a28bdc2077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N438-1075/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04332-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimo N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. P. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. vasario 8 d., apie 12 val., Studentų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Ford Escort“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, jį ir savo automobilį apgadindamas, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą N. P. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutraukė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.

II. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. nutarimu N. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė 100 litų baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas N. P. skirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė N. P. subendrintą nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 metams.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad N. P. padarė pažeidimą. Apklaustas teisme N. P. nepripažino, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, tačiau tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, paneigta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apklaustas teisme nukentėjusysis paaiškino, kad savo automobilį rado sugadintą, o ant automobilio rado raštelį su eismo įvykį padariusio automobilio numeriu ir dviejų liudytojų vardais bei telefono numeriais. Apklausti teisme liudytojai J. M. ir G. Š. paaiškino, kad matė kaip automobilio „Nissan“ vairuotojas, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilį „Ford“. Iš karto po to išlipo iš automobilio ir abu automobilius apžiūrėjo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie liudytojų parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, o išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius matė sugadinimus. Iš nuotraukų matyti, kad nors nukentėjusiojo automobilis yra senas ir vietomis apgadintas, tačiau įvykio metu padaryti sugadinimai yra aiškiai matomi. Apklaustas teisme liudytojas G. Š. paaiškino, kad jis stovėjo apie 15 m. atstumu nuo įvykio vietos ir aiškiai girdėjo susidūrimo garsą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus liudytojų, kurie stebėjo įvykį ir tarpusavyje nėra susiję, o taip pat nėra susiję su nukentėjusiuoju, parodymus, taip pat įvertinus automobilių apžiūros metu nustatytus sugadinimus ir jų stiprumą, nekyla abejonių, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas girdėjo eismo įvykio garsą ir suprato, kad jis sukėlė eismo įvykį. Apklausti liudytojai ir nukentėjusysis paaiškino, kad ant nukentėjusiojo automobilio buvo likę raudonų dažų, o tai, kartu su kitais įrodymais, leidžia teismui daryti išvadą, jog vienas iš eismo įvykio dalyvių vairavo raudonos spalvos automobilį, koks ir yra N. P. vairuojamas automobilis. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad apklaustas teisme liudytojas G. Š. paaiškino, jog automobilio „Nissan“ vairuotojas buvo aukšto ūgio, rudais ilgais ir garbanotais plaukais, o šis aprašymas atitinka N. P. išvaizdą.

III. Apeliaciniu skundu N. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto nuomone, teismui pateikti įrodymai, susiję su automobiliu Nissan Sunny yra klaidinantys teismą ir neturi būti naudojami teisme, be to, nė vienas iš apklaustų liudytojų neatpažino tariamai įvykį sukėlusio Nissan Sunny vairuotojo ir neatpažino jo teismo proceso metu, tik nurodė kelis vairuotojo bruožus, kurie yra bendriniai ir remiantis tik jais negalima net apytiksliai identifikuoti vairavusio asmens. Be to, apelianto teigimu, yra suėję jo patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju N. P. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2010 m. vasario 8 d., apie 12 val., Studentų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Ford Escort“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, jį ir savo automobilį apgadindamas, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. P. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. P. 2010 m. vasario 8 d., apie 12 val., Studentų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Ford Escort“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, jį ir savo automobilį apgadindamas, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šį faktą iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. Š. (b. l. 119 – 123). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėdamas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, papildomai apklausė liudytojus, kurių parodymai yra esminiai, be to, pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės atitinka ir aplinkybes, kurios buvo konstatuotos įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje (šia nutartimi N. P. byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; b. l. 90 – 92).

Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (3500 Lt dydžio subendrinta administracinė bauda) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, N. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai (bendrasis dviejų metų administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas) nėra suėję, kadangi N. P. inkriminuoti pažeidimai buvo padaryti 2010 m. vasario 8 d., o administracinėn atsakomybėn N. P. buvo patrauktas 2012 m. sausio 30 d. nutarimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Dėl šių priežasčių, N. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

N. P. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė