2018-12-12 Nr. AB-22775-3-63-3-00550-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2576-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00550-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei G. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės G. A. (toliau – ir atsakovė) 139,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Tauragės regiono savivaldybių teritorijoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. (paskirtis – gyvenamoji, 1 buto pastatas kaime) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgiai, kurie laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apmokestinti 139,34 Eur vietine rinkliava. Atsakovė šios rinkliavos nesumokėjo. Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdyto turto objekto plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

3. Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

4. Atsakovė pažymėjo, kad gyvenamuoju namu nesinaudoja, nes pastatas 1997 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis jau buvo nusidėvėjęs 61 proc., o 2002 m. balandžio 26 d. buvo išduotas leidimas rekonstruoti namą. Pastate nėra elektros įvado, nėra sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties, nėra teikiamos kitos komunalinės paslaugos. Be to, gyvenamasis namas yra užliejamose pievose, todėl pusę metų prie namo nėra galimybės prieiti, neįmanoma jo naudoti ir jame gyventi. Atsakovė nurodė, jog vietinę rinkliavą už butą yra sumokėjusi.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 139,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

7. Teismas nustatė, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovei rinkliavos sumą. Pagal Nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgiai, todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu.

9. Atsakovei iš esmės ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą už gyvenamąjį namą, teismas pažymėjo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

10. Iš AB LESTO 2015 m. vasario 24 d. pažymos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. birželio 15 d. pateiktos informacijos teismas nustatė, jog atsakovės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta nuo 2009 m. sausio 1 d. Pagal Nuostatų 26.3 punktą, vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh.

Šiuo atveju atsakovei priklausančiame objekte paslaugos, reikalingos jį eksploatuoti (elektros energija), iš viso nebuvo teikiamos, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu buvo naudojamas. Šią išvadą patvirtina atsakovės elektroninis susirašinėjimas su pareiškėju, iš kurio matyti, jog atsakovė teikė prašymą atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir jai buvo išaiškinta, jog ji nepateikė pažymos iš AB LESTO. Be to, pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodyta, jog atsakovė už vienerius metus (nenurodyta, kuriuos konkrečiai) buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o kitu laikotarpiu atleista nebuvo, nes dėl to nesikreipė.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrindė faktą, jog minėtas gyvenamasis namas nebuvo naudojamas, ypač atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, jog 1997 m. balandžio 21 d. (prieš 20 metų) fiksuoti kadastro duomenys, kad gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas sudaro 61 proc. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas teikti duomenis, ar minėtas namas ginčo laikotarpiu galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Pareiškėjas neteikė duomenų ir įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina gyvenamojo namo nenaudojimo faktą, nurodė, jog vien aplinkybė, kad atsakovė dėl lengvatos suteikimo nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi gyvenamuoju namu ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Teismas konstatavo, kad atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu, todėl negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą už ginčo objektą – gyvenamąjį namą.

11. Teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo gyvenamąjį namą, t. y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neginčijo ir nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų, jog minėtas objektas nebuvo naudojamas.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas – butas. Atsakovė pripažino pareigą mokėti vietinę rinkliavą už šį nekilnojamojo turto objektą, ir dėl to ginčas byloje nekilo. Iš atsakovės atsiliepime išdėstytų paaiškinimų, pateiktų mokėjimo nurodymų bei sąskaitos išrašo teismas nustatė, jog atsakovė būtent už šį butą ginčo laikotarpiu vietinę rinkliavą yra sumokėjusi, o pareiškėjas šios aplinkybės neneigė.

13. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti.

15. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Nuostatų 26.1 punktą, vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą, jog nekilnojamasis turtas sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas. Atsakovė nepateikė pareiškėjui pažymos, įrodančios, kad jos valdomas nekilnojamasis turtas yra netinkamas gyventi (tokio dokumento ji nepateikė ir teismui), todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

16. Pareiškėjas taip pat vadovavosi Nuostatų 26.3 punktu, kuris numato, jog vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės ESO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh. Tačiau atsakovė nepateikė pareiškėjui prašymų bei pažymų iš akcinės bendrovės ESO, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – 139,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė nustatęs, kad atsakovė ginčo namu negalėjo naudotis ir nesinaudojo, todėl jokių atliekų nesusidarė, atitinkamai ji neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą, tuo tarpu atsakovė vietinę rinkliavą už butą yra sumokėjusi.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Nuostatų 26.1 ir 26.3 punktais, atsakovė nepateikė pareiškėjui pažymos, įrodančios, kad jos valdomas nekilnojamasis turtas yra netinkamas gyventi, taip pat pažymos iš akcinės bendrovės ESO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos už ginčo namą mokėjimo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

22. Ginčui aktualiu laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

23. Atsižvelgus į Nuostatuose pateiktą vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimą, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis atsakovės pateiktais ir pareiškėjo neginčytais duomenimis, juos išsamiai aptaręs ir įvertinęs, nustatė, kad atsakovei valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu (ginčo gyvenamuoju namu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl ji nėra komunalinių atliekų turėtoja ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai būtų aktualūs tik tokiu atveju, jei nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas būtų pareiškėjo atsisakymas atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos už ginčo gyvenamąjį namą mokėjimo, tačiau nagrinėjamos administracinės bylos ginčo objektas yra nesumokėtos vietinės rinkliavos priskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, todėl priešingi pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys