė teisiniais motyvais. IeÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2013-10-29 tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. 154-124 (b. l. 18). 2013-10-30 priimtas atsakovo direktoriaus įsakymas Nr. 2013-17 dėl E. V. priėmimo į darbÄ (b. l. 17). 2014-10-08 UAB „Multivanas“ direktoriui E. V. pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 127 str. (pačiam praÅ¡ant) nuo 2014-10-08 (b. l. 52). 2014-10-08 UAB „Multivanas“ direktorius priėmė įsakymÄ Nr. 2014-16 dėl E. V. atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojo praÅ¡ymu, kuriame nurodyta, kad E. V. priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas - 11,63 k.d. (b. l. 53).

Iš 2014 metų spalio mėnesio atsiskaitymo lapelio matyti, kad ieškovui išeinant iš darbo buvo išmokėta 412,32 Eur (b. l. 21).Atsakovo atstovas nurodė, kad šis ieškovo individualus ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo LR įstatymų nustatyta tvarka yra galutinai išspręstas, todėl šis pakartotinis ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas, o remiantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti.

IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3066-179/2015 nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2015-04-13 kreipėsi į Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „Multivanas“ jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 2013-10-30 iki 2014-10-08, iÅ¡ viso apie 3000 Lt. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo E. V. praÅ¡ymÄ , nurodydama, kad praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Darbo ginčų komisija pripažino, kad praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas, numatytas DK 289 straipsnio 1 dalyje, kuris gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme bÅ«tų nurodytos termino praleidimo priežastys ir darbo ginčų komisija jas pripažintų svarbiomis, o pasibaigus trijų mėnesių terminui, praÅ¡ymo nagrinėjimas nėra darbo ginčų komisijos kompetencija.

Darbo ginčų komisija taip pat nurodė, kad nesutinkant su sprendimu, Å¡alys per mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti apylinkės teisme. IÅ¡ nurodytos bylos taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas 2015-06-04 (Darbo ginčo komisijos sprendimas priimtas 2015-05-12), nepraleisdamas vieno mėnesio darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino, pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl piniginių iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. 2015-08-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvykus ieÅ¡kovui E. V. (teismo Å¡aukimas neįteiktas) ir jo atstovui advokatui Steponui Å pogiui.

Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto paprastai prie Å¡io tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iÅ¡ naujo inicijuoti civilinę bylÄ . Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad civilinėje byloje Nr. 2-3066-179/2015 ginčas iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡spręstas. IeÅ¡kovas 2015-12-01 pakartotinai kreipėsi į teismÄ su analogiÅ¡kais reikalavimais.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi bylÄ nutraukė, nurodė, kad ieÅ¡kovas 2015-12-01 kreipdamasis į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu, nesilaikė individualiems darbo ginčams nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes teismuose nagrinėjami DK 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai (DK 299 str. 1 d.), iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, numatytas DK 299 straipsnio 2 dalyje. Å ia tvarka skundžiant 2015-05-12 darbo ginčų komisijos sprendimÄ , nebegalima pasinaudoti (CPK 293 str. 2 p.) (b. l. 80-82).

Kauno apygardos teismas 2016-06-15 nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas E. V. nepasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. PraÅ¡ymas iÅ¡spręstas 2015-05-12 sprendimu (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-05-12 sprendimas Nr. DGKS-2004).

Po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas nesilaikė ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (b. l. 102). Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovo atstovo teiginius, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio yra galutinai iÅ¡spręstas ir kad ieÅ¡kovas nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatyto individualaus darbo ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, kaip nepagrįstus.VirÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis).

VirÅ¡valandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali bÅ«ti dirbami tik iÅ¡imtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais, kitais atvejais jie gali bÅ«ti organizuojami tik gavus raÅ¡ytinį darbuotojo sutikimÄ arba raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galbÅ«t ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.

Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti apmokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma:

1) viršvalandiniai dabai buvo realiai dirbami;

2) dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę;

3) jie buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus;

4) iÅ¡ esmės yra galimas tik iÅ¡imtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo raÅ¡ytiniam sutikimui (praÅ¡ymui).Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti virÅ¡valandinius darbus, pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, dirbti virÅ¡valandinius darbus darbdavys (jo atstovas) gali skirti savo įsakymu (nurodymu). Tam, kad darbas bÅ«tų pripažintas virÅ¡valandiniu, pakanka, kad nurodymÄ dirbti darbuotojo tiesioginis virÅ¡ininkas duotų net ir žodžiu arba toks darbas bÅ«tų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010).Nagrinėjamu atveju pagal 2013 m. spalio 29 d. darbo sutartį Nr. 154-124 ieÅ¡kovas dirbo UAB „Multivanas“ vairuotoju - kasininku už 1000,00 Lt mėnesinį atlyginimÄ .

Darbo sutartyje nurodyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė 40 valandų savaitė. Iš vairuotojų – kasininkų darbo laiko grafiko matyti, kad dirbama penkias dienas per savaitę, dviem pamainomis. Pirma pamaina nuo 6.00 val. iki 14.00 val., antra pamaina nuo 14.00 val. iki 22.00 val., taigi pamainoje dirbama po aštuonias valandas (b. l. 22-24). Iš E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, už laikotarpį nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio, matyti, kad ieškovas pamainoje dirbdavo nedaugiau aštuonių valandų (b. l. 25-38).

Šį faktÄ taip pat patvirtina atitinkamai pagal darbo valandas skaičiuotas ir mokėtas atlyginimas ieÅ¡kovui (b. l. 20-21, 39-51). Atsakovo atstovas kategoriÅ¡kai neigia virÅ¡valandinį darbÄ , byloje apklausta liudytoja įmonės buhalterė D. K. taip pat paneigė virÅ¡valandinio darbo faktus įmonėje (b. l. 129). IeÅ¡kovas faktÄ , kad dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kinyje pateikta skaičiuote, kuri sudaryta vadovaujantis kasos kvituose esančia informacija (prijungta civilinė byla Nr. 2-163-652/2016, b. l. 37 (vokas)).

Teismo nuomone, paties ieÅ¡kovo parodymai, duoti teismo posėdžių metu, sukelia pagrįstas abejones dėl jų teisingumo. 2016-10-18 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis nesuprato, kokiomis sÄ lygomis pasirašė darbo sutartį, žinojo, kad ketina dirbti už minimalų atlyginimÄ , tačiau ar 1000,00 Lt atlyginimÄ jis turėjo gauti iki mokesčių atskaitymo, ar po mokesčių atskaitymo, negalėjo paaiÅ¡kinti. Kiek pamÄ stęs ieÅ¡kovas visgi patvirtino, kad nuo 1000,00 Lt atlyginimo buvo atskaičiuojami mokesčiai.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad pasiimdamas atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo, matė, kad mokama mažiau negu dirbta, tačiau niekam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, kodėl paaiÅ¡kinti negalėjo. IeÅ¡kovas taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis dirbo virÅ¡valandžius, patvirtino, kad įmonės vadovas neliepė, bet buvo toks marÅ¡rutas ir jis dirbo (b. l. 129-130). Tuo tarpu 2016-11-21 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis apskritai nėra oficialiai gavęs pilnÄ atlyginimÄ , tik pasiraÅ¡ydavo algalapiuose, o pinigų negaudavo, mokėjimai vykdavo kitaip, kaip paaiÅ¡kinti negalėjo.

Išeinant iš darbo jam nebuvo sumokėta už nepanaudotas atostogas, jis pasirašė, kad gavo pinigus, bet iš tikrųjų pinigų negavo, tačiau jis dėl to pretenzijų atsakovui nereiškia (b. l. 134). Tokia ieškovo, visa ko neigimo, pozicija nepagrįsta absoliučiai jokiais objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais, be to, priešinga byloje esantiems, pirmiau išvardintiems įrodymams (b. l. 49). Be to ieškovo nežinojimas elementarių, jam reikšmingų aplinkybių, negalėjimas jų paaiškinti detaliau, teismui kelia abejonių ieškovo nurodytų aplinkybių tikrumu ir pagrįstumu.

Teismui pasiteiravus, ieÅ¡kovas bei jo atstovas nepageidavo pateikti ir neprašė teismo iÅ¡reikalauti daugiau jokių ieÅ¡kinį pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas nurodė, kad skaičiuotę dėl virÅ¡valandinio darbo sudarė vadovaudamasis kasos čekiais, tačiau teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kur dienos ataskaitos čekiuose atsispindi darbo dienos pradžia, pabaiga ir, kad tÄ laikÄ dirbo bÅ«tent E. V., kuris neva ir atspausdino dienos ataskaitos čekius.Teismas apžiÅ«rėjęs kasos čekius nustatė, kad tai yra dienos Zeta ataskaitos, kurios turi bÅ«ti daromos kiekvienÄ dienÄ pasibaigus darbui, Å¡iuo atveju abiejų pamainų darbui.

Ataskaitoje atsispindi dienos apyvarta, klientų skaičius, kiek fiksuota kvitų, kuris kvitas paskutinis. Ataskaitoje yra viena besikeičianti data, kuri atspindi ataskaitos atspausdinimo dienÄ ir ataskaitos apačioje yra valandos, kada kasininkas Å¡iÄ ataskaitÄ atspausdino. Teismas įvertinęs visas įskaitomas Zeta ataskaitas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal jas nėra galimybės konstatuoti, kad ieÅ¡kovas E. V. dirbo viÅ¡valandinį darbÄ . Å iose ataskaitose nėra pamainos pasikeitimo valandų, vairuotojų – kasininkų pavardžių, pagal kÄ galima bÅ«tų identifikuoti ieÅ¡kovo įrodinėjamus faktus.

Å ias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja D. K., įmonės buhalterė (b. l. 129). Atkreiptinas dėmesys, kad visos (įskaitomos) Zeta ataskaitos atspausdintos iki 22.00 val., t. y. iki antros pamainos darbo laiko pabaigos, kas, teismo nuomone, paneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad UAB „Multivanas“ buvo dirbamas virÅ¡valandinis darbas. Todėl ieÅ¡kovo pateiktÄ skaičiuotę (b. l. 69), teismas vertina kaip nepagrįstÄ , neįrodytÄ , ieÅ¡kovo sudarytÄ savo nuožiÅ«ra ir nepagrindžiančiÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovas patvirtino teismui, kad praktiÅ¡kai metus laiko dirbo daugiau valandų per dienÄ negu turėjo dirbti pagal darbo sutartį, o atlyginimo už tai negaudavo ir niekam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas, kita vertus, leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ tenkino visos darbo sÄ lygos. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei vieno iÅ¡ faktų, kurie patvirtintų virÅ¡valandinį darbÄ , t. y. neįrodė, kad virÅ¡valandiniai dabai buvo realiai dirbami, kad dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, kad buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus arba esant darbuotojo raÅ¡ytiniam sutikimui (praÅ¡ymui).

Kadangi, teismo nuomone, Zeta ataskaitos nepatvirtina ieÅ¡kovo dirbto virÅ¡valandinio darbo, pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad jam niekas neliepė dirbti virÅ¡valandžius, jis dirbo taip kaip pats suprato. PrieÅ¡ingų, Å¡ias aplinkybes nuginčijančių, įrodymų teismui nepateikta. Todėl įvertinus įrodymų visumÄ , Å¡alių, jų atstovų, liudytojos paaiÅ¡kinimus bei pirmiau nurodytus motyvus, ieÅ¡kinys atmetamas. Pažymėtina, kad prieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų sÄ Å¾iningumo ir proporcingo Å¡alių teisių bei teisėtų interesų gynimo principus.

Nors ieÅ¡kovas reikalavimų nereiÅ¡kia tik atkreipė teismo dėmesį, tačiau teismas papildomai pasisako. IeÅ¡kovo teiginius, jog jam nebuvo mokamas visas sutartimi sutartas atlyginimas, kad iÅ¡einant iÅ¡ darbo jam nebuvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas, įvertinus byloje esančius įrodymus (darbo sutartį (b. l. 18), atsiskaitymo lapelius (b. l. 20-21), pažymas apie darbo užmokestį (b. l. 19, 39-48, 50-51), žiniaraÅ¡tį apie mokėjimÄ už nepanaudotas atostogas (b. l. 49)) atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas patyrė 300,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 61-64). Ä®vertinus bylos nagrinėjimo trukmę, byloje spręstus klausimus bei atliktų procesinių veiksmų apimtį taip pat atsižvelgus į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, atsakovo patirtas iÅ¡laidas vertinti kaip per dideles nėra pagrindo.

Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 300,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovo priteistinos 82,00 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.Priteisti atsakovui UAB „Multivanas“, įmonės kodas 150005759, iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybei iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82,00 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Å i suma turi bÅ«ti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.Dėl Å¡io sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti teikiamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Agnė Petkevičienė