a28ea595-2dc1-44ef-b3ac-2c0bb4458400 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-490-212/2018Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00246-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.8.9; 3.3.1.20PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB Legal Balance apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovui M.

L. ( M. L.) dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. L. 275 Eur negrÄ Å¾into kredito, 37,60 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 274,65 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio bei 48,40 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų parengimÄ .Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovas 2017-06-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-06-28 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedÄ , pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 275 Eur vartojimo kreditas 2 (dviejų) mėnesių terminui.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 37,60 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (palÅ«kanas) sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.UAB „Legal Balance“ ir UAB „Finansų administravimas“ 2009-03-04 sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.IeÅ¡kovė 2017-07-03 atsakovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Tačiau atsakovas iki Å¡iol skolos negrÄ Å¾ino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos apylinkės teismas Visagino rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 275 Eur negrÄ Å¾into kredito, 37,60 Eur kredito mokesčio, 92,95 Eur mokėjimo palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 405,55 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-03-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 43,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nustatė, kad 2015-06-28 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4 Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 2 mėnesių terminui. 2015-06-28 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 9969070001 priedas, kuris papildė 2015-06-28 vartojimo kredito sutartį ir atsakovui suteikta papildomai 75 Eur kreditas.

Viso sutartimi atsakovui buvo suteiktas 275 Eur vartojimo kreditas 2 (dviejų) mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo iki 2015-10-28 grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 37,60 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (palÅ«kanas) sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017-06-29 tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ .

Atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 275 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito bei 37,60 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafikÄ iki sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė 2017-07-03 atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl kreditoriaus pasikeitimo ir susidariusios skolos sumokėjimo.Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas sutarties nevykdė, teismas iÅ¡ jo priteisė 275 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 37,60 Eur bendros vartojimo kredito kainos.Nors Å¡alys palÅ«kanas nustatė savo susitarimu ir atsakovas sutiko skolintis pinigus tokiomis sÄ lygomis, tačiau teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mažinti palÅ«kanas.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos paskaičiuotos taikant 107,85 proc. (kurias ieÅ¡kovė sumažino nuo 182,80 proc.), kredito kainos metinę normÄ , sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos po kredito grÄ Å¾inimo termino laikytinos aiÅ¡kiai per didelėmis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo dydis, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, yra neprotingai didelis, todėl mažino iki 36,5 proc. metinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 92,95 Eur palÅ«kanų, o likusiÄ ieÅ¡kovės reikalavimo dalį dėl sutartinių palÅ«kanų po kredito grÄ Å¾inimo termino priteisimo atmetė.Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra patenkinta 69 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisė proporcingai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB Legal Balance praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti UAB Legal Balance iÅ¡ atsakovo M. L. 274,65 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; pakeisti sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 63,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .Apeliantei neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių teismas sprendime mini trečiÄ jį asmenį AB „BnP Finance“.

Todėl mano, jog teismas net neiÅ¡nagrinėjo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų papildomų įrodymų bei priėmė Å¡abloninį sprendimÄ už akių.Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintos palÅ«kanos, kadangi sutartinės palÅ«kanos gali bÅ«ti dviejų rÅ«Å¡ių – mokėjimo ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos. Nors teismas ir teisingai identifikavo praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų funkcijÄ , tačiau mažindamas Å¡ias palÅ«kanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo tvarka ir pagrindais. Toje pačioje apžvalgoje nurodoma, jog „<...> mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.)“.Apeliantės nuomone, palÅ«kanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas Å¡alies, kuriai kyla pareiga mokėti palÅ«kanas, reikalavimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) forma, tiek atsikirtimo į reikalavimÄ priteisti pelno palÅ«kanas forma.

Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palÅ«kanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palÅ«kanų dydį ir savo iniciatyva vertinti Å¡ių palÅ«kanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti palÅ«kanas, neginčijo Sutarties sÄ lygų, nereikalavo sutarties sÄ lygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, todėl Teismui savo iniciatyva iÅ¡ esmės nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius ir mažinti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties specialiosiose sÄ lygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku.

Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas paskaičiavo taikydamas ne 180,80 proc. bendrÄ kredito kainos metinę normÄ , bet 107,85 proc. metine palÅ«kanų normÄ , nors atsakovas sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , ir sudaro 180,80 proc.Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas, mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, taikant 107,85 proc. metinę palÅ«kanų normÄ , paskaičiavo geranoriÅ¡kai tik už 338 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. birželio 28 d. sudarytÄ sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus.Teismas mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų normÄ sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, net ir Å¡iuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymas (VKÄ®) 21 str. 2 d numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKÄ® 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:

1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;

2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Juolab, kai sutarties sudarymo metu galiojusiame VKÄ® 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog sutartyje įtvirtinta 180,80 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra beveik per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios VKÄ® redakcijos 21 str. 2 d. nurodyta didžiausia norma, atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 107,85 proc. metinė palÅ«kanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo bÅ«ti mažinama.

