2019-01-15 Nr. AB-1606-3-61-3-03280-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-34-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03280-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimą; 2) pripažinti nusikalstama priedangos organizacija atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir kaip juridinį asmenį likviduoti atsakovo Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendimo vykdymą pavedant atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. spalio 15 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas A. B. pateikė teismui 2018 m. spalio 14 d. skundo papildymą, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio su priedais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. B. skundą laikyti nepaduotu; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui; išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnyje apibrėžtų skundo turinio ir formos reikalavimų, todėl 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. spalio 15 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti teismui skundą, kuriame būtų pilnai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimai dėl skundžiamų aktų ar veiksmų (neveikimo) bei žalos atlyginimo, nurodant, iš kokių konkrečių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) galbūt neteisėtų veiksmų ar sprendimų pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą, atskirai nurodant turtinės ir neturtinės žalos dydį; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino pareiškėjui teisę reikalavimą reikšti dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (4.73)7R-5688.

Teismas 2018 m. spalio 19 d. gavo pareiškėjo skundo papildymą, kuriame suformuluoti šie reikalavimai: 1) pripažinti neteisėtu skundžiamą Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (4.73)7R-5688 ir jį panaikinti; 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur turtinės ir 1 999 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, sprendimo vykdymą pavedant atsakovui Lietuvos finansų ministerijai; 3) priimti patvarkymą pripažinti atsakovą Teisingumo ministeriją nusikalstama priedangos organizacija ir likviduoti kaip juridinį asmenį atsakovo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas, susipažinęs su skundo papildymu, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų, nurodytų 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nepašalino. Nors pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (4.73)7R-5688, tačiau iš skundo ir jo papildymo turinio nėra aiškūs pareiškėjo nesutikimo su šiuo sprendimu motyvai, taip pat nėra aišku, iš kokių konkrečių Teisingumo ministerijos galbūt neteisėtų veiksmų ar sprendimų pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo skundo reikalavimai grindžiami abstraktaus pobūdžio, deklaratyviais teiginiais. Teismas konstatavo, kad dėl šių priežasčių teismui lieka neaiškus skundo pagrindas, todėl jis negali nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad nutartyje nėra motyvų, kuriais pagrįsta išvada, jog iš skundo ir jo papildymo turinio nėra aiškūs nesutikimo su sprendimu motyvai, neaiškus skundo pagrindas ir teismas negali nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo nuomone, tiek skunde, tiek jo papildyme jis tiksliai nurodė, kas sudaro padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir dėl kokių konkrečių neteisėtų veiksmų žala turi būti atlyginta. Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti formaliais pagrindais, apsimetant, kad skundo pagrindas nesuprantamas ir negalima išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pažeisti ABTĮ 5 ir 6 straipsniai, 33 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir teisė kreiptis į teismą, nes atsisakyti priimti skundą galima tik ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nutartyje nenurodytas nė vienas minėtame straipsnyje nurodytas pagrindas, kuris užkirstų kelią tolimesnei skundo eigai. Pareiškėjas teigia, kad administracinėse bylose Nr. I-1894-643/2018 ir Nr. I-3794-596/2018 skundų pagrindas ir dalykas buvo aiškūs ir suprantami, nurodo teiginius apie neteisėtus veiksmus ir atsakomybės slėpimą, dokumentų klastojimą vykdymo byloje Nr. 0064/16/01804. Pareiškėjo nuomone, nutartis nusikalstama, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. B. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui skundo papildymą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškėjo procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi teismui pateikti skundą, kuriame būtų pilnai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimai dėl skundžiamų aktų ar veiksmų (neveikimo) bei žalos atlyginimo, nurodant, iš kokių konkrečių Teisingumo ministerijos galbūt neteisėtų veiksmų ar sprendimų pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą, atskirai nurodant turtinės ir neturtinės žalos dydį; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat išaiškino pareiškėjui teisę reikalavimą reikšti dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (4.73)7R-5688.

Įvertinus pareiškėjo papildyto skundo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, tiek skundo reikalavimai, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiami šie reikalavimai, yra išdėstyti neaiškiai, nenuosekliai. Nors pareiškėjas skundo papildyme prašo pripažinti neteisėtu skundžiamą Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (4.73)7R-5688 ir jį panaikinti, tačiau aiškiai ir konkrečiai nenurodo, kokiomis aplinkybėmis grindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumą, nėra aišku, kuo pareiškėjas grindžia turtinę ir neturtinę žalą ir jos dydį. Iš nustatytų skundų trūkumų pareiškėjas iš esmės pašalino tik vieną – pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo su pagrindžiančiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė, dėl kokių priežasčių konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, savo išvadas pagrindė ABTĮ nuostatomis, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl to, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais dėl to, kad buvo pažeistos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti skundą atvejus, o šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o skundą laikė nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, tai pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta ir skundžiamoje nutartyje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė