a29445b4-ebeb-4d10-a05d-b8d74404b676 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2S-1225-796/2018             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00184-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.11.1.1; 3.4.2.11.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos fizinių asmenų A. S. P. ir J. P. bankroto byloje.              Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjams A. S. P. ir J. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. birželio 19 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. P. (dabar – Å .).Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2015 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių A.

S. P. ir J. P. mokumo atkÅ«rimo planas, kuriam buvo pritarta 2015 m. kovo 10 d. susirinkime. Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, patikslinta 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkÅ«rimo planas bei kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as.2018 m. balandžio 20 d. buvo priimta teismo nutartis baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylÄ bei nuraÅ¡yti visus likusius nepatenkintus 419 234,60 Eur kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus – 976,42 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) – 72 356,60 Eur, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) – 864,83 Eur.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, patenkinus VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirÄ jį skundÄ , teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis panaikinta ir iÅ¡ bankroto administratorės bei kreditorių pareikalauti duomenys apie nenuraÅ¡ytinus finansinius įsipareigojimus.2018 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme gautas bankrutuojančių asmenų bankroto administratorės patikslintas praÅ¡ymas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos ir kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų nuraÅ¡ymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta baigti A. S. P. ir J. P. bankroto bylÄ ir nuraÅ¡yti bankrutavusių A. S. P. ir J. P. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai – 59 414,06 Eur; AB S. bankui – 258 859,02 Eur; UAB „B.“ – 67 407,66 Eur; UAB „G.“ – 921,91 Eur; VÅ¡Ä® „G.“ – 86,80 Eur; UAB „G.“ – 2 809,79 Eur;

AB „K.“ – 5 113,88 Eur; AB „K.“ – 1 670,31 Eur; AB „E.“ – 1 111,32 Eur; UAB „L.“ – 150,82 Eur; UAB „O.“ – 428,51 Eur; R. B. – 5 579,54 Eur; antstolei V. D. – 142,56 Eur; antstolei B. T. – 754,63 Eur; iÅ¡ viso nutarta nuraÅ¡yti 404 450,81 Eur finansinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad iÅ¡ 419 234,60 Eur nepatenkintų kreditinių reikalavimų sumos 14 783,79 Eur sumÄ sudaro administracinės nuobaudos – VSDFV Klaipėdos skyriaus 976,42 Eur finansinis reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 942,54 Eur finansinis reikalavimas ir Valstybinės darbo inspekcijos 864,83 Eur finansinis reikalavimas.

Teismas, remdamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, kad minėti finansiniai reikalavimai, iÅ¡ viso 14 783,79 Eur, kuriuos sudaro administracinės nuobaudos, nenuraÅ¡ytini. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. S. P. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – papildomai nuraÅ¡yti 12 595 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalį.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad minėtos kreditorės 12 595 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra atsiradęs ne iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, o pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratorės, sprendimÄ paskirti baudÄ nustačius pažeidimus atliekant mokestinį patikrinimÄ . Apelianto teigimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo 12 595 Eur dalis nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie negali bÅ«ti nuraÅ¡yti, sÄ raÅ¡Ä .Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.Vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl papildomų duomenų pateikimo Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m rugpjūčio 2 d. teismui pateikė papildomus duomenis.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nustatyta, kad Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta baigti A. S. P. ir J.

P. bankroto bylÄ ir nuraÅ¡yti teismo nurodytus likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. Å i nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. S. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties dalimi, kuria palikta nenuraÅ¡yta 12 595 Eur dydžio kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalis. Apelianto nuomone, Å¡is kreditorės reikalavimas nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie negali bÅ«ti nuraÅ¡yti, sÄ raÅ¡Ä .Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytÄ atvejį, nuraÅ¡omi, iÅ¡skyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluoÅ¡inimo ar kitokio kÅ«no sužalojimo ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) iÅ¡laikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu Å¡ie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto iÅ¡saugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

Taigi Å¡ioje įstatymo nuostatoje numatyta iÅ¡imtis, kad baigus fizinio asmens bankroto procesÄ , nenuraÅ¡omi reikalavimai, kurie kyla iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2015 m. sausio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 75 117,04 Eur (259 364,10 Lt) finansinis reikalavimas.

Remiantis bylos duomenimis, bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo metu dalis kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo buvo patenkinta – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 72 356,60 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalį – 12 942,54 Eur – sudaro administracinės nuobaudos ir šis finansinis reikalavimas nenurašytinas.

Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 30 d. rašto dėl finansinio reikalavimo pateikimo duomenų nustatyta, kad dalį šios kreditorės byloje pareikšto finansinio reikalavimo, t. y. 12 942,54 Eur finansinio reikalavimo, sudaro dvi baudos: 347,54 Eur (1 200 Lt) administracinio teisės pažeidimo bauda ir 12 595 Eur (43 488 Lt) gyventojų pajamų mokesčio bauda (t. 3, b. l. 69).Apelianto nuomone, nepagrįstai nenurašyta būtent kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 595 Eur finansinio reikalavimo dalis.

Apeliantas teigia, kad nurodyta suma nėra administracinė nuobauda Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatytų iÅ¡imčių prasme, dėl to gali bÅ«ti nuraÅ¡yta užbaigiant fizinių asmenų bankroto bylos procesÄ .Nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. raÅ¡te dėl duomenų patiekimo (t. 4, b. l. 122) nurodyta, jog 97 983,82 Lt (t. y. 28 378,08 Eur) Gyventojų pajamų mokesčio, 112 624,73 Lt (t. y. 32 618,38 Eur) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 43 488 Lt (t. y. 12 595 Eur) gyventojų pajamų mokesčio bauda susidarė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus A.

S. P. mokestinį patikrinimÄ . Valstybinė mokesčių inspekcija laikėsi pozicijos, kad, be kita ko, fizinio asmens A. S. P. 12 595 Eur prievolė turėtų bÅ«ti nenuraÅ¡yta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos iÅ¡imties pagrindu. Å iÄ pozicijÄ Valstybinė mokesčių inspekcija minėtame raÅ¡te grindė tuo, kad bankrutuojančio fizinio asmens skola valstybei (mokesčių administratoriaus apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai, baudos ir kitos sumos), įvertinus aplinkybes, jog fizinio asmens veikla buvo neteisėta, pajamos nedeklaruojamos, veiklos apimtis tiksliai nenustatyta, dėl to mokesčių administratorius mokestinių prievolių negalėjo nustatyti įprastine tvarka, todėl mokesčius apskaičiavo pagal jo taikytÄ Ä¯vertinimÄ , iÅ¡ esmės yra ekonominė sankcija už fizinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ (neteisėtÄ vertimÄ si komercine veikla), tai yra teisinės atsakomybės jam įgyvendinimas.Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, 2018 m rugpjūčio 2 d. teismui pateikė papildomus duomenis apie 12 595 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio baudos A.

S. P. paskyrimo, apskaičiavimo ir taikymo (įforminimo) aplinkybės. IÅ¡ kreditorės pateiktų papildomų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuspręsta iÅ¡ dalies patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. AC1-49 ir nurodyti mokėtojui (t. y. A. S. P.) sumokėti 144 959 Lt (t. y. 41 983 Eur) gyventojų pajamų mokestį, 61 551 Lt (t. y. 17 826 Eur) gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir 43 488 Lt (t. y. 12 595 Eur) gyventojų pajamų mokesčio baudÄ , taip pat nurodyta sumokėti su valstybinio socialinio draudimo įmokomis susijusias sumas.

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad mokėtojas (t. y. A. S. P.), neįregistravęs prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, 2003–2005 m. laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius ir nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ bei iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo ekonominės naudos; patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojas pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 2 dalies nuostatas; vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir 8 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio nuostatomis, Mokėtojui papildomai apskaičiuota 144 959 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. AC1-49 turinio nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio bauda paskirta, remiantis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 36 straipsnio 2 dalimi ir 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio 1 dalimi; kadangi patikrinimo metu nenustatytos aplinkybės, kurios sunkintų ar lengvintų padaryto pažeidimo pobūdį, tai nuo papildomai apskaičiuotos 144 959 Lt (t. y. 41 983 Eur) gyventojų pajamų mokesčio sumos skirta 30 procentų mokesčio dydžio bauda, tai yra 43 488 Lt (144 959 x 30 procentų) (12 595 Eur).Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsniu, mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad už Å¡io įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad jei mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ir nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.IÅ¡ anksčiau nurodytų duomenų nustatyta, kad 12 595 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos taikymo A.

S. P. aplinkybės patvirtina, jog apeliantas pažeidė mokesčių įstatymus. Konkretus apelianto, kaip mokesčių mokėtojo, elgesys buvo įvertintas ir nustatytas jo veiksmų neteisėtumas, už tai jam specialių mokesčių įstatymų normų pagrindu taikyta atsakomybė – gyventojų pajamų mokesčio bauda, kaip ekonominė sankcija. Bauda valstybės naudai apskaičiuota ir taikyta apeliantui mokesčių administratoriaus, kaip už mokesčių administravimÄ atsakingos valstybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Atsižvelgęs į gyventojų pajamų mokesčio baudos apeliantui taikymo aplinkybes ir pagrindus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kilusi apelianto pareiga sumokėti valstybei 12 595 Eur baudÄ prilygintina ir laikytina reikalavimu, kuris kyla iÅ¡ fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, t. y. reikalavimu, kuris negali bÅ«ti nuraÅ¡ytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis).Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, ir nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos skirtingos faktinės situacijos.

Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl galimybės nuraÅ¡yti tyčiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimÄ , dėl to Å¡ioje byloje nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutarties dalį panaikinti ar pakeisti, dėl to pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

             Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Kristina Domarkienė