Mano, kad apeliantui priteistina visa mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos suma 274,65 Eur, taikant 107,85 proc. metinę palÅ«kanų normÄ bei visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsiliepimų į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikta.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir atsakovas M. L. 2015 m. birželio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9969070001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta bendra vartojimo kredito suma 275 Eur.

Atsakovas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. spalio 28 d., kartu sumokant 37,60 Eur mokamų palÅ«kanų.UAB „4finance“, UAB „Finansų administravimas“ ir UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido, o UAB „Legal Balance“ įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo M. L. įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį. IeÅ¡kovė 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡tu pranešė atsakovui apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir pareikalavo įvykdyti savo prievolę.Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omų priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, kad atsakovas byloje neprašė suamžinti palÅ«kanas bei neginčijo sutarties sÄ lygų, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo kiÅ¡tis į Å¡alių sutartinius santykius.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (CK 6.872 straipsnis); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis).PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).Å alių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 4 punkte buvo aptartos palÅ«kanų normos apskaičiavimo bei taikymo sÄ lygos ir tvarka. Sutarties 4.1. punktas numatė, jog už naudojimÄ si kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas, iÅ¡reikÅ¡tas bendra kredito kainos metine norma, ir kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra pateikiama sutarties specialiosiose sÄ lygose (180,80 proc.).

Sutarties 4.4. punkte buvo numatyta, kad palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu nustatytos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, jų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas mažindamas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas negalėjo vadovautis CK 6.37 straipsniu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis taip pat gali bÅ«ti mažinamas, tik vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo savo iniciatyva mažinti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Å iuo atveju, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas galėjo savo iniciatyva vertinti sutarties sÄ lygas nesant atsakovo praÅ¡ymo. Be to, atsakovui M. L. kreditas buvo suteiktas vartojimo tikslams, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių.Pažymėtina, jog bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (VKÄ® 21 straipsnio 1- 2 dalys) (VKÄ® 21 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.).

Tuo metu galiojusiame Vartotojų kredito įstatyme taip pat buvo įtvirtina nuostata, jog priežiÅ«ros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Å¡io įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . Å iuo metu galiojančiame VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.

Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:

1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;

2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ .Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palÅ«kanų) mažinimo, turi atsižvelgti į VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ ; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Taigi bÅ«tina įvertinti tiek kredito davėjo pareigÄ skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigÄ skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo ir pati apeliantė, atsakovas, pasiraÅ¡ydamas vartojimo kredito sutartį, sutiko su 107,85 procento vartojimo kredito metinėmis palÅ«kanomis.

Su atsakovu sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 180,80 proc. ir formaliai sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto apribojimo nevirÅ¡ijo.Vertinant praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį, svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 180,80 proc., t. y. beveik siekia įstatyme nurodytÄ maksimaliÄ 200 proc.

Å¡ios normos ribÄ . Vertinant pasiskolintos ir negrÄ Å¾intos sumos (275 Eur) ir praÅ¡omų priteisti pelno palÅ«kanų sumos (274,65 Eur) santykį matyti, kad palÅ«kanų praÅ¡oma priteisti suma beveik lygi praÅ¡omai priteisti skolai. Atsakovui suteiktas vartojimo kreditas buvo trumpalaikis (dviems mėnesiams), kredito grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2015 m. spalio 28 d., o į teismÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovė kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos.

Duomenų, kad atsakovui bÅ«tų siųsti raginimai, priminimai grÄ Å¾inti kreditÄ , nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, suteikiant vartojimo kreditÄ bei ilgÄ laikÄ nesikreipiant teisminės gynybos, buvo elgiamasi nesÄ Å¾iningai vartotojo, kuris yra silpnesnioji Å¡alis, atžvilgiu, juo labiau, kad vartojimo kreditas buvo suteiktas itin trumpam laikotarpiui.Kaip minėta, Sutarties sudarymo metu galiojusios VKÄ® redakcijos nuostatos suteikė galimybę teismui mažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (21 straipsnio 3 dalis), o Å¡iuo metu galiojančios VKÄ® redakcijos 21 straipsnio nuostatas numato pakankamai žemÄ bendros vartojimo kredito kainos dydį – 75 procentus, draudimÄ , jog bendra vartojimo kredito kaina bÅ«tų didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ , bei suteikia galimybę teismui, įvertinusiam Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Taigi Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra kur kas labiau užtikrinantis vartotojo interesų apsaugÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas iki 36,5 proc.Apeliantas teigia, jog teismas negalėjo mažinti bendros kredito kainos metinės normos, nes ji atitiko tuo metu galiojusį VKÄ® įstatymÄ ir nevirÅ¡ijo 200 procentų. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, teisinis reglamentavimas, galiojęs Sutarties sudarymo metu bei nustatęs 200 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinę palÅ«kanų normÄ , nereiÅ¡kia, kad bendra vartojimo kredito kaina, nevirÅ¡ijanti Å¡io dydžio, visais atvejais atitinka VKÄ® 21 straipsnio reikalavimus.

Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina nevirÅ¡ija Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 procentai), ji turi bÅ«ti vertinama pagal VKÄ® 21 straipsnio kriterijus ir gali bÅ«ti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Zina MickevičiÅ«tė