2022-07-27 Nr. BB-5039-1-01-1-50394-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo R. T. kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2022-07-27 Nr. BB-5039-1-01-1-50394-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis R. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jį išteisinti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3862/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50394-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo R. T. kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jį išteisinti.
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 ir BK 300 straipsniuose, sudėties požymių, pažeidė jo teisę į gynybą, taip pat į teisingą teismo procesą ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, jas grindė prielaidomis, netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas tinkamai, nes nebuvo atsakyta į keliamus klausimus dėl pateiktos specialisto išvados. Kasatorius akcentuoja, kad jo kaltė grindžiama tik vienu įrodymu – specialisto išvada, kuri yra nepagrįsta, be to, ekspertams nebuvo pateikti visi svarbūs ir būtini duomenys. Taip pat jis kvestionuoja specialistų teismo posėdyje teiktų paaiškinimų pagrįstumą. Kasatorius nurodo, kad, teismams atmetus jo prašymą paskirti eismo įvykio ekspertizę, buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, taip pat kasatoriaus prašymas.
Kasatorius skunde deklaratyviai nurodydamas, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai, iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymo – specialisto išvados – vertinimą, nurodydamas subjektyvius nesutikimo su šiuo įrodymu argumentus. Kasatorius, ginčydamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą pirmiau nurodytos specialisto išvados ir ją pateikusių specialistų teisme teiktų paaiškinimų interpretaciją, siekdamas pagrįsti, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, nepadarė. Atitinkamai subjektyvus nesutikimas su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis dėl aptariamų įrodymų, jokiu būdu nereiškia, kad teismai padarė esminį BPK nuostatų pažeidimą. Tas pats pasakytina ir apie atsisakymą tenkinti prašymą skirti pakartotinį ekspertinį tyrimą (teismo ekspertizę), nes vien savaime tokia aplinkybė niekaip nesuvaržė įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. Kaip matyti iš kasatoriaus skundo, specialistai buvo apklausti abiejų instancijų teismuose, todėl kasatoriaus teiginiai apie pažeistą jo teisę į gynybą ir kitus, jo manymu, esminius BPK nuostatų pažeidimus, yra deklaratyvūs. Tai, kad jo netenkina apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas, nereiškia, kad nebuvo atsakyta į apeliaciniame skunde keliamus argumentus. Be kita ko, nustatyta ir tai, kad kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra iš esmės tapatūs nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams, t. y. susiję su įrodymų vertinimu.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasaciniame skunde keliami klausimai negali būti nagrinėjami kasacine tvarka.
Taigi teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kasatorius nurodo ir pagrindžia teisiniais argumentais bent vieną apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo R. T. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas