2021-05-12 Nr. AB-10464-3-62-3-01434-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-347-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01434-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. liepos 15 d. atliko netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK patalpose nebuvo užtikrinamas jo privatumas, jam nebuvo sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą. Jis buvo paskirtas bausmę atlikti Pravieniškių PN-AK I sektoriaus 3-čiame būrio 1–2 sekcijose, kur bausmę atliko dar 11–12 nuteistųjų. Minėtame sektoriuje buvo įrengti tik du tualetai, todėl nuolat reikėjo laukti eilėje, buvo sunku patenkinti savo fizinius poreikius. Tokia situacija Pravieniškių PN-AK sukėlė jam nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeidimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl juose nuteistieji atlieka bausmę bendrabučio tipo patalpose. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas, virtuvė. Pareiškėjas buvo paskirtas atlikti bausmę trečiame būryje, pirmajame sektoriuje, ginčo laikotarpiu jo gyvenamosios patalpos plotai atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2017 m. kovo 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 111 punkte nurodytus reikalavimus (vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas 3.1 kv. m). Pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas - pirmojo sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengti 2 pisuarai, 2 unitazai, 6 praustuvės, 1 dušo sietelis, skundų iš pareiškėjo dėl sanitarinio mazgo įrengimo, dėl privatumo neužtikrinimo nebuvo gauta. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo J. V. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. liepos 15 d. kalint Pravieniškių PN-AK, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. liepos 15 d. buvo paskirtas į 3 būrį, gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 3, Nr. 1, Nr. 2. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir vadovaudamasis Taisyklių 111.1 punktu teismas pažymėjo, jog pareiškėjui tenkantis minimalus plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų pagrįsti savo argumentams dėl miegamųjų vietų skaičiaus 3 būrio 1, 2, 3, gyvenamojoje patalpoje nepateikė, savo argumentų neįrodinėjo jokiomis leistinomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą ir prie jo pateiktus dokumentus, jų neginčijo. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat neturėdamas duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismas sprendė, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista.

7. Pareiškėjas nurodė, kad trečiajam būriui yra skirti tik 2 klozetai (tualetai), todėl buvo sunku patenkinti savo fizinius poreikius, reikėjo laukti eilėse, buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, nesudarant sąlygų tenkinti lytinę aistrą. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 77-1159 „Apie nuteistojo J. V. laikymosi sąlygas“ nurodyta, kad trečiajam būriui yra įrengti 2 pisuarai, 2 unitazai, 6 praustuvės, 1 dušo galvutė. Atsakovo atstovo pateiktoje nuotraukoje taip pat matyti, kad sanitariniame mazge yra 2 unitazai ir 2 pisuarai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriuose sanitarinis mazgas yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, tualetai uždaromi durimis. Šias aplinkybes patvirtino į bylą pateikta fotonuotrauka (b. l. 16), o pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog net jei būtų pripažinta, kad tualetų atitvarai galėjo nevisiškai užtikrinti privatumą naudojantis tualetu, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o tik specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kabino uždaros, teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo sudarytos pakankamą privatumą užtikrinančios sąlygos.

8. Teismas pažymėjo, jog Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ar kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, numato, kad sanitarinis mazgas turi būti įrengtas taip, kad vienas klozetas butų skirtas ne daugiau kaip 12 asmenų. Byloje nei pareiškėjas, nei atsakovas aiškiai nenurodė, kiek asmenų priklausė trečiajam būriui ginčo laikotarpiu, todėl neaišku, ar sanitarinių įrenginių (unitazų, klozetų) skaičius atitiko teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai, todėl sprendė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nurodytas sanitarinių įrenginių skaičius.

9. Įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogus, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 10. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo pateikti duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą neatitinka tikrovės, atsakovas savo teiginių apie gyvenamųjų patalpų plotą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo užtikrintas minimalaus ploto reikalavimas, laikytina, kad buvo pažeistos Taisyklių 111.1 punkto nuostatos. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas turėjo įvertinti pažeidimo trukmę ir intensyvumą, negalėjo laikyti jo mažareikšmiu ar vienkartinio pobūdžio.

12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, jame nenurodyti jokie skundo motyvais kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, todėl, atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, ir konstatavo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimo ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

14. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačius, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Šiuo atveju teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo J. V. kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. liepos 15 d.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose (trūko inventoriaus sanitariniame mazge), o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu nagrinėjant jo nusiskundimus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, taip pat, pareiškėjo teigimu, jo patirti išgyvenimai ir neturtinė žala buvo tokio masto, jog turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Vertinant pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų lovų bei laikytų asmenų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

21. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis apie vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis apie ginčui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės nepateikė atsakovo atstovo pateiktus duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių argumentų ar įrodymų, nekonkretizavo, kurie duomenys, jo teigimu, neatitinka tikrovės, o apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų melagingumo. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

22. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus nustatant pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė