2024-08-07 Nr. AB-11497-3-64-3-00428-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-342-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00428-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vertinimo anketos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 9VSV- 446 (toliau – ir Anketa).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Anketa surašyta dėl situacijos, kuri įvyko 2024 m. vasario 15 ir 22 d. (duomenys neskelbtini), susitinkant pareiškėjai, jos sūnui ir vaiko tėvui, vertinimo. Minėti susitikimai vyko vykdant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2024 m. vasario 14 d. Šiuo sprendimu buvo nustatyta minėtų asmenų bendravimo tvarka. Sprendimo vykdymo klausimu 2024 m. vasario 21 d. buvo išduotas ir vykdomasis raštas. Taigi, teismas vertino, kad teisiniai santykiai, dėl kurių buvo surašyta Anketa, kilę bei susiję su teismo sprendimo vykdymu.

Teismas pabrėžė, kad Anketa buvo nuspręsta nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, tikslu „Užtikrinti vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu.“ Nurodyta ir suteikiamos pagalbos rūšis bei pobūdis: „Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai nurodo, jog yra priimtas teismo sprendimas, kuriame numatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, teismo sprendimas yra įsigaliojęs, tačiau tėvams kyla nesutarimų dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. kas turi dalyvauti susitikimų metu, tėvams suteikiama informacija, kad: įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, o jeigu teismo sprendimas nėra vykdomas jie gali kreiptis į antstolį, nes teismo sprendimą vykdo antstolis; jeigu kyla neaiškumų dėl teismo priimto sprendimo vykdymo jie turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl priimto teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo; abu tėvai informuoti, kad jie gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, jog bendravimo tvarka geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius teikti paslaugas, tarpininkauti tėvams ieškant geriausių sprendimų dėl vaiko interesų užtikrinimo, nes ypač svarbus yra vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas, gebėjimas atsiriboti nuo juos slegiančių emocijų bei orientuotis tik į vaiko poreikių ir geriausių interesų užtikrinimą.“.

Iš šios Anketa suteiktos pagalbos vaikui pobūdžio ir jos turinio teismas nustatė, kad joje yra iš esmės tik konstatuota deklaratyvaus pobūdžio aplinkybė, jog reikia užtikrinti vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu bei suteikta informacija ir konsultacija kaip turi elgtis tėvai, vykdydami teismo sprendimą, jei kyla neaiškumų dėl jo vykdymo tvarkos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad: 1) pareiškėjos skundu teismui inicijuotas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie atsiranda vykdant teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje. Tačiau tokio pobūdžio ginčai nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str.); 2) Anketa pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių bei neturi įtakos jos subjektinėms teisėms, nes Anketa yra deklaratyvaus ir informacinio pobūdžio. Joje iš esmės yra suteikta tik informacija kaip elgtis tėvams, vykdant teismo sprendimą, kai kyla neaiškumų dėl jo vykdymo tvarkos. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad ji skundžia neteisėtus ir nepagrįstus viešojo administravimo subjekto (Tarnybos Telšių apskrities skyriaus) veiksmus (aktą), o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką, todėl toks ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Anketa nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių – Anketoje nurodyti pažeidimai ir rizikos veiksniai sukelia pareiškėjai ir jos šeimai teisines pasekmes – skiriamos socialinės paslaugos ir inicijuojama atvejo vadyba. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas) 35–36 punktais, socialinių paslaugų įstaiga ar kita įstaiga, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, gavusi Vaiko situacijos vertinimo anketos kopiją, skiria šeimai atvejo vadybininką, kuris susipažįsta su Tarnybos ar jos įgalioto skyriaus pateikta informacija, nurodyta Aprašo 35 punkte, ir atlieka vaiko ir (ar) šeimos poreikių įvertinimą, siekdamas nustatyti, ar šeimai yra reikalinga kompleksinė pagalba, ar tam tikros pavienės paslaugos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinis teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundžiama Anketa nesukelia jai teisinių pasekmių, o jos siekiamas inicijuoti ginčas yra kilęs iš santykių, kurie atsiranda vykdant teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad jos ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, o Anketa sukelia pareiškėjai ir jos šeimai teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė panaikinti vaiko situacijos vertinimo anketą. Šios Anketos VI skyriaus „Vaiko apsaugos poreikio vertinimas“, 25 punkte pažymėta, kad „nenustatytas vaiko apsaugos poreikis“, tačiau VII skyriaus „Būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinimas“ 28 punkte pažymėta „nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį“. 29 punkte pažymėta, kad neatidėliotina pagalba reikalinga vaikui (užtikrinti vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu). Anketos 29.2 papunktyje nurodyta vaiko tėvams teikti paslaugas, tarpininkauti tėvams ieškant geriausių sprendimų dėl vaiko interesų užtikrinimo <...>. Taip pat Anketos 30 punkte nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeidžiama vaiko teisė tinkamai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ), kurio paskirtis, be kita ko, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (VTAPĮ 1 str. 1 d.), 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

VTAPĮ 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (VTAPĮ 362 str.); Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (VTAPĮ 363 str. 3 d.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 str. 2 d.).

Taigi, Anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinimo anketa galėtų būti laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Anketoje atsakovas nenustatė poreikio vaiko apsaugai (25 p., taigi, šia dalimi Tarnyba baigė tyrimą, kadangi nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, Tarnyba baigia tyrimą, t. y. neturi teisinio pagrindo imtis tolesnių, Įstatymo 362–365 straipsniuose nustatytų veiksmų), tačiau nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (28 p., ši dalis patvirtina, kad Tarnybos tyrimas nėra baigtas). Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėja teikė argumentus taip pat dėl anketos dalies, kuria nenustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendžia, kad, priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atveju Anketa (jos dalis dėl vaiko apsaugos poreikio) buvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes šioje dalyje Tarnyba baigė tyrimą. Atsižvelgiant į tai, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomos panaikinti anketos turinį (anksčiau minėtą jos dalį), pareiškėjos skundo pagrindą, dėl kurio prašoma ją panaikinti, pareiškėjos nurodomus argumentus, inicijuojamo ginčo pobūdį, Tarnybos atliekamo tyrimo dėl galbūt padaryto vaiko teisių pažeidimo atlikimo tvarką, nustatytą aptartuose teisės aktuose, ir tyrimo užfiksavimo dokumentuose ypatumus, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėja neturi teisės skųsti minėtos Anketos (jos dalies, kuria Tarnyba nenustatė vaiko apsaugos poreikio), o skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra išimtinai susijęs su teismo sprendimo vykdymu, kadangi nagrinėjamu atveju yra aktualūs kiti teisiniai santykiai (be kita ko, reguliuojantys Tarnybos priimamus aktus), o keliamo ginčo dalykas – Anketos teisėtumas ir pagrįstumas. Kartu pabrėžtina, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjos skundo argumentai neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, arba jie turi būti patikslinti, teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviu bei padėti ginčo šalims tinkamai realizuoti savo procesines teises, prireikus, turėjo galimybę nustatyti pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tai, kad skundo priėmimo klausimo perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui momentu nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra suformuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-331-789/2024 ir kt.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas