2015-10-06 Nr. AB-19232-3-64-3-01869-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1861-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01869-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.4; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. V. (G. V.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. V. (toliau – ir pareiškia) skunde teismo prašė teismo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimą atsisakyti leisti pakeisti Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių rajone, Kairių seniūnijoje, Kairių miestelyje, paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, išdėstytą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2014 m. liepos 17 d. rašte Nr. SSA-198(16.5).

Nurodė, kad 2012 m. liepos 24 d. pareiškėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 1 800 Lt nusipirko 0,39 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių rajone, Kairių miestelyje. Žemės naudojimo paskirtis pirkimo metu buvo žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš bendro 0,39 ha žemės sklypo ploto žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 0,16 ha, 0,23 ha buvo kitos žemės plotas. Sklypą pareiškėja pirko norėdama jame pasistatyti gyvenamąjį namą, užsiimti žemės ūkio veikla neketino. Pakeisti žemės sklypo paskirtį ir leisti jame statyti gyvenamąjį namą žodžiu pažadėjo Kairių seniūnija. Tačiau kai dėl to pareiškėja 2014 m. liepos 16 d. kreipėsi prašymu, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. SSA-198(16.5) atsisakė tai padaryti vadovaudamasis tuo, kad Kairių miestelio bendrajame plane, patvirtintame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141, pareiškėjos sklypas patenka į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas – atskirtųjų želdynų teritoriją E3-12, kur numatytas želdynų išsaugojimas ir stiprinimas žaliose jungtyse. Manė, kad toks atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas: 2012 m. perkant sklypą apie jokias žaliąsias zonas kalbos nebuvo, pareiškėjai buvo pažadėta pakeisti sklypo naudojimo paskirtį ir leisti statytis gyvenamąjį namą. Nusipirkus žemės sklypą niekas jai nepranešė, kad nebus galima pakeisti žemės naudojimo būdo. Nei perkant žemę, nei vėliau niekas nepranešė, kad ši vietovė patenka į žaliąją zoną. Tuo Šiaulių rajono savivaldybė pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba Kairių miestelio bendrąjį planą (toliau – ir Planas) patvirtino 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141 „Dėl Kairių miestelio bendrojo plano patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai, tarp jų ir priemonių užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti numatymas. Savivaldybės teritorijos dalies bendrasis planas yra priskiriamas bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, bendrasis planas privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtintame Plane pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į želdinių išsaugojimo ir stiprinimo žaliose jungtyse zoną. Atsižvelgiant į tai, šioje teritorijoje vienbučių ir dvibučių namų statyba negalima. Kadangi Planas yra nenuginčytas ir jo sprendiniai yra privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimas atsisakyti leisti pakeisti Z. V. 0,39 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių rajone, Kairių seniūnijoje, Kairių miestelyje, paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją yra teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnija atsiliepimu į skundą nurodė, kad Kairių seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis Šiaulių rajono savivaldybės Kairių seniūnijos teritorijos dalyje, palaiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos poziciją šioje byloje ir atskiro atsiliepimo neteiks.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė, TPĮ (ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d. galiojusi akto redakcija) 2 straipsnio 26, 27 ir 1 dalių, 14 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtino Kairių miestelio bendrąjį planą. Šis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. T-141 yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas teismui, nepakeistas, todėl, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, privalomas atsakovui vykdyti. Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-135/2008, todėl iš minėto teisinio reguliavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos darytina išvada, kad ir detalaus planavimo organizatorius bendros taisyklės pagrindu negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013).

Bendrojo plano sprendinių nesuderinamumas su pareiškėjos nurodytais detaliojo planavimo tikslais, uždaviniais bei numatoma veikla pagrįstai nulėmė neigiamą atsakovo sprendimą, t. y. atsisakymą pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Teismas išdėstė TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas detaliųjų planų rengimą, kai planuojama gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statyba, susiejo su imperatyvia sąlyga – statybos numatymu savivaldybės teritorijos bendrajame plane arba specialiuosiuose planuose, kai detaliųjų planų rengimas numatytas išskirtinėse teritorijose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, vadovaujantis Kairių miestelio bendruoju planu, patenka į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas, kuriose negalima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Iki plano patvirtinimo vyko viešas jo sprendinių bei jų poveikio ataskaitos svarstymas Kairių seniūnijoje (2013 m. sausio 29 d. bei 2013 m. kovo 14 d.). Apie šiuos svarstymus buvo pateikta informacija tiek Šiaulių rajono savivaldybės interneto tinklapyje, tiek vietinėje spaudoje – laikraštyje „Šiaulių kraštas“ (b. l. 58–59), Kairių seniūnijos skelbimų lentoje. Informaciniuose skelbimuose buvo nurodoma, kur galima susipažinti su konkrečiais sprendiniais, ir galimybė pateikti pastabas ar pasiūlymus. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. T-141 „Dėl Kairių miestelio bendrojo plano patvirtinimo“ kartu su Plano sprendiniais, planais bei poveikio vertinimo ataskaita 2013 m. birželio 10 d. buvo paskelbtas savivaldybės interneto tinklapyje.

Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog atsakovas, atsisakydamas pakeisti pareiškėjos žemės sklypo paskirtį, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kadangi šiuo aspektu negali būti ginamos menamos, realiai neįgytos teisės. Pareiškėjai nebuvo suteiktos jokios garantijos, kad bus keičiama jos nuosavybės teise valdomo sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 2 d. įregistruodama žemės sklypo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre jau žinojo, kad šio sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, todėl šioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.

III. Pareiškėja Z. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Pareiškėja išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog jos atveju atsakovas nepažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Ji teisėtai nusipirko žemės sklypą, jo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino Šiaulių 5-ojo notaro biuro notarė, 2012 m. rugpjūčio 2 d. sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos nuosavybės teisės saugomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų, todėl jos turi būti ginamos, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimu jų neapgynė.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Atsakovas pareiškėjos nuosavybės teisių nepažeidė, ji gali naudotis savo turimu žemės sklypu pagal tokią paskirtį, kokia ji buvo jai įsigyjant šį žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog palaiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojos 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. SSA-198(16.5), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Šiaulių rajono savivaldybėje, Kairių seniūnijoje, Kairių miestelyje, paskirties keitimo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Z. V. 2012 m. liepos 24 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo 0,39 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šiaulių r. sav., Kairių sen., Kairių mstl., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėja atsakovui 2014 m. liepos 16 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiame prašyme nurodė, kad projekto tikslas – žemės sklypo padalijimas, paskirties keitimas į vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų pastatų statybai. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ginčijamu sprendimu pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti, nes jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas – atskirųjų želdynų teritoriją E3-12, kur numatytas želdinių išsaugojimas ir stiprinimas žaliose jungtyse.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (sprendimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 14 straipsnio 6 dalį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų uždaviniai yra: 1) suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis; 2) optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą; 3) numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones; 4) detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Taigi vienas iš bendrojo teritorijų planavimo uždavinių yra numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtino Kairių miestelio bendrąjį planą. Kaip matyti iš šio plano sprendinių, Z. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į želdinių išsaugojimo ir stiprinimo žaliose jungtyse zoną, kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba yra negalima. Įvertinęs bylos medžiagą, teritorijų planavimo teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bendrojo plano sprendinių nesuderinamumas su pareiškėjos nurodytais planavimo tikslais, uždaviniais bei numatoma veikla pagrįstai nulėmė neigiamą atsakovo sprendimą, t. y. atsisakymą pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui (nežinojo, kad jos žemės sklypas patenka į perspektyvines žaliąsias funkcinio prioriteto zonas ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimu). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendime šie skundo motyvai yra išsamiai aptarti, todėl apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir jų nebekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas ginčijamą 2015 m. sausio 27 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan